Civilinė byla Nr. B2-864-524/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00144-2020-0

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1;

 (S)

                                   3.4.4.2; 3.4.3.4 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 12 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Lytagra“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rekosta“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ direktoriaus E. A. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rekosta“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Ekreta“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektpro“, uždaroji akcinė bendrovė „Lankstinys“, uždaroji akcinė bendrovė „Rome law“, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio šaltinis“, uždaroji akcinė bendrovė „Hortivita“, uždaroji akcinė bendrovė „Remi invest“, mažoji bendrija „Erlonesos statyba“, advokatas S. T.. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Lytagra“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB ,,Rekosta“ iškėlimo. Pareiškimo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog 2008 m. kovo 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2008-419, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti prekes taikant atidėjimą, o atsakovė įsipareigojo prekes nupirkti ir už jas atsiskaityti pagal šalių susitarimą. Paskui sudarytas priedas prie sutarties dėl atsiskaitymo termino padidinimo, vėliau sudarytas susitarimas padidinti prekinį kredito limitą iki 25 000 Eur sumos. Ieškovė siekė susigrąžinti jai priklausančias lėšas, išsiųsdama pretenziją, tačiau ieškovė negavo nei jokio atsakymo, nei lėšų iki pat šios dienos. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė turi kreditorių, kuriems savo prievolių nevykdo. Atsakovės negalėjimas vykdyti turtinių prievolių yra akivaizdus, o tai sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą.   

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, jog su pareikštu pareiškimu nesutinka. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė visiškai nepagrįstai, neargumentuotai ir klaidinančiai teikia savo prielaidas dėl atsakovės nemokumo. Vien VSDFV biudžeto įmokų mokėjimo informacija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino metu) tikrai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadas apie UAB „Rekosta“ mokumo būklę. Ieškovės pareiškimas buvo pateiktas teismui po to, kai atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl pagalbos suteikimo ir pritarimo restruktūrizavimo procedūrai, atsakovei susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais ir informavus ieškovę apie numatomą nemokumo procesą. Tai akivaizdžiai rodo ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

3.       Ieškovas UAB „Rekosta“ direktorius E. A. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog įmonės direktorius, išanalizavęs praėjusių metų ir šių metų pirmųjų dviejų mėnesių veiklos rezultatus, nustatė, jog įmonė turi finansinių sunkumų, o optimaliausias būdas, kurį taikant įmonė turėtų galimybę toliau išlikti, padegti įsipareigojimus kreditoriams ir išvengti bankroto, yra restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonei priklausančio turto vertė siekia 2 392 448,56 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 626 479,84 Eur, jie visi mokėtini per vienerius metus. Įmonė dėl turimo turto ir įsipareigojimų struktūros nenutraukdama veiklos, neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, tai turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams. Įmonė per 2020 m. pirmuosius du mėnesius patyrė 157 973,03 Eur nuostolių. Tai rodo įmonės finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais, kartu būtinybę peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą ir imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant išsaugoti įmonę. Įmonės įsitikinimu, šie sunkumai gali būti įveikti taikant restruktūrizavimo procesą. Įmonės finansinę būklę lėmė tai, kad 2019 m. pasikeitė įmonės savininkai bei vadovas, buvo pradėtas išsamus įmonės finansinės veiklos vertinimas ir nustatyta, jog jau 2017–2018 metais įmonės finansinė situacija buvo deklaruojama neskaidriai, dėl to nepavyko susitarti su visais įmonės kreditoriais. Kreditorės UAB „Rome law“ inicijuotas teisminis procesas, kurio metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paralyžiavo įmonės galimybes vykdyti mokėjimus. Be to, nepavyko sandoris su UAB „Auksinės kopos Nida“, dėl šios situacijos yra pareikštas ieškinys dėl 0,9 mln. Eur sumos. Bendrovė vykdo komercinę veiklą ir yra gyvybinga – perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas pirkėjams. Iki 2020 m. vasario 29 d. įmonės pardavimo pajamos siekė 214 877,26 Eur. Įmonė atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neegzistuoja nė viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Pagal planuojamas veikos apimtis įmonė per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį planuoja padengti apie 47,17 proc. kreditorių – tiekėjų ir finansinių įstaigų – reikalavimų ir susitarti dėl likusios reikalavimų sumos mokėjimo terminų atidėjimo.

4.       2020 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šios bylos sujungtos į vieną civilinę bylą Nr. B2-897-642/2020, prijungiant prie civilinės bylos Nr. B2-864-524/2020, paliekant bylos Nr. B2-864-524/2020, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00144-2020-0.

5.        Klaipėdos apygardos teismo nutartimis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“, „Remi invest“, „Ekreta“ , „Elektpro“, advokatas S. T., UAB ,,Lankstinys“, „Rome law“, „Pajūrio šaltinis“, mažoji bendrija „Erlonesos statyba“.           

6.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekreta“, UAB „Elektpro“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsiliepime nurodė, jog atsakovė neatitinka visų sąlygų, tik kurioms esant, gali būti iškelta restruktūrizavimo byla. atsakovė UAB „Rekosta“ yra negyvybingas. Nors atsakovės direktoriaus E. A. pareiškime nurodoma, jog atsakovė yra gyvybinga, jog atsakovė realiai vykdo veiklą, jog jis yra užsitikrinęs restruktūrizavimo procesui reikalingų pajamų gavimą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti priešingai – įmonė turi tik 15 Eur grynųjų pinigų, o tai reiškia, jog įmonė yra nepajėgi toliau vykdyti veiklos, nes neturi tam reikiamų resursų, vadinasi, įmonė yra negyvybinga. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog debitorių skolos atsakovei sudaro 611 824,49 Eur, tačiau byloje nėra niekaip pagrįsta, jog atsakovė realiai galės iš debitorių susigrąžinti turimas skolas, tai vėlgi reiškia, jog atsakovė neturi pakankamai resursų toliau vykdyti veiklą ir yra negyvybinga. Pateiktame restruktūrizavimo plane nėra nurodyta viena iš didžiausių atsakovės kreditorių MB „Erlonesos statyba“, kurios reikalavimo dydis yra didesnis nei 109 619,35 Eur. Kreditorei MB „Erlonesos statyba“ skola iš atsakovės priteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-20 priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4082-1067/2020 pagrindu. Taigi, atsakovės UAB „Rekosta“ skola kreditoriams, priešingai, nei nurodoma restruktūrizavimo plane, yra ne 1 628 912,17 Eur, o net 1 738 531,52 Eur, tai reiškia, jog pateiktame restruktūrizavimo plane numatyti rezultatai yra klaidingi ir negali būti laikomi teisingais. Kadangi pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu restruktūrizavimo bylą turi būti atsisakoma iškelti. Kadangi restruktūrizavimo plane neatsispindi tikroji atsakovės finansinė būklė, kadangi jame nėra nurodyti visi atsakovės kreditoriai, taip pat nėra pateikti jokie įrodymai apie galimybes atsakovei iš savo skolininkų atgauti skolos sumas, galima daryti išvadą, jog restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti ir išvengti bankroto, o tai reiškia, jog atsisakoma atsakovei UAB „Rekosta“ iškelti restruktūrizavimo bylą turi būti ir JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kreditorių UAB „Ekreta“ ir UAB „Elektpro“ manymu, atsakovei turi būti keliama bankroto byla. Vien atsižvelgiant į tai, jog nėra pateikti jokie įrodymai apie galimybes atsakovei iš savo skolininkų atgauti skolos sumas (611 824,49 Eur), galima daryti išvadą, jog realiai atsakovei priklausančio turto vertė siekia ne 2 392 448,56 Eur, o, tikėtina, tik 1 780 624,07 Eur (2 392 448,56 – 611 824,49). Be to, nėra pateikta jokių pagrindžiančių duomenų, kad į balansą įrašyto atsakovei priklausančio turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) vertė yra reali. Taigi, iš to, kas išdėstyta anksčiau, galima daryti išvadą, jog realiai atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Atsiliepime papildomai nurodyta dėl aplinkybių, kurios galbūt patvirtina, jog atsakovės valdymo organo nariai ėmėsi veiksmų, kad sumažintų atsakovės turtą, jį perleisdami kitam juridiniam asmeniui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-3277-512/2020 bendrovės UAB „Devila“ naudai išdavė teismo įsakymą dėl didesnės nei 100 000 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Rekosta“. Kadangi skolos dydis bendrovei UAB „Devila“ yra nurodytas 57 474,20 Eur, vadinasi, UAB „Rekosta“ šiai įmonei yra sumokėjusi daugiau nei 42 525,80 Eur. Kreditorių manymu, UAB „Devila“ naudai buvo priimtas teismo įsakymas dėl realiai neegzistuojančios skolos. Galbūt atsakovės UAB „Rekosta“ valdymo organo nariai sąmoningai sudarė susitarimą su UAB „Devila“, kad UAB „Rekosta“ turimas turtas būtų perleistas kitam juridiniam asmeniui taip pažeidžiant atsakovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pasitvirtinus duomenims, jog atsakovės UAB „Rekosta“ valdymo organo nariai veikia priešingai kreditorių interesams, vėlgi būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovės UAB „Rekosta“ restruktūrizavimas negalimas, kadangi pateiktame restruktūrizavimo plane nėra atvaizduota tikroji atsakovės finansinė būklė ir restruktūrizavimo plane numatyti rezultatai nėra teisingi. 

7.       Ieškovas UAB „Rekosta“ direktorius E. A. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog nežiūrint to fakto, kad dar 2019-12-30 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-14637-971/2019 UAB „Rome Law“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Rekosta“ turtui (taip pat ir piniginėms lėšoms įmonės sąskaitose, kasoje bei esančioms pas trečiuosius asmenis – debitorius), atsakovė iki šios dienos tebevykdo įprastą veiklą ir yra gyvybinga, tai įrodo prie rašytinių paaiškinimų pridedamos PVM sąskaitos faktūros ir 2020 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktai. Vertinant tariamos kreditorės MB „Erlonesos statyba“ kreditinių reikalavimų pagrįstumą neatsižvelgta į tą faktą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-20 priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4082-1067/2020 pagrindu patvirtinta skola yra vėlesnė nei restruktūrizavimo plano projekto rengimo atskaitos data (2020-02-28). Nuolat atnaujinant duomenis, restruktūrizavimo plano projekto rengimas nebūtų įmanomas. Taip pat neatsižvelgta į galimybę ginčyti skolą. Tai nebuvo daroma iš atsakovės pusės tam, kad nebūtų be tikslo švaistomos įmonės lėšos teisinėms konsultacijoms, kas prieštarautų pačių kreditorių interesams. Atsakovės UAB „Rekosta“ skola kreditoriams, nurodoma restruktūrizavimo plano projekte, yra teisinga, sudaro 1 628 912,17 Eur, o atsiliepimo argumentai dėl tariamo kreditoriaus yra neargumentuoti ir nelogiški. Kadangi pateiktas restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, restruktūrizavimo bylą neturi būti atsisakoma iškelti. Dėl teiginio: „Dėl aplinkybių, kurios galimai patvirtina, jog atsakovo valdymo organo nariai ėmėsi veiksmų, kad sumažinti atsakovo turtą, jį perleidžiant kitam juridiniam asmeniui“, ieškovas nurodo, jog, remiantis vien tik atsiliepimo autoriams suprantamomis aritmetinėmis manipuliacijomis , daromos išvados apie įmonių tarpusavio atsiskaitymus. Pažymėtina, kad UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo plano projekto rengimo duomenų atskaitos data yra 2020-02-28, o atsiliepimo autorių minimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3277-512/2020 yra išduotas 2020 m. kovo mėnesį. Tad daryti išvadas remiantis skirtingų ataskaitinių laikotarpių įmonių finansinių ataskaitų duomenų manipuliavimu nėra jokios prasmės. Atsiliepimo autorių išvados apie realios skolos nebuvimą, nežinant įmonių sandorių, rangos sutarčių, vykdomų darbų objektuose apimčių, yra mažų mažiausia nekorektiškos, niekuo nepagrįstos. Atsiliepime aprašomos aplinkybės, neva atsakovės valdymo organai ėmėsi veiksmų, kad sumažintų atsakovės turtą, jį perleisdami kitam juridiniam asmeniui, vėlgi yra nelogiškos ir niekuo nepagrįstos. 

