Administracinė byla Nr. eA-423-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

 (S)

2.       Pareiškėjas nurodė, kad vartotojas K. V. (toliau – ir Vartotojas) 2019 m. gruodžio 7 d. Bendrovės parduotuvėje įsigijo galbūt netinkamos kokybės žiedą, už kurį sumokėjo 254 Eur. Vartotojas 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl iš žiedo iškritusio ir pamesto deimanto, bet prašymas buvo netenkintas, nurodant, jog žiedas galėjo būti mechaniškai paveiktas, todėl briliantas išsijudino ir iškrito. Pareiškėjas pasiūlė žiedą pataisyti, tačiau brilianto kainą prašė padengti paties Vartotojo. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją, siūlydama kilusį ginčą išspręsti taikiai, nurodė iki 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikti atsakymą. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakyme nurodė, jog nesutinka, kad žiedas yra nekokybiškas, kadangi jis nešiojamas trumpą laiko tarpą, t. y. 1 metus ir 8 mėn., todėl Vartotojo minimas defektas nėra gamyklinis brokas, bet yra atsiradęs dėl išorinio mechaninio poveikio. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. Tarnybai taip pat nurodė, jog su Vartotoju aptarė galimybę pašalinti žiedo trūkumus pareiškėjo sąskaita, tačiau Vartotojas nori pateikti remontui nepilnos komplektacijos žiedą. Žiede esantis briliantas buvo pamestas Vartotojo, tačiau neaišku kokiomis aplinkybėmis. Neišsprendus ginčo taikiu būdu, Tarnyba nagrinėjo Vartotojo prašymą iš esmės, atliko dokumentinę žiedo apžiūrą ir 2021 m. rugsėjo 17 d. surašė Gaminio/paslaugos vertinimo išvadą Nr. 1RV-92 (toliau – ir Išvada).

3.       Tarnyba 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2508 „Dėl K. V. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė patenkinti Vartotojo reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu Vartotojo reikalavimą nemokamai pašalinti žiedo trūkumus. Pareiškėjas dar iki atlyginant žalą, siekdamas išsiaiškinti tikrąsias žiedo brilianto iškritimo aplinkybes, atidavė žiedą nepriklausomiems ekspertams – viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Lietuvos prabavimo rūmai (toliau – ir Prabavimo rūmai). 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas gavo Prabavimo rūmų Tauriųjų metalų gaminių kokybės tyrimo aktą Nr. 5.13-25 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, jog brangakmenis – deimantas – žiede buvo įtvirtintas tinkamai ir negalėjo iškristi įprasto dėvėjimo metu, o tą patvirtina ir laikas nuo žiedo įsigijimo iki brangakmenio iškritimo. Žiede matomi įtrūkimai, kurie galėjo atsirasti ir pas gamintoją dėl nekokybiško liejimo, ir dėl galimo mechaninio poveikio dėvėjimo metu. Taip pat žiedo aukso lydinio spalvų ir sudėties skirtumai žiedo išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dėvėjimui būdingų ir neišvengiamų suraižymų nebuvimas rodo, kad žiedo paviršius buvo poliruojamas, siekiant panaikinti galimas mechaninio pažeidimo žymes, kas gali būti labiausiai tikėtina brangakmenio iškritimo priežastis. Tokiu būdu, susiklostė situacija, jog Tarnyba priėmė akivaizdžiai neteisingus ir nepagrįstus aktus (Išvadą bei Nutarimą) bei padarė pareiškėjui turtinę žalą.

4.       Pareiškėjo teigimu, nei vienas iš Išvadą ir Nutarimą priėmusių asmenų neturėjo aukštojo universitetinio išsilavinimo juvelyrikos moksle ir nebuvo išklausęs bent jau juvelyrikos kursų, todėl priimant šiuos aktus buvo pažeistas imperatyvus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 223 straipsnio reikalavimas. Būtent dėl šios priežasties Tarnyba padarė klaidingas išvadas, jog iš žiedo akutė iškrito dėl netinkamo įtvirtinimo. Šiuo atveju Tarnybos darbuotojų konstatuotas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas paneigia ekspertų Aktas. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų veiksmų ir Tarnyba neturėjo jokios teisinės galimybės įpareigoti pareiškėją nemokamai pašalinti žiedo trūkumus – nupirkti naują briliantą ir neatlygintinai jį įstatyti į žiedą.

5.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, turėjo teisę teikti įrodymus, kurie pagrįstų faktą, jog jis pardavė Vartotojui tinkamos kokybės žiedą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi Tarnyba Nutarimą priėmė pagal ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, Išvadoje pateiktas išvadas, esamą reglamentavimą. Be to, pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Nutarimu, turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau to nepadarė. Nutarimo priėmimui dėl ginčo esmės buvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, išsamiai įvertini visi šalių pateikti įrodymai ir, Tarnybos nuomone, priimtas objektyvus bei pagrįstas sprendimas dėl tarp Vartotojo ir pareiškėjo kilusio ginčo.

7.       Pareiškėjas patirtą žalą kildiną iš Tarnybos Nutarimo. Visgi asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šiuo atveju Nutarimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, kuriuo buvo nutarta patenkinti Vartotojo reikalavimą. Sprendimo priėmimui dėl ginčo esmės buvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, išsamiai įvertini visi šalių pateikti įrodymai. Tokiu būdu Tarnybos veiksmai vartojimo ginčo, kilusio tarp Vartotojo ir pareiškėjo, nagrinėjimo metu bei priimtas Nutarimas yra teisėti, todėl iš esmės negalėjo pareiškėjui sukelti turtinės žalos. Atitinkamai nėra nei vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti, bei Tarnybos pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę žalą.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tomas Gold“ skundą atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad Vartotojas 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl iš žiedo iškritusio ir pamesto deimanto. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vartotojui nurodė, kad nesutinka su teiginiu, jog žiedas yra nekokybiškas, taip pat paminėjo, jog žiedas buvo nešiojamas 1 m. ir 8 mėn., todėl paminėtas defektas yra ne gamyklinis brokas, bet atsiradęs dėl išorinio mechaninio poveikio nešiojant žiedą praktiškai du metus. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės juvelyras gali parinkti ir įdėti briliantą į Vartotojo žiedą, tačiau tokiu atveju žiedo sutvarkymo išlaidas turėtų padengti Vartotojas. Vartotojas 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl iš UAB „Tomas Gold“ įsigyto žiedo kokybės. Tarnyba pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir pasiūlė ginčą su Vartotoju spręsti taikiai. Taip pat įpareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 2 d. informuoti Vartotoją ir Tarnybą apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu „Dėl vartotojo K. V. pateikto prašymo“ Tarnybai nurodė, jog nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis iškrito akmuo ir kaip buvo nešiojamas žiedas, taip pat nesutiko su teiginiu, kad žiedas yra nekokybiškas; jis buvo nešiojamas ilgą laiko tarpą - 1 m. ir 8 mėn.; tokiu būdu Vartotojo minimas defektas nėra gamyklinis brokas, bet atsirado dėl išorinio mechaninio poveikio nešiojant žiedą praktiškai dvejus metus; be to, iškritęs briliantas nebuvo išsaugotas. Atitinkamai pareiškėjas sutiko apmokėti remonto išlaidas, tačiau nesutiko padengti išlaidų už naują brangakmenį. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu „Dėl vartotojo K. V. pateikto prašymo“ Tarnybai nurodė, kad pakeisti pamestą akmenį nauju nesutinka ir pasiūlė Vartotojui susimokėti tik už parinktą briliantą, o juvelyro paslaugą žiedo sutvarkymui bus apmokėta Bendrovės lėšomis. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 17 d. surašė Išvadą, kuria nustatyta, jog žiedo akutė iškrito dėl netinkamo įtvirtinimo; žiedas neatitinka kokybės rodiklių, kurie paprastai būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių Vartotojas galėjo tikėtis pagal daikto pobūdį; Dėl netinkamo akutės įtvirtinimo žiedo korpuse, akutė iškrito. Žiedas netinkama naudoti pagal paskirtį, kokybės trūkumai esminiai; Vartotojo kaltės dėl atsiradusių defektų nenustatyta. Apie apžiūros rezultatus Vartotojas ir pareiškėjas buvo informuoti 2021 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė nuomonę dėl Išvados ir nurodė pateikti paaiškinimą, kodėl apie žiedo apžiūrą pareiškėjas, kaip tiesiogiai suinteresuotas asmuo, net nebuvo informuotas. Taip pat pateikti atsakymus į kitus klausimus, susijusius su ginčo preke. Tarnyba 2021 m. rugsėjo (nenurodyta diena) raštu Nr. 4E- „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad žiedo apžiūra vyko dokumentinio vertinimo būdu. Išvada buvo parengta vertinant su prašymu Tarnybai Vartotojo pateiktas nuotraukas. Kadangi fizinė prekės (žiedo) apžiūra nebuvo organizuojama, šalys į apžiūrą kviečiamos nebuvo. Taip pat paminėjo, jog nagrinėjat Vartotojo prašymą pareiškėjas turi teisę, be kita ko, teikti savo paaiškinimus, argumentus bei įrodymus, turinčius reikšmę išnagrinėjant ginčą ir priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu „Dėl vartotojo K. V. pateikto prašymo“ nurodė, kad nesutinka vykdyti Vartotojo reikalavimą pakeisti prarastą gaminio dalį, tačiau paminėjo, jog pasiūlymas suteikti nemokamą žiedo tvarkymo paslaugą, jei Vartotojas apmokės brilianto kainą, lieka galioti. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 30 d. Nutarimu išsprendė tarp Vartotojo ir pareiškėjo kilusį ginčą ir, vadovaudamasi Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti Vartotojo reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojo reikalavimą nemokamai pašalinti įsigyto žiedo trūkumus.

