Baudžiamoji byla Nr. e1-139-1086/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39478-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;
1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.;
1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 11 d.
Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro P. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Biržai, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r., teistas penkis kartus, paskutinį kartą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1743-847/2018 pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. paskirta bausmė - 30 parų arešto. Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. pagrindu J. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto. Arešto bausmę atlikęs 2019 m. sausio 30 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kaltinamasis J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 11 d., apie 23.30 val., Biržuose, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia vieną kartą spirdamas koja gulinčiai lovoje E. S. į dešinę koją, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sugyventinei E. S. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
2. Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. vakare neblaivus buvo savo namuose Biržai, (duomenys neskelbtini), kartu su E. S.. E. S. buvo blaivi. Apie kokią 23.30 val. nuėjo gulti. E. S. jau gulėjo lovoje. Ji jam pradėjo priekaištauti, kodėl jis jos neapkabina, nerodo jai dėmesio, ir jį išstūmė iš lovos. Jis supyko, pradėjo ją vadinti visokiais negražiais žodžiais ir E., gulinčiai lovoje, vieną kartą koja spyrė į jos koją. Ji labai supyko, atsikėlė iš lovos, jį pastūmė ir pasiėmusi telefoną iškvietė policiją. Supratęs, kad tikrai atvažiuos policija, jis apsirengė ir laukė, daugiau E. nelietė. Jie abu pykstasi dažnai. Barasi ir užgaulioja vienas kitą negražiais žodžiais. Dėl įvykusio konflikto, ir dėl to, kad E. sukėlė fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi (b. l. 108-110).
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios E. S. parodymai, liudytojos S. P. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytinė bylos medžiaga:
3.1. Nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apie 23.30 val. buvo namuose kartu su savo sugyventiniu J. M.. Su J. M. kartu gyvena keturis metus, turi vaiką, kuris gyvena kartu su jos motina (vaiko globėja). J. buvo išgėręs, o ji buvo blaivi. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl bendro jų gyvenimo, kad jis jai yra abejingas, su juo negali pasikalbėti. Kai įvyko konfliktas, tuo metu ji gulėjo lovoje, O J. stovėjo šalia ir po jos priekaištų jam, jis jai bandė spirti į koją du kartus, bet vieną kartą tik pataikė. Tuo metu jai skaudėjo. Pradėjo ją vadinti visokiais negražiais žodžiais. Kai J. jai spyrė, ji bandė jam atgal spirti bet nepataikė. Jis atsitraukė, o ji atsikėlė iš lovos ir pasiėmusi telefoną nuėjo į virtuvę. J. dar pasakė, kad jis jos atsiprašytų, kodėl jis ją įžeidinėja, bet jis jos neatsiprašė ir nieko nesakė, tiesiog gulėjo lovoje ir tylėjo. Ji buvo įžeista ir todėl iškvietė policiją. Jai nuo spyrio matėsi ant kojos mėlynė. Konfliktai dažniausiai pasireiškia tada kai sugyventinis būna neblaivus. Kaip konfliktas vyko, niekas nematė, kadangi gyvena tik su J. M. (b. l. 13-18, 48-51);
3.2. Liudytoja S. P. parodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d., dirbo pagal patvirtintą darbo grafiką kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu K. Č.. Apie 23.30 val., patruliuojant Biržų mieste, gavo pranešimą, kad Biržuose, (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko E. S.. Ji paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis J. M.. Jis įspyrė jai į koją. Apžiūrėjus E. S., ant kojos matėsi sumušimas-mėlynė. Ta vieta buvo patinusi. Daugiau jokių sužalojimų ant kūno nesimatė. Po to, buvo kalbėtasi su J. M., kuris tuo metu buvo virtuvėje, matėsi kad yra neblaivus. Aiškinantis aplinkybes J. M. buvo ramus, sutiko pasitikrinti blaivumą. Paklausus kodėl jis spyrė koja E., jis atsakė, kad gynėsi, nes ji pirma pradėjo kabinėtis. J. M. sulaikė ir pristatė į Panevėžio AVPK areštinę (b. l. 54-57);
3.3. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti pareiškėjos E. S. parodymai, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apie 23.30 val. buvo namuose kartu su savo sugyventiniu J. M.. Jiems būnant kartu, įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad sugyventinis jai buvo neištikimas. J. M. pradėjo ją įžeidinėti. Įvykus žodiniam konfliktui, jai gulint lovoje, sugyventinis priėjo prie jos ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jai į dešinę koją. Kai sugyventinis prieš ją smurtavo jai skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą, prašo J. M. nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 13-19);
3.4. . Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržai, (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (b. l. 20-22, 23-26);
3.5. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją E. S. užfiksuota ant dešinės kojos blauzdos paraudimas, nubrozdinimas. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 30-32, 33-34);
3.6. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nustatyta, kad J. M., būdamas neblaivus, išplūdo sugyventinę E. S. ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į jos dešinę koją. To pasėkoje E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. nustatytas 2,01 prom. girtumas (b. l. 27-29).
4. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sugyventinis J. M. jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
5. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam J. M. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 418 str. 1 d.). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 119-122, 123).
6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-947-847/2018 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.), kurį padarė būdamas pilnametis, už kurį teistumas yra neišnykęs, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Todėl jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).
7. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d).
8. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – J. M. Lietuvos Respublikoje teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 86-92), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas šešis kartus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 77-85), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), registruotas Biržų psichikos sveikatos centre, tačiau nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 70, 76). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas 2,01 promilės alkoholinis girtumas), kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 1-2 d., 6 d.). Šis įpareigojimas skirtinas todėl, kad teismo nuomone tokio įpareigojimo skyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo J. M. elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti J. M. skiriant laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
9. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį - sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. J. M. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 722 str.).
10. J. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2021 m. lapkričio 12 d. 0.12 val. sulaikytas (b. l. 93-94), paleistas 2021 m. lapkričio 12 d. 13.10 val. (b. l. 96-97). Sulaikyme išbūta viena para įskaitytina į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., 66 str., Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d.).
11. Kaltinamajam 2021 m. lapkričio 12 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111-113) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalies pagrindu J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą 1 (vieną) parą ir laikyti J. M. atlikusiu 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 722 straipsniu J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą J. M. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
2021 m. lapkričio 12 d. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs J. M. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.
Teisėjas Vaidas Steckys