Baudžiamoji byla Nr. 1S-203-593/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38761-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. D. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas: Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė; Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. sausio 30 d., pabaiga – 2021 m. liepos 30 d.

3.       Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – ir komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarta taikyti nuteistajam R. D. ((duomenys neskelbtini)) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 43 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, nedirba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, mokosi apdailininko specialybės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko atvirus ir uždarus anoniminių alkoholikų susirinkimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Teismas darė išvadą, jog nors nuteistasis R. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas R. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu R. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

5.       Skunde nuteistasis R. D. prašo patenkinti jo skundą, patvirtinant komisijos nutarimą ir taikyti jam paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                        Skunde teigiama, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė būti paleistam lygtinai, jeigu nuteistasis daro pažangą, tačiau teismas nevertino daugiau kaip metus trukusių jo pastangų. Nurodoma, jog nuteistasis atliko beveik pusę bausmės, per šį laikotarpį praktiškai išnaudojo visas jam siūlomas socialinės reabilitacijos galimybes. Iki teismo posėdžio datos buvo skatintas tris kartus ir neturi jokių drausmės pažeidimų bei galiojančių nuobaudų. Teigia, jog teismo nutartyje neteisingai nurodytas jo paskatinimų skaičius.

5.2.                        Taip pat skunde nurodoma, jog iš tiesų R. D. paskutinis teistumas yra už smurto prieš tėvą naudojimą ir nors skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad  šiuo metu jis su tėvu susitaikė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. D. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos grįžtų gyventi į tėvo namus, kadangi, jis jau komisijos posėdyje nurodė, kad gyventų  pas ūkininkę D. J. (adresu: (duomenys neskelbtini)), ten pat ir dirbtų.

5.3.                        Be to, skunde teigiama, kad teismo nutartis prieštarauja komisijos nutarimui, nes joje nurodytas teiginys, jog jis užsiima veikla, susijusia su ankstesniu jo nusikalstamumu, kadangi vartoja alkoholį yra klaidingas. Pažymėjo, kad R. D. alkoholio nevartoja daugiau kaip metus ir neplanuoja vartoti toliau. Teigia, jog jis puikiai supranta, kad būtent dėl alkoholio vartojimo, būdamas apgirtęs prarasdavo savikontrolę, todėl padarydavo nusikaltimus. Įkalinimo įstaigoje jis aktyviai dalyvavo visose programose, kurios skatino atsisakyti alkoholio.

5.4.                        Taip pat, skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė kitų faktinių pagrindų, kuriais remiantis daromos apibendrintos išvados apie R. D. išlikusias antivisuomenines nuostatas, netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. R. D. nuomone, šios teismo išvados prieštarauja komisijos nutarimo pateiktiems faktams ir išvadoms.

5.5.                        Nors teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad jis anksčiau pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau nuteistasis teigia, jog taip pasielgė, nes neturėjo sąlygų vykti į mieste vykstančias socialinės reabilitacijos programas, kadangi gyvena kaimo vietovėje. Dabar R. D. išėjęs į laisvę planuoja lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus ir toliau dalyvauti analogiškose programose ir susibūrimuose. Teismas neatsižvelgė į asmenybės pokyčius per pastaruosius metus ir komisijos nutarime išdėstytus faktus.

5.6.                        Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog išlieka R. D. nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – teistumai, mąstymas ir elgesys yra formalaus pobūdžio ir neobjektyvūs. Teismas visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytus argumentus, netinkamai išnagrinėjo šią bylą, skundžiamoje teismo nutartyje yra daug subjektyvių vertinimų, kurie nelogiški ir prieštarauja vienas kitam.

5.7.                        Duomenys apie jo finansinę padėtį pateikiami kaip neigiamas faktorius, tačiau nenurodoma, kaip tai siejama su padarytais nusikaltimais, kadangi jo nusikaltimai nesusiję su siekiu praturtėti.

5.8.                        Nutartyje nurodyti formalūs teiginiai, leidžia manyti, kad nutartį priėmusi teisėja neturėjo laiko įsigilinti į bylos medžiagą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

6.       Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo. Iš skundžiamos 2020 m. vasario 19 d. teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10.       Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo R. D. nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 43 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir nuteistojo R. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

11.       Įvertinus nuteistojo R. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos nuteistasis itin akcentuoja savo skunde, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka baustas nebuvo, du kartus skatintas, palaiko santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir bus įdarbintas. Tačiau,  sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo R. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nurodė formalius teiginius, kurie leidžia manyti, kad nutartį priėmusi teisėja neturėjo laiko įsigilinti į bylos medžiagą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių teismo vertinimu, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija.

12.       Pritariant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, visų pirma, pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra sumažėjusi nuo 66 balų iki 43 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 23 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo R. D. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

13.       Pažymėtina, kad vis dar išskiriami net keli R. D. asmenybę neigiamai veiksniai – teisės pažeidimų modelis bei mąstymas ir elgesys, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant tiek R. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, įvertinus R. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14.       Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam R. D. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis buvo ne vieną kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Praeityje nuteistajam R. D. buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, tačiau tai, kad nuteistasis ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo R. D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

15.       Vertinant nuteistajam R. D. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis spręsdamas savo problemas kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš savo patyrimo. Nors jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis atidėjimo metu vėl nusikalto. Atkeiptinas dėmesys, jog į tai, jog visos veikos, už kurias buvo teistas anksčiau ir už kurias atlieka bausmę R. D. padarytos sulaukus pilnametystės bei  alkoholio įtakoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

16.       Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad R. D. alkoholio nevartoja daugiau kaip metai, kad supranta alkoholio vartojimo pasekmes, t. y. tai, jog būtent dėl girtumo jis prarasdavo savikontrolę ir darė nusikaltimus, tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus anksčiau aptartą R. D. asmenybės charakteristiką nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą, juolab, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę alkoholio vartojimas yra griežtai ribojamas.

17.       Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra skatintas už gerą elgesį, palaiko ryšius su artimaisiais, jo atžvilgiu nėra gauta vykdomųjų raštų pataisos namuose, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juolab, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d. yra skatintas tik du kartus.

18.       Sutiktina, jog R. D. skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, priešingai – nusikalstamas veikas jis darė šeimoje ir artimoje, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra tiek reikšminga, kad apsaugotų jį nuo pakartotino nusikaltimų darymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, nors R. D. ir teigia, jog jeigu būtų paleistas lygtinai, negrįžtų į tėvų namus, o gyventų ir dirbtų pas ūkininkę, tačiau, visų pirma, duomenų, kad D. J. neprieštarauja suteikti R. D. gyvenamąją vietą byloje nėra, o antra, tiek R. D. tėvai, tiek D. J. gyvena tame pačiame kaime, kas neabejotinai nesudarys sąlygų R. D. nesilankyti tėvų namuose.

19.       Nuteistasis savo pakartotinį nusikalstamumą pateisina negalėjimu dalyvauti elgesio korekcijos programose, taikytose bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau, dabar būdamas paleistas lygtinai žada lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus. Toks nuteistojo teiginys teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kadangi, kaip nurodo pats nuteistasis, jis ir toliau gyvens tame pačiame kaime, kur neabejotinai nėra galimybių dalyvauti tokiose programose, o alkoholio vartojimas nagrinėjamoje situacijoje yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių R. D. galimybes nusikalsti.

20.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinai paleisti nuteistąjį teismas gali, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

21.       Sutiktina su skundo argumentu, jog skundžiamoje nutartyje nuteistojo finansinė būklė nepagrįstai buvo vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Tačiau iš nutarties turinio akivaizdu, jog ne finansinė būklė lėmė tai, jog R. D. atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. D. charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog R. D. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. D. skundą atmesti. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai         Albinas Antanaitis

        Evaldas Gražys

        Daiva Jankauskienė