Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
50.11.2; 50.11.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovams D. J., I. J., išvadą byloje teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami ieškovo reikalavimai nutraukti neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su šeimos nariais iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovas nurodė, kad Kuršių nerijos miškų urėdija 1997 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1 suteikė ir tą pačią dieną sudaryta nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui D. J. su šeima vieno kambario žinybinį butą esantį (duomenys neskelbtini). Butas priklauso valstybiniam butų fondui, neįregistruotas kaip tarnybinis, jį nuo 1997 m. sausio 31 d. patikėjimo teise valdo ieškovas. Ieškovo teigimu, atsakovas D. J. ginčo buto suteikimo ir nuomos sutarties sudarymo metu nedirbo Kuršių nerijos miškų urėdijoje, nedirba ir pas ieškovą. Ieškovas nurodė, kad ginčo butas yra jam reikalingas darbuotojams apgyvendinti, todėl jis 2006 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė atsakovui D. J. raštą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuo 2007 m. sausio 7 d., tačiau atsakovai neišsikelia iš ginčo buto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kuršių nerijos miškų urėdija ir atsakovas D. J. 1997 m. sausio 28 d. sudarė nuomos sutartį dėl žinybinio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas priklauso valstybiniam butų fondui, jį ginčo sutarties sudarymo metu patikėjimo teise valdė Kuršių nerijos miškų urėdija. Atsakovų šeima nuo 1997 metų gyveno ginčo bute, mokėjo nuomotojui nuomos mokesčius, nuomos santykiai tęsėsi ir ginčo butui patikėjimo teise perėjus ieškovui. Teismas nurodė, kad tiek sutarties sudarymo metu, tiek dabar ginčo gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl sudarytos nuomos sutarties registruoti viešame registre nebuvo pagrindo. Nurodęs, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininku gali būti nutraukta tik CK 6.611 straipsnyje nustatytais pagrindais, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas ar jo šeimos nariai gadina gyvenamąją patalpą, naudoja ją ne pagal paskirtį ar nemoka nuomos mokesčio.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Konstatavusi, kad ginčo butas priklauso valstybiniam butų fondui ir atsakovas yra teisėtas buto nuomininkas, taip pat kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nemoka nuomos mokesčių, butą gadina ar naudoja ne pagal paskirtį, arba kad ginčo butas yra nuomojamas komercinėmis sąlygomis, kolegija sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Kolegija nurodė, kad tai, jog Neringos savivaldybė atsakovo šeimos nariams išnuomojo kitą butą, nėra šios bylos dalykas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčo butas atsakovui buvo paskirtas 1997 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl butų paskyrimo Kuršių Nerijos miškų urėdijos darbuotojams“, nors atsakovas nedirbo nei Kuršių nerijos miškų urėdijoje, nei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje. Tai leidžia teigti, kad butas atsakovui paskirtas neteisėtai. Kasatoriaus ir atsakovo niekada nesiejo santykiai, kurie pagrįstų nekomercinės nuomos sutarties sudarymą, todėl ginčijama sutartis gali būti laikoma komercinės nuomos sutartimi ir nutraukta vadovaujantis CK 6.614 straipsniu. Kasatorius pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nevertino ir nepasisakė dėl šio argumento (kad nuoma turėtų būti laikoma komercine). Vien tai, kad išnuomotas butas priklauso Valstybiniam butų fondui, neleidžia daryti išvados, kad sudaryta nuomos sutartis yra nekomercinė. Netgi pripažinus, kad ginčo sutartis negali būti laikoma komercinės nuomos sutartimi, nuomos santykiams nutraukti turėtų būti taikomas CK 6.614 straipsnis. Sistemiškai vertinant CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 1999 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999; 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/1999), reglamentuojančias gyvenamosios nuomos sutarties nutraukimą, akivaizdu, kad CK nėra aiškiai reglamentuojama, kokia tvarka turi būti nutraukiama neterminuota nuomos sutartis, sudaryta valstybės institucijos ir fizinio asmens, kuris nėra šios institucijos darbuotojas. Atsižvelgiant į privatinei teisei būdingą dispozityvų reguliavimo metodą ir į tai, kad CK nėra įtvirtinta draudimo nutraukti neterminuotą gyvenamųjų patalpų sutartį, darytina išvada, kad nedraudžiama nutraukti neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Kasatoriaus nuomone, pagal analogiją turėtų būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios neterminuotos komercinėmis sąlygomis nuomojamų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, t. y. CK 6.614 straipsnis. CK nuostatų aiškinimas, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti nutraukta net prieš šešis mėnesius įspėjus nuomininką, jeigu šis nepažeidinėja sutarties nuostatų, neatitinka įstatymų leidėjo ketinimų ir prieštarauja sutarties laisvės principui, kuris suteikia šalims teisę ne tik sudaryti, bet ir nutraukti sutartį, taip pat neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Kasatoriaus teigimu, CK 6.611 straipsnis laikytinas specialiąja nuostata CK 6.614 straipsnio atžvilgiu, o ne vieninteliu pagrindu, leidžiančiu nutraukti sutartį nuomotojo reikalavimu. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CK 6.611, 6.614 straipsnių nuostatas. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ginčo sutartis sudaryta 1997 m., t. y. galiojant 1964 m. CK 300 straipsniui, kuriuo remiantis atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, galėjo numatyti nuomos santykių nutraukimo galimybę, todėl nėra pagrindo teigti, jog, nutraukus ginčo sutartį, būtų pažeisti atsakovo pagrįsti ir teisėti lūkesčiai, kad jam nepažeidinėjant nuomos sutarties, ši negali būti nutraukta.
2. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl ginčo sutartis negali būti nutraukta remiantis CK 6.614 straipsniu, nors kasatorius tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad turėtų būti taikomas būtent CK 6.614 straipsnis. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami imperatyviąsias įrodymų vertinimo taisykles, nevertino byloje esančių įrodymų apie atsakovui išnuomoto buto reikalingumą kasatoriui jam priskirtoms funkcijoms vykdyti. Taip pažeistas CPK 185 straipsnis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie gyvenamųjų patalpų reikalingumą kasatoriui, nors tokie įrodymai buvo pateikti kartu su ieškiniu. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas priėmė formalią, be logiškų išvadų ir argumentų nutartį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. J. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nepagrįsti įstatymų normomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindai.
Dėl CK 6.614 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į tai, kad, ieškovo teigimu, jo įspėjimas nuomininkui apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas 2006 m. rugsėjo 7 d., reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK normos (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 4 dalis).
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek ir neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek ir nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, turi būti atsižvelgiama į sutarties sudarymo momentą ir joje nustatytas sąlygas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatytas savarankiškas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – nuomininko padaryti nuomos sutarties sąlygų pažeidimai. Ši teisės norma gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota ar neterminuota, taip pat nuo to, ar gyvenamoji patalpa nuomojama komercinėmis sąlygomis ar nekomercinėmis sąlygomis. Tuo tarpu CK 6.614 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, suteikiama nuomotojui teisė šioje teisės normoje nustatytomis sąlygomis vienašališkai nutraukti ne bet kurią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o tik komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį. Pagal šią teisės normą joje numatytas nuomotojo įspėjimas nuomininkui apie komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tokios nuomos sutarties pasibaigimą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis komercinėmis sąlygomis sudaroma siekiant gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). Jos atveju nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. CK 6.604 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; šiuo atveju juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali pakeisti kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka; ginčas tarp juridinio asmens ir nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių dėl tokio sutarties pakeitimo sprendžiamas teismo tvarka. CK 6.604 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuomininkui nutraukus darbo santykius su nuomotoju, gyvenamosios patalpos nuomos mokestis nustatomas CK 6.583 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Toks įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia išvadą, jog CK 6.614 straipsniui taikyti reikšminga aplinkybė – ar gyvenamosios patalpos yra nuomojamos komercinėmis sąlygomis, turi būti nustatoma pagal nuomos sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio, kuris, esant nuomai komercinėmis sąlygomis, nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. Darbo santykių neegzistavimo faktas šiai aplinkybei konstatuoti lemiamos įtakos neturi. Sudaryta nekomercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savaime, be sutarties pakeitimo nesitransformuoja į nuomos komercinėmis sąlygomis sutartį. Nustačius, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis, CK 6.614 straipsnio nuostatos tokiai sutarčiai netaikytinos.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad šalių sudaryta ginčo nuomos sutartimi gyvenamosios patalpos nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis. Kasacinis teismas yra saistomas šios nustatytos aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai nustatytai aplinkybei, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti ginčo nuomos sutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius teigia, kad net ir nustačius, jog ginčo sutartis negali būti laikoma komercinės nuomos sutartimi, jai nutraukti turėtų būti taikomas CK 6.614 straipsnis, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, neatitinkantys įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė priežastį, dėl kurios ginčo sutartis negali būti nutraukta pagal CK 6.614 straipsnį – šalių sudaryta ginčo nuomos sutartimi gyvenamosios patalpos nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis. Priešingas kasacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorius kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nevertino byloje esančių įrodymų apie ginčo gyvenamųjų patalpų reikalingumą kasatoriui jam priskirtoms funkcijoms vykdyti. Tačiau pagrindo pripažinti, kad teismai taip pažeidė CPK 185 straipsnį, nėra, nes, teismui konstatavus, jog ginčo nuomos sutartimi gyvenamosios patalpos nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis, poreikio vertinti įrodymus apie ginčo patalpų reikalingumą pačiam ieškovui nebuvo (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pripažinus, kad kasacinio skundo argumentas apie įrodymų, susijusių su ginčo patalpų reikalingumu pačiam kasatoriui, nevertinimą yra teisingas, kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas tuos įrodymus įvertino netinkamai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Dangutė Ambrasienė
Antanas Simniškis