10.       Teismas pažymėjo, kad Tarnyba šiuo atveju buvo suinteresuota, jog šalys ginčą užbaigtų taikiai, taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis (įrodymus), kurie galbūt paneigtų Vartotojo prašyme nurodytas aplinkybes. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, Tarnybą ginčą sprendė iš esmės ir priėmė Išvadą bei konstatavo, jog iš žiedo korpuso iškritusi akutė, mechaninių pažeidimų žiedo korpuso paviršiuje, kurie galėjo turėti įtakos akutės iškritimui, nenustatyta, o žiedo akutė iškrito dėl netinkamo įtvirtinimo.

11.       Taip pat teismas pažymėjo, jog tiek pareiškėjas, tiek Vartotojas su minėta Išvada buvo supažindinti 2021 m. rugsėjo 17 d. Šiuo atveju Išvada nebuvo baigiamas vartojimo ginčo nagrinėjimas. Galutinis sprendimas dėl ginčo baigties buvo priimtas vadovaujantis ne tik Išvada, bet ir įvertinus bei išanalizavus visus ginčo nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aplinkybes. Pareiškėjas po to, kai susipažino su Išvada (2021 m. rugsėjo 17 d.) Tarnybai nepateikė įrodymų (duomenų), kurie paneigtų Išvados argumentacijos. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. reikšdamas nesutikimą, nepateikė Tarnybai įrodymų, kurie pagrįstu faktą, jog jis pardavė Vartotojui tinkamos kokybės žiedą. Tarnyba vartojimo ginčus nagrinėja atsižvelgdama į ginčo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, laikydamasi rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi Tarnybos priimta Išvada, nagrinėjant ginčą tarp pareiškėjo ir Vartotojo, nebuvo paneigta ir užginčyta kitais įrodymais.

12.       Tarnybai priėmus 2021 m. rugsėjo 30 d. Nutarimą, kuriuo ji išsprendė tarp Vartotojo ir pareiškėjo kilusį ginčą, patenkinti Vartotojo reikalavimą, pareiškėjas minėto Nutarimo neskundė. Nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Pareiškėjo skundo argumentus, jog jis, nenorėdamas Vartotojo traukti atsakovu byloje dėl Tarnybos Nutarimo ginčijimo bei užkrauti Vartotojui bylinėjimosi išlaidų patyrimo ir atlyginimo naštos, tokį neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą pradėjo vykdyti ir šiuo metu yra įvykdęs, teismas laikė deklaratyviais ir teisiškai nepagrįstais. Teismo vertinimu, pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos (nesutikdamas su Nutarimu), įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę kreiptis į teismą, tačiau to nedarė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pareiškėjui būtų sutrukdžiusios kreiptis į teismą. Taigi tokiu savo elgesiu išreiškė savo valią ir patvirtino, jog sutinka su Nutarimu.

13.       Teismo vertinimu, nors pareiškėjas į bylą pateikė Aktą, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka Tarnybos Nutarimo neginčijo, su juo sutiko. Pareiškėjo nenoras tinkamu laiku, t. y. pagal Įstatymo nustatyta tvarką ginčyti Nutarimo, neturėtų būti siejamas su atsakovo tariamais neteisėtais veiksmais. Teismo vertinimu, šiuo atveju Tarnyba nuodugniai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė.

14.       Teismo įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė nei vienos iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 258,88 Eur turtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas.

III.

15.       Pareiškėjas UAB „Tomas Gold“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Pareiškėjas teigia, kad aplinkybę, jog Vartotojui buvo parduotas tinkamos kokybės žiedas, patvirtina tai, kad žiedas buvo parduotas naujas, Vartotojas jį dėvėjo 1 m. ir 8 mėn. ir jokių pretenzijų šį laikotarpį neturėjo, be to, visi Bendrovės gaminiai, prieš pristatant juos į prekybos vietas, yra pateikiami Prabavimo rūmų prabavimui ir sertifikavimui. Nors visą ginčo laikotarpį iki Nutarimo priėmimo žiedas buvo pas Vartotoją ir pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Vartotojui buvo parduotas tinkamos kokybės žiedas, tačiau Aktas patvirtina, jog Vartotojui buvo parduotas tinkamos kokybės žiedas. Pareiškėjas pažymi, jog jis nesutiko su Išvada, ją ginčijo ir prašė skirti ekspertizę, bet Tarnybą į tokius prašymus nereagavo. Taigi nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjas neteikė įrodymų ar duomenų, kurie paneigtų Išvados argumentaciją ir pagrįstų faktą, kad pareiškėjas pardavė Vartotojui tinkamos kokybės žiedą.

17.       Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog Nutarimo nenuginčijamas teismine tvarka, atėmė galimybę pareiškėjui reikalauti iš atsakovo turtinės žalos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens ir teisėtų interesų teisminė gynyba gali būti orientuota ne tik į neteisėto viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto panaikinimą (pakeitimą), bet ir į viešojo administravimo subjektų atsakomybę. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją tais atvejais, kai asmeniui žala buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, pagal Konstituciją toks asmuo turi teisę teisme reikalauti teisingo šios žalos atlyginimo. Taigi pareiškėjui net ir neskundus Tarnybos Nutarimo ir / ar Išvados, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

18.       Pareiškėjo žiniomis nei vienas iš Išvadą ir Nutarimą priėmusių asmenų neturėjo aukštojo universitetinio išsilavinimo juvelyrikos moksle ir nebuvo išklausęs bent jau juvelyrikos kursų, todėl priimant šiuo aktus buvo pažeistas Įstatymo 223 straipsnis, pagal kurį vartojimo ginčus sprendžiantys fiziniai asmenys turėtų būtinų ekspertinių žinių nagrinėjamame klausime.

19.       Pareiškėjo teigimu, Tarnyba ne tik pažeidė bendruosius viešojo administravimo principus, bet ir Įstatymo 223 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, kadangi dokumentinę žiedo apžiūrą atliko ir Išvadą surašė specialių (ekspertinių) žinių tam atlikti neturintys Tarnybos darbuotojai ir todėl Tarnyba padarė klaidingą išvadą, jog žiedo akutė iškrito dėl netinkamo įtvirtinimo. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos ir Tarnybos neteisėtų veiksmų, nes Tarnybai paskyrus ekspertizę, tikėta, ekspertų išvada būtų buvusi, jog žiedas buvo mechaniškai apgadintas ir todėl buvo pamestas briliantas, ir Tarnyba nebūtų priėmusi nepagrįsto ir neteisėto Nutarimo įpareigoti pareiškėją nemokamai pašalinti žiedo trūkumus.

20.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21.       Tarnybos nuomone, teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas, esminę reikšmę, tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, nurodytas tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos procesiniuose dokumentuose, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas. Teismas taip pat pateikė byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus, padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

22.       Tarnyba vartojimo ginčus nagrinėja atsižvelgdama į ginčo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, laikydamasi rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tais atvejais, kai Tarnybai nagrinėjant vartojimo ginčą yra reikalinga atlikti ne maisto gaminio ar paslaugos vertinimą bei surašyti gaminio/paslaugos vertinimo išvadą dėl jų kokybės, gaminio/paslaugos vertinimo išvada surašoma vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-318 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Tarnybos patikrinimų taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog Gaminio vertinimo išvada yra tik vienas iš vertinamųjų ginčo nagrinėjimo dokumentų, kuriame įvertinama tikrinamo daikto kokybė (būklė) patikrinimo atlikimo metu bei surašomos faktinės aplinkybės. Gaminio vertinimo išvada nėra baigiamas vartojimo ginčo nagrinėjimas. Galutinis sprendimas dėl ginčo baigties yra priimamas vadovaujantis ne tik išvadoje pateiktomis išvadomis, bet ir įvertinus bei išanalizavus visus ginčo nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aplinkybes. Vadovaujantis reglamentavimu, kreiptis į ekspertus yra ginčo šalių teisė, o Tarnyba ginčo nagrinėjimo metu, jei tai yra reikalinga, įvertina ne maisto gaminį ir surašo Gaminio vertinimo išvadą.

23.       Ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu Bendrovė nesikreipė į Vartotoją, prašydama pateikti žiedą ekspertinei apžiūrai, nors tokią teisę turėjo. Tik priėmus Nutarimą ir siekiant jį įvykdyti, pareiškėjas kreipėsi į Vartotoją, prašydamas pristatyti žiedą į Prabavimo rūmus Brangakmenių tyrimo laboratoriją. Vien tai, jog pareiškėjas ginčo nagrinėjimo metu nepasinaudojo jam suteikiama teise kreiptis į ekspertus ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog jis pardavė Vartotojui tinkamos kokybės žiedą, nesuteikia pagrindo teigti, kad jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kurie paneigtų Išvadoje pateiktas išvadas. Taigi teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Išvadoje pateiktas išvadas, todėl jo argumentai laikytini nepagrįstais.

24.       Atsakovas pažymi, jog Įstatymo 223 straipsnyje nurodyti reikalavimai taikomi būtent kitiems vartojimo ginčus nagrinėjantiems subjektams, tačiau ne vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms, šiuo atveju Tarnybai.

25.       Tarnybos veiksmai vartojimo ginčo, kilusio tarp Vartotojo ir Bendrovės, nagrinėjimo metu bei priimtas Nutarimas yra teisėti, todėl iš esmės negalėjo pareiškėjui sukelti turtinės žalos, todėl nėra nei vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti bei Tarnybos pareigai atlyginti pareiškėjui turtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią Bendrovė kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų Nutarimu įpareigojant pareiškėją nemokamai pašalinti žiedo trūkumus – nupirkti naują briliantą ir neatlygintinai jį įstatyti į žiedą, atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

27.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, jog Išvada nebuvo paneigta ir nuginčyta kitais įrodymais, taip pat pareiškėjas neskundė Nutarimo.

28.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis Vartotojui pardavė tinkamos kokybės žiedą ir tai patvirtina Aktas. Be to, teismas darė nepagrįstą išvadą, kad Nutarimo nenuginčijamas teismine tvarka, atėmė galimybę pareiškėjui reikalauti iš atsakovo turtinės žalos, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką pareiškėjui net ir neskundus Nutarimo ir / ar Išvados, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, priimant Išvadą ir Nutarimą buvo pažeistas Įstatymo 223 straipsnis, pagal kurį vartojimo ginčus sprendžiantys fiziniai asmenys turėtų būtinų ekspertinių žinių nagrinėjamame klausime.

29.       Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-545-968/2023). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne visais atvejais formuluojant skundo reikalavimą ir prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus yra būtina siekti konkrečių individualių administracinių aktų panaikinimo. Pavyzdžiui, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, t. y. prašant atlyginti žalą, nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti konkretų individualų administracinį aktą (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011; 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS-592-756/2017; 2018 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-566-520/2018; ir kt.). Administracinio akto nenuginčijamas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2060-1062/2019; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-188-629/2023).

31.       Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įstatymų nustatyta tvarka Nutarimas ir Išvada nebuvo nuginčyti, vis tiek turėjo vertinti, ar yra visos trys civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį.

32.       Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

33.       Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

34.       Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos 2021 m. rugsėjo 17 d. gaminio / paslaugos vertinimo išvada Nr. 1RV-92 buvo nustatyta, jog žiedas neatitinka kokybės rodiklių, kurie paprastai būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių Vartotojas galėjo tikėtis pagal daikto pobūdį; Dėl akutės netinkamo įtvirtinimo žiedo korpuse, akutė iškrito; Žiedas netinkamas naudoti pagal paskirtį, kokybės trūkumai esminiai; Vartotojo kaltės dėl atsiradusių defektų nenustatyta. Tuo tarpu VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. Tauriųjų metalų gaminių kokybės tyrimo aktu
Nr. 5.13-24 nustatyta, kad: 1) Brangakmenis – deimantas - žiede buvo įtvirtintas tinkamai ir negalėjo iškristi įprasto dėvėjimo metu. Tai patvirtina ir laikas nuo žiedo įsigijimo iki brangakmenio iškritimo; 2) Žiede matomi įtrūkimai, kurie galėjo atsirasti ir pas gamintoją dėl nekokybiško liejimo, ir dėl galimo mechaninio poveikio dėvėjimo metu; 3) žiedo aukso lydinio spalvų ir sudėties skirtumai žiedo išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dėvėjimui būdingų ir neišvengiamų suraižymų nebuvimas rodo, kad žiedo paviršius buvo poliruojamas, siekiant panaikinti galimas mechaninio pažeidimo žymes, kas gali būti labiausiai tikėtina brangakmenio iškritimo priežastis.

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi tai, kad byloje esančiuose dokumentuose (Išvadoje ir Akte) yra padarytos priešingos išvados dėl žiedo kokybės ir jame buvusio brilianto iškritimo, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

36.       Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, taip pat nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami bei nesprendžiama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

37.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat siūlo teismui nagrinėjant bylą iš naujo apsvarstyti K. V. įtraukimo į teismo procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu tikslingumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomas Gold“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius