Civilinė byla Nr. e2A-75-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02595-2023-8
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.12.2
(S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Matesa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7011-1192/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Matesa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Adana LT“, P. V., mažajai bendrijai „Vip teisė“ dėl įpareigojimo nukelti ar nugriauti laikinąjį statinį ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Matesa“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus UAB „Adana LT“, P. V. ir MB „Vip teisė“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovei priklausančioje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai stovintį laikinąjį statinį – paviljoną ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo 80/2208 dalių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra aikštelė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Aikštelė priklauso ne vienam savininkui, todėl Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota naudojimosi šia aikštele tvarka, o ieškovė naudojasi aikštelės dalimi, kurioje yra pastatytas laikinasis statinys – paviljonas.
3. Buvęs aikštelės dalies savininkas buvo sudaręs aikštelės nuomos sutartį iki 2022 m. lapkričio 1 d. Pagal minėtą nuomos sutartį nuomininkas turi išsikraustyti per mėnesį nuo nuomos sutarties pasibaigimo termino. Buvę aikštelės savininkai, išnuomodami aikštelės dalį, kartu nuomotojui suteikė teisę nuomos sutarties laikotarpiu (nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) įsirengti (pastatyti) laikinąjį statinį – paviljoną, o pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas per 30 dienų turėjo pareigą pats savo lėšomis atlaisvinti užstatytą aikštelės dalį, todėl aikštelė turėjo būti atlaisvinta 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau laikinasis statinys – paviljonas tebestovi iki šiol.
4. Paviljonas ant ieškovei priklausančios aikštelės stovi neteisėtai, yra suėjęs laikinojo statinio terminas, kuris nebuvo pratęstas, o atsakovė UAB „Adana LT“ nėra sudariusi nuomos sutarties nei su ieškove, nei su žemės sklypo savininku ar šio sklypo nuomotoju, todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo laikyti paviljoną ieškovei priklausančioje aikštelėje ir privalo tokį statinį pašalinti.
5. Atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir teismo ex officio pripažinti 2022 m. birželio 23 d. (arba 2022 m. birželio 27 d.) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4073, kuria pardavėja G. K. pardavė, o pirkėjas UAB „Matesa“ nusipirko 5/138 dalis (tolygu 80/2208 dalių) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (aikštelės)), niekiniu sandoriu ir pripažinti ją negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei spręsti dėl šio sandorio teisinių pasekmių. Ieškovė neturi teisinio subjektiškumo reikšti reikalavimus dėl laikinojo statinio paviljono nukėlimo, nes teisės aktai jai tokios teisės nenumato. Ieškovė neturi jokių teisių į žemės sklypą, ant kurio įrengta ginčo aikštelė. Teisės aktai nebekelia prievolės tokių kaip ginčo laikinųjų statinių savininkams pareigos privalomai prasitęsti laikinojo statinio naudojimo terminą – įstatymas numato tokią teisę, bet ne pareigą. Ieškinys turėtų būti atmestas ir kaip pareikštas tinkamų įgaliojimų neturinčio subjekto. 2022 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kadangi pagal galiojančias įstatymų normas perleidžiant nekilnojamąjį daiktą (aikštelės dalį) privalėjo būti aptartos ne tik pirkėjo teisės į žemės sklypą, bet taip pat prieš patvirtinant sandorį turėjo būti gautas žemės sklypo savininko sutikimas arba įsitikinta, jog toks turto perleidimas neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.
6. Trečiasis asmuo sprendimą priimti prašė teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad laikinasis statinys paviljonas ir su juo susijusi inžinerinė infrastruktūra bylos nagrinėjimo metu priklauso atsakovei UAB „Adana LT“, o atsakovai MB „Vip teisė“ ir P. V. yra ankstesni nurodyto turto savininkai. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovai nepareiškė ieškinio atsisakymo atsakovų MB „Vip teisė“ ir P. V. atžvilgiu, tik nurodė nebelaikantys ieškinio reikalavimų minėtų atsakovų atžvilgiu, o teismas teismo posėdžio metu neišaiškino ieškinio atsisakymo procesinių pasekmių, teismas ieškinį MB „Vip teisė“ ir P. V. atžvilgiu atmetė kaip pareikštą netinkamiems atsakovams.
9. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovė yra aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) dalies savininkė ir pagal Nekilnojamojo turto registre registruotame plane nurodytą aikštelės naudojimosi tvarką naudojasi aikštelės dalimi, ant kurios stovi atsakovei priklausantis paviljonas. Teismas laikė, kad pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga yra įrodyta.
10. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta dalis (nuo 1.1 iki 5.5 punkto bei nuo 9.2 punkto iki 9.14 punkto, kas sudaro pirmą ir paskutinį sutarties lapus) 2012 m. rugsėjo 3 d. aikštelės savininkų (nuomotojų) R. K. ir A. K. bei nuomininkės UAB „Eksalis“ sudarytos kiemo aikštelės nuomos sutarties Nr. 2012-09-03 (toliau – 2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartimi išnuomota kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalis laikino statinio pastatymui Pizza Express esamo maisto gamybos asortimento prekybai, o nuomotojas įsipareigojo prižiūrėti laikinojo statinio fasadą ir 3 m aplinkui statinį esančią aikštelę. Minėta sutartimi pasibaigus sutarties terminui nuomininkui, gerai vykdžiusiam savo įsipareigojimus, numatyta teisė prieš kitus asmenis sudaryti naują sutartį nuomotojo siūlomomis sąlygomis (2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartis 9.2 punktas). Pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartį nuomos terminas iki 2022 m. lapkričio 1 d. (2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties 3 straipsnis). Teismo vertinimu, iš 2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties sąlygų negalima daryti išvados, jog sutartį sudariusios šalys būtų aptarusios laikinojo pastato nukėlimo ar palikimo stovėti klausimus pasibaigus nuomos sutarties terminui. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog 2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartimi buvo įsipareigota nukelti laikinąjį statinį pasibaigus nuomos sutarties terminui.
11. Teismas nurodė, kad nustatant ieškovės, kaip aikštelės dalies savininkės, teisių apimtį svarbi aplinkybė, jog tiek ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas (aikštelė), tiek atsakovei nuosavybės teise priklausantis laikinas statinys (paviljonas) stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad aikštelė yra neatsiejamai susieta su žemės sklypu ir yra tiesiai ant viršutinio žemės sklypo sluoksnio, tinkamai ir teisėtai aikštele kaip atskiru nekilnojamojo turto objektu galima naudotis ir jį valdyti tik turint teisę tinkamai ir teisėtai naudotis žemės sklypu, ant kurio yra aikštelė.
