(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Delta Nova“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovų T. B. ir M. B. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Soscredit“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Delta Nova“ dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir išregistravimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai T. B. ir M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Soscredit“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Delta Nova“, prašydami pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvykdžius su atsakove BUAB „Soscredit“ sudarytą 2014 m. sausio 28 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20140125/1; pripažinti pasibaigusia 2014 m. birželio 27 d. sudarytą sutartinę hipoteką, įregistruotą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir ją išregistruoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino ieškovams T. B. ir M. B. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę į butą / patalpą–kambarį su bendra virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal jų, kaip įgijėjų, ir atsakovės BUAB „Soscredit“, kaip perleidėjos, sutartį; pripažino pasibaigusia ieškovams T. B. ir M. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto / patalpos–kambario su bendra virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 27 d. sutartinę hipoteką, įregistruotą atsakovės UAB „Delta Nova“ naudai ir ją išregistravo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Delta Nova“ ir BUAB „Soscredit“ nemokumo administravimui skirtų lėšų ieškovams T. B. ir M. B. solidariai 2 767 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 383,50 Eur iš kiekvienos iš atsakovių.

3.       Teismas nurodė, kad, patenkinus ieškovų ieškinį, solidariai ieškovams iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos: 917 Eur žyminis mokestis ir 1 850 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir kurių dydis neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti už atitinkamo pobūdžio teisinę pagalbą sumų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis, 98 straipsnis). Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos iš bankrutuojančios atsakovės – BUAB „Soscredit“ – priteistinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

4.       Nors kiekviena iš atsakovų prašė bylinėjimosi išlaidų iš jos nepriteisti, jas visiškai priteisiant atitinkamai iš kitos atsakovės, tačiau teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atkreipė dėmesį, kad nors abi atsakovės sutiko su ieškiniu ir nurodė neprieštaraujančios dėl jo patenkinimo, ieškinį iš esmės pripažino, tačiau ieškovai buvo priversti inicijuoti teismo procesą ir patirti bylinėjimosi išlaidas tiek dėl BUAB „Soscredit“, tiek dėl UAB „Delta Nova“ neveikimo ir nebendradarbiavimo su ieškovais. Ieškovai dar iki ieškinio pareiškimo ir bylos iškėlimo bandė išspręsti nuosavybės teisių į butą perleidimo ir įgijimo klausimą ne teismo tvarka, t. y. 2024 m. sausio-vasario mėn. inicijavo ir derino su atsakovėmis notarinių buto perleidimo ieškovų nuosavybėn sandorių sudarymą, šių sandorių projektų parengimą, bendravo su notaru ir pan., tačiau sandoriai nebuvo sudaryti dėl to, kad ginčo butui buvo įregistruota hipoteka ir hipotekos kreditorė UAB „Delta Nova“ nebuvo pateikusi sutikimo dėl hipotekos pasibaigimo ir išregistravimo. Savo ruožtu atsakovė BUAB „Soscredit“, nors ir neprieštaravo dėl sandorių sudarymo, nesiėmė pakankamų veiksmų ir visų įmanomų priemonių gauto tokį sutikimą. Teismas nustatė, kad, gavus ieškinį teisme, atsakovė UAB „Delta Nova“ procesine prasme elgėsi pasyviai, savo pozicijos ginčo klausimu nereiškė (teismo posėdžio metu nurodė, kad neskaitė ir nekreipė dėmesio į tam tikrus gaunamus elektroninius laiškus ir pan.). Tik vėlesnėje proceso stadijoje, kuomet ieškovai jau buvo patyrę atitinkamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė sutinkanti su hipotekos išregistravimu ir ieškinio patenkinimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Atsakovė UAB „Delta Nova“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl 1 383,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Delta Nova“ priteisimo, visas ieškovų T. B. ir M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovės BUAB „Soscredit“ (iš jos nemokumo administravimui skirtų lėšų). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Faktiniai duomenys liudija, kad ieškovai sutartinius santykius turėjo tik su atsakove BUAB „Soscredit“, su kuria buvo sudarytos net kelios atskiros sutartys. Atsakovės UAB „Delta Nova“ su ieškovais sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, jokių įsipareigojimų jų atžvilgiu atsakovė neprisiėmė. Kaip ir ieškovai, atsakovė UAB „Delta Nova“ sutartinius santykius turėjo tik su atsakove BUAB „Soscredit“, kuriai skolino pinigines lėšas, jų gražinimą užtikrinant hipoteka. Be kitų įsipareigojimų ieškovams, atsakovė UAB „Soscredit“ taip pat įsipareigojo atlaisvinti išnuomotą butą nuo hipotekų ar kitų apsunkinimų, ieškovams tinkamai įvykdžius įsipareigojimus. Tokio įsipareigojimo UAB „Soscredit“ neįvykdė. Tai nulėmė poreikį ieškovams savo teises ginti teisme ir patirti bylinėjimosi išlaidas, todėl UAB „Soscredit“ turėtų tekti neigiamos tokių veiksmų pasekmės.

5.2.       UAB „Delta Nova“ neatliko jokių veiksmų, kurie proceso teisės normų prasme galėtų būti laikomi netinkamais ir (ar) nesąžiningais, taip pat neatliko veiksmų, kurie būtų bent kiek apsunkinę ieškovų teisių gynybą ir (ar) operatyvų jų iškeltos bylos išnagrinėjimą. Priešingai, atsakovė UAB „Delta Nova“ proceso metu veikė ieškovų naudai bei išreiškė poziciją neprieštarauti visų jų reikalavimų patenkinimui, nors turėjo pagrįstą pagrindą elgtis priešingai. Šios aplinkybės suponavo teismo pareigą vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies normomis ir nukrypti nuo bendrojo principo „pralaimėjęs moka“ taikymo.

5.3.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovai iki bylos iškėlimo teisme būtų kreipęsi į UAB „Delta Nova“ su prašymu dėl hipotekos ginčo butui išregistravimo. Pirmas kontaktas tarp ieškovų advokatės ir atsakovės UAB „Delta Nova“ vadovo įvyko tik po bylos iškėlimo 2025 m. gegužės mėn.

6.       Atsakovė BUAB „Soscredit“ pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovių priteisė lygiomis dalimis. Jeigu apeliantė iki ieškovų ieškinio pateikimo būtų davusi sutikimą dėl nuosavybės įregistravimo ir sutartinės hipotekos pabaigos (išregistravimo), šios civilinės bylos net nebūtų buvę. UAB „Delta Nova“ dalyvavo bylos šalių susirašinėjime su notaru. Civilinės bylos iškėlimą nulėmė apeliantės neveikimas.

6.2.       UAB „Delta Nova“ elgėsi pasyviai iškėlus civilinę bylą. Atsakovės BUAB „Soscredit“ atstovas prieš teismo posėdį bandė su ieškovais ir atsakove UAB „Delta Nova“ ieškoti bendro kompromiso ir bylą baigti taikiai, tačiau nesėkmingai.

7.       Ieškovai T. B. ir M. B. pateikė atsiliepimą, prašydami apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą, priteisti iš UAB „Delta Nova“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės – pralaimėjęs moka. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių, atsižvelgdamas tiek į CPK 93 straipsnio nuostatas, tiek nenukrypdamas nuo aktualios kasacinio teismo praktikos.

7.2.       Nuo ieškinio gavimo iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliantė nesiėmė veiksmų, kad būtų atkurta teisinė taika tarp šalių, visais būdais vilkino bylos procesą, nereagavo į teismo 2025 m. vasario 28 d. pranešimą apie nagrinėjamą civilinę bylą ir įpareigojimą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Dėl apeliantės kaltės užsitęsė pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. UAB „Delta Nova“ netinkamas procesinis elgesys lėmė didžiosios dalies ieškovams susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

7.3.       Ieškovų, atsakovės UAB „Soscredit“ ir Vilniaus m. 10-jo notaro biuro elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė UAB „Delta Nova“ buvo įtraukta į šį susirašinėjimą, elektroninius laiškus gavo, vadinasi, apie susidariusią situaciją jai buvo žinoma dar 2024 m. vasario mėn. Pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ignoravo jai siunčiamus elektroninius laiškus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovams priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovų T. B. ir M. B. ieškinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo bei hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir išregistravimo, skundžiamu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisdamas ieškovams iš atsakovių UAB „Delta Nova“ ir BUAB „Soscredit“ lygiomis dalimis 2 767 Eur  bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvienos po 1 383,50 Eur), kurias sudarė 917 Eur žyminis mokestis ir 1 850 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

11.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Delta Nova“, nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies normomis, turėjo nukrypti nuo bendrojo principo „pralaimėjęs moka“ taikymo ir visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovės BUAB „Soscredit“. Tokį argumentą grindė tuo, kad sutartiniai teisiniai santykiai ieškovus siejo tik su BUAB „Soscredit“, kuriai jie buvo skolingi, o ne su apeliante, be to, UAB „Delta Nova“ neatliko jokių veiksmų, kurie proceso teisės normų prasme galėtų būti laikomi netinkamais ir (ar) nesąžiningais, priešingai, viso proceso metu veikė ieškovų naudai ir neprieštaravo ieškinio patenkinimui.

12.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).

13.       Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Dėl to CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

14.       Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

15.       Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

16.       Taigi, remiantis prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nukrypstant nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, sudarytų šalies procesinio elgesio vertinimas, t. y. kaip šalis naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis viso bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju aplinkybė, su kuria iš atsakovių – BUAB „Soscredit“ ar UAB „Delta Nova“ – ieškovus siejo sutartiniai teisiniai santykiai, priešingai nei teigia apeliantė, neturi reikšmės CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymui, juo labiau kad nė viena iš atsakovių, žinodamos apie ieškovų tinkamai įvykdytas prievoles pagal išperkamosios nuomos ir pirkimo–pardavimo sutartis (bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė buvo įtraukta į ieškovų, atsakovės BUAB „Soscredit“ ir notarės susirašinėjimą elektroniniais laiškais dėl nuosavybės teisių perleidimo ir hipotekos išregistravimo), nesiėmė nuo jų priklausančių veiksmų, siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi: atsakovė BUAB „Soscredit“ nesiėmė veiksmų išregistruoti hipoteką ir perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, savo ruožtu atsakovė UAB „Delta Nova“, kaip hipotekos kreditorė, taip pat nesiėmė veiksmų išregistruoti hipoteką. Taigi šiuo atveju apeliantė, teigdama, kad už visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atsakingos ne abi atsakovės, o tik viena iš jų – BUAB „Soscredit“, turėjo įrodyti, kad būtent pastarosios atsakovės netinkamas ir (ar) nesąžiningas procesinis elgesys nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, tokių aplinkybių nenustatė.

17.       Kaip patvirtina bylos duomenys, nors abi atsakovės sutiko su ieškovų ieškiniu ir neprieštaravo jo patenkinimui, tačiau dėl abiejų atsakovių neveikimo ir nebendradarbiavimo ieškovai buvo priversti inicijuoti teisminį procesą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą jiems pripažinimo bei sutartinės hipotekos išregistravimo. Vertindamas atsakovių procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad BUAB „Soscredit“ būtų nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, tyčia vilkinusi bylos nagrinėjimą ir pan. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė, siekianti visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą perkelti BUAB „Soscredit“ (CPK 178 straipsnis). Priešingai, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantė UAB „Delta Nova“ nuo pat ieškinio gavimo teisme dienos iki bylos išnagrinėjimo elgėsi pasyviai ir nesiėmė veiksmų, kad būtų kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp bylos šalių: nereagavo į pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 28 d. siųstą pranešimą apie nagrinėjamą civilinę bylą ir įpareigojimą pateikti atsiliepimą į ieškinį, dėl to teismui 2025 m. kovo 31 d. teko išsiųsti pakartotinį pranešimą, taip pat neteikė paruošiamojo dokumento – tripliko ir jokios pozicijos ginčo klausimu neišreiškė, dėl to pasirengimas bylos nagrinėjimui užsitęsė. Be to, apeliantė neneigė ir pirmosios instancijos teismui 2025 m. birželio 4 d. siųstame elektroniniame laiške (DOK-20846) patvirtino, kad neskaitė ir nereagavo į kai kuriuos jai siunčiamus elektroninius laiškus, įskaitant ir teismo šioje byloje siųstus procesinius dokumentus. Nustatyta, kad tik vėlesnėje proceso stadijoje, kuomet ieškovai jau buvo patyrę bylinėjimosi išlaidas, atsakovė UAB „Delta Nova“ tiek 2025 m. birželio 4 d. elektroniniame laiške, tiek 2025 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje išreiškė savo poziciją ginčo klausimu, nurodžiusi, jog sutinka su ieškinio patenkinimu ir hipotekos išregistravimu.

18.       Taigi abiejų atsakovių pasyvumas ir neveikimas, nesiekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, o apeliantės UAB „Delta Nova“ dar ir procesinis neveikimas, nereaguojant į jai teismo siųstus pranešimus bei procesinius dokumentus, nulėmė tai, kad šalių ginčas nebuvo išspręstas taikiai (pvz., sudarant taikos sutartį ir šalims, be kita ko, sutariant, jog kiekviena pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų), o vis tik išnagrinėtas teisme, ieškovams patiriant su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas.

19.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliantės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir visas ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų ieškinį patenkinus visiškai, priteisti ne iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis, o tik iš vienos atsakovės – BUAB „Soscredit“. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20.       Apeliantės UAB „Delta Nova“ apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

21.       Atsakovė BUAB „Soscredit“, patekusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

22.       Ieškovai T. B. ir M. B., pateikę atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. liepos 23 d. sąskaita faktūra ir 2025 m. liepos 24 d. pinigų paėmimo kvitas) patvirtina, kad ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 600 Eur.

23.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

24.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. liepos mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 3 039,01 Eur (1,3 x 2 337,70 Eur). Ieškovų prašomos priteisti 600 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovės UAB „Delta Nova“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delta Nova“ (juridinio asmens kodas 126122133) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė