Civilinė byla Nr.e2‑1560-845/20

Proceso Nr. 2-68-3-27767-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Natalijai Tomilinai,   

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Povilui Juzikiui,

atsakovės atstovei Irmai Šapokaitei,

trečiojo asmens atstovui adv. padėjėjui Juliui Raškauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skomė“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretysis asmuo UAB „LIUKS NT“.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Skomė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019-07-12 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190712-00005 ir 2019-07-15 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-190715-00003 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė atliko ieškovei priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad buvo atliktas patalpų paprastasis remontas, keičiant pastato išvaizdą neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl 2019-07-12 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-190712-00005 ir 2019-07-15 privalomas nurodymas Nr. PNSSP-00-190715-0003 išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis. Akte atsakovė nurodė, kad ieškovas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuris yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje, atliktas pastate esančių patalpų pirmojo aukšto paprastasis remontas, keičiant pastato išvaizdą; šiais veiksmais statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 22 dalį, ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 3 priedo 4.1 papunktį. Pažymėjo, jog privalomajame nurodyme atsakovė įpareigojo ieškovą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, nurodytas Akte  ir sutvarkyti statybvietę. Pasak ieškovo, ties Aktas, tiek privalomas nurodymas yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymėjo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso patalpos, jos iš išorės yra atskirtos ginčo stikline atitvara su durimis. Taip pat analogiška stiklinė atitvara yra įrengta ir šalia esančioje patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pabrėžė, jog nurodyta skaidri išorinė atitvara buvo įrengta 2010 metais. Atkreipė dėmesį, jog pastate, šalia ieškovui priklausančių patalpų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiame kinų virtuvės restorane, 2006 m. birželio 4-5 d. naktį kilo gaisras, kurio pasekmė buvo aprūkusios ir apgadintos ieškovui priklausančios patalpos bei šalia esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ypač pažeista buvo išorinė šių dviejų patalpų stiklinė atitvara, kuri stipriai aprūko, jos stiklas įskilo ir buvo būtina ją keisti nauja. Kilusios avarijos – gaisro gretimose patalpose faktą patvirtina 2006-06-05 apsaugos darbuotojo A. Č. tarnybinis pranešimas; UAB „VP Sauga“ 2006-09-07 raštas „Dėl informacijos pateikimo apie gaisrą restorane (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-04-05 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1681-553/07; Vilniaus miesto 1-ojo apylinės teismo 2010-05-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-71-734-2009. Nurodė, kad dėl susiklosčiusios avarijos – gaisro besiribojančiose kinų restorano patalpose, padarinių ir kilo būtinybė pašalinti gaisro padarinius ir įrengti naują stiklinę skaidrią atitvarą su durimis. Tas ir buvo padaryta 2010 metais, įrengiant naują skaidrią atitvarą su kitais elementais (medžio drožlių plokšte virš atitvaros ir mūro cokoliu po atitvara), kuri tęsiasi išorinėje pastato dalyje ties ieškovui priklausančiomis patalpomis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog iš karto po kilusio gaisro, ieškovas su 2006-07-24 raštu kreipėsi į gretimų patalpų nuomininką UAB „Vanlifa“ dėl kilusio gaisro nuotolių atlyginimo, taip pat 2006-07-31 raštu į gretimų patalpų savininką UAB „Piliuona“ dėl nuostolių atlyginimo; tačiau pastarieji žalos (nuostolių) atlyginti nesutiko, todėl kilo ginčai dėl už gaisrą padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas, siekdamas, kad vėliau nebūtų iškreipiami faktai ir nepagrįstai sumažintas atlygintinos žalos dydis, nusprendė ginčo vitrinos remonto neatlikinėti iš karto, o palaukti teismo sprendimo, kad būtų tinkamai užfiksuotos visos aplinkybės, patvirtinančios patirtų nuostolių dydį. Pažymėjo, jog stipriai aprūkusi ir skilusi vitrina negalėjo būti tinkamai eksploatuojama, ji buvo avarinės būklės, kuri per bylinėjimosi laikotarpį dar labiau pablogėjo, todėl tik pasibaigus teisminiams ginčams ir įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas 2010 metais atliko neatidėliotiną ir būtiną patalpų paprastąjį remontą – pakeitė po avarijos (gaisro) pažeistą išorinę stiklinę vitrina į naują. Pabrėžė, kad atsakovė patikrinimą atliko ir Aktą bei privalomąjį nurodymą surašė praėjus 9 metams nuo statybos darbų atlikimo. Dėl šių priežasčių ieškovui buvo sunku surinkti visus įrodymus. Pasak ieškovo, keičiant skaidrią atitvarą (vitrininius plastiko langus su durimis), nebuvo keičiamos, stiprinamos ar silpninamos pastato laikančiosios konstrukcijos, todėl vitrininių langų pakeitimas atsakovės buvo kvalifikuotas kaip paprastojo remonto darbai. Atsakovė Akte ir privalomajame nurodyme nurodė, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes paprastojo remonto darbai atlikti, keičiant pastato fasado išvaizdą, neturint statybą leidžiančio dokumento; tačiau akcentuotina, kad vitrininiai langai patalpose buvo keičiami šalinant 2006 metais gretimose patalpose vykusio gaisro padarinius. Ieškovas rėmėsi Statybos įst. 2 str. 58 d., 53 d., 2 str. 23 d., 27 str. 1 d. 5 p., 24 str. 3 d., STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3 priedo 4 p. Remiantis šių teisės aktų nuostatomis, ieškovas teigė, jog statybos leidžiančio dokumento jam nereikėjo, nes buvo šalinami avarijos padariniai; todėl paprastojo remonto darbus buvo galima atlikti ir neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento. Tokiu būdu, aktas ir privalomasis nurodymas, kuriais konstatuota savavališka statyba, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog ginčija savavališkos statybos aktą todėl, kad jis sukelia neigiamas teisines pasekmes ( (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ginčo dėl to, kad buvo atliekami paprastojo remonto darbai, nėra; nagrinėjamu atveju buvo pakeista skaidri atitvara, pakeičiant jos vietą. Pažymėjo, jog ieškovas, vykdydamas savavališkos statybos darbus, po kilusio gaisro neatstatė, atitvaros į buvusią vietą, o perkėlė ją 1,56 m į išorės pusę. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog savavališkos statybos data yra 2015-10-06, nes būtent tuomet ieškovas įsigijo iš UAB „Langų servisas“ vitrinų bloką su durimis (su montavimu). Be to, pagal 2011-09-30 kadastrinių matavimų duomenis, 2011 metais atliktuose matavimuose nėra pažymėti savavališkos statybos akte užfiksuoti atlikti statybos darbai. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokie konkretūs ginčo patalpų pažeidimai buvo užfiksuoti po gaisro; taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinio dalies konstrukcinių elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldomą griūtį, t. y. jog patalpose buvo avarija (Statybos įst. 29 str.). Be to, ieškovas nepateikė kompetentingų institucijų dokumentų, patvirtinančių užfiksuotą avarijos faktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamo statybos akto teisėtumo klausimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šis aktas nėra individualus administracinis aktas, be to, jis negali sukelti teisinių pasekmių; taigi byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta.

Tretysis asmuo UAB „LIUKS NT“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas buvo surašyti už statybos darbus, atliktus pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo nuosavybės teise valdomose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog ieškovas neteisėtai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento padidino pastato ir patalpų matmenis, pakeitė pastato išvaizdą – įrengė naują cokolį, ant jo sumontavo išorinę atitvarą – stiklinę vitriną su rėmais apie 1,5 m toliau, nei ankstesnė atitvaros vieta, padidintose patalpose atliko vidaus apdailos darbus. Pabrėžė, kad savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas buvo surašyti dėl neteisėtų darbų padidinant pirmo aukšto patalpas Nr. (duomenys neskelbtini); šios patalpos net nesiriboja su patalpomis, kuriose 2006-06-04 kilo gaisras; be to, iš vienos pusės patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalia kitų ieškovui nuo 1991-10-16 priklausančių patalpų; iš kitos pusės jos ribojasi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpomis, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios jai priklauso nuo 1992-11-02. Tuo tarpu byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-71-734-2009, patvirtina, kad gaisras kilo patalpose, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių savininkas buvo UAB „Piliuona“, o 270 kv. m. dalies nuomininkas – UAB „Vanlifa“. Įrodymų apie tai, kad nuo gaisro nukentėjo ir tolesnės patalpos, įskaitant ir patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nepateikė. Pažymėjo, jog ginčo statybos darbai neturi nieko bendro su 2006-06-04 gaisru; ieškovas gaisro padarinius pašalino iš karto, o ne 2010 ar 2015 metais. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad gaisro sukelti padariniai patalpoms nesukėlė avarinės situacijos ir neatsirado padarinių, atitinkančių statinio avarijos sąvoką – statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtį, žemės nuošliaužas statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose. Be to, tiek civilinėje byloje Nr. 2-1681-553/07, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2-71-734-2009, kuriose buvo išsamiai nustatytos su gaisru susijusios aplinkybės, informacijos apie tai, kad gaisras sukėlė pastato avariją, nėra. Taip pat ir atliktų statybos darbų pobūdis – patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) padidinimas, perstatant išorinę atitvarą į kitą vietą, patvirtina, kad tai nėra avarijos grėsmės šalinimas, kadangi šiais darbais nebuvo sustiprintos kitos – „avarinės“ pastato konstrukcijos. Pažymėjo, jog pastatas buvo ir yra administracinės paskirties bei atitinka viešojo pastato sąvoką, nurodytą Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje. Atlikti statybos darbai – išorinės atitvaros perstatymas į kitą vietą, naujų pastato fasado elementų įrengimas, patenka į pastato išvaizdos keitimo darbų sąrašą, nurodytą statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 5 punktą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo statybos darbai nebuvo atlikti skubiai. Priešingai, Inspekcija nustatė jų atlikimo laikotarpį – 2015 metus, t. y. praėjus 9 metams po gaisro.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o bylą dalyje dėl 2019-07-12 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-190712-00005 pripažinimo negaliojančiu prašė nutraukti.  

Trečiojo asmens atstovas tesimo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atliko ieškovui priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2019-07-12 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190712-00005, kuriame nurodė, kad ieškovas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuris yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje, atliko ypatingojo, administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitos paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmojo aukšto paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą. Pastato fasade, pagal Nekilnojamojo turto kadastro matavimų 2011-09-30 bylą Nr. 13/13983 (reg. Nr. 1D-7439), sumontuota: 1) skaidri išorinė atitvara (vitrininiai plastiko langai su durimis) 2,7x23,63 m (perkeliant senąją atitvarą 1,56 m į išorės pusę; 2) medžio drožlių plokščių atitvara (virš skaidrios atitvaros) su apšiltinimu 17,63x0,82 m; 3) mūro cokolis po vitrina (skaidri atitvara) 19,63x(0,2÷0,3) m apdailintas plytelėmis. Tuo statytojas pažeidė Statybos įst. 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 5 p. ir 22 d., ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtą išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4.1 papunktį (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).

Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2019-07-15 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-190715-00003 ieškovui, kuriuo įpareigojo pastarąjį išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, nurodytas 2019-07-12 savavališkos statybos akte: administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto kadastro matavimų 2011-09-30 bylą Nr. 13/13983 užfiksuotą statinio dalių padėtį, pastato fasade sumontuotas: 1) skaidrią išorinę atitvarą (vitrininiai plastiko langai su durimis) 2,7x23,63 m; 2) medžio drožlių plokščių atitvarą (virš skaidrios atitvaros) su apšiltinimu 17,63x0,82 m; 3) mūro cokolį po vitrina (skaidri atitvara) 19,63x(0,2÷0,3) m apdailintą plytelėmis. Sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2020-01-12. Atsakovė 2019-08-19 įteikė ieškovui pranešimą apie savavališką statybą.  

Atsakovė prašė teismo civilinę bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu nutraukti, kadangi šis aktas nėra individualus administracinis aktas ir jis nesukelia ieškovui teisinių pasekmių. Sprendžiant dėl šio prašymo, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas ieškovui; jame užfiksuotos nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, t. y. yra išreikštas fakto konstatavimas, kad ieškovas savavališkai įvykdė statybos darbus, nenurodant konkrečių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų). Pabrėžtina, jog ieškovas ginčija ne tik 2019-07-12 savavališkos statybos aktą, bet ir 2019-07-15 privalomąjį nurodymą – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, sutvarkyti statybvietę; savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2020-01-12. Įvertintina, jog privalomas nurodymas surašytas nurodyto akto pagrindu; ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, jog ginčo statinys nėra savavališka statyba. Taigi, byloje yra ginčijamas pats statybos savavališkumo faktas, dėl kurio ir buvo surašytas 2019-07-12 savavališkos statybos aktas. Tai reiškia, kad, nagrinėjamoje byloje teismui sprendžiant dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu privalomąjį nurodymą (ne)pagrįstumo, be kita ko, turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė – statybos (ne)savavališkumo faktas. Tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo statyba nėra savavališka, ji ne tik turėtų tiesioginės įtakos ginčo dėl privalomųjų nurodymų baigčiai (būtų savarankiškas pagrindas ginčijamą privalomąjį nurodymą pripažinti negaliojančiu), tačiau ir paneigtų savavališkos statybos akto esmę – t. y. jame nustatytą statybos savavališkumo faktą. Tai reikštų, kad ieškovui nebegalėtų būti taikomi įstatymuose nustatyti apribojimai, susiję su savavališkos statybos fakto nustatymu (LAT 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016 ir LAT 2019-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Atsižvelgiant į ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį (tai, kad buvo ginčijamas ne tik savavališkos statybos aktas, bet ir jo pagrindu priimtas privalomas nurodymas), teismas sprendžia, kad savavališkos statybos aktas gali turėti įtakos asmens, kuriam jis surašytas, teisėms – t. y. jis gali riboti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes bei kasacinio teismo aktualią praktiką, darytina išvada, jog savavališkos statybos aktas gali sukelti ieškovui teisines pasekmes; dėl nurodytų aplinkybių atsakovės prašymas nutraukti bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.   

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovė, priimdama ginčijamus aktus, neįvertino paprastojo remonto atlikimo metu (2010 m.) buvusių aplinkybių, o būtent, kad buvo šalinami gretimose patalpose (kinų restorane) kilusio gaisro padariniai – pažeistos ir stipriai aprūkusios išorinės atitvaros (vitrinos), kurias buvo būtina pakeisti naujomis (vitrininiais plastiko langais su durimis). Kadangi paprastojo remonto darbai buvo atlikti šalinant avarijos (gaisro) padarinius, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3 priedo 4 punktu, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo būtinas. Dėl nurodytų aplinkybių savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas buvo surašyti nepagrįstai.

Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo svarbu pažymėti, jog byloje faktas, kad 2006-06-04 restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras konstatuotas 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civ. byloje Nr. 2-71-734-2009; iš teismo sprendimo turinio nustatyta, jog ieškovas, siekdamas kaip galima greičiau likviduoti gaisro padarinius, savo lėšomis atliko gaisro metu apgadintų patalpų remontą, kurio vertę sudarė 2510 Lt už patalpų išvalymą bei paruošimą dažymui pakabinamų lubų nukabinimas ir pakabinimas; 2839,93 Lt už medžiagas, skirtas patalpų remontui; atlikus remontą ir suskaičiavus dėl gaisro aptirtus nuostolius, ieškovas kreipėsi į atsakovus UAB „Vanlifa“ ir UAB „Piliuona“ su pretenzija atlyginti padarytus nuostolius. Be to, gaisro faktą nurodytose patalpose patvirtina ir UAB VP Sauga  2006-09-07 raštas, 2006-06-05 apsaugos darbuotojo tarnybinis pranešimas, 2007-04-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas už akių civ. byloje Nr. 2-1681-553/07. Pažymėtina, jog vien gaisro fakto konstatavimas savaime nėra pakankamas aplinkybei pripažinti, kad įvyko avariją; todėl svarbu nustatyti ir kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant, ar ieškovas atliko paprastąjį remontą tikslu pašalinti avarijos padarinius.

Pažymėtina, jog byloje ginčo, kad ieškovas atliko paprastojo remonto darbus, nėra. Ginčas kilęs yra dėl statybos savavališkumo fakto. Byloje konstatuota, jog ieškovas atlikęs paprastojo remonto darbus, pakeitė pastato išvaizdą; taigi, atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad pastatas yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje, paprastajam remontui buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovo teigimu, nurodyto leidimo nereikėjo, nes jis likvidavo avarijos – gaisro padarinius, teigdamas, jog stipriai aprūkusi ir skilusi vitrina buvo avarinės būklės bei negalėjo būti tinkamai eksploatuojama; todėl ieškovas 2010 metais atliko patalpų paprastąjį remontą – pakeitė po avarijos (gaisro) pažeistą išorinę stiklinę vitriną į naują. Sprendžiant dėl šių ieškovo teiginių pagrįstumo ir patikimumo, teismas negali ignoruoti šių aplinkybių: 1) 2015-09-03 ir 2015-10-06 PVM sąskaitos-faktūros LS Nr. 2745 ir LS Nr. 654 dėl plastikinių langų ir vitrinų bloko su durimis (su montavimu) įsigijimo liudija, jog darbai, dėl kurių atsakovė surašė savavališkos statybos aktą, buvo atlikti 2015 m., o ne 2010 m. kaip teigia ieškovas; 2) 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendime aiškiai nurodyta, kokie darbai likviduojant gaisrą buvo atlikti; tuo tarpu tokios aplinkybės, jog buvo stipriai aprūkusi ir skilusi vitrina, nebuvo minimos ir sprendžiamas jos pakeitimo išlaidų priteisimo klausimas; 3) pagal 2011-09-30 kadastrinių matavimų duomenis, 2011 metais atliktuose matavimuose nėra pažymėti paprastojo remonto darbai, kurie užfiksuoti savavališkos statybos akte, nors ieškovas teigė, jog nurodytus darbus atliko 2010 m. Be to, teismas negali ignoruoti ir šalių bei trečio asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/13983 esančių duomenų, susijusių su ieškovui priklausančių patalpų lokalizacija, o būtent, jog patalpos, kuriose buvo atliktas paprastasis remontas, tiesiogiai nesiriboja su patalpomis, kuriose kilo gaisras.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-71-734-2009 nustatyta, kad ieškovas nurodytoje byloje teigė, jog siekdamas kaip galima greičiau likviduoti gaisro padarinius, savo lėšomis atliko gaisro metu apgadintų patalpų remontą, kurio vertę sudarė 2510 Lt už patalpų išvalymą bei paruošimą dažymui pakabinamų lubų nukabinimas ir pakabinimas; 2839,93 Lt už medžiagas, skirtas patalpų remontui. Tuo tarpu duomenų, jog patalpų langai buvo apgadinti ar dėl to būtų patirtos išlaidos, nėra (CPK 178 str.). Be to, įvertinus tiek nurodyto sprendimo turinį, tiek kitus byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, jog ieškovui priklausančios patalpos buvo avarinės būklės; be to, nėra įrodymų, jog buvo užfiksuotas avarijos faktas ir imtasi priemonių taip, kaip numatyta Statybos įst. 29 str. 2 d. ir STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“. Taigi, įvertinus patalpų lokalizaciją, kuriose buvo atliktas paprastas remontas, taip pat ieškovo 2015-09-03 ir 2015-10-06 PVM sąskaitas-faktūras LS Nr. 2745 ir LS Nr. 654 dėl plastikinių langų ir vitrinų bloko su durimis (su montavimu) įsigijimo, teismas sprendžia, jog ieškovo atlikti paprastojo remonto darbai nėra tiesiogiai susiję su 2006-06-04 įvykusiu gaisru ir negali būti vertinami kaip šio įvykio pasekmė. Priešingai - 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-71-734-2009 konstatuotos aplinkybės yra pakankamos šios bylos kontekste sprendžiant dėl ieškovo gaisro metu patirtų nuostolių pobūdžio ir jų likvidavimo laiko: jau sprendimo priėmimo metu teismas pripažino, kad ieškovas, likviduodamas gaisro padarinius, savo lėšomis atliko gaisro metu apgadintų patalpų remontą už 2510 Lt (patalpų išvalymas bei paruošimas dažymui, pakabinamų lubų nukabinimas ir pakabinimas) ir 2839,93 Lt už medžiagas, skirtas patalpų remontui; dėl ko teismas priteisė ieškovui 5349,93 Lt nuostolių. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo atlikti paprastojo remonto darbai - sumontuota skaidri išorinė atitvara (vitrininiai plastiko langai su durimis), medžio drožlių plokščių atitvara (virš skaidrios atitvaros) su apšiltinimu ir mūro cokolis po vitrina (skaidri atitvara), dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas, - buvo atlikti 2015 m. ir negali būti vertinami kaip tiesiogiai susiję su 2006 m. gaisro padarinių likvidavimu. Pabrėžtina, jog pats gaisro, įvykusio 2006 m., faktas savaime neįrodo, jog įvyko avarija, kuri atitiko Statybos įst. 27 str. 1 d. 5 p. nustatytą išimtį – atlikti paprastą remontą be statybos leidimo.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai surašė 2019-07-12 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190712-00005, kuriame konstatavo savavališkos statybos faktą, o būtent, jog ieškovas atliko paprastąjį remontą pažeidžiant Statybos įst. 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 5 p. ir 22 d., ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtą išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4.1 papunktį, taip pat atsakovė nurodyto akto pagrindu pagrįstai 2019-07-15 priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-190715-00003. 

Atmetus ieškinį, remiantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB „Skomė“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretysis asmuo UAB „LIUKS NT“, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

                  Teisėja Lijana Visokavičienė