12. Byloje pateikta A. K. 2014 m. balandžio 30 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią išnuomotas 2918 m2 ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos rašte, skirtame A. K., nurodyta, kad 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Atsiliepime į patikslintą ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, kad minėta valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 14 d. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė turi teisinį pagrindą (nuomos, panaudos ar kt.) naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi, ant kurio yra jai nuosavybės teise priklausančios aikštelės dalis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai taip pat pasirinko neatsakyti į atsakovės atstovės klausimus, susijusius su ieškovės teisėmis į valstybės žemės sklypą, ant kurio stovi ieškovei priklausanti aikštelės dalis. Teismas sprendė, jog byloje nenustatyta aplinkybė, kad ieškovė gali teisėtai naudotis valstybinės žemės sklypu, ant kurio yra jai priklausantis nekilnojamasis daiktas (jo dalis). Tokia aplinkybė (ieškovės negalėjimas teisėtai naudotis po aikštele esančiu žemės sklypu) lemia, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio daikto (aikštelės dalies) naudojimas ir valdymas taipogi yra apribotas.
13. Atsižvelgęs į tai, kad byloje reikalavimus yra pareiškęs ne žemės sklypo savininkas, bet ant šio žemės sklypo esančios aikštelės (jo dalies) savininkas, o žemės sklypo patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į priešieškinį nurodė nesanti pareiškusi jokių pretenzijų dėl žemės sklype esančio laikino statinio paviljono, teismas nevertino galimų žemės sklypo savininko teisių pažeidimų ir nesprendė dėl galimų atsakovei priklausančio laikinojo statinio pažeidimų žemės sklypo savininko atžvilgiu.
14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, pateikusi tik bendro pobūdžio teiginius apie jos kaip savininkės teisių pažeidimą bei nurodymą, kad yra pasibaigusi ankstesnių aikštelės ir paviljono savininkų sudaryta aikštelės dalies nuomos sutartis, įrodymais nepagrindė, kad dėl ant aikštelės esančio paviljono yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Įvertinęs byloje esančius duomenis, bei tai, kad pagal bylos medžiagą labiau tikėtina, kad ieškovė negali teisėtai naudotis po jai nuosavybės teise priklausančios aikštelės dalimi esančia valstybine žeme, teismas sprendė, jog ieškovės galimybės teisėtai naudotis nuosavybės teise priklausančia aikštele net ir nesant ant jo laikino statinio, yra ribotos, todėl aplinkybė, kad ant ieškovei priklausančios aikštelės stovi paviljonas, pati savaime be pateiktų įrodymų negali būti vertinama kaip akivaizdus ir neabejotinas ieškovės teisių pažeidimas.
15. Ieškovei neįrodžius vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų – ieškovės teisių pažeidimo, teismas ieškinį atmetė ir atsakovės UAB „Adana LT“ atžvilgiu.
16. Dėl niekinio sandorio fakto konstatavimo teismo iniciatyva teismas nurodė, kad 2022 m. birželio 23 d. (arba 2022 m. birželio 27 d.) pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas niekiniu sandoriu nėra galimas, kadangi toks pripažinimas pažeistų dispozityvumo, rungimosi principus, taip pat minėtos sutarties prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms negali būti pripažįstamas akivaizdžiu ir turėtų būti pagrindžiamas įrodymais.
17. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų davusi sutikimą perleisti ant valstybinės žemės sklypo esančią aikštelę, tačiau byloje kaip trečiasis asmuo dalyvaujanti Nacionalinė žemės tarnyba nepalaikė (neišreiškė savo pozicijos) atsakovės argumentų, kad atsakovės įvardytas pirkimo–pardavimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad egzistuoja sąlygos, kuomet perleidus nekilnojamąjį daiktą be žemės savininko sutikimo toks sandoris nepripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, eliminuoja teismo galimybę dėl nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio prieštaravimo CK 6.394 straipsnio nuostatoms ex officio – tokio nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio prieštaravimas imperatyviai teisės normai yra galimas, bet ne akivaizdus. Teismas savo iniciatyva nesprendė dėl 2022 m. birželio 23 d. (arba 2022 m. birželio 27 d.) pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Matesa“ (toliau – ir apeliantė, ieškovė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7011- 1192/2023, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimti, ieškovei UAB „Matesa“ iš atsakovės UAB „Adana LT“ priteisti visas patirtas bylinėjimosi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovei užėmus aikštelės dalį, ieškovė negali ir neturi jokių galimybių naudoti ir bet kokiu būdu, savo nuožiūra disponuoti užstatyta aikštelės dalimi. Tai yra akivaizdus ieškovės teisių pažeidimas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė negali jokiu būdu pasinaudoti užstatyta aikštelės dalimi. Pati atsakovė byloje neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybės, jog jai priklausančio paviljono laikymas ant ieškovei priklausančios aikštelės dalies nepažeidžia ieškovės teisių, ar kad ieškovė ir toliau gali laisvai naudotis aikštelės dalimi ir pan. Tokių argumentų nebuvo - nes visiškai akivaizdu ir suprantama, kad atsakovei užstačius aikštelės dalį be ieškovės leidimo, ieškovei su tuo nesutinkant ir nuolatos reiškiant pretenzijas bei reikalavimus pašalinti laikinąjį statinį, ieškovės teisės naudoti užstatytą aikštelės dalį yra pažeistos visa apimtimi. Ieškovės teisės yra šiurkščiai pažeistos - šioje dalyje visiškai apribojant jos teises savo nuožiūra naudotis ir laisvai disponuoti aikštelės dalimi.
18.2. Atsakovė neturi nei su ieškove, nei su NŽT, nei su Bendrija jokių susitarimų, kurie patvirtintų jos teisę naudoti ieškovei priklausančią aikštelės dalį arba ieškovei nustatytus tam tikrus ribojimus. Ieškovės naudojamai aikštelės daliai nenustatytas ir joks servitutas atsakovės naudai. Nuomos sutartis, kurios pagrindu paviljonas buvo pastatytas ir laikomas aikštelės dalyje - taip pat yra pasibaigusi.
18.3. Abi negatorinio ieškinio sąlygas įrodytos tinkamai. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, sprendžiant ir vertinant, ar yra ieškovės teisių pažeidimas, turėjo aiškintis ir nustatyti, kaip atsakovės nepašalinamas laikinasis statinys paveikia ieškovės teises, ar daro jai priklausančio turto naudojimą ir valdymą negalimu, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Neišsiaiškinęs šių aplinkybių, jų net nevertinęs, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59- 611/2023).
18.4. Ieškovė perėmusi visas buvusio Nuomotojo teises, turi teisėtą ir pagrįstą teisę reikalauti pasibaigus Nuomos sutarčiai - atsakovės atlaisvinti išnuomotą aikštelės dalį, grąžinant ją į pradinę padėtį, atitinkamai nusikeliant nuomininkui nuosavybės teise priklausantį paviljoną. Buvusiam aikštelės nuomininkui ir paviljono savininkui negali būti suteikiama daugiau teisių, nei teisėtam nekilnojamojo turto savininkui, kuris pasibaigus nuomos sutarčiai pagrįstai reikalauja nuomininko įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atlaisvinti jo turtą, atstatant į pradinę padėti, t. y. prieš paviljono pastatymą.
18.5. Pasibaigus 2012 m. rugsėjo 3 d. Nuomos sutarties terminui, tokiu nauju papildomu susitarimu dėl termino pratęsimo naudoti ir toliau eksploatuoti laikinąjį statinį - paviljoną ieškovei priklausančioje aikštelės dalyje sudaryta nebuvo. Nei atsakovė, nei kiti asmenys (buvę Paviljono savininkai) nesikreipė į ieškovę dėl galimybės ir toliau naudotis ieškovei priklausančia aikštelės dalimi. Dėl šios priežasties, pasibaigus Nuomos sutarčiai nei P. V., nei atsakovė neturi jokios teisės statyti, naudoti, eksploatuoti paviljoną ar bet kokius kitus laikinuosius statinius ant ieškovei priklausančios nuosavybės, joje užsiimti kokia nors veikla, ar kitokiu būdu apriboti ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teises. Dėl to, kaip visiškai neteisėta pripažintina ir P. V. ir atsakovės 2022 m. lapkričio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2, dalis, kuria suteikiama atsakovei teisė nuomoti paviljono aikštelės dalį, esančią (duomenys neskelbtini).
18.6. Atsakovė turėjo įrodyti, jog teisėtai disponuoja ieškovei priklausančia aikštelės dalimi, tačiau to nepadarė. Teismas ne tik kad nevertino šių aplinkybių, taip sudarydamas nepagrįstą pranašumą atsakovės atžvilgiu, bet ir visiškai ignoravo ieškovės pateikus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius, kad ieškovės valdomo turto naudojimas yra neteisėtai apsunkintas, t. y., atsakovė ieškovės turtu naudojasi be sutikimo, be sutarties ir be jokių leidimų.
18.7. Ieškovės teisiniai santykiai su žemės sklypo savininku ir/ar nuomotoju bei galimybės naudoti žemės sklypą įgyvendinant nuosavybės teisę yra susiję tik su NŽT, Lietuvos Respublika ir bendrija. Atsakovė šiuose santykiuose jokiu teisiniu statusu nedalyvauja ir net negali dalyvauti. Dėl to, šioje byloje sprendžiant dėl ieškovės teisių pažeidimo atsakovei neteisėtai naudojantis ieškovės nuosavybe, nėra aktualūs ieškovės ir žemės sklypo savininko ir/ar naudotojo teisiniai santykiai ir susitarimai, kadangi atsakovė juose nedalyvauja.
18.8. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo klausimu formuojamos teismų praktikos, suformavo ydingą praktiką, kurios nepakeitus, nesąžiningi asmenys gali tuo pasinaudoti ir piktnaudžiaudami pažeidinėti kitų teises be jokių teisinių pasekmių. Teismui toleruojant tokius atsakovės veiksmus, jų nepripažįstant kaip pažeidžiančių ieškovės nuosavybės teises, nesąžiningam asmeniui (pažeidėjui) buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas nekilnojamojo turto savininko atžvilgiu tokiu būdu ne tik, kad paneigiant negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių apsaugos institutą, bet ir nuosavybės neliečiamumo principą.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Adana LT“, atstovaujama advokato M. Š., prašo atmesti UAB „Matesa“ apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; ex officio pripažinti 2022 m. birželio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4073, kuria pardavėja G. K., atstovaujama A. K., pardavė, o pirkėjas bendraturtis UAB „Matesa“ nusipirko 5/138 dalis (t. y. 80/2208 dalį) kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (aikštelės)) niekiniu sandoriu ir pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei spręsti dėl šio niekinio sandorio teisinių pasekmių; ex officio pripažinti 2016 m. kovo 22 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą niekiniu sandoriu ir pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei spręsti dėl šio niekinio sandorio teisinių pasekmių; priteisti iš UAB „Matesa“ atsakovės UAB „Adana LT“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovė neturi teisėtos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Tokia teisė - reikalauti nukelti laikinąjį statinį, stovintį ant valstybinio žemės sklypo, suteikta tik viešojo administravimo subjektui, išdavusiam statybos leidimą laikinajam statiniui statyti, ginčo atveju Kauno miesto savivaldybei. Nei ginčo žemės sklypo, kuriame įrengta asfaltuota aikštelė, savininkas Lietuvos Respublika (toliau ir valstybė), nei žemės sklypo patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba (toliau - ir NŽT), nei viso žemės sklypo nuomininkas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija (toliau - ir Bendrija), nei joks kitas viešasis juridinis asmuo nereiškia tokio reikalavimo atsakovei ir neprieštarauja ginčo laikinojo statinio buvimui dabartinėje jo buvimo vietoje.
19.2. 2004 m. balandžio 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2004-0111 (toliau - 2004 m. Žemės nuomos sutartis) nuomininkas A. K. išsinuomojo 2918 kv. m ploto žemės sklypą 50-ies metų laikotarpiui. Sklype pastatomas gyvenamasis namas (13 a. daugiaaukštis). 2006 m. žemės sklype pastatomas II grupės nesudėtingas statinys – kiemo aikštelė. Tačiau ši aikštelė, kaip paaiškėjo, pastatyta galimai neteisėtai. Nacionalinė žemės tarnyba savo 2023 m. liepos 13 d. atsakyme Nr. 8SD-3606-(14.8.125 E.) (toliau - NŽT 2023 m. liepos 13 d. raštas) nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi sutikimo/leidimo/pritarimo aikštelės įrengimui. Šį reikšmingą papildomą rašytinį įrodymą atsakovė teikia apeliaciniam teismui ir prašo jį priimti, ištirti bei remtis priimant sprendimą byloje. Šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui atsakovė neturėjo realios galimybės, byla pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės išnagrinėta vienintelio teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 11 d., metu, NŽT raštas gautas tik 2023 m. liepos 13 d.
19.3. VĮ Registrų centro duomenimis, visos ieškovės valdomos aikštelės dalies atžvilgiu yra įregistruotas „apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“.
19.4. Niekinį 2016 m. kovo 22 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo A. ir R. K., pažeisdami imperatyvias teisės normas (kiemo aikštelės perleidimo sandoriui sudaryti nebuvo gautas imperatyviai privalomas valstybinio Žemės sklypo patikėtinio NŽT pritarimas/leidimas/sutikimas, privalomas remiantis CK 6.394 str.), perleido aikštelę G. K., o pastaroji jos dalį – ieškovei, pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo - visa asfaltuota kiemo aikštelė (automobilių stovėjimo aikštelė) turėtų būti nuosavybės teise perduota Bendrijai, jos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes statybos techniniai reglamentai įpareigoja daugiabučio namo statytoją, perduodant nuosavybėn parduodamas patalpas - butus, kartu išspręsti ir automobilių stovėjimo aikštelės (namo priklausinio) dalies perdavimą, t. y. sklype privalo būti suprojektuota ir pastatyta automobilių saugykla, kadangi ji yra būtina tinkamam ir visapusiškam gyvenamojo pastato aptarnavimui, o namas be automobilių saugyklos negali būti projektuojamas, jam negali būti išduodami leidimai ir jis negali būti statomas.
19.5. Ieškovė savo reikalavimą atsakovės atžvilgiu reiškia remdamasi neteisėtu (niekiniu) sandoriu, sudarytu remiantis ankstesniu niekiniu sandoriu, ir dėl to nebūdama teisėta aikštelės dalies savininkė, kas savaime paneigia tariamą jos teisių pažeidimą, paneigia byloje pareikšto negatorinio ieškinio pagrįstumą, kadangi ,,iš ne teisės teisė neatsiranda”.
19.6. Ginčo atveju nebuvo tinkamai atliktos visos būtinos procedūros iš valstybės institucijų (pirmiausiai NŽT) pusės, kuomet 2017 m. gruodžio 14 d. buvo nutraukta ankstesnioji 2004 m. valstybinio Žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su A. K., tuo pačiu nutraukimu neišsprendus ant Žemės sklypo likusio pagrindinio daugiaaukščio pastato priklausinio (kiemo aikštelės) nuosavybės klausimo. Kiemo aikštelė buvo palikta valdyti A. K. seseriai G. K. - nuosavybės teise neteisėtai aikštelę įgijusiai savalaikiai neišviešintu niekiniu 2016 m. kovo 22 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, ko pasėkoje, G. K. vykdant tolesnius neteisėtus nekilnojamojo turto (aikštelės) perleidimo sandorius (įvairiomis dalimis parduodant daugiabučio gyventojams, taip pat ir name turinčiam administracinių patalpų savininkui - ieškovei), yra susidariusi galimybė ieškovei teikti akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus atsakovei, piktnaudžiaujant susidariusia situacija.
19.7. 2017 m. gruodžio 14 d. NŽT nutraukė su A. K. 2004 m. Žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi A. K. perleido turėtas tiek gyvenamąsias, tiek ir negyvenamąsias patalpas/statinius (o taip pat ir Žemės sklypo nuomos teises) tretiesiems asmenims - daugiabučio gyventojams, patalpų savininkams. Kadangi A. K. perleido patalpas tretiesiems asmenims, jis neteko ir išimtinių lengvatinių teisių be aukciono įgyti nuomos teises į valstybinį Žemės sklypą . Taigi, bet kokios A. K. teisės į valstybinį Žemės sklypą buvo panaikintos 2017 m. gruodžio 14 d. ir jokių naujų jis niekada nebeįgijo. Minėtas teises į Žemės sklypo nuomą įgijo nauji teisėti turto/gyvenamojo namo (patalpų) savininkai, atstovaujami Bendrijos, pagal Bendrijos pateiktą 2017 m. spalio 17 d. Prašymą NŽT „Dėl nuomos teisių, pagal 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0111, perleidimo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai “. NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. nutraukus 2004 m. valstybinės žemės nuomos sutartį, aikštelės naujoji (neteisėta) savininkė liko su nekilnojamuoju turtu - inžineriniu statiniu, neturinčiu jokio galiojančio teisinio santykio su Žemės sklypu, ant kurio šis kiemo statinys įrengtas/pastatytas. Todėl nuo 2017 m. gruodžio 14 d. aikštelė G. K. valdoma neteisėtai, ji neturi nei nuomos, nei panaudos naudotis Žemės sklypu po aikštele.
19.8. 2022 m. birželio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4073 (toliau – 2022 m. birželio 23 d. aikštelės pardavimo sutartis Matesai) pardavėjas G. K., atstovaujama A. K., pardavė, o pirkėjas bendraturtis UAB „Matesa“ nusipirko 5/138 dalis (t. y. 80/2208 dalį) kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (Aikštelės). Pirkėjas tapo aikštelės bendraturčiu ir naudojasi dalimi, plane pažymėta „O“-80. Iš šios 2022 m. birželio 23 d. aikštelės pardavimo sutarties Matesai ieškovė kildina šio ieškinio reikalavimus atsakovei dėl Paviljono nukėlimo/nugriovimo. Atsakovė verčiasi prekyba greitojo maisto produktais kaip ir ieškovė, ir jos abi yra konkurentės, veiklą vykdančios tame pačiame žemės sklype. Atsakovė prašo teismo ex officio pripažinti šią niekinę 2022 m. birželio 23 d. aikštelės pardavimo sutartį Matesai negaliojančia, kaip ir visus kitus sandorius, kurie buvo sudaryti pasėkoje niekiniu pripažintino 2016 m. kovo 22 d. Turto perleidimo akto. Neteisėtai sudarius 2016 m. kovo 22 d. Turto perleidimo aktą, G. K. vėlesniais sandoriais perleido tam tikras aikštelės dalis kitiems įgijėjams, tame tarpe ir ieškovei, tai yra G. K. niekiniais sandoriais prekiaudama aikštelės dalimis nepagrįstai praturtėjo, tuo pačiu neturėdama ir nevykdydama jokių prievolių - pavyzdžiui, mokėti žemės mokestį ar žemės sklypo nuomos mokestį ir pan.
19.9. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tas faktas, ar atsakovės paviljonas stovi ant ieškovės (neteisėtai) valdomos aikštelės dalies, ar nestovėtų joje, pats savaime nepažeidžia jokių ieškovės teisių, jeigu tų teisių iš principo nėra, t. y. ieškovė nepagrindė jos pačios teisės naudotis žemės sklypu, ant kurio įrengta jai nuosavybės teise Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota aikštelės dalis, nuo kurios ji siekia nukelti atsakovės paviljoną.
19.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, jog 2022 m. birželio 23 d. aikštelės pardavimo sutartis Matesai pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo). Pirmosios instancijos teismas savo išvadą motyvavo vienintele ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017 (toliau - LAT byla Nr. e3K-7-244-695/2017), kurios ratio decidendi ginčo bylai neaktualus. Sudarydama sandorį, pardavėja G. K. pati neturėjo jokių teisių į žemės sklypą (LAT byloje pardavėjas teises turėjo, nes pats buvo žemės sklypo savininkas). Ginčo bylos atveju pardavėja G. K. ne tik nebuvo žemės sklypo savininkė, bet nebuvo ir teisėta nuomininkė ar naudotoja panaudos pagrindais, ji iš esmės jokių teisių į žemės sklypą neturėjo ir negalėjo turėti, todėl situacijos tarp LAT bylos Nr. e3K-7-244-695/2017 ir ginčo bylos yra iš esmės skirtingos. LAT nutartis nagrinėjamam ginčui neaktuali dar ir dėl to, jog LAT nagrinėtu atveju buvo keliamas klausimas dėl teisių į žemės sklypo dalį prie buto, kurį įsigijo pirkėjai be galimybės į jį patekti (be jokių teisių į žemės sklypą prie 4 butų pastato). Šio ginčo atveju klausimas yra dėl inžinerinio statinio - asfaltuotos kiemo aikštelės, kuri įrengta ne ant privataus žemės klypo (kaip LAT byloje), tačiau ant valstybinio žemės sklypo, todėl šiuo atveju galioja ir visiškai kitas teisinis režimas, nėra galimi visi nurodyti ginčo sprendimo būdai tarp šalių, kadangi šio ginčo atveju aktualios savo esme imperatyvios viešosios teisės normos, susijusios su disponavimu valstybės turtu, taip pat viešojo intereso gynimo klausimas ir eilė kitų aplinkybių. Kadangi G. K. nebuvo žemės sklypo savininkė, o žemės sklypas valstybinis, patikėjimo teise valdomas NŽT, todėl NŽT sutikimo/leidimo negavimas daro 2022 m. birželio 23 d. aikštelės pardavimo sutartį Matesai akivaizdžiai niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
19.11. Asfaltuota kiemo aikštelė iš esmės yra daugiabučio namo priklausinys, įrengtas aptarnauti gyvenamojo namo patalpų savininkų interesams, kaip tai numato statybos teisiniai reglamentai, todėl pripažinus 2016 m. kovo 22 d. ir 2022 m. birželio 23 (bei kitus) sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo, spręstinas klausimas dėl poreikio išeiti už apeliacinio skundo ribų, kadangi neperžengus skundo ribų galimai būtų pažeistas viešasis interesas, daugiabučio gyventojų bei valstybės teisės ir teisėti interesai.
19.12. Aikštelės dalys buvo parduotos ne tik 2022 m. birželio 23 d. aikštelės pardavimo sutartimi Matesai, tačiau dar anksčiau parduotos/perleistos ir kitiems tretiesiems asmenis, tapusiems aikštelės bendraturčiais (K. K., G. P., V. P., T. I., I. I.), kuriuos atsakovė prašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino ir byla išnagrinėta šiems asmenims nedalyvaujant, kaip ir Bendrijai, kuri privalėjo būti į bylą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi aikštelės klausimas tiesiogiai susijęs su pagrįstais jos interesais, Bendrija moka žemės ir žemės sklypo nuomos mokestį už visą sklypą, įskaitant aikštelės dalį, kurią nuosavybės teise valdo ieškovė, kuri jokių mokesčių nemoka.
19.13. Žemės sklype A. ir R. K. teisėtai/neteisėtai pastatytų statinių ir įrenginių (aikštelės) nuosavybės perėjimo klausimas turėjo būti išspręstas būtent 2017 m. gruodžio 14 d. NŽT direktoriaus įsakymu dėl 2004 m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su A. K. prieš terminą nutraukimo, jame konkrečiai nurodant koks likimas ištinka būtent ginčo žemės sklype teisėtai/neteisėtai pastatytą ginčo aikštelę (t. y., ar už ją statytojui bus kompensuota, ar be leidimo arba nenumatyti statiniai galėjo pereiti nuomotojo, ar trečiųjų asmenų (daugiabučio namo gyventojų) nuosavybėn, kaip šio namo priklausinys, ar kt.). Šio klausimo NŽT neišsprendus, tai laikytina viešojo subjekto padaryta klaida, kuri pagrįstai ištaisytina išnagrinėjant ginčo klausimą iš esmės ir išsprendžiant aikštelės teisėtos nuosavybės klausimą, tokiu būdu apginant viešąjį interesą dėl neteisėto ieškovės ir kitų asmenų disponavimo valstybiniu žemės sklypu bei akivaizdžiai pažeistais daugiabučio namo gyventojų interesais, negalint teisėtai ir netrukdomai naudotis ginčo aikštele.
19.14. Teismai turi užtikrinti viešąjį interesą, kuris vienareikšmiškai egzistuoja visuose sandoriuose su valstybės turtu, šiuo atveju valstybine žeme, ir turi nustatyti ir pasisakyti dėl šiuo atveju sudarant 2022 m. birželio 23 d. sandorį pažeistų imperatyvių teisės normų. Sandoris, kurį tvirtinant abi šalys ir notaras žinojo apie tai, jog jis negali būti sudaromas negavus NŽT pritarimo, o sudarytas negalės būti įgyvendintas, nes valstybinės žemės nuomos sutartis su nauju įgijėju negalės būti ir nebus sudaryta (kaip ir su ankstesniuoju aikštelės dalies valdytoju), yra niekinis nuo jo sudarymo momento (ab initio). Nurodytos aplinkybės buvo ir yra savarankiškas pagrindas teismui savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti tiek 2016 m. kovo 22 d., tiek 2022 m. birželio 23 d. niekinių sandorių negaliojimo nuo jų sudarymo faktą, o tuo pačiu konstatuoti ir akivaizdų ginčo ieškinio bei apeliacinio skundo nepagrįstumą, kadangi iš neteisės teisė neatsiranda.
19.15. Pagal analogiją taikytina teismų praktika, suformuota 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-273/2016 (aktuali GSB (duomenys neskelbtini) byla), asfaltuota kiemo aikštelė, kaip namo priklausinys, nuosavybės teise priteistina būtent dalinės nuosavybės teise pastato patalpų savininkams, kadangi namas be automobilių saugyklos negalėjo būti projektuojamas, jam negalėjo būti išduodamas leidimas ir jis negalėjo būti statomas.
19.16. Apelianto argumentas, jog atsakovė privalėjo nusikelti savo paviljoną nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kuomet suėjo 2012 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartyje nustatytas nuomos terminas, yra absoliučiai niekuo nepagrįstas, kadangi 2012 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartis (sudaryta tarp buvusių aikštelės savininkų ir buvusių ankstesnių paviljono savininkų) taip pat niekaip neįpareigoja atsakovės, kuri nėra šios sutarties šalis, o juo labiau, kad atsakovė nėra nuomininkas santykyje su ieškove, be kita ko, ir dėl to, kad ieškovė nėra ir negali būti teisėta aikštelės nuomotoja - jos aikštelės dalis neturi teisėto santykio su žemės sklypu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Byloje atsakovės teikiamas naujas papildomas įrodymas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas nepriimtinas, kadangi jis galėjo būti pateiktas anksčiau, be to ginčas nėra sprendžiamas dėl aikštelės statybos teisėtumo, todėl jame nurodyta informacija, dėl duomenų nebuvimo apie tai, jog būtų išduotas sutikimas /leidimas/pritarimas aikštelės įrengimui, šio ginčo nagrinėjimui nėra aktuali (CPK 314 straipsnis).
22. Byloje kilo ginčas dėl pažeistos teisės gynimo - įpareigojimo nukelti ar nugriauti laikinąjį statinį ir sutvarkyti teritoriją, dėl sandorio, kaip niekinio naikinimo teismo iniciatyva.
23. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Šiame žemės sklype yra statinys – 2212 m2 ploto aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios 113951/783840 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Matesa“. Šia aikštele nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovė 2022 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo ir naudojasi ginčo aikštelės dalimi (tai patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis bei prie jos pateiktas planas, jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikinasis statinys – ginčo paviljonas ir su juo susijusi inžinerinė infrastruktūra bylos nagrinėjimo metu priklauso atsakovei UAB „Adana LT“, tai patvirtina ir dalies bylos nutraukimas, dėl kurio ginčo nėra (pirmos instancijos teismo sprendimo 16-19 punktai). Taip pat ginčo nėra, ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – sklypo planai, sutartys, kad atsakovei priklausantis paviljonas stovi ant minėta pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės įsigytos aikštelės dalies, kurią pagal nustatytą aikštelės bendraturčių naudojimosi tvarką naudoja ieškovė.
24. Byloje pateiktas 2012 m. laikino statinio, kavinės paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektas (dėl to byloje nekyla ginčo), kad paviljonas pastatytas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, kad jis yra laikinas statinys. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai – projektas, derinimai su Kauno miesto savivaldybe, leidimai.
25. Byloje taip pat nekyla ginčo, kad paviljono savininkas su buvusiais aikštelės savininkais 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaręs aikštelės nuomos sutartį iki 2022 m. lapkričio 1 d. (tai patvirtina nuomos sutartis).
26. 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją, prašydama iki 2022 m. gruodžio 14 d. pašalinti iš UAB „Matesa“ nuosavybės teise valdomos aikštelės paviljoną. Atsakovė UAB „Adana LT“ 2022 m. gruodžio 6 d. atsakymu į ieškovės pretenziją su ja nesutiko. 2023 m. sausio 26 d. ieškovė atsakovei UAB „Adana“ pareiškė pakartotinę pretenziją dėl statinio pašalinimo, atsakovė UAB „Adana LT“ 2023 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją nesutikdama su ja.
27. Byloje nustatyta, kad žemės sklypą, ant kurio yra ginčo aikštelė, nuosavybės teise valdo valstybė (patikėjimo teise – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), žemės sklypas 2018 m. kovo 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi (Nr.8SŽN-72-(14.8.55), yra išnuomotas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).
28. Atsakovės teigimu, ieškovės 2022 m. birželio 23 d. ginčo aikštelės dalies pirkimo-pradavimo sutartis teismo iniciatyva turi būti pripažinta negaliojančia (niekinis sandoris CK 1.78 straipsnio 5 dalis), kadangi jos sudarymo metu, (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija jau nuomojosi sklypą, ant kurio stovi aikštelė, o Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo davusi sutikimo ginčo aikštelės įrengimui, taigi sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymus. Be to atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma išeiti už ieškinio ribų ir pripažinti 2016 m. kovo 22 d. ir 2022 m. birželio 23 sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo, kadangi to nepadarius galimai būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi vykdant šiuos sandorius nebuvo aptartas žemės naudojimo klausimas.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje išeiti už ieškinio ribų nėra pagrindo, kadangi byloje trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri atstovauja valstybę civiliniuose teisiniuose santykiuose susijusiuose su valstybinės žemės naudojimu, ji nereiškia pretenzijų dėl žemės naudojimo po aikštele.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams jog tam, kad ex officio pripažintų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, kad, pirma, yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis, bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, nes priešingu atveju šalis turėtų reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir leistinomis priemonėmis pagrįsti tokią savo poziciją (CPK 178 straipsnis), antra, toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).
31. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 1.80 straipsnis, CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų davusi sutikimą perleisti ant valstybinės žemės sklypo esančią aikštelę, tačiau byloje kaip trečiasis asmuo dalyvaujanti Nacionalinė žemės tarnyba nepalaikė (neišreiškė savo pozicijos) atsakovės argumentų, kad atsakovės įvardytas pirkimo–pardavimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis ir jį reikėtų naikinti.
32. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija, žemės nuomos sutarties sudarymo metu akivaizdžiai matė, kad ant jos išsinuomoto žemės sklypo yra aikštelė, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jos teisėms ir pareigoms turi įtakos aikštelės dalies pardavimas ar šioje byloje priimtas sprendimas (kadangi savininko pasikeitimas nesukurs jokių pasekmių bendrijai). Atkreiptinas dėmesys, kad minėta bendrija išsinuomojusi žemės sklypą dar 2018 metais, kaip žemės nuomininkė, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl 2006 metais įrengtos aikštelės. Su ginčo paviljono teisėtu/neteisėtu aikštelės naudojimu jos teisės ir pareigos taip pat nėra susiję.
33. Taigi dalyje dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia teismo iniciatyva, sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Dėl reikalavimo pašalinti paviljoną
34. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys, kuriuo ieškovė, kaip aikštelės dalies savininkė reiškia ieškinį dėl teisės pažeidimo pašalinimo, nesusijusio su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jai priklausantis statinys (dėl to ginčo nėra), teisėtai stovi valstybei priklausančiame žemės sklype, ant ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ir pagal naudojimosi tvarką naudojamos aikštelės dalies.
35. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius duomenis, pateiktą aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos schemą, į tai kad šalys neginčija atsakovei priklausančio paviljono faktinės stovėjimo vietos, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovė yra aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) dalies, ant kurios stovi prašomas pašalinti paviljonas, savininkė. Pritartina, kad pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga yra įrodyta.
36. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė, pateikusi tik bendro pobūdžio teiginius apie jos kaip savininkės teisių pažeidimą bei nurodymą, kad yra pasibaigusi ankstesnių aikštelės ir paviljono savininkų sudaryta aikštelės dalies nuomos sutartis, įrodymais nepagrindė, kad dėl ant aikštelės esančio paviljono yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal bylos medžiagą labiau tikėtina, kad ieškovė negali teisėtai naudotis po jai nuosavybės teise priklausančios aikštelės dalimi esančia valstybine žeme, todėl sprendė, jog ieškovės galimybės teisėtai naudotis nuosavybės teise priklausančia aikštele net ir nesant ant jo laikino statinio, yra ribotos, todėl aplinkybė, kad ant ieškovei priklausančios aikštelės stovi paviljonas, pati savaime be pateiktų įrodymų negali būti vertinama kaip akivaizdus ir neabejotinas ieškovės teisių pažeidimas. Teismas šiuo pagrindu nepagrįstai ieškinį atmetė, kaip neįrodžius vienos negatorinio ieškinio sąlygos – teisių pažeidimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad tokios išvados yra nepagrįstos. Tai, kad ieškovė naudojasi po aikštele esančiu žemės sklypu yra akivaizdu, kadangi statinys – aikštelė yra ant žemės sklypo. Dėl to, kad ji yra teisėtai pastatyta, įregistruota viešame registre, jokių pretenzijų nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nei (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija (žemės nuomininkė) dėl aikštelės pastatymo, įrengimo, įregistravimo, naudojimo, niekada nėra pareiškusios. Minėta aikštelė yra prie daugiabučio gyvenamojo namo ir akivaizdu, kad ji gali būti naudojama automobilių parkavimui ar kitai veiklai (jos savininkas, šiuo atveju ieškovė, gali pati spręsti kokiu tikslu ir būdu naudoti jai priklausančią ginčo aikštelės dalį).
38. Taip pat akivaizdu, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartis (kuria ankstesni savininkai A. K., R. K., vėliau G. K., buvo išnuomoję aikštelę laikino statinio paviljono įrengimui ir eksploatavimui) yra pasibaigusi 2022 m. lapkričio 1 d., todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo toliau naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančia aikštelės dalimi. Tai, kad minėta sutartimi numatyta, jog pasibaigus sutarties terminui, nuomininkui, gerai vykdžiusiam savo įsipareigojimus, numatyta teisė prieš kitus asmenis sudaryti naują sutartį nuomotojo siūlomomis sąlygomis (2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartis 9.2 punktas), nereiškia, kad nuomotojas privalo tęsti nuomos santykius. Sutartimi pirmenybė nuomotis aikštelę numatyta prieš kitus (trečiuosius) asmenis, jei iš esmės savininkas spręstų tęsti nuomą, tačiau šiuo atveju matyti, kad ieškovė, nusipirkusi ginčo aikštelės dalį nusprendė iš viso netęsti aikštelės nuomos santykių.
39. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad „iš pateiktos 2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutarties sąlygų negalima daryti išvados, jog sutartį sudariusios šalys būtų aptarusios laikinojo pastato nukėlimo ar palikimo stovėti klausimus pasibaigus nuomos sutarties terminui. Vadinasi, byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartimi buvo įsipareigota nukelti laikinąjį statinį pasibaigus nuomos sutarties terminui.“ Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Iš pačioje nuomos sutartyje nurodyto nuomos termino matyti, kad sutartis yra terminuota ir atsakovė turėjo tikėtis jos pasibaigimo ir reikalavimo atlaisvinti aikštelę. Tai, kad sutartyje neaptarta kokiu būdu bus pašalintas laikinas statinys nereiškia, kad jis iš viso negali būti pašalintas sutarčiai pasibaigus ir nebetęsiant nuomos. Kitu atveju susidarytų situacija, kad jeigu sutartyje neaptartas laikino pastato nukėlimo ar palikimo stovėti klausimas, aikštelės savininkė niekada negalėtų pareikalauti atlaisvinti jai nuosavybės teise priklausančios aikštelės dalies. Tokia išvada prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintai laikino statinio sąvokai, kurioje nustatyta, kad laikinas statinys skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Taigi, spręstina, kad tokį statinį galima pašalinti, kadangi jį galima išardyti ir perkelti į kitą vietą.
40. Byloje nėra ginčo, kad paviljonas buvo pastatytas ir stovėjo nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, tam buvo daryti reikalingi projektai, duoti sutikimai, atlikti dokumentų suderinimai, jungiama infrastruktūra ir kt., tačiau akivaizdu, kad jis yra laikinas statinys, todėl pasibaigus aikštelės nuomos sutarčiai, ieškovės reikalavimu jis turi būti pašalintas, t.y. pašalintas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas (CK 4.98 straipsnis).