8.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekreta“, UAB „Elektpro“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog vien aplinkybė, jog UAB „Rekosta“ 2020 m. išrašė dvi sąskaitas faktūras už suteiktus statybos darbus bendrai 42 754,33 Eur sumai (ar šią sumą UAB „Rekosta“ yra gavusi, nežinoma), nesuponuoja išvados, jog UAB „Rekosta“ yra gyvybinga. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog šiuo metu vykdoma atsakovės veikla leis jai vykdyti savo prievoles ateityje. Nėra pateikta nė viena sutartis, kuri bus pradėta vykdyti ateityje ir kuri leis atsakovei atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Nors UAB „Rekosta“ direktoriaus pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose yra keliamos abejonės dėl kreditorės MB „Erlonesos statyba“ reikalavimo dydžio, tačiau pažymima, jog kreditorei MB „Erlonesos statyba“ skola iš atsakovės priteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-20 priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4082-1067/2020 pagrindu. Priimtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, tad sprendžiant klausimą dėl atsakovės restruktūrizavimo / bankroto bylos iškėlimo kreditorės MB „Erlonesos statyba“ reikalavimo dydis atsakovės atžvilgiu turi būti vertinamas ir į jį atsižvelgiama. Nors UAB „Rekosta“ direktorius pateikė daug sudarytų sandorių tarp UAB „Rekosta“ ir UAB „Devila“ (UAB „Rekosta“ akcininkė), tačiau vien šių sandorių buvimas nesuponuoja išvados, jog jie negali būti sudaryti tik fiktyviai. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktos tik sutartys, tačiau nepateiktas nė vienas įrodymas apie tai, ar šios sutartys buvo realiai vykdomos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog teismas 2020-05-25 nutartimi įpareigojo iki 2020 m. gegužės 28 d. UAB ,,Rekosta“ direktorių ir buhalterį pateikti teismui tikslius įmonės kreditorių ir realių debitorių sąrašus bei įmonės turto vertę 2020 m. gegužės 1 dieną, nurodyti 2020 metų balandžio–birželio mėnesio vykdomas sutartis bei numatomas iki 2020 metų pabaigos vykdyti sutartis, pateikti 334 729,57 Eur per mėnesį didžiausios lėšų sumos einamosioms įmokoms mokėti  detalizavimą pagal 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais įmonės turėtas realias sąnaudas. Teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, tai reiškia, jog byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovei UAB „Rekosta“ gali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Duomenų nepateikimas taip pat leidžia daryti išvadą, jog šie duomenys nepateikti, kadangi minimi duomenys būtent pagrįstų, jog atsakovė yra negyvybinga ir kad nėra jokių pagrindų jai iškelti restruktūrizavimo bylą.

9.       2020 m. gegužės 25d . nutartimi UAB ,,Rekosta“ direktorius ir buhalteris buvo įpareigoti teismui pateikti tikslius įmonės kreditorių ir realių debitorių sąrašus bei įmonės turto vertę 2020 m. gegužės 1 dieną, nurodyti 2020 metų balandžio–birželio mėnesio vykdomas sutartis bei numatomas iki 2020 metų pabaigos vykdyti sutartis, pateikti 334 729,57 Eur per mėnesį didžiausios lėšų sumos einamosioms įmokoms mokėti detalizavimą pagal 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais įmonės turėtas realias sąnaudas.

10.       Šios nutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 3 d.

11.       2020 m. birželio 3 d. UAB ,,Rekosta“ direktorius įvykdė 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir pateikė reikalaujamus dokumentus su rašytiniu paaiškinimu.

Dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Rekosta“ iškėlimo

12.       Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Pagal šios nutarties priėmimo momentu galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

13.       Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

14.       Tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad UAB „Rekosta“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga. 2020 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo įmonei sujungtos į vieną, todėl nėra JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.

15.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Ši įstatymo nuostata leidžia padaryti išvadą, jog pirmenybė teikiama juridinio asmens restruktūrizavimo procesui. Šioje byloje sprendžiant klausimą, įmonei iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą, įrodinėjimo dalyką sudaro įmonės veiklos perspektyvos, jos gyvybingumas bei galimybės įveikti trečiųjų asmenų  atsiliepimuose nurodomus finansinius sunkumus.

16.       Siekiant iškelti UAB ,,Rekosta“ restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, kad įmonė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai: 1) juridinis asmuo yra nemokus arba 2) yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius.

17.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių; antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Analizuojant UAB ,,Rekosta“ būseną pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad:

18.        UAB „Rekosta“ nelaikytina nemokia, nes jos įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. 2020-02-29 balanse, kuris apima bendrovės 2020-01-01–2020 m. vasario mėn. laikotarpį (t. 2, b. l. 62), matyti, kad bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos (1 626 479 Eur) neviršija į balansą įrašytos atsakovės turto vertės (2 392 448 Eur). Iš pateikto bandomojo balanso, kuris apima laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., matyti, kad įmonė turi 537 360 Eur balansinės vertės ilgalaikio turto, iš jo 457 589 Eur vertės pastatai ir statiniai, ir 1 792 548 Eur vertės trumpalaikio turto, iš kurio 454 154 Eur vertės atsargos ir 1 337 844 Eur gautinos sumos, mokėtinos sumos laikotarpio pabaigoje sudaro 1 740 621 Eur (t. 3, b. l. 119).  Įvertinus mokėtinų sumų išklotinę darytina išvada, jog įmonė laikotarpio pradžioje turėjo 200 000 Eur finansinių skolų, kurias laikotarpio pabaigoje sumažino iki 195 680 Eur, o 958 088 Eur skolos tiekėjams išaugo iki 1 068 360 Eur. 2020 m. sausio 16 d. sprendimu už akių įrodyta, jog įmonei buvo priteistas 434 199 Eur žalos atlyginimas (t. 3, b. l. 126). Šiais balansų įrašais abejoti nėra teisinio pagrindo ir jie rodo, jog įmonė vykdo veiklą, nors minimaliai vykdo mokėjimus, gauna prekes ar paslaugas iš tiekėjų, už kurias neatsiskaito. Tačiau byloje neįrodyta, kad įmonės skolos viršija jos turto vertę.  Paminėti balanso duomenys rodo, kad per artimiausius tris mėnesius įmonė negalės įvykdyti daugelio pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nes skolos tiekėjams didėja. Tačiau tuo pat metu įmonei yra priteista 434 199 Eur žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, sprendžia, kad UAB „Rekosta“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), kadangi atsakovės būsena tokia, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).  Tačiau jai kelti bankroto bylą šios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo. Įvertinus paminėtą įmonės turto masę (nekilnojamasis turtas, transporto priemonės), jo nurodytą balansuose vertę - 2 329 908 Eur su priteista įmonei 434 199 Eur žalos atlyginimo sumą yra pagrindas padaryti išvadą, jog įmonė turi realią galimybę išsiieškoti pinigines lėšas ir padengti kreditinius reikalavimus, kurių dydis 1 740 621 Eur (t. 3, b. l. 119). Įmonės gyvybingumą įrodo vykdomų sutarčių sąrašas ir numatomų  gauti pajamų dydis iš vykdomų sutarčių (t. 3, b. l. 117) .

