Civilinė byla Nr. 3K-3-555/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
77.4.2, 75.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės I. Č. priešieškinį ieškovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; trečiasis asmuo – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalys – sutuoktiniai – ieškiniu ir priešieškiniu prašė nutraukti jų santuoką ir išspręsti su jos nutraukimu susijusius klausimus. Šalių ginčas kilo dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir su tuo susijusių išlaikymo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto keturių kambarių buto padalijimo būdo klausimų išsprendimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „Č.“, o atsakovei – „Č.“; nepilnamečių vaikų D. Č. ir A. Č. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; šių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalijo santuokos metu įgytą turtą, butą priteisė ieškovui, o iš jo už šį butą atsakovei - 80 000,00Lt piniginę kompensaciją, įpareigojęs ją sumokėti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė atsakovei uzufrukto teisę į visą šį butą, paliekat jame gyventi vieną su šalių vaikais iki šie sulauks pilnametystės. Atsižvelgdamas į vaikų interesus turėti namus, gyventi kartu su broliu ir seserimi, bendrauti su savo abiem tėvais ir artimais giminaičiais, į jų psichologinę būseną, tėvų moralines savybes, elgesį bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad tėvų santuokos nutraukimas turėtų kuo mažiau paliesti vaikus ir pakeisti jų gyvenimą, teismas D. Č. ir A. Č. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina I. Č. . Įvertinęs atsakovės galimybes sumokėti ieškovui kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų interesus, teismas šalių santuokoje įgytą butą priteisė ieškovui, o iš jo atsakovei - piniginę kompensaciją. Užtikrindamas nepilnamečių vaikų teisę turėti būstą, teismas nustatė uzufruktą, palikdamas I. Č. gyventi tame bute kartu su vaikais.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeitė: priteisė atsakovei I. Č. nuosavybės teise šalių butą, o iš jos ieškovui V. Č. – 80 000 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei nustatyta uzufrukto teisė į visą butą; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Kolegija, keisdama teismo sprendimą, nurodė, kad butas, kuriam nustatytas uzufruktas, gali būti dalijamas, todėl teismas, visiškai uždrausdamas ieškovui naudotis jam priklausančiu turtu, nepagrįstai apribojo daikto savininko teises naudoti daiktą pagal paskirtį. Be to, teismas atsižvelgė į bylos duomenis, patvirtinančius, kad uzufrukto nustatymas neužtikrina normalių vaikų gyvenimo sąlygų, nepašalina konfliktinės situacijos. Atsakovei įsipareigojus ieškovui sumokėti 80 000 Lt kompensaciją už ginčo butą, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę į saugią aplinką, normalias gyvenimo sąlygas, priteisė ginčo butą nuosavybės teise atsakovei, o ieškovui - piniginę kompensaciją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas V. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartį, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti: nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo; atsakovei uzufrukto teisę nustatyti tik į ½ ginčo buto ir tik iki tol, kol ji įsigis kitą gyvenamąją patalpą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Teismai, nustatydami vaikų gyvenamąją vietą, nemotyvuotai neatsižvelgė į nepilnametės Deimantės nuomonę ir vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
2. Teismas, nustatydamas atsakovei uzufrukto teisę į visą butą, taip pat nustatydamas, kad tik ji su vaikais gali gyventi bute, nepagrįstai suvaržė ieškovo teises naudotis jam priklausančiu butu. Kadangi ieškovas kito būsto neturi, jam kyla gyvenamosios vietos problema. Atsakovė, gavusi piniginę kompensaciją iš ieškovo, turi galimybę įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, todėl ieškovei gali būti sutekta uzufrukto teisė naudotis ½ dalimi buto iki ji įsigis kitą gyvenamąją patalpą.
3. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovei visą butą, pablogino jo padėtį, palyginti su nustatytąja pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pažeisdamas CPK 313 straipsnį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. Č. prašo skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Teismai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Ieškovo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė blogesnį sprendimą, palyginti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra nepagrįstas. CPK 313 straipsnyje nurodyta, kad blogesniu sprendimu nelaikomas toks, kuris priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t. y. kai to reikalauja viešas interesas, nagrinėjant šeimos bylas. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo pareigą būti aktyvus ir teisę patenkinti daugiau reikalavimų negu buvo pareikšta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vaikų gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaikų interesai konkrečiu atveju. Dėl vaiko interesų kaip svarbiausio kriterijaus, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, formuodamas vienodą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra įtvirtinęs reikalavimą teismams, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo (motinos) galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, atmesdamas kitus, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.
Dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą - auklėti vaikus, vaikų teisę gyventi saugioje aplinkoje, gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, nors jie gyventų skyriumi. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė netoleruotiną tėvų elgesį su vaikais, nes jų tarpusavio ginče nebuvo apsaugoti vaikai. Tėvų siekimą vaikams įteigti netinkamą tėvo ar motinos vertinimą, taip siekiant daryti įtaką vaikų gyvenamosios vietos parinkimui, teismai įvertino kaip abiejų tėvų negebėjimą paisyti vaikų interesų, šeimą ištikus krizei. Konfliktai išsivystė iki smurtavimo, į kurį buvo įtraukti vaikai. Nustatant vaikų interesus tokioje situacijoje teismai pagrįstai atsižvelgė į specialisto – psichologo paaiškinimus, kad tokiu atveju vaikams svarbiausia saugumas. Teismai vadovavosi šiuo vaikų poreikiu nustatydami vaikų gyvenamąją vietą su motina. Kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai tėvų veiksmai pažeidė jų, kaip tėvų, pareigų vykdymo reikalavimus, sprendimą, su kuriuo iš tėvų pasiliks gyventi vaikai turi lemti konstatavimas, kuris iš tėvų gali atkurti pažeistą padėtį. Ieškovo požiūris, kad motina netinka auklėti vaikus, nepatvirtina jo pasiruošimo užtikrinti vaikų bendravimą su motina. Dukters auklėtoja paaiškino teismui, kad tėvas atsiliepdavo apie motiną blogai, o motina to nedarė; kai dukra negali būti su tėvu, ji paliekama su tėvo seserimi, o ne nuvedama pas motiną. Byloje nustatyti faktai, kad ieškovas nevykdė nustatytos laikinosios apsaugos priemonės - iki bylos išnagrinėjimo gyventi skyrium nuo šeimos, sukeldamas konfliktus. Tai patvirtina ieškovo polinkį auklėti vaikus neatsižvelgiant į jų pagrindinį norą neprarasti ryšio su tėvais, nepaisant to, su kuriuo liks gyventi. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu šalių duktė pakeitė savo norą ir nurodė, kad pasiliktų gyventi su tėvu. Kolegija vertina, kad šioje byloje teismai, laikydamiesi suformuotos praktikos sprendžiant analogiškas bylas, pagrįstai neatsižvelgė tik į dukters norus, bet vertino visą jos interesams reikšmingų aplinkybių visumą. Pareikštam dukters norui įvertinti reikšmingos aplinkybės, kuriomis jos noras susiformavo ir pasikeitė, taip pat svarbu atsižvelgti į tokio amžiaus vaiko gebėjimą įvertinti savo interesus, nustatyti prioritetus. Svarbus ne tik saugumas, bet turi būti sukurtos sąlygos neprarasti ryšio su broliu. Specialisto išvada, kad ryšys tarp vaikų silpnas, nesuteikia pagrindo juos atskirti, nes po to jų ryšys gali visiškai nutrūkti. Kasatorius neišsakė argumentų, kodėl sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta pas jį. Dukters išsakyta nuomonė nulemtų ir jos brolio gyvenimą su tėvu. Kasacinio skundo pagrindinis argumentas - kad motina netinkamai elgiasi su vaikais - atskleidžia tėvo poziciją, kuri orientuota į nuostatą, jog motina neturėtų dalyvauti auklėjant vaikus. Šios aplinkybės patvirtina tėvo nusiteikimą siekti, kad motina nebeturėtų realios galimybės bendrauti su vaikais. Kolegija sprendžia, kad vaikų interesus labiau atitinka teismų procesinių sprendimų nekeitimas ir situacijos stabilizavimas. Teismai, įvertinę šalių dukters išreikštą norą gyventi su tėvu, pagrįstai jo netenkino, konstatavę kitų byloje nustatytų aplinkybių, lemiančių dukters interesą gyventi kartu su motina ir broliu, viršenybę. Tai atitinka vaikų interesus šiuo konkrečiu momentu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl santuokinio turto padalijimo
CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą. Kartu tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, kad sutuoktiniai kartu negali gyventi, nes tai traumuoja jų vaikus. Abu bendraturčiai nesugeba bendradarbiauti spręsdami bendrus klausimus, todėl jų gyvenimas viename bute neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas sutuoktinių atskyrimo klausimą sprendė, nustatydamas į ieškovui priteistiną buto dalį uzufruktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad toks sprendimo būdas nepakankamas, nes išlieka teisinio ir faktinio ginčo reali galimybė. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir parinktu bendro turto, konkrečiai – buto, padalijimo būdu, nes kasatorius nurodė, kad pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, jam turėtų būti pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į visą butą. Kasatorius sutiko su apeliacinės instancijos teismo parinktu turto padalijimo būdu ir tokį padalijimą lėmusiais kriterijais, tik argumentavo, kad šie kriterijai turėjo būti taikomi patenkinant jo prašymą, o ne atsakovės. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, neprarasti brolio ir sesers tarpusavio ryšio, tinkamai išsprendė buto padalijimo klausimą ir nepažeidė CPK 313 straipsnio reikalavimų. Kitas kasatoriaus argumentas, kad jis neturi kitos gyvenamosios vietos, nėra teisiškai reikšmingas, kai pirmenybė teikiama ginčui išspręsti ir siekiama užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui. Be to, sprendžiant buto padalijimo klausimą, atsižvelgtina į bylos šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, jų sąžiningumą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą teikė siūlymą atsakovei savininkės teisėmis apsigyventi kitame - dviejų kambarių bute. Nors pagal registro duomenis šis butas priklauso ieškovo motinai, ieškovo pareiškimai teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti apie jo teises į tą dviejų kambarių butą. Byloje nustatyta, kad šalys išgyveno santuokoje daugiau nei 14 metų, pardavimo tikslais ne kartą buvo sudaromi sandoriai dėl nekilnojamojo turto įgijimo. Turto įgijimo aplinkybės, pavyzdžiui, įgijimas ieškovo ar jo artimųjų giminaičių vardu, patvirtina ieškovo siekimą sumažinti atsakovės teisių į bendrą turtą apimtį. Šį siekimą taip pat patvirtina pareikštas pradinis ieškinys, kuriuo ieškovas ginčo butą prašė pripažinti asmenine nuosavybe. Atsižvelgdama į teismų byloje nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys