Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė                                                           Baudž. byla Nr. 1A-197-579/2012

Pranešėjas Evaldas Gražys                                                            (Proceso Nr. 1-22-1-00401-2011-5)

                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                             1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.3.1.;

2.4.6.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 13 d.

                                                                          Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam L. S., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtoji subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-05-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos subendrintos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį.

Nukentėjusiojo T. L. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jo naudai solidariai priteista 7462,36 Lt (septyni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt du litai 36 centai) iš L. S. ir E. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš E. V. įstatyminės atstovės K. V..

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista valstybinės ligonių kasos naudai solidariai 3035,71 Lt (trys tūkstančiai trisdešimt penki litai 71 centas) iš L. S. ir E. V., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš E. V. įstatyminės atstovės K. V..

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas E. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              L. S. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis kartu su E. V. 2011 m. balandžio 13 d. apie 18.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo, veikdami kartu, be priežasties prikibdami prie V. K., A. R. ir T. L., E. V. suduodant ne mažiau kaip tris smūgius ranka ir įspiriant A. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei L. S. ir E. V. bendrai veikiant - suduodant ne mažiau kaip dešimt smūgių V. K. į įvairias kūno vietas, tuo sukeliant fizinį skausmą, ir suduodant ranka ne mažiau kaip po du smūgius T. L. į veidą, tuo padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

Be to, L. S. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p nuteistas už tai, kad jis kartu su E. V. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdami kartu, iš chuliganiškų paskatų suduodami kumščiais ne mažiau kaip po du smūgius T. L. į galvą, padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke - nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Apeliaciniu skundu L. S. prašo skirti švelnesnę bausmę, nes šis įvykis buvo iki 2011-05-04 nuosprendžio ir per tolimesnį laikotarpį pažeidimų nėra padaręs, pakeitė mokymo įstaigą, vykdo skirtus įpareigojimus. Taip pat prašo esant galimybei bausmės vykdymą atidėti pagal BK 75 straipsnį, netaikyti BK 284 straipsnio, nes teigia nepagarbos aplinkiniams nerodęs, siekęs kuo griečiau pasišalinti iš įvykio vietos. Prašo įvertinti, kad sutinka solidariai su kitu nuteistuoju atlyginti žalą ir prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nes neįrodytas tokio dydžio žalos įvertinimas.

Skunde apeliantas teigia, jog įvykio metu priėjo prie išskirtinai atrodančių vaikinų grupelės, kurie apeliantą sutiko nedraugiškai, apstojo, kai nuteistąjį pavadino „kalės vaiku“, apeliantas teigia neišlaikęs ir norėdamas prasiskinti kelią sudavė V. K. į veidą, tada nukentėjusiojo draugas A. R. smogė apeliantui. Prasidėjo muštynės. Įsikišo ir nuteistojo draugas E.. Kaip buvo sužalotas T. L., paaiškinti negali, nes pats buvo jau gavęs keletą smūgių. Įvykio metu nuteistasis taip pat teigia buvęs sužalotas. Tai patvirtina ekspertizės aktas ir kiti medicininiai dokumentai. Nuteistojo manymu būtent anie vaikinai viršijo būtinosios ginties ribas pagal BK 28 straipsnį. Nurodo, jog supranta, kad elgėsi netinkamai sukeldamas skausmą V. K., jo atsiprašė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau mano, jog nepagrįstai jo veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta per griežta bausmė bei nustatytas per didelis neturtinės žalos piniginis įvertinimas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

              Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog nuteistasis nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl skundo argumentas dėl nepagrįsto veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tai pat yra nepagrįstas ir todėl turi būti atmestas.

              Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika (Lietuvos AT nutartis Nr. 2K-249/2009), kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės  veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos AT kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

              Byloje nukentėjusiųjų A. R., V. K., T. L., liudytojų S. G. parodymais, o taip pat ir kito nuteistojo E. V. parodymais  nustatyta, jog pirmas muštynes pradėjo ir konfliktą viešoje vietoje - pėsčiųjų gatvėje pirmas inicijavo L. S.. Nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymais nustatyta, jog  būtent L. S. priėjo prie nukentėjusiųjų ir liudytojo, jis juos užkalbino, siūlė pirkti „žolės“, prašė duoti litą, cigarečių, provokavo konfliktą ir pirmas kumščiu sudavė V. K.. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir E. V. parodymai, jog tai L. S. stabtelėjo prie grupelės jaunuolių, juos užkalbino, matė, kaip pirmas smūgį sudavė būtent L. S.. Šios aplinkybės paneigia L. S. aiškinimą, jog jis nesiekė sutrikdyti viešosios rimties, o siekė išvengti konflikto, bei patvirtina aplinkybę, jog L. S. pats provokavo konfliktą viešoje vietoje, smurtą pavartojo be jokios rimtos priežasties. Dėl šių aplinkybių neabejotinai darytina išvada, jog nuteistasis suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į viešąją tvarką, pažeidžia visuomenės rimtį ir to norėjo, nes buvo sukeltos muštynės, smurtas pavartotas ne vieno, o trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Konfliktas įvyko viešoje vietoje - pėsčiųjų gatvėje, matant praeiviams, keletas praeivių drausmino jaunuolius, sakė, kad iškvies policiją. Tai neabejotinai patvirtina, jog šiais įžūliais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji rimtis, t. y. L. S. veiksmais buvo pasikėsinta į BK 284 straipsniu saugomą vertybę, vienam iš nukentėjusiųjų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

              Pažymėtina, jog tais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį, todėl L. S. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota ne tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau ir pagal BK 284 straipsnio dalį.

              Apeliantas skundu taip pat prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog šis skundo argumentas tenkinamas iš dalies.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant  bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Parenkant bausmės rūšis L. S. teisėjų kolegijos manymu teismas BK 54 straipsnio bei 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pagrįstai atsižvelgė  į tai, kad L. S. savo veiksmais padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, būdamas teistas, ankstesniu, 2010-12-28 nuosprendžiu, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o taip pat šie nusikaltimai padaryti nagrinėjant L. S. atžvilgiu dar vieną bylą, kurioje jis nuteistas 2011-05-09 nuosprendžiu. Be to, apeliantas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo pavojingumą, todėl pagrįstai teismas jas vertino kaip rodančias nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeidinėti įstatymus, nenorą stengtis gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas. Be to, nauja veika padaryta esant jau teistam, bausmės vykdymo atidėjimo metu, esant jau kartą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kas parodo, jog švelnesnės priemonės buvo nepakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, t. y. nepakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti bei pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų kitų teisės pažeidimų. Tai, kad gimnazijos charakteristikoje nuteistasis nėra charakterizuojamas neigiamai, tėvai rūpinasi sūnaus auklėjimu, jis nėra registruotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje, jo šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota, nėra pakankamos spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti L. S. skiriant švelnesnę bausmės rūšį. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą L. S. parinko laisvės atėmimo bausmę.

Nustatant bausmės dydį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo amžių (nusikalto būdamas nepilnamečiu), pavojingumą, padarytos veikos pavojingumą (nusikaltimas įžūlus, smurtas vartotas ne vieno asmens atžvilgiu, o trijų asmenų atžvilgiu, padarytas bendrininkų grupėje), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Nustatant bausmės dydį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą teisėjų kolegijos manymu teismas netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę nustatant bausmės dydį, taip pat pažeidė BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl skyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Nors L. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, tačiau teismas nepakankamai skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad L. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Be to, teismas nustatė, jog nuteistasis jaučia atgailą už padarytą veiką, nors ir faktinių veikos aplinkybių nepripažino, o tai rodo, jog nuteistasis supranta savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, todėl tai duoda tikėtis sėkmingesnio ir greitesnio nuteistojo pasitaisymo. Byloje taip pat nustatyta, jog L. S. šios nusikalstamos veikos metu, išprovokavęs bei pradėjęs muštynes, taip pat patyrė fizinį skausmą ir sužalojimas - jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (sukrėsti galvos smegenys, lūžo nosies kaulai, padaryti kiti sužalojimai - t 2, b. l. 129-131). Tokiu būdu jis dėl savo neteisėtų veiksmų jau pačios veikos metu patyrė neigiamų padarinių, dėl ko darytina išvada, jos iš dalies realizuotas nubaudimo tikslas bei teisingumo principas. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ypač įvertinus tai, kad L. S. nusikalto būdamas nepilnamečiu bei veikos metu taip pat patyrė sužalojimus, darytina išvada, jog paskirtoji 2 metų laisvės atėmimo bausmė už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą akivaizdžiai per griežta, bei yra per griežta priemonė užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl bausmė L. S. ši bausmė keistina, paskiriant jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis šiais motyvais keistina ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės  atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtas gali būti tik esant BK 92 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Viena iš šių būtinų sąlygų yra pagrįstas manymas, kad tokia priemonė gali būti pakankama pasiekti bausmės tikslus. Tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, L. S. teisiamas jau trečią kartą, šį kartą padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas taip pat ir už tyčinius sunkų ir apysunkį (BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d.) nusikaltimus, kurių metu buvo pavartotas smurtas. Vieną kartą buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, vykstant baudžiamajam procesui dėl kitų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, jog nors nuteistuoju tėvai rūpinasi, tačiau tai jokios įtakos jo elgesiui nedaro, anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir kitos priemonės akivaizdžiai nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip apginant ir viešąjį interesą. Todėl tai, kad nėra byloje duomenų, jog nuteistasis padarė kitų pažeidimų bausmės vykdymo atidėjimo metu, jaučia gailestį dėl veikos ir yra pasiruošęs atlyginti žalą, nėra pakankamos pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, anksčiau aptartos  aplinkybės rodo, jog tam, kad būtų užtikrinti bausmės tikslai, turi būti skirtina griežtesnė priemonė nei anksčiau taikytos, t. y. realus laisvės atėmimas, todėl apelianto prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netenkinamas.

Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo skundas šioje dalyje nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). 

Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Byloje neginčytinai nustatyta, jog bendrais neteisėtais nuteistųjų veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis T. L., jam sulaužytas žandikaulis, nosis. Dėl šio sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė ne tik fizinių nepatogumų - apie porą mėnesių negalėjo valgyti kieto maisto, buvo sunku kalbėti, jautė fizinius skausmus, veide yra įdėta metalinė plokštelė, kuri juntama, tačiau ir dvasinio pobūdžio pasekmes-išgąstį, stresą, dvasinį sukrėtimą. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir tai, kad nukentėjusiojo gebėjimas mokytis ir įgyti žinių nesumažėjo, duomenų, kad sveikata gali pablogėti ateityje, teismui nebuvo pateikta, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno mažiaus, gali įsidarbinti ir dirbti ir teisėjų kolegijos manymu pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti turi būti priteista 7000 litų suma.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 59 str. 1 d. 3 punktas, 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies) ir todėl neteisingai paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei galutinės subendrintos bausmės. (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį dalyje dėl L. S. skirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir galutinės subendrintos  bausmės, pakeisti.

L. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 p šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, skirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nusprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, pridedant dalį paskirtos subendrintos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

              Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

              Kolegijos pirmininkas                                                              Evaldas Gražys

              Teisėjai :                                                                                   Regina Cemnolonskienė

                                                                                                                        Kęstutis Dargužis