Administracinė byla Nr. eA-460-463/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00139-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.2.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
(toliau – ir Administracija) 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. A51-147391/20 (3.3.16.1E-AD24);
2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 2D-18776; 3) įpareigoti Administraciją per
1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio
3 d. pateiktą pasiūlymą detaliajam planui iš naujo; 4) įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras ir panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. A30-427 „Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ rengiamo detaliojo plano ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juo tvirtinamą detalųjį planą, atsižvelgiant į R. Š. siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių detaliojo plano sprendinių“; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad detaliojo planavimo procese, sprendinių viešinimo stadijoje pareiškėjui pateikus pasiūlymus 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliajam planui, ne į visus pateiktus pasiūlymus buvo atsižvelgta ir pateikti motyvai, atsižvelgta tik į jų dalį. Paaiškino, jog pareiškėjo valdomų dviejų sklypų teritorijoje (0,8684 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir antras sklypas 0,5605 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)) yra naujai pažymėtas atsakovo įvardijamas Bendrasis želdynas (BZ) ir jam skirtos teritorijos. Be to, pagal parengtą tvirtinamą detalųjį planą iš kitos pusės tame pačiame pareiškėjo sklype 956 kv. m (apie 0,09 ha) jis praranda dalį sklypo, kadangi jo 0,5605 ha sklypo dalies (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) teritorijoje suplanuotas plotas kelio inžinerinei ar kitokiai infrastruktūrai plėtoti, nors 2005 m. fiksuotoje projektuojamo kelio schemoje kelio vieta buvo numatyta toliau nuo pareiškėjo sklypo.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovo nurodomos sąvokos „Bendriesiems želdynams (BZ) skirtos teritorijos“ ar „Bendrieji želdynai (BZ)“ Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymas nenumatytos. Atsakovas remiasi aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu (galiojančio Vilniaus m. Bendrojo plano Pagrindinio brėžinio tekstiniais reglamentais), kas sistemiškai vertinant ir nagrinėjant naujai įsigaliosiantį VMSA bendrąjį planą neatitinka teisinio reguliavimo, nes karkaso ribos negali būti tiesiogiai perkeliamos į žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Jos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į žemesniame teritorijų planavimo lygmenyje stambesnio mastelio pagrindo reikalavimus. Be to, pati Administracija atsakymais (2020 m. rugpjūčio 14 d. raštas, 2020 m. lapkričio 19 d.) pripažino, kad tokių duomenų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente (bendrajame plane) nei sename, nei naujame nėra.
4. Pareiškėjo teigimu, planavimo dokumentų rengimo tvarka dėl bendrųjų ar detaliųjų planų numato kompensacinius mechanizmus, sąlygas dėl atsiradusių suvaržymų. Todėl turi būti teisingai kompensuojama už teritorijų planavimo dokumentais atsiradusius apribojimus privačių sklypų savininkams. Pareiškėjas pateiktu pasiūlymu reikalavo kompensacinių mechanizmų, į ką jam tinkamai planavimo organizatorius abu kartus neatsakė.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo teritorija buvo priskirta bitininkystės avilių statymo vietai. Dėl to nėra pagrindo daryti prielaidų dėl bendrųjų miesto ekologinio kompensavimo funkcijų pažeidimo. Šiuo atveju negalima teigti, kad gali sumažėti klimato kaitos atsparumas miesto lygmeniu ir pareiškėjo veikla darys reikšmingą neigiamą fizinį poveikį. Prielaida, kad potencialiai gali reikštis fizinių, cheminių ir bioekologinių sąlygų įvairovė, neišsaugant vertingų teritorijos dalių, irgi turėtų būti atmestina, nes pareiškėjas aiškiai deklaravo kokiai veiklai ilgus metus sklypas ir šlaitas naudojamas, kaip jis suplanuotas ir sutvarkytas. Be to, planuojama sklypus apjungti suformuojant vientisą namų valdą ir statyti vieną gyvenamąjį namą viršutinėje sklypo dalyje. Todėl, toks įsiterpęs detaliajame plane pažymėtas sprendinys –želdynų juostos pažymėjimas – prieštarauja privatiems asmens sklypų savininko interesams. Planuojama apjungti teritorija šiuo metu yra aptverta ir planuojama taip palikti ateityje, joje bėgioja pareiškėjo šunys – (duomenys neskelbtini), saugantys teritoriją. Patekimas, esant aptvertiems pareiškėjo privatiems sklypams ir viduje, į viduryje braižomą bendro naudojimo atskirąjį želdyną nebus įmanomas, be dar didesnių pareiškėjo interesų suvaržymo – nustatant servitutus – eiti per jo sklypą ar sklypo dalį, už ką ir atitinkamai turi būti numatytos teisingos kompensacijos. Be to, toks detaliojo plano sprendinys ženkliai sumažins pareiškėjo sklypo rinkos vertę, todėl atitinkamai turi būti tinkamai atlyginta, jeigu būtų nuspręsta palikti atsakovo numatytus sprendinius.
6. Pareiškėjas nurodė, kad per ilgesnį nei 40 metų (namas pareiškėjo šeimos-tėvų pastatytas nuo (duomenys neskelbtini)) laikotarpį, ši teritorija buvo panaudota ir įsisavinta žmogaus – tai yra pareiškėjo šeimos, sodinti specialūs bičių auginimui ir kokybiško medaus išgavimui tinkamesni augalai ar žiediniai vaiskrūmiai bei kita, formuotas šlaitas taip, kad jame būtų galima statyti avilius ir tęsti šeimos iš senelio atėjusią ekologišką becukrią bitininkystės ir medaus išgavimo tradiciją. Todėl šlaitas ir nuolydis tarp sklypų jau paveiktas žmogaus veiklos per daugiau nei 40 metų laikotarpį, jame vykdoma specializuota veikla. Uždaroje ir nuo žmonių, kelių ir automobilių triukšmo vykdyta veikla gali būti nutraukiama, kadangi atsiras faktoriai, trikdantys ir trukdantys bičių auginimą ir kokybiško medaus išgavimą, pareiškėjas bus priverstas šią veiklos atsisakyti ir ieškoti kitos tinkamos vietos, todėl patirs didelių nuostolių. Be to, tokią veiklą galimai varžys tai, kad neturi būti tokiuose ūkiuose plotų, kur vykdoma bitininkystės veikla, jokio pašalinio – svetimo žmogaus judėjimo, ar jis turi būti itin minimalus. Esant priešingai situacijai, galimas pavojus ir paties bičių augintojo gyvybei ar sveikatai, juo labiau pašalinių asmenų saugumui, jei tokioje vietoje, kur laikomi bičių aviliai, netinkamai elgtųsi pašaliniai asmenys.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo planuojama teritorija siekiama, kad atsirastų viešųjų erdvių (skverai, parkai ir kitos gamtinės teritorijos skirtos rekreacijai, lankymui ir pažinimui), tačiau tai visiškai neatitinka teritorijos socialinės funkcijos – intensyviai individualių namų kvartale suplanuotos gyvenamųjų individualių namų plėtros zonos. Tokios erdvės galėtų ir turėtų būti formuojamos greta pareiškėjo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje, kurių pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė netvarko, neprižiūri, pakrantės augmenija bei medžiai yra pūvantys, ilgus metus negenėti, kranto linija apleista ir joje veisiasi visokie kenkėjai, kaupiamos šiukšlės ir kitokios atliekos. Todėl pareiškėjo nuomone, nėra tikslinga tokių teritorijų planuoti viduje gyvenamųjų namų kvartalų, į kur bus itin ribotas patekimas, nesant nustatytų servitutų.
8. Pareiškėjas akcentavo, kad nei galiojančiame Vilniaus miesto bendrajame plane, nei projektuojamuose Bendrojo plano pakeitimuose, jokių žymėjimų pareiškėjo sklypo ginčijamojoje dalyje nėra, vertinant visus įmanomus mastelius. Planavimo organizatoriaus jokio apibrėžimo, kad šlaitas yra „migracijos koridorius“ pateikta nėra – kokie subjektai ar kas naudosis šio sklypo dalimi kaip „migracijos koridoriumi“, juo labiau, kad jis pasibaigia į planuojamą itin didelio intensyvumo kelią ir kitoje kelio pusėje gyvenamą teritoriją be jokios gamtinio karkaso tęstinumo dalies ar atitinkamų sprendinių. Planavimo organizatorius pilnai nevertino vietovės, nevertino faktinio jos naudojimo, to kad urbanizuotas šlaitas naudojamas intensyviai ūkinei ir kitai pareiškėjo veiklai vykdyti, ir kad jame negali būti naujai formuojami bendrojo naudojimo erdvė, želdynų teritorija ar kitokios galimos jungtys. Pareiškėjo pasiūlyme aiškiai išdėstyta, kas, kam ir kaip itin ilgą laikotarpį naudoja šlaitą, kad jis suformuotas laiptiniu reljefu, jame išdėstyti bičių aviliai (didelis kiekis), auginami bičių veiklai specifiniai žydintys augalai, laikoma bičių aptarnavimui kita įranga, taip pat dalis šlaito naudojama pareiškėjo rekreacijos tikslais, dėl ko jokių bendrųjų naudojimo erdvių ar kitų „galinčių atlikti gamtinio karkaso ir geoekologinio kompensavimo funkcijas“ elementų pareiškėjas savo privačioje nuosavybėje neketina planuoti, o ir faktiškai jau itin ilgą laikotarpį šioje teritorijoje jų nėra.
9. Pareiškėjo teigimu, Planavimo organizatorius be pagrindo, nenustačius jokių saugotinų ekologinių elementų, planuoja bendrojo naudojimo erdves ar želdynų teritorijas privačiame fizinio asmens sklype, kur skirtingo lygio teritorijų planavimo dokumentais numatyta intensyvi urbanistinė plėtra, nesilaikant detaliojo plano tikslų – numatyti urbanizuojamos teritorijos gatvių tinklą ir priemones nuo akustinio triukšmo ir transporto priemonių taršos, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymą dėl detaliojo plano sprendinių pakeitimo. Planavimo organizatorius ginčijamo detaliojo plano sprendiniais negali naujai formuoti bendrojo naudojimo erdvių, juo labiau privačiuose sklypuose, ar gamtinio karkaso sprendinių, kai to nenumato ankstesnis teritorijų planavimo dokumentas – teritorijos bendrasis planas. Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ nuostatas, pažymėjo, kad nepriklausomai nuo atsakovo teiginių apie tariamą kitokio mastelio pasirinkimą, nekeičiant Bendrojo plano sprendinių, kur būtų tokio bendro naudojimo ar atskirieji želdynai planuojami, teritorijos detaliaisiais planais irgi negali būti inicijuoti planavimo procesai, nes tai neatitinka žymėjimų, fiksuotų bendrojo plano sprendiniuose.
10. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintai pareigai kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius ir ekologinius uždavinius, kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, atsižvelgti į visuomenės poreikius, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, nustatyti susisiekimo komunikacijas (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymą), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį. Ginčijamu įsakymu patvirtintame detaliajame plane išimtinai atsižvelgiama tik į atsakovo planuojamos teritorijos vystymo interesus, visiškai nepaisant esamo konteksto ir trečiųjų asmenų (greta esančių sklypų savininkų) teisių. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesilaikė Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.
11. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Administracija nurodė, kad detalusis planas dar nebuvo derinamas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje, taip pat, nebuvo tikrinamas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, todėl, neatlikus privalomųjų procedūrų, nei Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A30-427, nei jokiu kitu sprendimu nebuvo patvirtintas. Taigi pareiškėjo reikalavimas toje dalyje, kurioje prašoma teismo „Inspekciją įpareigoti pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras, ir tuo panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. A30-427“ yra visiškai nepagrįstas ir neįmanomas įgyvendinti, kadangi negalima pakartotinai atlikti to, kas dar nebuvo atlikta, ar panaikinti aktą, kuris dar nebuvo patvirtintas. Be to, nors prašoma įpareigoti Inspekciją panaikinti Administracijos 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. A30-427, tačiau pačiame skunde nenurodoma jokių argumentų ir nėra pateikta jokių įrodymų, dėl kurių parengiamajame teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detaliojo planavimo proceso etape priimtas dokumentas turėtų būti panaikintas. Tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika įpareigoja pareiškėją suformuluoti reikalavimus aiškiai ir konkrečiai bei pateikti šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Nepaisant to, kad pareiškėjas net du kartus tikslino savo skundą, vis vien, kaip matyti, minėtoji dalis pareiškėjo skundo reikalavimų nėra tikslūs ir aiškūs, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir jų net neįmanoma įgyvendinti. Todėl turėtų būti atmesti, kaip visiškai nepagrįsti ir neįgyvendinami.
13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, galintys būti esminiais sprendžiant dėl ginčijamo Administracijos atsakymo panaikinimo. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Administracijos pateiktas atsakymas į jo pateiktus pasiūlymus, savaime nereiškia šio ginčijamo rašto neteisėtumo, nes šioje detaliojo planavimo stadijoje sprendžiant dėl ginčijamo Administracijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo yra svarbu ne pačių motyvų turinys, jų teisėtumas ir pagrįstumas, bet, ar buvo laikomasi nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešta apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjui žinomi ginčijamo Administracijos atsakymo motyvai, dėl kurių atsižvelgta ne į visus pareiškėjo pasiūlymus, todėl pareiškėjas nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio, t. y. dėl to, kad nebuvo detalusis planas pakoreguotas pagal visus pareiškėjo pateiktus pasiūlymus. Akcentavo, jog nesutikimo su pareiškėjo pasiūlymais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, neturi vertinti, kadangi pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.
14. Administracija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
6 straipsnio 19 punkte įtvirtinta, jog teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, be to, visa planuojama teritorija yra apie 81,8 ha, tuo tarpu pareiškėjui priklausančių sklypų bendras plotas yra 1,4289 ha, nesant skirtingų asmenų interesų sutapimo, turi būti vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, padedančiomis pasiekti skirtingų interesų pusiausvyrą. Nurodė, kad pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kodėl Detaliuoju planu vieno iš pareiškėjui priklausančio sklypo dalyje yra numatyta bendrųjų želdynų teritorija, dalyje sklypo yra numatyta įrengti gatvę – visi šie sprendiniai yra numatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519. Teisinis reglamentavimas įtvirtina, jog detalieji planai turi būti rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.
15. Atsakovas pažymėjo, jog detaliajame plane nurodoma (duomenys neskelbtini) gatvė yra numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės nuostatomis, rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujamasi galiojančiais aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, todėl (duomenys neskelbtini) gatvės vieta negali būti keičiama. Administracija atsakydama pareiškėjui nurodė, kad, rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės techninį projektą, bus atliekami visi teisės aktais numatyti paskaičiavimai ir, esant poreikiui, numatytos kompensacinės priemonės, taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant detalųjį planą, buvo parengtas triukšmo ir oro taršos vertinimas. Atliktas prognozinės situacijos 2030 metų akustinis modeliavimas, darant prielaidą, kad bus pilnai įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (pilnas užstatymas, didžiausias transporto srautas), parodė jog planuojamose ir esamose gyvenamosiose paskirties teritorijose triukšmo lygis atitiks
HN 33:2011 keliamus reikalavimus. Taip pat nurodė, kad detaliajame plane žemės paėmimo visuomenės poreikiams kompensavimo mechanizmas nėra nustatomas. Visi klausimai, susiję su žemės sklypų dalių paėmimu ir / ar atlyginimu, įgyvendinant teritorijų planavimo dokumento sprendinius, bus sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka tik patvirtinus detalųjį planą. Taigi, nepaisant to, kad ginčijamo Administracijos atsakymo į pareiškėjo pasiūlymus motyvų turinys, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir negali būti nagrinėjamas skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, visgi, iš nurodytų motyvų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad planavimo organizatorius – Administracija – maksimaliai siekė atsižvelgti į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, siekdamas suderinti skirtingus interesus tiek, kiek jai leido teisės aktai bei Bendrasis planas.
16. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
17. Inspekcija paaiškino, jog pagal pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateiktą skundą ikiteismine tvarka vykdė teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą: įvertino planavimo organizatoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą ir nustačiusi planavimo organizatoriaus padarytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, jog į pareiškėjo pateikto pasiūlymo dalį Nr. 1 planavimo organizatorius pateikė bendro pobūdžio informaciją bei nenurodė konkrečių motyvų, kuriais vadovaujantis į pasiūlymo dalį Nr. 1 nebuvo atsižvelgta, surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą dalyje Nr. 1, panaikinti ar pakeisti atsakymą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentą; nevykdyti Detaliojo plano planavimo proceso iki bus pašalintas pirmiau nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (nebus išnagrinėtas pareiškėjo pateiktas pasiūlymas ir į jį motyvuotai ir išsamiai atsakyta). Planavimo organizatorius, vykdydamas Inspekcijos privalomąjį nurodymą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymą dalyje Nr. 1 ir apie tai 2020 m. lapkričio 19 d. atsakymu informavo Inspekciją bei pareiškėją. Įvertinus planavimo organizatoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. atsakymą, Inspekcija ginčijamu sprendimu pareiškėjui nurodė, jog planavimo organizatorius privalomąjį nurodymą įvykdė, jo pateiktas atsakymas išsamus ir motyvuotas.
18. Atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Inspekcijai kilo pareiga patikrinti planavimo organizatoriaus atsakymų motyvuotumą, Inspekcija laikėsi Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintos tvarkos ir įvertino, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjui. Inspekcija, atlikusi jai priskirtas funkcijas sprendimu motyvuotai atsakė pareiškėjui, kad planavimo organizatoriaus Inspekcijos privalomąjį nurodymą įvykdė bei jo atsakymas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo
37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2 papunkčio ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)
8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti planavimo organizatorių panaikinti arba pakeisti atsakymą ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsamiai pasisakęs dėl Inspekcijos teisių ir pareigų apimties tikrinant planavimo organizatoriaus atsakymus į visuomenės pasiūlymus, taip pat, ir planavimo organizatoriaus pareigos atsižvelgti į teikiamus pasiūlymus.
19. Inspekcija nurodė, kad tikrindama, ar planavimo organizatorius tinkamai atsakė į pareiškėjo pasiūlymus, nustatinėjo, ar atsakyme į pasiūlymus pateikti motyvai dėl pasiūlymų atmetimo, tačiau pastebėjo, kad, Inspekcija atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) neturi pareigos vertinti, kadangi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015).
20. Atsakovo nuomone, ginčijamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas, jame aiškiai nurodoma, kad „Planavimo organizatorius, atsakydamas į pasiūlymą 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. A51-147391/20(3.3.16.1E-AD24) iš naujo išnagrinėjo pasiūlymo dalį Nr. 1, į kurią nebuvo atsakyta tinkamai bei pateikė papildomus atsakymus (paaiškinimus). Įvertinus Planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą turinį, nustatyta, kad planavimo organizatorius, priimdamas sprendimą pareiškėjo pasiūlymo dalį Nr. 1 atmesti, į pasiūlymą atsakė išsamiai, nurodydamas motyvus, kodėl į pasiūlymą neatsižvelgė.
21. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktu skundu, nesutikdamas su planavimo organizatoriaus pareiškėjo pasiūlymų atmetimu bei motyvavimu, nenurodo nei vieno argumento, kuriuo būtų galima paneigti Inspekcijos sprendimo teisėtumą, todėl atsižvelgiant į tai, skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis administracinės procedūros reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Akcentavo, jog detaliojo plano rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijoje nebuvo reikalinga tikrinti detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams. Inspekcija ir 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakyme pareiškėjui buvo nurodžiusi, kad detalusis planas Inspekcijai teritorijų planavimo valstybinei priežiūrai atlikti nebuvo pateiktas ir jei baigiamojo etapo detaliojo plano projekto tikrinimo metu bus nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, neteiks teigiamos išvados ir siūlymo tvirtinančiai institucijai projektą tvirtinti, todėl pareiškėjo prašymas „<..> pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras, ir tuo panaikinti <..> tvirtinamą detalųjį planą atsižvelgiant į pareiškėjo siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių detaliojo plano sprendinių.” nenagrinėtinas.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešojo svarstymo procedūrų teikiant ir nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymus rengiamam detaliajam planui metu priimtų Administracijos ir Inspekcijos sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
24.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A30-427 „Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ buvo leista rengti detalųjį planą ((duomenys neskelbtini) Nr.(duomenys neskelbtini)).
24.2. Pareiškėjas 2020 m. birželio 3 d. teikė planavimo organizatoriui (Administracijai) pasiūlymus dėl detalaus plano korekcijos nurodydamas, kad pagal Bendrojo plano sprendinius dalyje tarp sklypo (duomenys neskelbtini), ir 0,5605 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))
(duomenys neskelbtini), nebuvo numatyta žalioji zona – gamtinio karkaso išsišakojanti juosta – pažymėta sklype. Nėra pagrindo toje dalyje jos žymėti ir parengtame detaliajame plane, kadangi sklype suformuoti šlaitai ir ta dalis sklypo naudojama poilsiui ir rekreacijai, įrengti kiti elementai ir objektai – malkinė, pavėsinė, stalai ir suolai bei kita, nuo seno laiptiniuose šlaitų ruožuose pastatyti aviliai bitėms. Pagal sklypo savininko planus, minėtas sklypas 0,5605 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bus panaudotas vienbučiam gyvenamajam namui statyti, kas atitinka bendrojo plano sprendinius, minėta sklypo dalis – šlaitas suplanuota kiemo bei poilsio statiniams ir rekreacijai – bei apžvalginei terasai į (duomenys neskelbtini) ežero panoramą. Sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje kur detaliuoju planu pažymėta gamtinio karkaso žalioji juosta, taip pat suplanuoti kiemo ir kiti ūkiniai statiniai, kurie šiuo metu registruoti viešame registre – bei šlaite numatytas įrengti praėjimo takas ir laiptai į gretimą nuosavą 0,5605 ha sklypą bei kita kiemo, rekreacijos ir poilsio infrastruktūra. Minėtos sklypų dalys aktyviai naudojamos poilsio ir rekreacinei bei kitai ūkinei veiklai, sumontuoti aviliai, praėjimas ir kiti elementai, šioje gretimoje sklypų zonoje stovi ūkiniai privatūs statiniai, dėl ko prašo panaikinti šioje dalyje - sklype 0,5605 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gamtinio karkaso - žalios juostos žymėjimus, juo labiau kai ten nėra jokių saugotinų gamtos vertybių ar elementų, be to tokie žymėjimai nebuvo detalizuoti bendrajame Vilniaus miesto plane. Ir taip pat minėtoje žalioje gamtinio karkaso zonoje projektuojama nauja „Gatvė Nr.1“, kas nesudarys pagrindo jokiu būdu užtikrinti tinkamą gamtinio karkaso juostos naudojimą ir galimą numanomą naudą. Taip pat pateikti antras ir trečias pasiūlymai.
24.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. A51-102242/20(3.3.16.1E-AD24) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų“ informavo, jog į pirmą pasiūlymą dėl bendrojo naudojimo teritorijos – neatsižvelgta. Rengiant detalųjį planą, teritorijoje želdynų jungtys yra detalizuotos kitame mastelyje nei Bendrajame plane. Detaliojo plano sprendiniais detaliau įvertinami gamtinio karkaso struktūrą lemiantys elementai, kas leidžia tiksliau nurodyti gamtines jungtis. Minimoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) yra šlaitas, kuris laikomas migracijos koridoriaus sudėtine dalimi ir atitinka vietinio lygmens migracijos koridoriams taikomus požymius. Dėl šios priežasties planuojama kaip bendrojo naudojimo erdvių, želdynų teritorija, kuri gali atlikti gamtinio karkaso ir geoekologinio kompensavimo funkcijas. Teritorijoje, kurios priskiriamos gamtinio karkaso teritorijoms, nėra būtina atitikti tokių kriterijų kaip augantys medžiai, miškas ar esamos saugomos teritorijos. Į gamtinį karkasą gali būti įtraukiamos ir kitos natūralumą išlaikiusios žemės naudmenos. Į antrą pasiūlymą – atsižvelgta iš dalies. Pateikta informacija, kad rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės techninį projektą, bus atliekami visi teisės aktais numatyti paskaičiavimai ir, esant poreikiui, numatytos kompensacinės priemonės. Pažymėjo, kad rengiant detalųjį planą, buvo parengtas triukšmo ir oro taršos vertinimas. Atliktas prognozinės situacijos 2030 metų akustinis modeliavimas, darant prielaidą kad bus pilnai įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (pilnas užstatymas, didžiausias transporto srautas), parodė, jog planuojamose ir esamose gyvenamosiose paskirties teritorijose triukšmo lygis atitiks HN 33:2011 keliamus reikalavimus. (duomenys neskelbtini) gatvės vieta numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane. Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujamasi galiojančiais aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, todėl (duomenys neskelbtini) gatvės vieta nebus keičiama. Detaliajame plane žemės paėmimo visuomenės poreikiams kompensavimo mechanizmas nenustatomas. Visi klausimai, susiję su žemės sklypų dalių paėmimu ir/ar atlyginimu, įgyvendinant teritorijų planavimo dokumento sprendinius, bus sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Į trečią pasiūlymą dėl gatvės Nr.1 – atsižvelgta. Pakoreguota gatvės Nr. 1 vieta – nurodė, kad ši gatvė nekirs sklypo.
24.4. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 24 d. gavo pareiškėjo tos pačios dienos skundą, kuriuo dėl nemotyvuotai pateikto atsakymo į 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje pareiškėjo pateiktą pasiūlymą Nr. VPSL2648 „Dėl R. Š. pasiūlymo detaliajam planui“, skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas. Pateiktu skundu prašė: „<..>dalyje kur gautas atsisakymas tenkinti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A30-427 „Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių?, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ rengiamo detaliojo plano ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo R. Š. pasiūlymą, kaip nepagrįstą atsisakymą atmesti ir įpareigoti planavimo organizatorių tenkinti pareiškėjo R. Š. pasiūlymą.“
24.5. Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo pagrįstumą 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu 2D-13534 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į R. Š. 2020 m. birželio 3 d. pasiūlymus“ informavo pareiškėją ir planavimo organizatorių, kad „Planavimo organizatorius, atsakydamas į pareiškėjo pateikto pasiūlymo dalį Nr. 1, pateikė bendro pobūdžio informaciją bei nenurodė konkrečių motyvų, kuriais vadovaujantis į pasiūlymo dalį Nr. 1 nebuvo atsižvelgta“. Pripažinus planavimo organizatoriaus atsakymą nepakankamai išsamiu, neatitinkančiu Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalies, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 6.4.2 papunkčio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Inspekcija planavimo organizatoriui pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1240, kuriuo įpareigojo: iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą dalyje
Nr. 1, panaikinti ar pakeisti atsakymą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentą; nevykdyti Detaliojo plano planavimo proceso iki bus pašalintas pirmiau nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (nebus išnagrinėtas pareiškėjo pateiktas pasiūlymas ir į jį motyvuotai ir išsamiai atsakyta). Šio Inspekcijos atsakymo pareiškėjas neskundė.
24.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama Inspekcijos privalomąjį nurodymą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymą dalyje Nr. 1 ir 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. A51-147391/20 (3.3.16.1E-AD24) pateikė išsamiau aprašytus motyvus, kodėl neatsižvelgė į pasiūlymo dalį Nr. 1., ir apie tai informavo Inspekciją. Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. atsakymą, 2020 m. gruodžio 21 d. raštu
Nr. 2D-18776 informavo pareiškėją, jog planavimo organizatorius, atsakydamas į pasiūlymą 2020 m. lapkričio 19 d. atsakymu iš naujo išnagrinėjo pasiūlymo dalį Nr. 1, į kurią nebuvo atsakyta tinkamai, bei pateikė papildomus atsakymus (paaiškinimus). Įvertinus planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą turinį, nustatyta, kad planavimo organizatorius, priimdamas sprendimą pareiškėjo pasiūlymo dalį Nr. 1 atmesti, į pasiūlymą atsakė išsamiai, nurodydamas motyvus, kodėl į pasiūlymą neatsižvelgė. Todėl Inspekcija nurodė, jog planavimo organizatorius įvykdė privalomąjį nurodymą. Atsakyme Inspekcija pažymėjo, kad jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A30-427 „Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ rengiamo detaliojo plano ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto tikrinimo metu bus nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, Inspekcija neteiks teigiamos išvados ir siūlymo tvirtinančiai institucijai detaliojo plano projektą tvirtinti.
25. Teismas išaiškino, jog Teritorijų planavimo įstatymo nuostatose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Gavęs pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, t. y. jie nėra privalomi planavimo organizatoriui. Atkreipė dėmesį, jog teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, o pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo arba atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus priėjo prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymą. Teismas, įvertinęs ginčijamo Administracijos Sprendimo turinį bei apimtį, konstatavo, kad pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo pasiūlymą buvo į jį atsakyta ir nurodyti motyvai. Teismas taip pat vertino, jog pareiškėjo skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėjas iš esmės kelia ne motyvų nebuvimo, o motyvų išsamumo, pakankamumo klausimus. Teismas sprendė, kad motyvų išsamumas ginčijamame Administracijos sprendime buvo pakankamas. Ginčas kilo ne dėl to, kad pareiškėjas nežinojo ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų, o dėl to, kad su aiškiai išdėstytais motyvais nesutiko. Nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo, nes pasiūlymai ir jų priėmimo arba atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pareiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.
27. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Detaliojo plano baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadija vis dar vyko, todėl reikalavimas Inspekcijai atmestinas ir dėl to, kad ši institucija nėra materialinio teisinio santykio šalis, o atlieka ginčo nagrinėjimo išankstine tvarka institucijos vaidmenį, nagrinėdama skundą dėl teritorijų planavimo organizatoriaus sprendimų svarstant teiktus pasiūlymus dėl detaliojo plano projekto. Tokiais atvejais viešojo administravimo institucija pagal teismų praktiką byloje dalyvauja trečiojo suinteresuoto asmens statusu. Be to, savarankiškų ginčijamo Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų pareiškėjas skunde nenurodė. Teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma Inspekciją įpareigoti pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras ir panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą netenkintinas, kadangi pareiškėjas siekia įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie negalimi užbaigus detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento planavimo procese.
III.
28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad savivaldybė formaliai pateikė atsakymą ir tokiu būdu netinkamai įvykdė Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Teismo funkcija yra patikrinti ne tik formalų įstatymo laikymąsi, bet ir priimtų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą. Vienas pagrindinių pareiškėjo argumentų ir buvo tai, kad derinamas atsakovo detalusis planas neatitinka šiuo metu jau patvirtinto Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių, nes jame jokių teritorijos gamtinio karkaso ar želdynų teritorijos nėra pažymėta.
29. Pareiškėjo teigimu, teismas, be kita ko, turi užtikrinti privataus ir viešojo intereso pusiausvyrą, kad nebūtų pažeisti suinteresuotų asmenų interesai. Želdynų įstatyme yra numatyta, kad formuojant želdynų teritorijas privalo būti formuojami kaip atskiri tam tikslui skirti sklypai, kas pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir turėtų būti daroma detaliaisiais planais. Ginčijamu detaliuoju planu to nėra daroma, todėl atsakovas pažeidė Želdynų įstatymo bei Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.
30. Pareiškėjas nurodo, jog nepriklausomai nuo pasirinkto mastelio, naujai numatomi sprendiniai turi būti detalizuoti ir neprieštarauti bendrajam Vilniaus m. planui, nesant jame sprendinių, pagal teisės aktų reikalavimus sprendiniai turi būti keičiami ar papildomi Vilniaus m. bendrajame plane ir atitinkamai naujai įrašomi ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose. Tai, kas nenumatyta bendrajame plane, negali būti numatoma detaliuoju planu, nepriklausomai nuo pasirinkto mastelio. Bendrajame plane yra matomi žaliųjų zonų – želdynų sprendiniai aplinkinėje pareiškėjo sklypų teritorijoje ir jie sumažinti, lyginant su iki tol galiojusiu bendrojo plano sprendinių detalizavimu. Priešingu atveju, detaliuoju planu priimti sprendiniai nesant jų įtvirtintų bendrajame plane, laikytini neteisėtais.
31. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas šiuo atveju planuoja privataus sklypo teritoriją ir turėtų būti taikomas privataus intereso viršenybės principas. Vertinamas faktinis sklypo panaudojimas ateities perspektyvoje, visuma teritorijos planavimo ir kitų dokumentų, pati teritorija. Tokiu atveju papildomas žaliųjų teritorijų planavimas prieštarauja logikos dėsniams, kadangi ir taip gyvenamojo namo sklypo dalį daugiausiai sudaro žalias gamtinis plotas. Teigia, jog Teritorijų planavimo įstatymas kitos procedūros, negu viešo svarstymo ir jo metu parengtų dokumentų apskundimo suinteresuotiems asmenims nenumato, todėl pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad pasiūlymai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu, o ne teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Pasak pareiškėjo, negali būti tvirtinama tai, kas prieštarauja kitiems aukštesniems teritorijų planavimo dokumentams.
32. Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Administracija, palaikydama pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai pabrėžia, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl ginčijamo Administracijos atsakymo panaikinimo. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Administracijos pateiktas atsakymo į jo pateiktus pasiūlymus motyvai savaime nereiškia šio ginčijamo rašto neteisėtumo. Ir nors ginčijamo Administracijos atsakymo į pareiškėjo pasiūlymus motyvų turinys, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir negali būti nagrinėjamas skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, tačiau iš nurodytų motyvų galima daryti išvadą, kad planavimo organizatorius (Administracija) maksimaliai siekė atsižvelgti į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, siekdamas suderinti skirtingus interesus tiek, kiek jai leido teisės aktai bei Bendrasis planas, taigi Administracijos atsakymas priimtas tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes, teisingai išaiškinus bei pritaikius teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
34. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodomi abstraktūs bei deklaratyvūs teiginiai, kurie nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
36. Inspekcija, palaikydama pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir išsamiai ginčijamame sprendime pasisakė dėl Administracijos atsakymo į pareiškėjo pasiūlymą išsamumo. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių neatsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymą, kad pareiškėjas suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Teismai teisingai sprendė, kad motyvų išsamumas ginčijamame atsakyme buvo pakankamas.
37. Atsakovo teigimu, pareiškėjo paaiškinimai dėl privataus intereso viršenybės principo užtikrinimo ir visuomenės pasiūlymų privalomumo planavimo organizatoriui nepaneigia teisės aktuose įtvirtintos planavimo organizatoriaus diskrecijos teisės ir nepagrindžia pareiškėjo teiginių dėl netinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikomos praktikos. Inspekcija, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog detalusis planas, esantis viešinimo stadijoje, Inspekcijos niekaip negalėjo būti patvirtintas vien dėl to, kad nebuvo užbaigtos visos privalomos baigiamojo kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadijos. Šioje Detaliojo plano rengimo etapo stadijoje Detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams tikrinimas neatliekamas.
38. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ginčijami administraciniai aktai, priimti remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Inspekcijos teigimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog planavimo organizatoriaus atsakymas yra formalus, ir kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
2020 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. A51-147391/20 (3.3.16.1E-AD24) „Dėl atsakymo į R. Š. ir I. Š. 2020 m. birželio 3 d. pasiūlymus“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 2D-18776 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į R. Š. ir I. Š. 2020 m. birželio 3 d. pasiūlymus“, teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr.A30-427 „Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ buvo leista rengti Detalųjį planą ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Detalusis planas).
41. Pareiškėjas 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su pasiūlymu dėl Detalaus plano keitimo, nurodydamas, jog pagal bendrojo plano sprendinius dalyje tarp sklypo (duomenys neskelbtini), ir 0,5605 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nebuvo numatyta žalioji zona – gamtinio karkaso išsišakojanti juosta – pažymėta sklype. Teigė, kad nėra pagrindo toje dalyje jos žymėti ir parengtame detaliajame plane, kadangi sklype suformuoti šlaitai ir ta dalis sklypo naudojama poilsiui ir rekreacijai, įrengti kiti elementai ir objektai – malkinė, pavėsinė, stalai ir suolai bei kita nuo seno laiptiniuose šlaitų ruožuose pastatyti aviliai bitėms. Pagal sklypo savininko planus, minėtas sklypas (0,5605 ha sklypo) bus panaudotas vienbučiam gyvenamajam namui statyti, kas atitinka bendrojo plano sprendinius, minėta sklypo dalis – šlaitas suplanuota kiemo bei poilsio statiniams ir rekreacijai – bei apžvalginei terasai į (duomenys neskelbtini) ežero panoramą. Sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kur Detaliuoju planu pažymėta gamtinio karkaso žalioji juosta, taip pat suplanuoti kiemo ir kiti ūkiniai pastatai, kurie šiuo metu registruoti viešame registre – bei šlaite numatytas įrengti praėjimo takas ir laiptai į gretimą nuosavą 0, 5605 ha sklypą bei kita kiemo, rekreacijos ir poilsio infrastruktūra. Minėtos sklypų dalys aktyviai naudojamos poilsio ir rekreacinei bei kitai ūkinei veiklai, sumontuoti aviliai, praėjimas ir kiti elementai, šioje gretimoje sklypų zonoje stovi ūkiniai privatūs statiniai, dėl ko prašė panaikinti šioje dalyje – 0,5605 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gamtinio karkaso – žalios juostos žymėjimus, be to, ten nėra jokių saugotinų gamtos vertybių ar elementų, be to, tokie žymėjimai nebuvo detalizuoti bendrajame Vilniaus miesto plane. Taip pat minėtoje žaliojoje gamtinio karkaso zonoje projektuojama nauja „Gatvė Nr.1“, kas nesudarys pagrindo užtikrinti tinkamą gamtinio karkaso juostos naudojimą ir galimą numatomą naudą.
42. Administracija 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. A51-102242/20(3.3.16.1E-AD24) pareiškėjui nurodė, jog į pasiūlymą nebus atsižvelgta. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, kuri 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2D-13534 nurodė, kad Administracija pateikė pareiškėjui bendro pobūdžio informaciją bei nenurodė konkrečių motyvų, kuriais buvo vadovautasi neatsižvelgiant pareiškėjo pasiūlymo Nr. 1 dalį. Planavimo organizatoriui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, įpareigojant pašalinti pažeidimus. Pažymėta, kad pareiškėjo pasiūlymas atmestas nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymo nepriimtinumo priežasčių, pažeisti Nuostatų
6.4.2 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
43. Administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymą Nr. 1 ir priimtame 2020 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. A51-147391/20(3.3.16.1E-AD24) nurodė, jog, vykdydama Privalomąjį nurodymą, išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymą iš naujo ir teikia naują atsakymą, kuriame išsamiau aprašė ir nurodė konkrečius motyvus, kodėl neatsižvelgė į pasiūlymo dalį Nr. 1 ir apie tai informavo Inspekciją.
44. Inspekcija, išanalizavusi pakartotinį, 2020 m. lapkričio 19 d., Administracijos atsakymą, informavo pareiškėją, kad į pareiškėjo pasiūlymą atsakyta išsamiai paaiškinant jo atmetimo motyvus, pasisakė, jog Privalomas nurodymas įvykdytas tinkamai. Atsakyme Inspekcija pažymėjo, kad jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A30-427 „Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ rengiamo detaliojo plano projekto tikrinimo metu bus nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, Inspekcija neteiks teigiamos išvados ir siūlymo tvirtinančiai institucijai detaliojo plano projektą tvirtinti.
45. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės pažymėdamas, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo organizatoriui nėra privalomi, pasiūlymų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu, įvertindamas ginčijamus dokumentus kaip motyvuotus ir pagrįstus visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
46. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų
(nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 10 d.) 6.4.2 papunktyje reglamentuota visuomenės pasiūlymų teritorijų planavimo dokumentų organizatoriui dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento (ų) pateikimo, svarstymo, ginčų dėl priimtų sprendimų svarstymo tvarka, ypač pabrėžiant pasiūlymų svarstymo, jų vertinimo procedūros reikšmę.
48. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisės aktų normas dėl visuomenės pasiūlymų rengiant teritorijų planavimo dokumentus svarstymo tvarkos ir tokiems svarstymams keliamų reikalavimų, yra pažymėjęs, kad planavimo organizatorius privalo atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus. Įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui.
50. Visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir nagrinėjimas yra svarbi su teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinimu susijusi procedūra. Todėl siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (be kita ko) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr.eA-280-492/2021 27, 28 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).
51. Pareiškėjo atstovo 2020 m. birželio 3 d. pasiūlymas detaliojo plano organizatoriui susideda iš 3 dalių: pirmoje dalyje nurodoma, kad detaliajame plane planuojama žalioji zona – gamtinio karkaso išsišakojanti juosta, neatitinka bendrojo plano sprendinių, t. y. šiame plane ši zona nepažymėta; antrojoje dalyje teikiamas pasiūlymas, rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės techninį projektą – suprojektuoti visus garso ir triukšmo slopinimo kalnelius, komunikacijas, numatyti pareigą kelią projektuoti įduboje ir kt., t. y. šioje dalyje pareiškėjas teikia pasiūlymus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gatvės techninio projekto rengimu; trečiojoje dalyje pareiškėjas siūlo (prašo) neprojektuoti šalutinio (duomenys neskelbtini) gatvės keliuko, pažymėto „Gatvės Nr.1“ dalies prie sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodo šį prašymą pagrindžiančius motyvus.
52. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad prašyme išdėstyto pirmo prašymo netenkina, antrą pasiūlymo dalį tenkina iš dalies, o į trečią pasiūlymą atsižvelgė, todėl „Gatvė Nr.1“ nebus projektuojama pareiškėjo sklype.
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcija 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2D-13534 informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 23 d. privalomu nurodymu Nr. PN-1240 buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą dalyje Nr.1 dėl atsakymo abstraktumo ir motyvų stokos. Tačiau ir po privalomo nurodymo išnagrinėjimo nebuvo išsamiai pasisakyta dėl trečiojo pareiškėjo pasiūlymo atmetimo motyvų, pilnai išaiškinant esamą situaciją, ją individualizuojant, bei Detaliojo plano projektavimo metu priimtų sprendinių išsamų vertinimą, viso Detalaus plano kontekste bei galimų planavimo veiksmų eigoje pareiškėjui kilsiančių pasekmių.
54. Taigi, pareiškėjas ginčija tik rengiamame detaliajame plane projektuojamos žalios
zonos – gamtinio karkaso pagrįstumą projektavime, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netyrė pareiškėjo nurodomų argumentų dėl gamtinio karkaso projektavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, su šiais pareiškėjo argumentais sutinka.
55. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų teisme, gamtinio karkaso projektavimo neteisėtumas ir nepagrįstumas yra ginčijamas dviem pagrindais: 1)tai pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teises į žemės sklypus; 2) toks projektavimas prieštarauja aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentui – bendrajam planui, kuriame ši zona nėra suprojektuota. Į šiuos argumentus pirmos instancijos teismas savo sprendime neatsakė.
56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo tvirtinamas Detalusis planas ir pats Detalusis planas yra ne visais atvejais individualus teisė aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. eA-669-502/2021, 49-51 punktas.) Nagrinėjamu atveju Detalusis planas rengiamas 81,8 ha teritorijai, todėl akivaizdu, kad po jo patvirtinimo jis taps norminiu aktu ir pareiškėjas neteks teisės jį užginčyti. Taigi, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiui, pareiškėjas neturės teisės pažeistas teises ginti užbaigus detaliojo tvirtinimo procedūras.
57. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasiūlymų teikimo stadija yra vienintelė procedūrinė Detaliojo planavimo rengimo procese galimybė pareiškėjui ginti savo teises.
58. Kadangi abu žaliosios zonos planavimo pagrindai, nurodomi pareiškėjo pasiūlyme, buvo išanalizuoti Inspekcijos, nurodant jų atmetimo pagrindus ir užtikrinant jų pakartotinę patikrą, laikantis numatytų projektavimo stadijų eiliškumo, pareiškėjas jų neskundė, vadinasi sutiko su Inspekcijos jo pasiūlymų vertinimu. Tačiau į trečiąjį pareiškėjo pasiūlymą buvo neatsižvelgta, teikiant atsakyme nurodytus motyvus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog planavimo organizatoriaus ginčijamas atsakymas atitinka galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumento dėl gamtinio karkaso projektavimo ypatumų, bei nesiaiškino Bendrojo ir Detalaus plano prieštaravimų, kuriuos nurodė pareiškėjas. Todėl darytina išvada, kad teismas tik formaliai įvertino pareiškėjo pasiūlymo atmetimo pagrindus, jų išsamiai neišanalizavęs, vadovaudamasis tuo metu galiojusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
59. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalinto teismo padarytos klaidos(ABTĮ 145str.). Šioje konkrečioje byloje teismas nagrinėjo ir sprendė bylą, kaip minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2021m. gegužės 13 d. nutartį byloje eA-266-502/2021, yra suformuota nauja praktika šios kategorijos bylose, nuo kurios neturėtų būti nukrypstama ir į ją turi būti atsižvelgiama nagrinėjant tiek piliečių skundus institucijose, tiek nagrinėjant bylas teisme.
60. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Dėl nurodytų aplinkybių sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir bylą grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Beata Martišienė