19.       JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų nemokumo proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis). Teismo vertinimu, įmonė tenkina ir gyvybingumo kriterijų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad atsakovė veiklos nesustabdė, o toliau ją tęsia. Priešingų duomenų į bylą nepateikta. Įmonė yra sudariusi naujų ir (arba) vykdo senesnes sutartis, 2020 metais yra pasirašiusi naujų sutarčių dėl darbų už 487 000 Eur (t. 2, b. l. 84, t. 3, b. l. 117). Iš  teismui pateikto restruktūrizavimo projekto matyti, kad atsakovė ketina tęsti savo veiklą pastatų statybos, inžinerinių pastatų statybos, specializuotos statybos srityse, pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo srityse, optimizuoti įmonės veiklą, t. y. sumažinti sąnaudas, parduoti pastatą, kad atsiskaitytų su įkaito turėtoju  ir iš dalies su kreditoriais (t. 2, b. l. 72, 83). Restruktūrizavimo projekte įmonė nurodo, jog per 4 metus padengs visų kreditorių reikalavimus (t. 2, b. l. 82).  Projekte nurodytos priemonės, teismo vertinimu, nevertinant pačios verslo idėjos ar logikos, konkrečios, dedant atitinkamas pastangas gali būti realiai įgyvendintos. Teismas sprendžia, kad įmonė yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, kad įmonė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Atsižvelgiant į faktinę įmonės finansinę situaciją, sudarytas sutartis, vykdomą veiklą, teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos prognozuojamos veiklos bei gautinos pajamos yra tikėtinos. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad bendrovė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje byloje Nr. e2-798-241/2020 išaiškino, kad vertinant restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones atsižvelgtina į teismų praktiką, suformuotą pagal ankstesnį jau nebegaliojantį, tačiau šiuo aspektu aktualų Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo reglamentavimą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014). 

22.       Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą, JANĮ 107 straipsnis  numato kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui būtinumą. Todėl kreditoriai, šios bylos tretieji asmenys, turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne) efektyvumo pritardami arba ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui pagal JANĮ 111 straipsnį. 

23.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal JANĮ 105 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ilgesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas, be to, kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis JANĮ 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais (JANĮ 113 straipsnio 1 dalis).

Dėl restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo ir atlygio administratoriui  patvirtinimo

24.       Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius, tačiau galutinį sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo byloje priima teismas (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 35 straipsnio 1–2, 4 dalys). Teismas, gavęs prašymą paskirti nemokumo administratorių, paskiria nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje, jeigu nėra JANĮ 37 straipsnyje nustatytų apribojimų (JANĮ 35 straipsnio 5 dalis).

25.       Pareiškėjas, teikdamas teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pageidavo, kad restruktūrizavimo administratoriumi būtų paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (t. 2, b. l. 121), tačiau ši administratorė atsiėmė savo kandidatūrą 2020 m. birželio 5d. pareiškimu. 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjo prašymu prašoma paskirti restruktūrizavimo administratore E. G..  Siūloma restruktūrizavimo administratorė sutinka teikti UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo administravimo paslaugas (JANĮ 36 straipsnis), teisė teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas įmonei yra suteikta. Duomenų, kad egzistuotų JANĮ 37 straipsnyje numatytos aplinkybės, nenustatyta. Teismas sprendžia, kad E. G. skirtina UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo administratore (JANĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalys).

26.       JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą nemokumo administratoriui, jeigu jis yra paskirtas, suma. Teismas neturi pagrindo iš esmės sumažinti prašomo 1500 Eur per mėnesį atlygio už administravimo procesą administravimą, nes jis nustatomas įmonės ir administratoriaus susitarimu,  tačiau ši suma nustatytina su PVM ir kitais mokesčiais valstybei, nes iš įmonės finansinių dokumentų nustatyta, jog įmonė neturi grynųjų pinigų ir turi finansinių sunkumų.

27.       Šis atlygis administratoriui skirtinas nuo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, nes pagal JANĮ 104 str. 2 d. 14 p. restruktūrizavimo plane turi būti nurodoma restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus, jeigu prašoma jį paskirti, atlygio suma.

Dėl kitų aplinkybių, nurodytinų nutartyje

28.       Pagal JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomas leidimas netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. JANĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą ir dėl to kreipiasi juridinis asmuo, nemokumo administratorius arba įkaito turėtojas. Teismas atsižvelgęs į aplinkybę, jog iš procesinių dokumentų turinio nenustatyta, jog įmonei būtų poreikis išduoti leidimą netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų nuostatų, sprendžia, kad išduoti leidimą netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose numatytų nuostatų teisinio pagrindo nėra.

29.       JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienos sąskaitos konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti.

30.       JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad einamieji juridinio asmens mokėjimai (toliau – einamieji mokėjimai) – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

31.       UAB ,,Rekosta“ administracijos vadovas prašo nustatyti, kad bendrovė turi teisę naudoti 334 729,57 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti. Šią sumą įrodinėja pateikta restruktūrizavimo projekte pažyma, kurioje pateikti duomenys apie iki restruktūrizavimo proceso kalendorinių metų einamąsias išlaidas ir išvestas vieno mėnesio vidurkis (t. 2, b. l. 119). Atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylos tikslus toks prašymas negali būti tenkinimas, nes tai yra per didelės išlaidos restruktūrizuojamai įmonei ir ši suma pažeis kreditorių teises. Be to, toks įrodymas nelaikytinas pakankamu realiems įmonės mėnesio einamiesiems mokėjimams įrodyti restruktūrizavimo proceso metu, nes jis neatspindi realių įmonės sąnaudų. Ši suma prieštarauja restruktūrizavimo projekte nurodytiems tikslams optimizuoti įmonės veiklą, mažinti įmonės sąnaudas. 

32.       2020 m. birželio 3 d. pateiktos įmonės veiklos sąnaudos 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais įrodo, kad įmonė per šiuos mėnesius turėjo 85 169 Eur ir 87 802 Eur sąnaudų, iš jų 64 140 Eur ir 70 065 Eur darbo užmokesčiui (t. 3, b. l. 116–117), todėl darytina išvada, kad įmonė turi teisę naudoti iki 90 000 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti, nes prie įmonės sąnaudų bus pridedamas 1500 Eur atlygis administratoriui.

33.       Išaiškintina, kad restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarta JANĮ 106 ir 107 str. nustatyta tvarka, turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 110 str.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, 22, 25–27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

n u t a r i a :

Iškelti UAB „Rekosta“, juridinio asmens kodas 141484118, registracijos adresas Bijūnų g. 2A, Klaipėda, restruktūrizavimo bylą.

Atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Paskirti UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo administratore E. G. (restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo Nr. 00195, sąrašo eilės Nr. R-FA502 / R-FA145, adresas I.Kanto g. 32, Klaipėda, tel. 8-600-23142, el.p. egle@mvg.lt).

Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patvirtinti 1500 Eur per mėnesį atlygį už restruktūrizavimo proceso administravimą su PVM ir kitais mokesčiais iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.          

Nustatyti, kad UAB „Rekosta“ didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra iki 90 000 Eur. Įsiteisėjus šiai nutarčiai leisti UAB ,,Rekosta“ iš įmonės sąskaitos Nr. LT 7272 90099065882902, AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, vykdyti būtinus einamuosius mokėjimus neviršijant 90 000 Eur sumos.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo išsiųsti UAB „Rekosta“, E. A., nemokumo administratorei E. G., Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto registro tvarkytojui, Garantiniam fondui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Įpareigoti nemokumo administratorę atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, nutarties kopiją išsiųsti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose UAB ,,Rekosta“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi įmonė,  pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų Juridinių asmenų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos.

Išaiškinti UAB „Rekosta“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė