Civilinė byla Nr. e2A-1680-855/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45337-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.6.18.2.; 2.6.18.3.; 3.3.1.18.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“ ieškinį atsakovei I. G. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos bei palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės I. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ternita“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ternita“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2017 m. birželio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/14 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 16 701,70 Eur skolos ir 5 procentų procesines palūkanas bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Ieškovė UAB „Ternita“ su atsakove I. G. 2017 m. birželio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2017/06/14 (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė atliks gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remonto ir statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Šalių sutarta lokalinės sąmatos kaina buvo 56 911,95 Eur.

1.2.       Vykdydama savo įsipareigojimus ieškovė atliko vidaus apdailos darbus, nurodytus 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose. Iš viso darbų atlikta už 43 061,65 Eur, neatliktų darbų pagal lokalinę sąmatą likutis yra 13 850,30 Eur.

1.3.       Ieškovė atliktus darbus perdavė, o atsakovė atliktus darbus pagal 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus priėmė ir jokių pastabų dėl darbų kokybės nepareiškė. Atsakovės prašymu už atliktus darbus pagal 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus atsiskaitė ir atliktus darbus apmokėjo trečiasis asmuo UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kurio vienintelė akcininkė yra atsakovė.

1.4.       Ieškovė 2017 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu ir 2017 m. lapkričio 22 d. paštu pateikė atsakovei 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuris paštu buvo įteiktas atsakovei 2017 m. lapkričio 24 d. Vadovaujantis Sutarties 7.8 punktu, atsakovė turėjo prievolę per 5 darbo dienas jį pasirašyti arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį pasirašyti bei nurodyti atliktų darbų defektus/trūkumus. Atsakovė 2017 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu informavo, kad padaryti darbai yra nepabaigti, o tie, kurie padaryti, yra brokuoti, todėl atsakovė nepriima šio akto, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai darbus ji nepriima ir nenurodė, kokie darbai padaryti su trūkumais. Ieškovė, atsakydama į atsakovės laišką, paprašė konkretizuoti, kokie trūkumai nustatyti, bei kada bus pateiktas aktas dėl trūkumų, prašė kartu dalyvauti apžiūroje, tačiau atsakovė nebendradarbiavo, į šiuos ieškovės pasiūlymus neatsižvelgė ir Sutartyje nustatytais terminais jokių pretenzijų nepateikė.

1.5.       Pasibaigus pretenzijų pateikimo terminui ieškovė laikė, kad darbai atlikti tinkamai ir 2017 m. gruodžio 11 d. išsiuntė atsakovei apmokėjimui 2017 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 000282, 16 701,70 Eur sumai. Siekdama išvengti prievolės vykdymo, atsakovė per savo atstovus 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė pretenziją dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų ir vienašališko Sutarties nutraukimo bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

2.       Atsakovė I. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat pateikė ir priešieškinį. Šiais procesiniais dokumentais atsakovė prašė: (i) ieškinį atmesti; (ii) pripažinti negaliojančiais 2017 m. liepos 28 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2017-07-28, 2017 m. rugpjūčio 31 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2017-08-31, 2017 m. spalio 20 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2017-10-20; (iii) priteisti iš ieškovės atsakovės I. G. naudai 24 116,72 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei (iv) atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ieškovė UAB „Terita“ neturi teisės reikalauti užmokesčio už statybos rangos darbus, kadangi darbai atlikti itin nekokybiškai ir juos reikia perdaryti. 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovė kreipėsi į antstolę B. Palavinskienę bei statybos techninės priežiūros vadovą V. L., kurie atliko statybos darbų apžiūrą bei užfiksavo statybos darbų defektus. 2018 m. sausio 10 d. įvyko pakartotinis faktinių aplinkybių konstatavimas, buvo užfiksuoti statybos darbų trūkumai ir neatitikimai normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams. Šie defektai yra esminiai – daikto (buto) nėra galimybės naudoti pagal paskirtį neperdarius ieškovės atliktų darbų, arba toks naudojimas būtų ženkliai apsunkintas.

2.2.       Vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 6.2 punktu, darbai turėjo būti baigti iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Minėtas terminas numatytas atsižvelgiant į tai, kad darbai turėjo būti baigti iki šaltojo sezono pradžios. Kadangi darbai buvo atlikti su defektais, atsakovė neturi galimybės baigti darbų iki šalčių, kas iš esmės trukdo baigti darbus ir atsakovei realiai atsikraustyti gyventi į butą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė turi laikinai gyventi kitur ((duomenys neskelbtini)), kas sukelia didelių nepatogumų, patiriami nuostoliai dėl negalėjimo naudotis butu, neplanuoti transporto kaštai.

2.3.       Ekspertams nustačius grubius daugybinius statybos darbų trūkumus, taip pat akivaizdžius Sutarties netinkamo vykdymo požymius nepanaudojant dalies Sutartimi sulygtų statybos procese naudoti medžiagų, akivaizdžiai vėluojant atlikti sutartus darbus (artėjant žiemos sezonui), atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad Sutartis nėra ir nebus įvykdyta tinkamai, todėl ir pagrindą nutraukti Sutartį su tokiu nesąžiningu rangovu.

2.4.       Ieškovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir nepasiekė šalių sutarto rezultato – tinkamai neatliko statybos rangos darbų, kuriuos dėl defektų reikia perdaryti. Jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, jokie neigiami padariniai (žala) atsakovei nebūtų atsiradę ir nereikėtų šalinti defektų. Šiuo atveju akivaizdu, kad patalpa (butas) negali būti perduota saugiai eksploatuoti. Taigi, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kurio nebuvimą inter alia, turi įrodyti rangovas.

2.5.       2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. spalio 20 d. darbų priėmimo -perdavimo aktai pripažintini negaliojančiais, kadangi, visų pirma, rangovas nepasiekė šalių sutarto darbo rezultato, rangovo atliktus darbus reikia perdaryti; antra, ekspertų nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dalis nekokybiškų darbų atlikta tyčia, kas leidžia abejoti rangovo sąžiningumu vykdant statybos darbus ir perduodant juos užsakovui; trečia, didelė dalis trukumų buvo paslėpti, todėl užsakovas jų iš karto negalėjo pastebėti, taip pat, mokėjimai už darbus dalimis buvo vykdomi rangovo iniciatyva ir darant dalinius mokėjimus, užsakovas nevykdė išsamios darbų apžiūros ir/ar ekspertizės iki darbų pabaigos, kadangi neturėjo realaus pagrindo abejoti rangovo profesionalumu ir atliekamų darbų kokybę.

3.       Ieškovė UAB „Ternita“ pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; skirti statybos techninę ekspertizę, atsakovei I. G. skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Atsakovė, piktnaudžiaudama savo procesine teise, priešieškinyje konkrečių defektų ir ieškovės atliktų darbų, dėl kurių atsirado defektai, nenurodė. Tuo tarpu pateiktoje lokalinėje sąmatoje bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, t. y. dokumentuose, kuriais atsakovė iš esmės grindžia savo priešieškinio reikalavimus, nurodyti visi atsakovės bute esantys statybos trūkumai, nepriklausomai nuo to, kas šiuos darbus atliko ir dėl kieno kaltės šie trūkumai atsirado. Nepaisant to, visi nurodyti trūkumai yra nepagrįstai priskiriami prie ieškovės atliktų darbų trūkumų. Taigi, atsakovė savo priešieškiniu neįrodė nei ieškovės padarytų darbų trūkumų, nei jų dydžio – žalos, kas yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

3.2.       Taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimu pripažinti šalių pasirašytus 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir nepasirašytą 2017 m. spalio 31 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus negaliojančiais. Atsakovė visiškai neįrodė nei defektų fakto, nei jų sąsajos su ieškovės atliktais darbais. Ieškovės vertinimu, ji atliko darbus tinkamai, bendradarbiaudama su pačia atsakove, o tam tikrų darbų nesugebėjo atlikti dėl pačios atsakovės draudimo ieškovei tęsti ir užbaigti darbus. Be to, atsakovė prašo pripažinti nurodytus darbų priėmimo-perdavimo aktus negaliojančiais pilna apimtimi, nors iš esmės ginčija tik dalį pagal šiuos priėmimo-perdavimo aktus jos priimtų darbų.

3.3.       Atsakovės priešieškinis yra visiškai nepagrįstas objektyviais įrodymais, dokumentai yra pagaminti specialiai šiai bylai, taip pat atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję ne su neva tai ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu, o faktiškai su ieškovės pradėtų remonto darbų užbaigimu, atsakovė priešieškinyje nedetalizuoja trūkumų bei jų apimties, šią naštą perkeldama ieškovei bei teismui, dalis nuostolių, kuriuos atsakovė reikalauja, visiškai nėra susijusi su ieškovės atliktais darbais, t. y. atsakovės pateiktas priešieškinis yra visiškai nepagrįstas, pateiktas tik tam, kad ieškovei būtų padarytas spaudimas bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovės UAB „Ternita“ ir atsakovės I. G. 2017 m. birželio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/14 nutraukimą neteisėtu; priteisė atsakovei I. G. iš ieškovės UAB „Ternita“ 1 546,86 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 1 546,86 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Augimita“ iš ieškovės UAB „Ternita“ 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepaisant to, kad šalys nesutaria dėl tikslios Sutarties pasirašymo datos, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ginčo išnagrinėjimui, todėl šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismas tiksliai nenustatinėjo ir išsamiau nevertino.

6.       Teismas, įvertinęs, kad šalių sudarytoje Sutartyje aiškiai nurodytos jos šalys, t. y. ieškovė ir atsakovė, kaip fizinis asmuo, Sutartis sudaryta dėl darbų gyvenamosiose patalpose, Sutartyje nėra jokių nuostatų dėl trečiojo asmens UAB „Augimita“ teisių ar pareigų, sudarant sutartį ir ją vykdant trečiasis asmuo niekaip nedalyvavo, išskyrus atliktus mokėjimus už ieškovės atliktus darbus ir (arba) darbų atlikimui skirtas medžiagas, Sutarties vykdymą ir darbų mastą - pobūdį ieškovė derindavo su atsakove, o ne su trečiuoju asmeniu, atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į tai, jog šalių sutartį atsakovė sudarė trečiojo asmens UAB „Augimita“ naudai. Įvertinęs tiek Sutarties nuostatas, tiek sutartų darbų pobūdį, sprendė, kad Sutartis sudaryta dėl atsakovės asmeninių, o ne verslo interesų/poreikių tenkinimo, t. y. dėl atsakovės šeimos reikmėms ateityje naudotino buto remonto, todėl tarp šalių sudarytą Sutartį kvalifikavo kaip vartojimo statybos rangos sutartį.

7.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės poziciją, jog šalių Sutartis sudaryta dėl viso buto vidaus remonto darbų atlikimo, paneigia tiek pačios atsakovės nurodoma aplinkybė, jog tam tikrus darbus bute buvo pavedama atlikti kitiems rangovams, tiek šalių Sutarties nuostatos, kuriose aiškiai daroma nuoroda į lokalinę sąmatą, joje nurodytus darbus, taip pat atsakovė neneigė/neginčijo ieškovės argumentų ir liudytojų parodymų, kad dėl konkrečių darbų ir jų masto šalys susitarė apsilankiusios atsakovės bute ir atsižvelgusios į atsakovės nurodytus konkrečius lūkesčius/pageidavimus, kad ieškovei atliekant darbus bute tam tikrais laikotarpiais darbus atlikinėjo ir kiti rangovai, kad netgi jau sutartų/suderintų darbų vykdymo metu atsakovė keisdavo sprendinius dėl atliekamų darbų. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad šalys vis dėlto, susitarė dėl konkrečių darbų masto, atsižvelgiant būtent į atsakovės konkrečius nurodymus/ pageidavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad šalių sutartimi susitarta dėl viso buto vidaus remonto, kurio rezultatas turėjo būti tinkamų gyvenimui gyvenamųjų patalpų įrengimas (ir kad būtent ieškovė turėtų būti atsakinga nepasiekus tokio galutinio rezultato).

8.       Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovė pagal atskirus atsakovės prašymus realiai atliko ir tuos darbus, kurie nenurodyti lokalinėje sąmatoje (tam tikrus mūro darbus, betono demontavimą, audio laidų instaliaciją ir kt.), todėl šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kai paneigiančias atsakovės teisę remtis Sutarties 4.4 punkto nuostatomis (t. y., kad rangovas pareiškia, jog jis savarankiškai išanalizavo ir suprato užsakovo užduotį pagal pateiktus duomenis savarankiškai numatė ir įvertino visus darbus, darbų kainą, atlikimo terminus ir kitus įsipareigojimus, būtinus atlikti pagal šią sutartį). Taip pat teismas pažymėjo, kad papildomi lokalinėje sąmatoje nenurodyti darbai (kartu su jau konstatuotomis pradinių sprendinių korekcijomis) turėjo įtakos didesnėms laiko sąnaudoms ieškovei atliekant darbus ir, atitinkamai, pratęsiant Sutarties 6.2 punkte formaliai nurodytą terminą (nurodyta iki 2017 m. rugsėjo 29 d.).

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė po Sutartyje įtvirtinto darbų atlikimo termino pabaigos ne tik nekėlė ieškovei pretenzijų dėl termino pabaigos, bet ir kreipėsi su prašymais dėl papildomų Sutartyje (lokalinėje sąmatoje) nenurodytų darbų atlikimo, sprendė, kad tokiais konkliudentiniais veiksmais arba abi šalys pratęsė Sutartyje įtvirtintą darbų užbaigimo terminą neapibrėžtam laikui, arba atsakovė atsisakė jos naudai nustatyto termino lengvatų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, priimdama atsakovės prašymus dėl naujų/papildomų (lokalinėje sąmatoje nenumatytų) darbų atlikimo, negali būti laikoma atsakinga dėl Sutartyje formaliai įtvirtinto darbų užbaigimo termino praleidimo ir, atitinkamai, atsakovė, teikdama prašymus/nurodymus dėl naujų/papildomų darbų atlikimo, negali remtis sutartyje formaliai įtvirtinto termino lengvata (įskaitant ir kaip pagrindą sutarčiai nutraukti dėl termino praleidimo).

10.       Teismas nurodė, kad nors teismo posėdžių metu ginčo šalys teikė savo argumentus/paaiškinimus, kuriais nesutiko su tam tikromis teismo ekspertizės išvadomis, o atsakovė, be to, tam tikrą laiką ginčijo darbų priėmimo-perdavimo aktus (netgi tuos, kurie apmokėti), tačiau teismas akcentavo, kad tokių argumentų/ paaiškinimų teisiniam įvertinimui būtinos tos pačios statybų srities žinios, kurių teismas neturi ir dėl kurių reikalingumo buvo paskirta teismo ekspertizė. Remdamasis šiais motyvais ir byloje nesant atliktos papildomos arba pakartotinės ekspertizės, teismas šalių argumentus dėl atliktų darbų kokybės vertino kaip nepakankamai įrodytus, t. y. kaip neteikiančius pagrindo neatsižvelgti į teismo ekspertizės išvadas.

11.       Teismas nurodė, kad ekspertizės akto 12 lentelėje nurodytas ieškovės atliktų darbų, turinčių defektų, sąrašas, iš kurio matyti, kad didžioji dalis 2017 m. lapkričio 21 d. perdavimo-priėmimo akte nurodytų darbų atlikta su defektais. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina atsakovės atsisakymą priimti aptariamus darbus dėl jų trūkumo ir už tokius darbus atsiskaityti, todėl konstatavo, kad atsakovė iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė pasirašyti 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, priimti aptariamus darbus (darbų dalį, kuri, kaip dabar paaiškėjo, turi defektų) ir už juos atsiskaityti.

12.       Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovei nebuvo nustatoma terminų trūkumams pašalinti, sprendė, kad nėra ir galimybės/prielaidų konstatuoti, jog nebuvo galima tikėtis, kad ieškovė nesugebės pašalinti aptariamų trūkumų. Remiantis tuo, bei šalių Sutarties 7.8 punktu, kuriame įtvirtinta šalių bendradarbiavimo pareiga (pareiga pirmiausiai tarpusavyje susitarti dėl darbų trūkumų šalinimo), pirmosios instancijos teismas sprendė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

13.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į teismo ekspertizės akto 12 lentelę, kurioje nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, ieškovė atliko tinkamai tik šildymo kilimėlio įrengimo ir angos san. mazgo spintelei suformavimo darbus (kiti, anot teismo ekspertizės, 2017 m. lapkričio 21 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti darbai atlikti netinkamai), todėl, teismo vertinimu, atsakovė neturi pareigos už tokius darbus atsiskaityti. Kadangi šių dviejų atliktų darbų (šildymo kilimėlio įrengimas ir angos san. mazgo spintelei suformavimo darbai), neturinčių trūkumų, bendra kaina yra 2 573,06 Eur (2 494,76 + 78,30 Eur), šiai sumai pritaikius akte nurodomą 2 proc. nuolaidą ir pridėjus 21 proc. PVM, gaunama 3 051,14 Eur suma, būtent tokią sumą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė ir turi pareigą sumokėti ieškovei už aptariamame akte nurodytus be trūkumų atliktus darbus.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, be kita ko, atliko tik 18,80 kv. m sienų tinkavimo darbus, todėl ji negali būti laikoma atsakinga dėl viso kito sienų ploto tinkavimo defektų šalinimo (tuos plotus ieškovė tik glaistė, dažė), tuo tarpu atsakovės pateiktų įrodymų visuma šiuo aspektu, anot teismo, nėra informatyvi, nes nesuteikia pakankamai galimybių tiksliai nustatyti/atriboti šių aplinkybių, todėl teismas vertino, kad nesant pakankamų įrodymų apie atsakovės realiai patirtas išlaidas būtent defektų šalinimui, vadovaujantis jau nurodyta teismo ekspertizės išvada, atsakovė turi teisę į 4 598 Eur žalos atlyginimą.

15.       Padarius išvadas, kad atsakovė skolinga ieškovei 3 051,14 Eur už atliktus darbus ir kad ieškovė turi atlyginti atsakovei 4 598 Eur nuostolių, teismas atliko šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir atsakovei iš ieškovės priteisė 1 546,86 Eur žalos atlyginimo. Taip pat vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 5 procentų procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes dėl materialiųjų teisinių reikalavimų teismas vertino kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo.

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad priimamu sprendimu tenkinama dalis ieškinio reikalavimų dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, taip pat tenkinama dalis priešieškinio reikalavimų dėl 1 546,86 Eur nuostolių atlyginimo (iš reikalautos 24  116,72 Eur sumos), tokią bylos baigtį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme vertino kaip „lygiąsias“. Šiame kontekste teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovės procesinį nesąžiningumą ir atsakovės procesinio elgesio teismas nevertino kaip nesąžiningo. Remiantis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalims neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

17.       Kadangi trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas iš esmės tik dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl ieškovės procesinio elgesio. Remiantis šiais motyvais ir tenkinant trečiojo asmens prašymą, jam iš ieškovės priteisė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Ternita“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, prašė panaikinti pirmosios instancijos priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ternita“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovės I. G. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Atsakovei negali būti taikomos garantijos, kurios skirtos vartotojui, kadangi nors sutartis ir buvo sudaryta su atsakove, tačiau atsiskaitymus su ieškove vykdė ir darbus priėmė trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ieškovės darbus sumokėtą PVM įtraukė į atskaitą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsniu, sumažino įmonės valstybei mokėtiną PVM sumą. Taip pat visi UAB „Augimita“ atlikti mokėjimai ieškovei už darbus turėjo būti įtraukti į bendrovės išlaidas, atskaitymus. Bendrovės mokėjimus įtraukus į bendrovės išlaidas, leidžiamus atskaitymus, buvo sumažintas bendrovės apmokestinamasis pelnas, nuo kurio yra mokamas pelno mokestis. Tokiu būdu dėl trečiojo asmens atsiskaitymo už atsakovei atliktus darbus, atsakovė, kaip bendrovės vadovė ir kaip užsakovė, gavo turtinės naudos, kadangi atsakovei buvo panaikinta prievolė mokėti PVM sumą ieškovei, o trečiasis asmuo turėjo turtinę naudą sumažinęs pelno mokestį. Atsižvelgiant į tai, toks atsakovės ir trečiojo asmens elgesys negali būti vertinamas kaip teisėtas ir sąžiningas. Kadangi ieškovės ir trečiojo asmens subjektinių teisių įgyvendinimas yra akivaizdžiai nepateisinamas, teismas, atsižvelgdamas į tai, turėjo atsisakyti ginti atsakovės tariamai pažeistas teises.

18.2.       Kadangi atsakovė neįvykdė jai sutartyje nurodytos pareigos (rangos sutarties 7.8 punktas numatė atsakovei pareigą, atsisakant priimti ieškovės atliktus darbus, nustatyti papildomą nurodytų trūkumų pašalinimo terminą ir sudaryti sąlygas ieškovei šiuos trūkumus pašalinti), juo labiau neteisėtai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį, atsakovė turi prisiimti atsakomybę. Teismui nustačius šias aplinkybes, atsisakymas tenkinti ieškinio dalį dėl skolos priteisimo yra iš esmės nelogiškas ir neteisingas.

18.3.       Anot apeliantės, ieškovės atliktų darbų kiekis yra didelis ir yra visiškai nelogiška teigti, kad visi 2017 m. lapkričio 21 d. ginčo atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte nurodyti darbai, yra atlikti netinkamai, t. y. su trūkumais, ir kad juos visus reikia perdaryti iš esmės. Atlikti dažymai vieną kartą ir atlikti parengiamieji darbai būtų užbaigti ir atlikti kokybiškai, jei atsakovė neteisėtai nenutrauktų sutarties ir leistų darbus pabaigti. Teismo eksperto padaryta ir teismo sprendime nurodyta išvada, kad dalis ieškovės atliktų darbų (tiek numatytų lokalinėje sąmatoje, tiek atliktų papildomai) turi defektų, iš esmės patvirtina prieš tai ieškovės nurodytą motyvą, kad negalima teigti, jog visi ginčo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti, ieškovės atlikti netinkamai. Šiuo aspektu teismo sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas, kadangi, viena vertus, teismas vadovaujasi teismo eksperto išvadomis ir nurodo, kad visų trūkumų ištaisymo kaštai (kaina) yra 4 598 Eur, kita vertus, teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 16 701,70 Eur skolą už ieškovės atliktus darbus iš esmės paneigdamas savo paties teiginį bei eksperto pateiktą išvadą dėl darbų trūkumų pašalinimo kainos. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai negali būti laikomas pagrįstu.

18.4.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atliko darbų 16 701,70 Eur sumai, o atsakovė, kaip teigia teismas, dėl ieškovės padarytų darbų trūkumų pašalinimo patyrė 4 598 Eur nuostolių, teismas spręsdamas tiek ieškovės reikalavimą priteisti skolą, tiek atsakovės reikalavimą priteisti nuostolius, turėjo iš ieškovės atliktų darbų kainos atimti atsakovės tariamai patirtą žalą (16 701,70 Eur - 4 598 Eur). Toks skaičiavimas būtų pagrįstas ir logiškas. Tuo tarpu sprendžiant iš priimto teismo sprendimo, atsakovė gavo naudos už 16 701,70 Eur, iš kurių eksperto vertinimu trūkumų pašalinimo suma yra 4 598 Eur (atsakovės tariamai patirta žala), t.y. faktiškai atsakovės gauta turtinė nauda tokiu atveju sudaro 12 103,7 Eur. Nepaisant to, teismas atsakovės naudai dar papildomai priteisė 1 546,87 Eur, kas reiškia, kad atsakovė bendrai gauna iš viso 13 649,94 Eur turtinę naudą, tuo tarpu ieškovė iš esmės negauna jokio atlygio už atliktus darbus, kas iš esmės prieštarauja tiek šalių lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, taip pat rangos sutarties nuostatoms bei rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės naudai iš ieškovės yra priteista 1 546,87 Eur nuostolių atlyginimo suma, laikytina visiškai nepagrįsta, todėl naikintina.

18.5.       Šiuo atveju dar galiojant tarp šalių sudarytai sutarčiai, atsakovė ieškovei trūkumų nenurodė bei protingo termino šiems trūkumams ištaisyti nesuteikė, o tiesiog neteisėtai vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį, kategoriškai atsisakė ieškovės paslaugų, neįleido ieškovės ir jos darbuotojų į savo butą. Tokiais savo veiksmais atsakovė akivaizdžiai prisidėjo prie žalos kilimo, kadangi nurodžius ieškovei konkrečius atliktų darbų trūkumus ir suteikus papildomą terminą šiems trūkumams ištaisyti iš esmės jokia žala atsakovei nebūtų kilusi bei tarp šalių ginčas nebūtų kilęs. Atsakovė nerealizavo jai, kaip sutarties šaliai, numatytos pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti su kita šalimi, todėl dabar negali reikalauti neva atsiradusios žalos atlyginimo.

18.6.       Ieškovės pareikštą ieškinį sudarė iš esmės du atskiri reikalavimai: 1) sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, ir 2) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 16 701,70 Eur skolos sumą. Atsakovės priešieškinio reikalavimą sudarė taip pat du, bet didesnės apimties reikalavimai: 1) Pripažinti negaliojančiais 2017 m. liepos 28 d. darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2017-07-28, 2017-08-31 d. darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. spalio 20 d. darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2017 m. spalio 20 d.; ir 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 43 357,59 Eur nuostolių sumą, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 24 116,72 Eur. Šiuo atveju vertinama, kadangi iš pareikštų dviejų ieškovės reikalavimų buvo tenkintas vienas reikalavimas, tačiau visa apimtimi yra laikoma, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 50 proc. Tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas (ką sudaro taip pat 50 proc.). Jeigu laikysime, kad 50 proc. visų atsakovės priešieškinio reikalavimų, sudaro 24 116,72 Eur suma, o atsakovei iš to yra priteista tik 1 546,86 Eur, tai reiškia atsakovės priešieškinis buvo tenkintas tik 3,2 proc. Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės reikalavimai buvo žymiai didesnės apimties, t.y. buvo rašoma panaikinti 3 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus bei priteisti 24 116,72 Eur nuostolių sumą, kai tuo tarpu ieškovė ieškiniu prašė priteisti 16 701,70 Eur sumą bei pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu. Dėl to teismo išvada, kad toks šalių priešpriešinių reikalavimų tenkinimas yra vertinamas kaip „lygiosios“ yra akivaizdžiai nepagrįstas.

18.7.       Iš pradžių atsakovė pareiškė 43 357,59 Eur dydžio reikalavimą iš ieškovės priteisti nuostolius. Taip pat priešieškiniu buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą nurodytai sumai, kurio pagrindu ieškovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas 43 357,59 Eur sumai. Toks atsakovės elgesys nurodant iš esmės nepagrįstą sumą tik tam, kad ieškovei sudaryti spaudimą bei, kad ieškovės atžvilgiu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai yra nesąžiningas ir netinkamas civilinio proceso prasme. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą privalėjo šias aplinkybes įvertinti, tačiau teismas to nevertino.

19.       Atsakovė I. G. ir trečiasis asmuo UAB „Augimita“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui pastarųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.       Apeliacinis skundas turi esminių procesinių trūkumų. Apeliantė visiškai nepagrįstai prašo panaikinti visą sprendimą, nors sprendimu buvo tenkinta dalis ieškinio bei atmesta didelė dalis priešieškinio: sprendimu buvo patenkinta dalis ieškinio reikalavimų - teismas pripažino 2017 m. birželio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Statybos rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, ir tenkino dalį ieškovės reikalavimų dėl skolos iš atsakovės priteisimo; teismas nurodė, kad dalis darbų pagal darbų priėmimo - perdavimo aktą buvo atlikta tinkamai ir tuo remiantis konstatavo, kad ieškinys dėl 3 051,14 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas; taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė ir didžiąją dalį atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo neįmanoma suprasti, kokia dalimi prašoma tenkinti ieškinio reikalavimą dėl skolos. Taip pat nėra galimybės suprasti, ar apeliantė pripažįsta 2021 m. gruodžio 3 d. eksperto ekspertizės akte padarytą išvadą, kad ieškovės atliktų darbų taisytinų defektų suma sudaro 4 598 Eur. Be to, nors nėra ginčo, kad darbai, už kuriuos yra prašoma priteisti skolą, yra atlikti su esminiais trūkumais (apeliaciniu skundu iš esmės ši išvada net nėra ginčijama), apeliantė nepagrįstai laiko, kad jos reikalavimai turi būti tenkinami pilnai, o atsakovės reikalavimas dėl žalos, padarytos netinkamu darbų atlikimu, atlyginimo turi būti pilnai atmestas. Atsižvelgiant į teikiamą reikalavimą panaikinti visą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, neteisingai nurodoma ginčijama suma bei paskaičiuotas žyminis mokestis.

19.2.       Sprendimu teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad „šalių sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo statybos rangos sutartis“ ir „nagrinėjamos sutarties šalys yra būtent ieškovas ir atsakovė“, kadangi ieškovo statybos darbai buvo atliekami siekiant patenkinti atsakovės ir jos šeimos asmeninius, šeimos ir namų ūkio poreikius – buvo atliekamas buto, kuriame atsakovė ruošėsi gyventi su šeima ir šiuo metu jame gyvena, remontas. Nors trečiasis asmuo ir atliko mokėjimus ieškovei už buto remontą, mokėjimai buvo atliekami už I. G. jos prašymu. Tokiu būdu atsakovei buvo išmokami trečiojo asmens atsakovei, kaip jos akcininkei paskirti  dividendai, t. y. mokėjimais, atliktais už atsakovę už buto remontą, buvo dengiamas trečiojo asmens įsiskolinimas dėl dividendų atsakovei išmokėjimo.

19.3.       Tarp šalių sudaryta Sutartis turi būti kvalifikuota kaip vartojimo sutartis ir turi būti keičiamas įrodinėjimo pareigos pasiskirstymas. Ieškovei nepasiekus sutarto rezultato - darbus pagal Sutartį atlikus su trūkumais, būtent ji turi paneigti savo atsakomybės sąlygas, o atsakovei pakanka įrodyti atliktų darbų trūkumus bei padarytos žalos dydį. Tai reiškia, kad būtent ieškovė turi įrodyti, kad ji neatsako už nustatytus trūkumus, kad ji tinkamai vykdė Sutartį bei teikė tinkamą informaciją vartotojui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad atsakovė, būdama vartotoja, turėjo teisę bet kada nutraukti sutartį. Atsakovei nepateikus apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria sutarties nutraukimas pripažintu neteisėtu, ši nuostata išlieka aktuali vertinant atsakovės elgesį vykdant sutartį.

19.4.       Apeliaciniame skunde teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti darbus, nurodytus 2017 m. lapkričio 21 d. akte, net nėra ginčijama. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė tinkamai perdavė darbus pagal minėtą aktą. Ieškovė sutartį vykdė netinkamai – darbus atliko su esminiais trūkumais ir atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Atsakovė nepriėmė 2017 m. lapkričio 21 d. Akte nurodytų atliktų darbų bendrai 16 701,70 Eur sumai, kuriuos ieškiniu prašė priteisti ieškovė. Pagal 2017 m. lapkričio 21 d. Aktą ir Ekspertizės akto 10 lentelės duomenis netinkamai atliktų darbų suma sudaro 11 404,97 Eur (pagal pirmuosius tris darbų priėmimo perdavimo aktus netinkamai atliktų darbų suma sudaro 9 540,60 Eur). Lubų įrengimo ir dažymo darbus (kurie taip pat buvo atlikti nekokybiškai ir ekspertų rekomenduota juos perdaryti) įtraukiant į netinkamai atliktų darbų sąrašą Ekspertizės akto 10 lentelėje, bendra Ekspertizės akte atliktų darbų suma sudaro 13 650,59 Eur. Būtent ieškovei, kaip verslininkei, vykdžiusiai vartojimo rangos sutartį, tenka pareiga įrodyti, kokius darbus ji atliko tinkamai. Apeliaciniame skunde nėra net nurodyta, kokia darbų, nurodytų 2017 m. lapkričio 21 d. akte, apimtis buvo atlikta tinkamai, jau nekalbant apie tai, kad ieškovė net neginčija byloje įrodymais patvirtintų darbų trūkumų.

19.5.       Atsakovė prašė priešieškiniu priteisti žalą, kuri buvo apskaičiuota pagal faktiškai jos patirtas išlaidas, šalinant ieškovo netinkamai atliktų darbų defektus. Ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbai kainavo 24 116,72 Eur, tai yra, 17 440 Eur darbas ir 6 676,72 Eur medžiagos. Nors atsakovė sprendimo neskundė, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo reikalavimą pripažinti, kad iš ieškovės atsakovei nepagrįstai priteista 1 546,87 Eur nuotolių atlyginimo bei iš sprendimo faktiškai atsakovės gauta nauda sudaro 13 649,94 Eur, turi vertinti ir ar pagrįstai teismas nustatė darbų trūkumais atsakovei padarytos žalos mąstą, nes tik konstatavus, koks yra padarytos žalos dydis, galima padaryti išvadą, kad atsakovei priteistas per didelis žalos atlyginimas. Pirmiausia teismas visiškai pagrįstai vertino, kad beveik visi 2017 m. lapkričio 21 d. akte nurodyti darbai buvo atlikti netinkamai. Tuo tarpu Eksperto išvada, kurią iš esmės teismas vertino, negali būti laikoma įrodymu, nustatančiu atsakovės dėl ieškovės atliktų darbų defektų patirtas išlaidas. Ekspertizės akte nurodyta defektų pašalinimo kaina – 4 598 Eur - yra apskaičiuota netinkamai. Teismo ekspertas kainą apskaičiuoto remdamasis vienetiniais darbų įkainiais, pagal kuriuos defektų šalinimo neatlieka jokie rangovai, kadangi defektų šalinimas yra specifinis darbas – šalinant tik atskirus defektus, priešingai negu vykdant pilną remontą, rangovas neturi galimybės vykdyti kitoje buto dalyje numatytų darbų taip taupant rangovo darbo laiką. Rinkoje defektų šalinimas visuomet yra brangesnis už analogišką darbą, atliekamą vykdant didesnės apimties statybos darbus. Pagal Ekspertizės akte nurodytus vienetinius darbų įkainius rangovai defektų pašalinti nesutinka. Eksperto pateiktą defektų šalinimo sąmata neatitinka kitiems byloje esantiems įrodymas, dėl galimos tokios darbų kainos. Tai akivaizdu iš byloje pateiktų įrodymų – atsakovės su ieškiniu pateiktoje UAB "RJ Sprendimai" 2018 m. sausio 8 d. parengtoje lokalinėje sąmatoje Nr. 1/180108RJ buvo nurodyta 43 357,59 Eur defektų šalinimo kaina, vėliau atsakovei pavyko surasti fizinius asmenis, kurie defektus pašalino už mažesnę kainą (17 440 Eur), tačiau ir ši kaina yra gerokai didesnė už nurodytąją Ekspertizės akte. Vien tik medžiagų, panaudotų defektams pašalinti, kaina (6 676,72 Eur) yra didesnė už teismo eksperto nurodytą. Be to, pati ieškovė atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad atsakovės nurodytų defektų šalinimo kaina turėtų būti 23 217,48 Eur. Dar daugiau, Ekspertizės akte nurodyta darbų kaina prieštarauja pačios ieškovės sudarytai lokalinei sąmatai ir darbų priėmimo perdavimo aktams, kurių pagrindu buvo šalių aptartos ir įvertintos išlaidos, reikalingos konkretiems darbams atsakovės bute atlikti. Analogiškų darbų pagal ieškovės parengtus darbų priėmimo perdavimo aktus ir Ekspertizės aktą kaina skiriasi keletą kartų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė realiai patyrė 24 116,72 Eur išlaidų, susijusių su ieškovės atliktų trūkumų šalinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ji iš teismo sprendimo gavo 13 649,94 Eur nepagrįstą turtinę naudą.

19.6.       Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad sprendimu netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: neaišku, ar apeliantė reikalauja priteisti visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, ar vis dėl to, turi būti atsižvelgta į tai, kad dalis ieškinio yra atmestina kaip ir dalis priešieškinio yra tenkinta; apeliaciniame skunde iš vis nepasisakoma dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų (ši teismo sprendimo dalis yra net neginčijama); iš apeliacinio skundo net nėra aišku, ar ieškovė ginčija kitų nei išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymą.

19.7.       Atsakovės elgesys procese buvo tinkamas ir ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, sąžiningai bandė mediacijos pagalba išspręsti kilusį ginčą. Atsakovė, kaip vartotoja, byloje gynėsi nuo nepagrįsto ieškinio bei reiškė reikalavimą (priešieškinį) dėl netinkamais darbais padarytos žalos atlyginimo. Teismui pripažinus šioje byloje, kad rangos darbai buvo atlikti netinkamai ir atsakovė įgijo teisę į žalos atlyginimą, iš esmės reiškia, kad atsisakymas mokėti buvo pagrįstas būtent ieškovės netinkamai atliktais darbais – tarp šalių net nebūtų kilęs ginčas, jei ieškovė darbus pagal Sutartį būtų atlikusi tinkamai ir laiku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ternita“ ir atsakovė I. G. 2017 m. birželio 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2017/06/14, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remonto ir statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 7.8 punkte nurodyta, kad rangovas darbus perduoda pagal perdavimo – priėmimo aktą; užsakovas, gavęs darbų ar jų dalies perdavimo – priėmimo aktą, turi per 5 darbo dienas jį pasirašyti arba perduoti motyvuotą atsisakymą jį pasirašyti bei nurodyti atliktų darbų defektus/trūkumus; užsakovui pateikus motyvuotą atsisakymą priimti darbus ar jų dalį, šalys turi susitarti dėl trūkumų pašalinimo terminų; <...>; jei rangovas per sutartus terminus nepašalina atliktų darbų trūkumų/defektų arba nepradeda jų šalinti, užsakovas tuos trūkumus/defektus pašalina pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis, o rangovas privalo atlyginti visas užsakovo patirtas išlaidas.

24.       Ieškovė parengė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 2017-07-31, Nr. 2017-08-31, Nr. 2017-10-31 ir Nr. 2017-11-21. Nors, kaip matyti iš į bylą pateiktų Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, atsakovė iš jų pasirašė tik vieną – Nr. 2017-07-31 (kiti Aktai atsakovės nepasirašyti), tačiau už darbus, nurodytus Aktuose Nr. 2017-07-31, Nr. 2017-08-31 ir Nr. 2017-10-31, atsakovė su ieškove atsiskaitė. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, ir ginčo byloje dėl to nėra, kad atsakovė priėmė pirmuose trijuose Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 2017-07-31, Nr. 2017-08-31 ir Nr. 2017-10-31 nurodytus darbus, kadangi už juos sumokėjo (nepaisant to, kad už atsakovę mokėjimus atliko atsakovės kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“).

25.       2017 m. lapkričio 21 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2017-11-21, kuriame nurodomi atlikti darbai 16 701,70 Eur sumai, atsakovei buvo išsiųstas ir įteiktas 2017 m. lapkričio 24 d. Minėta, kad pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 7.8 punkto nuostatas atsakovė privalėjo per 5 darbo dienas nurodytą Aktą pasirašyti arba pateikti motyvuotą atsisakymą jį pasirašyti, nurodydama darbų trūkumus. Šio Akto atsakovė nepasirašė ir PVM sąskaitos - faktūros, ieškovės išrašytos šio Akto pagrindu, neapmokėjo, argumentuodama tuo, jog darbai ieškovės buvo atlikti nekokybiškai.

26.       Atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad darbai nėra padaryti iki galo, o tie, kurie padaryti, yra brokuoti, bei pažadėjo atsiųsti techninės priežiūros aktą. 2017 m. gruodžio 12 d. atsakovė pateikė ieškovei Pranešimą dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų ir sutarties nutraukimo kartu su 2017 m. lapkričio 27 d. statinio statybos techninės priežiūros vadovo V. L. parengtu Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų aktu bei antstolės B. Palavinskienės 2017 m. lapkričio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nurodydama, kad nutraukia Statybos rangos sutartį dėl rangovo (ieškovės) kaltės – netinkamai atliktų statybos darbų, vėlavimo juos atlikti sutartais terminais ir kitų pretenzijoje nurodytų priežasčių. Bylos nagrinėjimo metu teismas, siekdamas išsiaiškinti atliktų darbų trūkumus, jų atsiradimo priežastis, pobūdį bei sumą, kurios reikės darbų trūkumams pašalinti, paskyrė statybų darbų techninę teismo ekspertizę.

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkindamas iš dalies, sprendė, kad, visų pirma, tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 14 d. sudaryta Statybos rangos sutartis nutraukta neteisėtai; antra, atsižvelgęs į Teismo ekspertizės akte nurodytus duomenis, kad didžioji dalis 2017 m. lapkričio 21 d. perdavimo-priėmimo akte nurodytų darbų yra atlikti su defektais, konstatavo, kad atsakovė iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė pasirašyti 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, priimti aptariamus darbus (darbų dalį, kuri, kaip dabar paaiškėjo, turi defektų) ir už juos atsiskaityti; trečia, nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš 2017 m. lapkričio 21 d. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodytų darbų ieškovė tinkamai atliko tik šildymo kilimėlio įrengimo ir angos san. mazgo spintelei suformavimo darbus, kurių bendra vertė yra 3 051,14 Eur, o teismo eksperto nustatyta visų ieškovės padarytų trūkumų pašalinimo suma sudaro 4 598 Eur, teismas atsakovės naudai iš ieškovės priteisė 1 546,87 Eur (4 598 Eur – 3 051,14 Eur) nuostolių atlyginimo sumą.

28.       Ieškovė (apeliantė) nesutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliaciniame skunde nurodo, kad (i) atsakovei negali būti taikomos vartotojui skirtos garantijos, kadangi atsiskaitymus už pastarajai atliktus rangos darbus vykdė trečiasis asmuo; (ii) pati atsakovė netinkamai vykdė sutartį, t. y. nebendradarbiavo, kaip tai numatyta Sutarties 7.8. punkte, tad atsakovei nenustačius ieškovei termino trūkumams pašalinti ir neteisėtai nutraukus Rangos sutartį, pati atsakovė turi prisiimti atsakomybę už žalos atsiradimą/padidėjimą, kadangi savo veiksmais, nesuteikus galimybės ieškovei ištaisyti trūkumus, prisidėjo prie žalos kilimo; (iii) ieškovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skaičiavimais dėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistos skolos už atliktus darbus bei atsakovės patirtų nuostolių sumos už atliktų darbų trūkumų šalinimą. Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 16 701,70 Eur skolos sumą už pagal 2017 m. lapkričio 21 d. perdavimo-priėmimo akte nurodytus rangos darbus, tuo tarpu priteisdamas ieškovei tik 3 051,14 Eur skolos sumą, o iš ieškovės atsakovės naudai priteisdamas 4 598 Eur žalos (trūkumų ištaisymo) sumą, teismas pažeidė protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi tokiu atveju atsakovė be pagrindo gavo ženklią naudą ieškovės sąskaita. Apeliantės vertinimu, teismas galėjo nebent iš ieškovės atliktų darbų kainos atimti atsakovės tariamai patirtą žalą (16 701,70 Eur - 4 598 Eur).

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo

29.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytos jos šalys, t. y. ieškovė UAB „Ternita“ ir atsakovė I. G., kaip fizinis asmuo; kad sutartis sudaryta dėl statybos darbų gyvenamosiose patalpose atlikimo; sutartis sudaryta dėl atsakovės asmeninių, o ne verslo interesų tenkinimo, t. y. dėl atsakovės asmeninėms / šeimos reikmėms ateityje naudotino buto remonto, tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo statybos rangos santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

30.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pati apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo statybos rangos sutartis, ir tik teigė, jog nėra pagrindo kokias nors sutarties nuostatas aiškinti atsakovės naudai, kadangi jos yra aiškios, nedviprasmiškos, buvo individualiai šalių aptartos, pačiai atsakovei aktyviai dalyvaujant tiek derybose dėl sutarties sudarymo, tiek dėl jos turinio, t. y. ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir rangovei vykdant sutartį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Kita vertus, pastaroji pirmosios instancijos teismo išvada nereiškia, kad atsakovės, kaip užsakovės, teisės apskritai neturėtų būti ginamos, kad ir netaikant kai kurių papildomą vartotojo teisinę apsaugą suteikiančių teisės normų, kaip apeliaciniame skunde teigia ieškovė.

31.       Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovei neturi būti taikomos garantijos, skirtos vartotojui, kadangi nors sutartis ir buvo sudaryta su atsakove (kaip fiziniu asmeniu), tačiau atsiskaitymus su ieškove vykdė ir darbus priėmė trečiasis asmuo UAB „Augimita“. Anot apeliantės (ieškovės), atsakovės ir trečiojo asmens, kuris atliko mokėjimus už atsakovės naudai atliktus darbus (už ieškovės darbus sumokėtą PVM įtraukė į atskaitą, dėl ko atsakovė, kaip bendrovės vadovė ir užsakovė, gavo turtinės naudos, kadangi atsakovei buvo panaikinta prievolė mokėti PVM sumą ieškovei, o trečiasis asmuo turėjo turtinę naudą, sumažinęs pelno mokestį), veiksmai vertintini kaip neteisėti ir nesąžiningi, todėl atsakovės ir trečiojo asmens subjektinių teisių įgyvendinimas yra akivaizdžiai nepateisinamas, tad teismas turėjo atsisakyti ginti atsakovės tariamai pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir teismas apeliantės nurodytų argumentų pagrindu turėtų apskritai atsisakyti jas ginti.

32.       CK 1.137 straipsnio 3 dalis nurodo, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

33.       Nagrinėjamu atveju, kaip apeliacinės instancijos teismo konstatuojama ir šioje nutartyje žemiau, pati ieškovė, kaip rangovė, netinkamai vykdė statybos rangos sutartį, kiek tai susiję su tam tikrų jos atliktų rangos darbų kokybe, kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, todėl atsakovės veiksmai, ginant savo teises esant tokiam pažeidimui - reikalaujant žalos atlyginimo, reiškiant dėl to priešieškinį, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tiek materialinėmis, tiek procesinėmis teisėmis. Apeliaciniame skunde gi nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens UAB „Augimita“, vykdžiusios atsiskaitymus ieškovei už atsakovės naudai atliktus rangos darbus, sumokėto / nesumokėto PVM mokesčio, buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo ir pan., nėra nagrinėjamos bylos ir civilinių santykių tarp rangos sutarties šalių - ieškovės ir atsakovės - dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus

34.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsiskaitymas už statybos rangos darbus, atliktus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vyko keturiais etapais, ieškovei perduodant atsakovei atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus bei jų pagrindu išrašant atsakovei PVM sąskaitas - faktūras. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės atliktų darbų pagal pirmuosius tris atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus (2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. spalio 31 d.). Ginčas kilęs dėl atliktų darbų (jų kokybės) bei apmokėjimo už juos pagal paskutinį - ketvirtąjį 2017 m. lapkričio 21 d. Priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neužskaitė 16 701,70 Eur sumos, kurią, kaip atlyginimą, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už pastarosios atliktus statybos rangos darbus pagal pateiktą 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.

35.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

36.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

37.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

38.       Nors kaip matyti, atsakovė iš visų pasirašė tik vieną 2017 m. liepos 31 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2017-07-31 (kiti Aktai atsakovės nepasirašyti), tačiau teismų praktikoje yra laikosi vienareikšmiškos pozicijos, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; Nr. 3K-3-17/2007, 3K-3-363-611/2016, 3K-3-357-684/2017). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

39.       Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). 

40.       Šiuo atveju atsakovė atsisakė apmokėti už rangovo (ieškovės) atliktus darbus pagal 2017 m. lapkričio 21 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą būtent dėl atliktų darbų trūkumų, kuriuos atsakovė įvardija kaip esminius. Bylos nagrinėjimo metu paskirtos statybos techninės ekspertizės, kuria buvo vertinami atliktų darbų trūkumai, jų atsiradimo priežastys, išvados patvirtino, kad dalis ieškovės atliktų darbų (tiek numatytų lokalinėje sąmatoje, tiek atliktų papildomai) turi trūkumų. Pažymėtina, kad nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog atliko nemažą kiekį statybos rangos darbų, todėl nelogiška teigti, kad visi darbai ieškovės buvo atlikti netinkamai, tačiau tuo pačiu ieškovė iš esmės nekvestionuoja tiek teismo ekspertizės akto, tiek ir paties pirmosios instancijos teismo išvados, jog didelė dalis darbų buvo atlikta su defektais / trūkumais, ir kad tų trūkumų pobūdis, mastas ir vertė yra būtent tokia, kokia nurodyta teismo ekspertizės akte. Apeliantė nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kad būtų tinkamai, t. y. be defektų, atlikusi daugiau / didesnės vertės rangos darbų.

41.       Taigi, viena vertus, sutiktina, kad ieškovė darbus, nurodytus 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte atliko su trūkumais, kas savo ruožtu galėtų būti pagrindas pripažinti 2017 m. lapkričio 21 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu, tačiau kita vertus, negalima ignoruoti atsakovės pagal Sutarties 7.8 punktą nustatytos bendradarbiavimo pareigos – atsisakius priimti ieškovės atliktus darbus, nustatyti terminą ir suteikti galimybę ieškovei ištaisyti savo darbų trūkumus – nevykdymo. Būtent šios pareigos pažeidimas ir buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo, pripažinus atsakovės vienašališkai atliktą jos ir UAB „Terminta“ sudarytos statybos rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, ir šiuo aspektu nei viena iš ginčo šalių teismo sprendimo neskundė ir nekvestionavo.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

43.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos rangos darbus, svarbu įvertinti ir atsakovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą.

44.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-403/2021).

45.       Atsakovė nagrinėjamoje byloje pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdą – priešieškiniu reikalauja atlyginti ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (įvardindama jas nuostoliais). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė iš esmės sutinka jog darbai, nors ir netinkamai (su trūkumais), tačiau buvo atlikti (to neneigia ir visos byloje dalyvaujančios šalys), atsakovei perduoti ir atsakovė perduotais darbais naudojasi.

46.       Nagrinėjamu atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo iš padarytų išvadų turinį, spręstina, kad teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai ne 16 071,70 Eur reikalaujamą pagal 2017 m. lapkričio 21 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytą atliktų darbų (skolos) sumą, tačiau, remdamasis ekspertizės akte nustatyta be trūkumų atliktų darbų kaina, priteisdamas tik 3 051,14 Eur, tokiu būdu sumažino sutarties kainą, t. y. pritaikė vieną iš Civiliniame kodekse įtvirtintų užsakovo (nagrinėjamu atveju – atsakovės) pažeistų teisių dėl netinkamos kokybės atliktų darbų gynimo būdų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tuo pačiu, priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai 4 598 Eur sumą, kaip atsakovės išlaidas - atlyginimą dėl ieškovės atliktų nekokybiškų darbų trūkumų šalinimą, - pritaikė dar vieną teisių gynimo būdą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kas savo ruožtu nėra teisinga. 

47.       CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti tik vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šiuo atveju pasirinkus vieną pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, nebegali būti taikomi kiti pažeistų teisių gynimo būdai dėl tų pačių trūkumų, t. y. atsakovė, prašydama atlyginti išlaidas už vidaus apdailos darbų defektus, neturi pagrindo taikyti ir kitą alternatyvų teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą, arba, kaip šiuo atveju, apskritai nesumokėti 16 701,70 Eur sumos ieškovei už atliktus darbus (nors ir su trūkumais). Priešingu atveju, atsakovė atsiduria geresnėje padėtyje, nei ieškovė ir nepagrįstai praturtėja ieškovės sąskaita.

48.       Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).

49.       Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sumažindamas sutarties kainą iki tinkamai atliktų darbų sumos (3 051,14 Eur) ir priteisdamas atsakovei darbų trūkumų pašalinimo išlaidų sumą, kaip nuostolių atlyginimą (4 598 Eur), o būtent darbų trūkumams pašalinti reikalingą pinigų sumą išskaičiuodamas iš ieškovei mokėtinos už atliktus rangos darbus ir jau sumažintos (bet ne pradinės) jų kainos, vienu metu taikė skirtingus savarankiškus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus - sumažino darbų kainą ir atlygino trūkumų šalinimo išlaidas, kas, kaip minėta, nėra galima.

50.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisių gynimą esant nekokybiškai atliktiems statybos rangos darbams (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl ko yra pagrindas šiuo aspektu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir konstatuoti esant atsakovės pareigą sumokėti ieškovės naudai 16 701,70 Eur skolos sumą už atliktus darbus pagal 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.

Dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų (sumos) atlyginimo

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

52.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų.

53.       Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovės atliktų darbų kokybę, byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė darbų trūkumams ir jų atsiradimo priežastims bei jų pašalinimo vertei nustatyti. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-4013-432/2018 nustatyta, kad dalis ieškovės atliktų darbų (tiek numatytų lokalinėje sąmatoje, tiek atliktų papildomai) turi trūkumų. Vadovaudamasis minėtame ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės žala dėl ieškovės netinkamai atliktų statybos rangos darbų siekia 4 598 Eur sumą.

54.       Ieškovė šios sumos (4 598 Eur) iš esmės neginčijo, tačiau nurodė, kad pati atsakovė, nesilaikydama Sutarties 7.8 punkte įtvirtintos pareigos bendradarbiauti, t. y. nesuteikdama ieškovei galimybės ištaisyti darbų trūkumus, pati prisidėjo prie atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais apeliantės argumentais sutikti, kadangi pagrindo visiškai ar iš dalies atleisti ieškovę nuo atsakomybės už darbų defektus ir nepriteisti jų šalinimo išlaidų dėl pačios atsakovės veiksmų, teismas nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė ir nepagrįstai nutraukė Statybų rangos sutartį, t. y. taikė ultima ratio priemonę ginčo teisinių santykių kontekste, tačiau tai nereiškia, kad ji neturi teisės naudotis kitais savo, kaip užsakovės, teisių gynimo būdais ir reikalauti atlyginti išlaidas už nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimą.

55.       Pažymėtina ir tai, kad nors pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo visą eilę argumentų, kodėl, jos nuomone, teismo eksperto buvo neteisingai nustatyta darbų trūkumų šalinimo kaina, tačiau atsakovė apeliacinio skundo šiuo aspektu neteikė ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako ir jų nevertina.

56.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad statybos rangos darbų trūkumų faktas byloje įrodytas, todėl ieškovė, 2017 m. birželio 14 d. Statybos rangos sutarties 2.1 punktu įsipareigojusi atlikti gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remonto ir statybos darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje, jų tinkamai neatlikusi, turi pareigą atlyginti atsakovei šių darbų defektų šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.678 straipsnio 1 dalis), kurios, remiantis teismo paskirtos statybų techninės ekspertizės aktu, sudaro 4 598 Eur sumą.

Dėl bylos baigties

57.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, t. y. pagrįstai sprendė dėl atsakovės, kaip vartotojos, statuso bei ieškovės, kaip rangovės, pareigos atlyginti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, reglamentuojančias pažeistų teisių dėl nekokybiškai atliktų darbų gynimo būdų taikymą, ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės gauti atlyginimo už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, atitinkamai keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58.       Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, t. y. iš atsakovės ieškovės naudai turėtų būti priteisiama16 701,70 Eur skola už atliktus statybos rangos darbus pagal 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistos 4 598 Eur žalos palikta nepakeista, atlikus priešpriešinių reikalavimų, susijusių su vidaus apdailos rangos darbais, įskaitymą, ieškovei iš atsakovės galutinai priteistina 12 103,70 Eur skolos suma (16 701,70 Eur – 4 598 Eur) ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistinos sumos (12 103,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

59.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 564 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 1 000 Eur įmokėtas depozitas už teismo ekspertizės atlikimą, 17,09 Eur kitų išlaidų (registrų gavimas), taip pat 4 005,10 Eur advokato teisinės pagalbos, rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant teisme, išlaidas, t. y. viso procese pirmosios instancijos teisme patyrė  5 624,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 988 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (kurį sudaro: 75 Eur neturtinis reikalavimas, 875 Eur turtinis reikalavimas ir 38 Eur prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) bei patyrė 3 716,40 Eur advokato teisinės pagalbos, rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant teisme, išlaidas, t. y. viso patyrė pirmosios instancijos teisme 4 704,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

62.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, tuo tarpu atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl atsižvelgiant į tai, byloje perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsni 5 dalis). Kadangi atsakovė prašė priteisti iš ieškovės viso 24 116,72 Eur žalos atlyginimo, o teismas priteisia tik 4 598 Eur žalos sumą, spręstina, kad patenkinta 19 procentų atsakovės turtinio reikalavimų (4 598 Eur *100 / 24 116,72 Eur). Kadangi atsakovė priešieškinyje buvo pareiškusi iš esmės du reikalavimus: (i) neturtinį dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais (pripažintina, kad šis reikalavimas sudaro 30 procentų visų priešieškinio reikalavimų), kurį pirmosios instancijos teismas atmetė; ir (ii) turtinį reikalavimą (pripažintina, kad šis reikalavimas sudaro 70 procentų visų priešieškinio reikalavimų), kuris patenkintas 19 proc., spręstina, kad viso buvo patenkinta 13,3 procentų atsakovės priešieškinio reikalavimų. Tokiu būdu spręstina, kad galutinai procesinis rezultatas yra toks, jog byloje iš esmės patenkinta apie 87 procentus (100 – 13,3) ieškovės reikalavimų, todėl jai iš atsakovės priteistina 4 092,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

63.       Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo pateikusios apeliacinius skundus (taip pat ir atsiliepimus į juos) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, sprendė, kad šalių apeliacinių skundų reikalavimai yra pernelyg susiję, todėl panaikino visą sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad abu apeliaciniai skundai buvo patenkinti, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais, su apeliaciniais skundais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje susijusios šalių bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos.

64.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog trečiasis asmuo UAB „Augimita“ į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas iš esmės tik dėl ieškovės nurodomų aplinkybių (ieškovei apeliuojant į tai, kad šalių sutartis sudaryta UAB „Augimita“ naudai), sprendė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl ieškovės procesinio elgesio, todėl iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Augimita“ naudai priteisė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl šios bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius priešingų, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybių, nėra pagrindo šioje dalyje keisti/naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

65.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 411 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Augimita“ apeliacinės instancijos teisme patyrė po 825,83 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

66.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).

67.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – (i) tenkinti ieškovės ieškinį, (ii) atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės apeliacinį skundą – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo dalies, kuria buvo prašoma atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą pilna apimtimi Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų.

68.       Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį (50 proc.), atitinkamai paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės I. G. ieškovės UAB „Ternita“ naudai priteistina 689,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((411 Eur + 968 Eur)*50 proc.); iš ieškovės UAB „Ternita“ atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Augimita“ naudai priteistina po 412,92 Eur (825,83 Eur * 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Atlikus ieškovės ir atsakovės tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, kylančių dėl bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, galutinai ieškovei UAB „Termina“ iš atsakovės I. G. priteistina 276,58 Eur (689,50-412,92) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“, j. a. k. 302250849, ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“, j. a. k. 302250849, ir atskovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 2017/06/14 nutraukimą neteisėtu.

Priteisti iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“, j. a. k. 302250849, naudai 12 103,70 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą tris eurus 70 ct) skolos, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 12 103,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“, j. a. k. 302250849, naudai 4 092,82 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt du eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“, j. a. k. 302250849, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Augimita“, j. a. k. 125595158, naudai 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.“.

Priteisti iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“, j. a. k. 302250849, naudai 276,58 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ternita“, j. a. k. 302250849, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Augimita“, j. a. k. 125595158, naudai 412,92 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                              Giedrė Čėsnienė

       Andrius Verikas

       Renata Volodko