41. Pirmos instancijos teismas akcentavo, kad nustatant ieškovės kaip aikštelės dalies savininkės teisių apimtį svarbi aplinkybė, kad tiek ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas (aikštelė), tiek atsakovei nuosavybės teise priklausantis laikinas statinys (paviljonas) stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo ir ja naudotis galima tik turint teisę tinkamai ir teisėtai naudotis žemės sklypu, ant kurio yra aikštelė. Šį argumentą grindė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, nurodant, kad nėra įrodymų, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos būtų davusi sutikimą aikštelės įrengimui.
42. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais, kadangi, kaip minėta, ši institucija yra dalyvaujančiu asmeniu nagrinėjamoje byloje ir dėl šios aplinkybės ginčo nekelia, ieškinio patenkinimui neprieštarauja. Be to šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra aikštelės įrengimo teisėtumo ir pastatymo klausimas. Ieškovės reikalavimas susijęs tik su kilnojamojo objekto pašalinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – aikštelės.
43. Taigi aplinkybė, kad A. K. 2014 m. balandžio 30 d. buvo sudaręs ginčo aikštelės vietoje esančios valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią išnuomotas 2918 m2 ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), aplinkybė, kad 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 14 d., kad minėtas žemės sklypas išnuomotas (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai jau esant įrengtai aikštelei, niekaip neįtakoja ieškovės reikalavimo nukelti laikiną statinį nuo jai nuosavybės teise priklausančios aikštelės.
44. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad ginčo paviljonas aikštelėje stovi 2012 m. rugsėjo 3 dienos sutarties pagrindu, kuri galiojo iki 2022 m. lapkričio 1 dienos, t.y nuomos sutartis yra pasibaigusi ir ieškovė neprivalo nurodyti, kaip ji toliau naudos aikštelę. Vien sutarties pasibaigimo pagrindu ji teisėtai reikalauja paviljoną nukelti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo motyvams, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės teisę laikyti paviljoną tiek ant valstybinio žemės sklypo, tiek ant ieškovei priklausančios aikštelės dalies. Užstatymo faktą patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, tiek fotonuotrauka.
45. Ieškovė kreipdamas į teismą akivaizdžiai nesutinka su statinio buvimui jai priklausančioje aikštelėje ir akivaizdu, kad negali jos naudoti, taigi yra pažeistos jos teisės, todėl pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieškovė nedetalizavo kokiu būdu ir apimtimi pažeidžiamos teisės, kas buvo vienas iš argumentų atmesti ieškinį, laikytinas nepagrįstu.
46. Savininko teisių turinį Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžia CK 4.37 straipsnio 1 dalis, kur nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Asmuo įgyja daikto savininko teises bei pareigas bei gali disponuoti savininko teisių turiniu, tik įgijęs nuosavybės teisę į daiktą.
47. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybės turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Akcentuotinas kasacinio teismo išaiškinimas, jog savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma teisė daiktą naudoti savo nuožiūra, tai yra pagrindas spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus.
48. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog atsakovei fiziškai užstačius aikštelės dalį, ieškovė neturi galimybių naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu.
49. Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte numatyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Paviljono statybos projekto išaiškinime nustatytas laikinojo statinio naudojimo terminas – 3 metai su galimybe jį pratęsti. Kadangi paviljonas pastatytas ant privataus nekilnojamojo turto objekto, nuomos sutarties, kuri galiojo nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. pagrindu, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui atsakovė be teisinio pagrindo toliau naudodamasi paviljonu, neteisėtai naudojasi aikštelės dalimi, tuo pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Dėl šios aplinkybės taikant CK 4.98 straipsnį ieškovės pažeistos teisės turi būti ginamos tenkinat ieškinį (CPK 177, 178 straipsniai).
50. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-919-967/2022 priimtu sprendimu, kuriame, teismas nagrinėdamas negatorinį ieškinį sprendė, jog „vien tik savininko pareiškimas, kad dėl jo žemės sklype esančio atsakovui priklausančio daikto (dujų talpyklos) yra pažeidžiama jo teisė pilna apimtimi naudotis žemės sklypu, taip pat deklaratyvūs teiginiai, apie galimus konstatuotus talpyklos gedimus, nesudaro pagrindo išvadai, jog faktiškai savininko teisės yra pažeidžiamos“. Nagrinėjamu atveju šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi minėtoje civilinėje byloje kalba ėjo apie po žeme esančias dujų talpyklas, kurios netrukdė naudotis žemės paviršiuje esančiu sklypu, todėl šia teismų praktika šioje byloje vadovautis negalima. Šiuo atveju naudotis reikalinga pačia aikštele, kuria akivaizdžiai negalima naudotis dėl paviljono užstatymo.
51. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors iš dalies ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau neteisingai taikė teismų praktiką, netinkamai vertino įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai) iš dalies netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių gynimą (CK 4.37, 4.98 straipsnis), neteisingai aiškino nuomos sutartį, ko pasėkoje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas dalyje kurioje atmestas reikalavimas dėl paviljono pašalinimo naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, įpareigoti atsakovę UAB „Adana LT“, per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti ieškovei UAB „Matesa“ priklausančioje aikštelėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai stovintį laikinąjį statinį – paviljoną ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje atsižvelgiant kad dėl jos nebuvo apeliacinio skundo (dėl baudos skyrimo, ir nustačius kad ginčo aikštelės pirkimo-pardavimo sandorio, kaip niekinio teismas nenaikino pagrįstai, kas nurodyta šio sprendimo 27, 28 punktai), sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės UAB „Matesa“ ieškinys bei apeliacinis skundas yra tenkinamas, jos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 109 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą, bei 2178,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (DOK 28825) bei 107 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant ieškinį bei 3230,70 už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos pilna apimtimi, viso 5624,70 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę UAB „Adana LT“, juridinio asmens kodas 304171934, per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovei UAB „Matesa“ juridinio asmens kodas 300003309, priklausančioje aikštelėje (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai stovintį laikinąjį statinį – paviljoną ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Adana LT“, juridinio asmens kodas 304171934, 5624,70 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Matesa“ “ juridinio asmens kodas 300003309.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė