Civilinė byla Nr. 2-347-178/2018

             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01625-2015-7

             Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „Jugstroi invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trust Capital“ ieškinį atsakovams O. R. (O. R.) ir ribotos atsakomybės bendrovei „Jugstroi invest“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hanner“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo neatidėjimo pagrįstumo.
2. Ieškovė UAB „Trust Capital“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1–5) atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „Jugstroi invest“, kuriuo prašė priteisti 6 231 351,10 Jungtinių Amerikos valstijų dolerių (USD) skolą, 415 878,66 USD palūkanas bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
3. 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino (1 t., b. l. 95–98) ir ieškinyje nurodytą sumą (6 231 351,10 USD skolą, 415 878,66 USD palūkanas, procesines palūkanas) prašė priteisti solidariai iš RAB „Jugstroi invest“ ir naujai įtraukto atsakovo O. R..
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino (3 t., b. l. 57–72).
5. Atsakovė RAB „Jugstroi invest“ 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1895-603/2017 ir bylą nutraukti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams; tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės, ieškovės UAB „Trust Capital“ ieškinį atsakovei RAB „Jugstroi invest“ atmesti; atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo; priteisti atsakovei RAB „Jugstroi invest“ iš ieškovės UAB „Trust Capital“ bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 75–82).   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovės RAB „Jugstroi invest“ prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino; įpareigojo atsakovę RAB „Jugstroi invest“ iki 2017 m. gruodžio 10 d. sumokėti 11 250 Eur dydžio žyminį mokestį.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė kaip vieną iš įrodymų, kuriais grindžia savo prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, pateikė pažymą, kurioje nurodyta atsakovės turimo nekilnojamojo turto objektų vertė, tačiau vertino, kad atsakovei nepateikus duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, šie duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodymais, sudarančiais pagrindą spręsti apie atsakovės finansinę padėtį.
8. Taip pat teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Atsakovei nepateikus duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą ir gaunamas pajamas ir tokiu būdu teismui neturint pakankamų įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie atsakovės finansinę padėtį, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio pateikus apeliacinį skundą, tačiau yra pajėgi atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. 

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsakovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl atsakovės akcininkų vykstančių ginčų, atsakovės komercinė veikla yra sutrikdyta ir atsakovė nedisponuoja jokiomis piniginėmis lėšomis. Atsakovė nei apeliacinio skundo pateikimo metu, nei šiuo metu banko sąskaitose neturi pakankamai lėšų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.
2. Atsakovė turi nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė siekia 15 731 350 Jungtinių Amerikos valstijų dolerių sumą, tačiau šio turto neįmanoma realizuoti per trumpą laiko tarpą. Jokio kito greitai realizuojamo turto atsakovė neturi, todėl objektyviai yra neįmanomas žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovės turimu turtu arba pajamomis, gautomis šį turtą parduodant, tačiau vėliau atsakovė pardavusi turtą bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
3. Spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teismas turi nustatyti ne tik asmens sunkią turtinę padėtį, kaip būtiną žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo sąlygą, bet ir nustatyti, ar pakanka duomenų daryti prielaidą, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pasikeis per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu.
4. Reikalavimas, kurį apeliaciniu skundu ginčija atsakovė, sudaro 5 032 678,98 Eur. Atsakovei šiuo metu negalint sumokėti žyminio mokesčio, kurio dydis 11 250 Eur, būtų nepagrįstai apribojama apeliacijos teisė – atsakovės pažeistas teises ginti teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

      Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – apeliantės banko sąskaitų išrašų kopijas (3 t., b. l. 93–100).
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
14. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės apeliantei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo išsprendimui, jie priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

15. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).
16. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, apeliacinių skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
17. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą, taigi ir teisės į apeliaciją, įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to asmuo, negalėdamas procesinių veiksmų atlikimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Prašymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo nagrinėjami pagal CPK 84 straipsnyje nustatytas taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-501-302/2018).
18. CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
20. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
21. Apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nurodė, kad šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad apeliantė pateikė įrodymus, kuriuose atsispindi apeliantės turimo nekilnojamojo turto objektų vertė, tačiau teismas vertino, kad apeliantei nepateikus duomenų apie kitą jos turimą turtą ir gaunamas pajamas, šie duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodymais, sudarančiais pagrindą spręsti apie apeliantės finansinę padėtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šie duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio pateikus apeliacinį skundą, tačiau yra pajėgi atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą.
22. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantė, nesumokėjusi jokios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies, prašo atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimą. Kaip nurodyta šioje nutartyje, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (žr. šios nutarties 18 ir 20 punktus).
23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad apeliantė neturi piniginių lėšų jai priklausančiose sąskaitose. Nors, viena vertus, apeliantės nurodytos atskirojo skundo aplinkybės ir pateikti įrodymai teikia pagrindą manyti, kad UAB „Jugstroi invest“ turtinė padėtis sunki, tačiau, kita vertus, jos nepatvirtina, kad apeliantė visiškai neturi lėšų, iš kurių būtų pajėgi sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį už apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir pateikdama įrodymus apie lėšų likutį įmonės sąskaitose, kitų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė (juridinio asmens veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamą sumą ir pan.), o apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, patvirtinantys apie apeliantės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, teikia pagrindą manyti, kad apeliantės finansinė padėtis nėra tokia komplikuota, dėl kurios apeliantė negalėtų sumokėti 11 250 Eur žyminį mokestį ar jo dalies už apeliacinį skundą (CPK 185 str.).
24. Pažymėtina, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Be to, kaip nurodyta anksčiau, apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pareigą pateikti įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną ji žyminį mokestį, net jei jos reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (žr. šios nutarties 20 punktą).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė argumentams, kad jos finansiniai sunkumai tik laikini ir kad jos turtinė padėtis pagerės iki bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos, pagrįsti pateikė pažymą apie RAB „Jugstroi invest“ turimų nekilnojamojo turto objektų rinkos kainą 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis.
26. Visų pirma pažymėtina, kad tai yra tik pačios apeliantės surašyta pažyma, kurios duomenų tikrumas nepatvirtinamas kitais įrodymais, kitaip tariant, iš jos nėra aišku, ar nurodyti joje objektai iš tikrųjų yra apeliantės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pažymoje nurodytą jų vertę. Antra, iš šių apeliantės pateiktų įrodymų taip pat nėra aišku, ar šiam apeliantės nurodytam turtui nėra taikomi apribojimai, o jei yra – tai kokie (šiame kontekste pastebėtina, kad vien tik nagrinėjamoje byloje apeliantės turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas beveik 7 mln. USD vertės turtas). Taigi, apeliantės deklaruojamas ketinimas perleisti turto dalį žyminio mokesčio sumokėjimui pakankamai abejotinas apskritai, o vien pagal skundžiamą sprendimą, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, apeliantės turtas (ar bent ženkli jo dalis) turėtų realizuotas priverstinai ir jos turtinė padėtis ne tik nepagerėtų, bet dar pablogėtų.
27. Apeliantė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie jos gaunamas/ketinamas gauti pajamas, nors ši aspektą jau buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
28. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, jog ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti. Net ir tuo atveju, jei ji turi nekilnojamojo turto, dėl jau paminėtų priežasčių nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinio skundo netenkinimo atveju žyminio mokesčio sumokėjimo galimybė bus visiškai reali.
29. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą 11 250 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.
30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
31. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018 m. kovo 20 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei ribotos atsakomybės bendrovei „Jugstroi invest“ naują terminą iki 2018 m. kovo 20 d. (įskaitytinai) sumokėti 11 250 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus