Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-692-193-2011].doc
Bylos nr.: 1A-692-193-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Ričardas Gilys

Pranešėjas Ričardas Gilys              Baudžiamoji byla Nr. 1A-692-193/2011

Teisėja Jolanta Raščiuvienė              Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01195-2010-0

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

             

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 18 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Irenai Kalainytei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nuteistajam G. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu, dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-26 nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendžiu paskirtomis galutinėmis subendrintomis bausmėmis ir G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-26 nuosprendį, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendį bei laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-02-04 iki 2010-02-05 (viena diena), nuo 2010-05-20 iki 2010-05-21 (viena diena), nuo 2010-05-21 iki 2011-01-11 (įskaitytinai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė:

G. P. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio ir teisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai laikė su savimi nedidelį kiekį – 0,095 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti iki 2010-10-23 21.25 val., kuomet Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, Tulpių g. 60, Panevėžyje, jo asmens kratos metu narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendį ir priimto jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad šis teismo nuosprendis yra nepagristas, neteisėtas, nes jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje padarytos priešingos išvados neatitinka bylos aplinkybių, jos padarytos nepilnai surinktų ir netinkamai įvertintų įrodymų pagrindu. Nurodo neginčijantis, kad asmens kratos metu iš jo paimtame cigarečių pakelyje buvo rasta narkotinė medžiaga, tačiau iš jo paimtas cigarečių pakelis priklausė kitam toje pat kameroje laikytam suimtajam A. Z., o šį pakelį jis paėmė tik jo paprašytas išeidamas iš kameros. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas liudytojo A. Z. parodymus ir atmesdamas jo parodymus, byloje surinktus prieštaringus įrodymus, nepašalinęs juose esančių prieštaravimų, išaiškino jo (kaltinamojo) nenaudai, todėl pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Tai padarė neįvertinęs itin svarbių aplinkybių, kad prieštaravimus buvo galima pašalinti atliekant procesinius veiksmus, kurie nebuvo atlikti (pavyzdžiui, paimant jo rankų nuoplovas, šlapimą ir juos ištiriant, tinkamai ištyrus cigarečių pakelį). Mano, kad liudytojo A. Ž. parodymams suteikta išankstinė galia kitų įrodymų atžvilgiu. Taip buvo grubiai pažeistas BPK 20 str. 5 d. reikalavimas įrodymus vertinti tik išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes. Teigia, kad liudytojo A. Ž. parodymai buvo priimti neatsižvelgiant į tai, kad jo melagingai nurodomos aplinkybės apie tai, kokiu būdu jis (G. P.) gavo narkotines medžiagas, buvo paneigtos kitais bylos duomenimis (įvykio vietos apžiūros duomenimis, liudytojų parodymais). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motyvuodamas kodėl priima A. Z. parodymus, teismas nurodė, kad jis negalėjo įsigyti narkotinių medžiagų, bet lygiai taip pat konstatuodamas, kad nėra nustatyta, kaip jis (apeliantas) įgijo narkotines medžiagas, jų laikymą jam vis dėlto inkriminavo. Nuteistojo teigimu, jo kaltė nebuvo įrodyta, ji grindžiama ne bylos duomenų pagrindu padarytomis išvadomis, bet spėjimais.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas G. P. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 259 str. 2 d. ir prašo iš šio nusikaltimo išteisinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. P. ginčijamą nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 259 str. 2 d., taip pat paskyrė teisingą bausmę už inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymą. Todėl tenkinti apeliacinį skundą bei G. P. išteisinti iš BK 259 str. 2 d. teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką pagal BK 259 str. 2 d. kvalifikuojamą nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje apeliantui G. P. skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotas neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas. Byloje esančiais duomenimis – paties apelianto, liudytojų A. Z., A. Ž. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje ir kratos protokolų duomenimis, specialisto išvada – nustatyta, kad G. P. prie savęs laikė narkotinių medžiagų. Taigi pats neteisėtas narkotinių priemonių laikymo faktas neginčytinas, tačiau apeliantas subjektyviais ir sau palankiais samprotavimais ginčija BK 259 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės elemento buvimą jo veiksmuose. G. P. teigia, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos yra ne jo ir apie jas jis nežinojęs. Šie teiginiai nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Nors nuteistasis neigia narkotinių medžiagų priklausymą jam bei teigia nežinojęs cigarečių pakelio su narkotinėmis medžiagomis turinio, kurį jis paėmė A. Ž. prašymu, ir nesuvokęs apie narkotinių medžiagų laikymą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad apelianto padarytoje veikoje yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad G. P. parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys, be to, jo parodymų kritišką vertinimą sąlygoja ir paties apelianto parodymų prieštaringumas (pavyzdžiui, apie tai, kieno tabaką kameroje rūkė A. Ž. ir kt.). Tuo tarpu liudytojas A. Ž. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. A. Ž. paneigė nuteistojo parodymus apie tariamą narkotinių medžiagų nepriklausymą jam (G. P.), šiuos liudytojo parodymus paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Liudytojo A. Ž. parodymų vertinimas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste abejonių dėl apelianto G. P. tyčios jam inkriminuoto nusikaltimo plotmėje nepalieka. Nagrinėjamoje byloje teismas, teisiškai įvertindamas G. P. veiksmus, nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo, sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo liudytojų A. Ž. ir A. Z. parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada ir kiti šaltiniai, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė apelianto padarytos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą apie neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą ir norėjimą taip veikti. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakako G. P. kaltei nustatyti. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Remiantis byloje surinktais, išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais, įvertinus jų visumą (susietumo aspektu), motyvuotai paneigta kaltinamojo gynybos versija dėl narkotinių medžiagų nepriklausymo jam bei nežinomo cigarečių pakelio su narkotinėmis medžiagomis turinio laikymo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti G. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį klausimą. Todėl pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 259 straipsnio 2 dalis G. P. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai ir nėra jokio pagrindo apeliantą iš šio straipsnio išteisinti.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo G. P. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę.

Apeliantas laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, tačiau toks subjektyvus ir sau palankus paties nuteistojo nuosprendžio vertinimas nepagrįstas. Nuosprendžio išvados dėl G. P. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikos sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys visiškai atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Apeliaciniame skunde užsimenama apie nekaltumo prezumpcijos, lygiateisiškumo principų pažeidimus – šie teiginiai laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Procesas buvo rungtyniškas, byloje procesinės nelygybės faktų nėra. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas ir G. P. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos nuteistojo teisės.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

N U T A R I A :

Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkas:                                                           Ričardas Gilys

 

Teisėjai:                                                                        Algirdas Gaputis

 

Nijolė Sušinskienė