Baudžiamoji byla Nr. 2K-14-511/2018

                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00404-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                        1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.

                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. Č. ir jo gynėjo advokato Lino Vilio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo atleistas pagal laidavimą, perduodant jį R. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir tuo pagrindu byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68, 71 ir 72 straipsniais, V. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 15 MGL (564,90 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; V. Č. priklausančio automobilio „Mitsubishi Outlander“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartis, kuria atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. Č. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. Č. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas dėl nusikalstamos veikos, kad 2017 m. sausio 2 d., apie 19.05 val., Jeruzalės ir Žaliųjų ežerų gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,20 promilės etilo alkoholio).

2. Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo V. Č. ir jo gynėjas advokatas Linas Vilys prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš dalies pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl turto (automobilio „Mitsubishi Outlander“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

2.1. Kasatoriai nurodo netinkamą BK 72 straipsnio taikymą, kai padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

2.2. Skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad transporto priemonė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą veiką, atitinka priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pasak kasatorių, teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme įstatymo uždraustos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010). Konfiskuotiną turtą kaltininkas turi naudoti, kad būtų sudarytos sąlygos ar palengvintas nusikalstamos veikos padarymas. Tai reiškia, kad priemonė pati nenaudojama darant nusikalstamą veiką, tačiau nusikalstamos veikos padarymą palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikalstamos veikos (BK 281 straipsnio 7 dalis) padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, tai reiškia, kad transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių.

2.3. Be to, nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažintas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Kasatoriai teigia, kad V. Č. nusikalstamą veiką padarė nesuvokdamas jos pavojingo pobūdžio, nes galvojo, jog jau praėjo visa naktis ir jis gali vairuoti, nors turėjo ir galėjo suvokti (nusikalstamas nerūpestingumas). Kadangi jis nesuprato, jog daro nusikalstamą veiką, jis atitinkamai negalėjo sąmoningai naudoti priemonės nusikalstamai veikai daryti.

2.4. Kasatoriai teigia, kad, V. Č. paskyrus net tris baudžiamojo poveikio priemones, toks skaičius yra neproporcingai didelis baudžiamosios poveikio priemonės siekiamam tikslui. Konfiskavimo skyrimas turi prevencinį tikslą, tačiau šiuo atveju V. Č. paskirtas ir teisės vairuoti atėmimas, taigi jis nevairuos transporto priemonių, tai reiškia, kad tam pačiam prevenciniam tikslui pasiekti taikytos net dvi baudžiamojo poveikio priemonės, o tai neproporcingas teisių ribojimas. Be to, skunde nurodoma, kad padarius kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnyje, baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas netaikomas, taikoma tik uždraudimas naudotis specialia teise. Tai laikoma pakankama priemone prevenciniam tikslui pasiekti.

2.5. Pasak kasatorių, vien ta aplinkybė, kad BK 281 straipsnyje esanti veika priskirtina prie tyčinių, o kitos įtvirtintos BK 281 straipsnyje prie neatsargių, negali būti lemianti aplinkybės, dėl kurios priimami skirtingi sprendimai dėl konfiskuotino turto. Kasatorius pabrėžia, kad taip sudaroma paradoksali situacija, nes baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teismų praktikoje pripažįstama kaip pakankama prevencinė priemonė asmeniui, kuris vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, tuo tarpu asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau dėl to nekilo jokių padarinių, yra nepakankama, todėl taikomas ir transporto priemonės konfiskavimas.

2.6. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad konfiskuojat turtą buvo netinkamai individualizuota bausmė. V. Č. serga cukriniu diabetu, podagra, čiurnos sąnario artroze, dėl šių ligų, kurios progresuoja ir nėra išgydomos, yra apsunkintas asmens judėjimas, asmuo negali dirbti visu pajėgumu, todėl jo atlyginimas siekia tik 380 Eur (neatskaičius mokesčių). Tokias pajamas gaunančiam asmeniui turto konfiskavimas turi didelį neigiamą poveikį, net ir atgavęs teisę vairuoti asmuo neturės galimybės jos įgyvendinti, nes nebus pajėgus nusipirkti automobilio. Be to, V. Č. paskirta ir kita poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinę visų priemonių piniginę išraišką, kasatoriai mano, kad ji yra neproporcingai didelė.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjo advokato skundą atmesti.

3.1. Prokuroras nurodo, kad pagal kasacinę praktiką automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, nes šią transporto priemonę nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai daryti, todėl ji turi būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). V. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo būklės, automobilį panaudojo nusikalstamai veikai (BK 281 straipsnio 7 dalis) padaryti.

3.2. Prokuroras, atsakydamas į skundo teiginį dėl neatsargios kaltės formos, nurodo, kad V. Č. kraujyje nustatyta 2,20 promilės alkoholio, toks girtumas patvirtina, kad V. Č., prieš pradėdamas vairuoti automobilį, negalėjo jaustis visiškai blaivus ir neapsvaigęs nuo alkoholio, o įvertinus tai, kad jam yra žinomas Kelių eismo taisyklių reikalavimas nevairuoti transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai.

3.3. Turto konfiskavimas, prokuroro manymu, nėra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus V. Č. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jų tarpusavio suderinamumą.

3.4. Prokuroras nesutinka ir su skundo teiginiais apie nubaudimo neteisingumą, argumentuojant, kad, padarius nusikalstamas veikas pagal BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, turto konfiskavimas netaikomas. Atsiliepime pažymima, kad nors tokiais atvejais ir netaikomas turto konfiskavimas, tačiau pati bausmė paprastai būna griežtesnė.

3.5. Nagrinėjamoje byloje V. Č. kitos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtos nenustatant maksimalaus termino ar dydžio, todėl proporcingumo principas tarp valstybės siekiamo tikslo nubausti kaltininką ir padaryto teisės pažeidimo nebuvo pažeistas.

              4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. Č. ir jo gynėjo advokato Lino Vilio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

              5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas.

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 

5.2. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo V. Č., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

6. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui  skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

7. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

8. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. Č. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 2,2 promilės etilo alkoholio (girtumas, artimas sunkiam), be to, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į kitą automobilį. Teismai įvertino, kad konkrečiu atveju jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kita vertus, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti  baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir teisės pažeidėjui priklausančio automobilio konfiskavimą.

9. Nagrinėdamas V. Č. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas analizavo V. Č. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir transporto priemonės konfiskavimo, proporcingumo klausimą, atsižvelgdamas į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su kaltininko V. Č. asmenybe.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui priklausančios kelių transporto priemonės  konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 278 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevenciją; ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kitomis V. Č. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Be to, pažymėtina, kad, V. Č. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skiriant automobilio konfiskavimą, kitos kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės V. Č. taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nustatytas tik pusės maksimalios įstatymu numatytos trukmės, o įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – artima pusei jos maksimalaus dydžio. Įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas V. Č. – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

11. Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio  1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. Č. ir jo gynėjo advokato Lino Vilio kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                      Sigita Bieliauskienė

                                                                      Artūras Ridikas

                                                                      Eligijus Gladutis