Administracinė byla Nr. eI2-199-289/2021

                             Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01228-2020-5

                                  Procesinio sprendimo kategorija: 7.3.1; 55.1.1;

        55.1.3 

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 13 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. skundą dėl skundžiamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. birželio 23 d. gautas pareiškėjo V. Ž. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-68 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. Ž.“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3255 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68“, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių V. Ž. prašymą nagrinėti iš naujo ir spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

        Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. VPESPIE-28132. Pareiškėjui V. Ž. buvo paskirta senatvės pensija, o pensijos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į turimą 37 metų 4 mėnesių stažą. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo valdybai (toliau tekste ir - Fondo valdyba). Skunde V. Ž. nurodė, kad paskiriant jam senatvės pensiją, buvo netinkamai apskaičiuotas turimas stažas ir neįtraukti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (6.5)-I-317 informavo pareiškėją, kad patikrinę V. Ž. pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad Fondo valdybos Šiaulių skyrius neteisingai nustatė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo Vilniaus J. Bartašiūnio vadovaujančių darbuotojų parengimo specialiosios vidurinės mokyklos kursantu ir TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos klausytoju, todėl neteisingai apskaičiavo pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti (nepagrįstai neįskaitė laikotarpių nuo 1983-09-01 iki 1983-10-02 ir nuo 1988-07-29 iki 1988-08-31) ir pareiškėjui V. Ž. priklausančios senatvės pensijos dydį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba savo rašte taip pat nurodė, kad panaikino Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir įpareigojo skyrių ištaisyti stažo apskaičiavimo klaidas ir priimti naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2019 m. lapkričio 26 d. 2020 m. kovo mėnesį pareiškėjas gavo Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPESP5-68, tačiau Fondo valdyba, apskaičiuodama socialinio draudimo senatvės pensijos dydį, vis tiek į stažą neįtraukė pilnų laikotarpių, nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, prašydamas panaikinti skundžiamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPE _ SP5-68 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. Ž.“ ir įpareigoti priimti naują sprendimą, ištaisant stažo apskaičiavimo klaidas ir įtraukti laikotarpius nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020-05-21 raštu Nr. (6.5) 1-3255 informavo pareiškėją V. Ž., kad jo skundo netenkina. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad apskaičiuojant jo senatvės pensijos stažą, į jo stažą nepagrįstai neįtraukti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas V. Ž. dar 2011 metais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo. Tuo metu, t. y. 2011 -01-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-2307, kuriuo nusprendė į pareiškėjo stažą neįskaityti tų pačių laikotarpių, t. y. nuo 1981 m. spalio 1 p. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu sprendimu buvo pateikęs skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011, kuriuo pareiškėjo V. Ž. patikslintą skundą tenkino iš dalies - panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PK1-3073, taip pat panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių V. Ž. prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo nuo 2010 m. lapkričio 9 d. bei spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpio nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus. Akcentuotina tai, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-519-84/2011 Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas V. Ž. siekė, jog jo mokymąsi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje J. Bartašiūno mokykloje nuo 1981-10-01 iki 1983-10-03 ir mokymąsi TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje nuo 1985-08-01 iki 1988-08-31 Šiaulių skyrius, skaičiuodamas pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, vertintų kaip faktinės vidaus reikalų tarnybos laiką ir atitinkamai, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įtrauktų į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. Ž. skundą, konstatavo, kad Šiaulių skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėjo pateikta „Pažyma apie atlyginimą pensijos skaičiavimui“, išduota Kijevo nacionalinio vidaus reikalų universiteto, įrodo, kad pareiškėjui nuo 1985-09-01 iki 1988-08-31, tai yra tuo metu, kai jis mokėsi TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje, buvo mokamas atlyginimas, iš kurio skaičiuojama pensija, tarnybos lape, išduotame BTSR vidaus reikalų ministerijos, nurodyta, kad pareiškėjui nuo 1977-07-11 buvo suteiktas jaun. milicijos leitenanto laipsnis. Pažymėtina, jog byloje duomenų apie tai, kad po Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų pasirengimo specialiosios vidurinės mokyklos ar TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštosios mokyklos baigimo pareiškėjas būtų iš naujo davęs priesaiką, kas turėtų reikšti, jog jis iš naujo pradėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, nėra. Įvertinus pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą darytina išvada, kad V. Ž. dokumentai atitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimus ir patvirtina, kad pareiškėjas mokymosi Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų pasirengimo specialiojoje vidurinėje mokykloje ar TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje laikotarpiais faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, todėl šie laikotarpiai, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojami kaip sudedamoji pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nesutikdama su tokiu Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skundą, 2012 m. liepos 16 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, kuriuo Sodros skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be kita ko konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus reikšmingus ginčui įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad laikotarpiai, kai pareiškėjas buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos mokyklų kursantu ir klausytoju, turi būti laikomi faktine tarnyba vidaus reikalų sistemoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be kita ko pažymėjo, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Akcentuotina tai, kad po šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, skaičiuodama pareiškėjo V. Ž. stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti į stažą įtraukė laikotarpius nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Todėl pareiškėjui keista ir nesuprantama, kodėl jam pasikreipus dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius šių laikotarpių į stažą jau nebeįskaitė. Taigi susidarė situacija, kai teismams įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad šis laikas turi būti iškaitomas į faktinį tarnybos laiką ir atitinkamai įskaitomas į asmens stažą pensijai gauti, tam pačiam asmeniui, t. y. pareiškėjui V. Ž. skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d., bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. yra įtraukiami į jo stažą, o skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją šie laikotarpiai į stažą jau nebeįskaičiuojami. Pareiškėjas V. Ž. yra įsitikinęs, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas jo teisėtų lūkesčių principas, nes jam atlikus faktinę tarnybą, teismams konstatavus, kad laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turi būti įtraukti į pareiškėjo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje, pačiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai vėliau šiuos laikotarpius įtraukus į stažą, apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, atsakovė nepagrįstai šių laikotarpių neįtraukia į stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, deklaratyviai nurodydama, kad pasikeitė teisinis reglamentavimas. Tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tiek Šiaulių skyrius, skundžiamose sprendimuose nurodo, kad nuo 2018-01-01 socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos bei asmenų įgytas stažas apskaičiuojamas vadovaujantis nuo šios datos įsigaliojusios naujos redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau - Pensijų įstatymas) nuostatomis ir nuo 2018-01-01 įsigaliojusiais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialines apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Nr. Al-670 (toliau - Nuostatai). Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, nurodyti Šio įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta, kad stažui prilyginamas faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose). Į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais. Taigi asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo pensiją nuo datų, buvusių po 2018-01-01 faktinės tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas įskaitomas į stažą Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta tvarka. Su tuo sutikti negalima, nes siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 išaiškino, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia kad įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo tai, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000). Teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Ši nuostata aiškintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Lex retro non agit principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykiu subjektams lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Šiaulių apygardos administracinis teismas priimdamas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011 be kita ko konstatavo, kad teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementų -teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Šiuo atveju pareiškėjas V. Ž. valstybinio socialinio draudimo stažą, kuris vertinamas skaičiuojant tiek netekto darbingumo, tiek senatvės pensijas įgijo dar iki atsakovės nurodomų įstatymų pasikeitimų, todėl akivaizdu, kad toks teisės akto pakeitimas, kuris blogina pareiškėjo padėtį, neturi atgalinio veikimo galios. Maža to, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte numatyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939-1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d. Atsakovė pareiškėjo faktinės tarnybos laikotarpių neįskaitė į laikotarpius asmens stažui skaičiuoti, nes neva pareiškėjas buvo tik kursantas, klausytojas ir pan. Pažymėtina, kad žodžiai kursantai, klausytojai negali būti taikomi automatiškai. Pareiškėjo V. Ž. nurodomi laikotarpiai t.y. nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turi būti vertinami ne kaip mokymosi laikas, o kaip faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas. Pasikartojant pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priimdamas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011 konstatavo, kad Šiaulių skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir neįvertino, kad pareiškėjo pateikta „Pažyma apie atlyginimą pensijos skaičiavimui“, išduota Kijevo nacionalinio vidaus reikalų universiteto, įrodo, kad V. Ž. nuo 1985-09-01 iki 1988 -08-31, tai yra tuo metu, kai jis mokėsi TSRS VRM Kijevo F.Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje, buvo mokamas atlyginimas, iš kuriuo skaičiuojama pensija, tarnybos lape, išduotame BTSR vidaus reikalų ministerijos nurodyta, kad jam nuo 1977-07-11 buvo suteiktas jaun. milicijos leitenanto laipsnis. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje duomenų apie tai, kad po Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų pasirengimo specialiosios vidurinės mokyklos ar TSRS VRM Kijevo F.Z. Dzeržinskio aukštosios mokyklos baigimo pareiškėjas V. Ž. būtų iš naujo davęs priesaiką, kas turėtų reikšti, jog jis iš naujo pradėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, nėra. Teismas padarė išvadą, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas V. Ž. faktiškai tarnavo vidaus reikalu sistemoje, todėl šie laikotarpiai turi būti traktuojami kaip sudedamoji valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, be kita ko pažymėjo, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Kaip žinia, LR CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo .sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalinis turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — ir CPK) 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; ir kt.). Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, akivaizdu, kad pareiškėjui V. Ž. nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011. Minėtoje byloje, kurioje dalyvavo ir Fondo valdyba, teismas konstatavo, kad laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turėtų būti pripažinti faktiniu tarnybos laiku, todėl akivaizdu, kad ir šiuo atveju Fondo valdybos Šiaulių skyrius turi įtraukti šiuos laikotarpius, skaičiuojant pareiškėjo senatvės pensijos stažą. Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 52 straipsnius, prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui kuris šiuo atveju turi res judicata galią.

        Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas 2019-10-08 pateikė atsakovui prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau - senatvės pensija) skyrimo. Atsakovas 2019-11-19 sprendimu Nr. VPESP1E-28132 (toliau - 2019-11-19 sprendimas) nuo 2019-11-26 pareiškėjui paskyrė senatvės pensiją. Pareiškėjas 2019-11-19 sprendimą apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba 2020-01-14 sprendimu Nr. (6.5) 1-317 (toliau - 2020-01-14 sprendimas) panaikino atsakovo 2019-11-19 sprendimą ir įpareigojo įskaityti 1983-09-01-1983-10-02 ir 1988-07-29-1988-08-31 laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą (toliau - stažas) bei priimti naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo. Atsakovas 2020-01-28 sprendimu panaikino 2019-11-19 sprendimą ir paskyrė senatvės pensiją nuo 2019-11-26, įtraukdamas į stažą 2020-01-14 sprendime nurodytus laikotarpius. Pareiškėjo atstovė 2020-04-15 pateikė skundą Fondo valdybai dėl 2020-01-14 sprendimo panaikinimo. Fondo valdyba 2020-05-21 sprendimu konstatavo, kad atsakovo 2020-01-28 sprendimu apskaičiuotas stažas yra teisingas, todėl pareiškėjo atstovės 2020-04-15 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo atstovė 2020-06-22 pateikė skundą Teismui. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011-09-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011 (toliau - Teismo 2011-09-16 sprendimas) atsakovą įpareigojo spręsti klausimą dėl 1981-10-01-1983-10-03 ir 1985-08-01-1988-08-31 laikotarpių įskaičiavimo į stažą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-13 52/2012 (toliau - Teismo 2012-07-16 nutartis) Teismo 2011-09-16 sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas įvykdė Teismo 2011-09-16 sprendimą ir laikotarpius įskaičiavo į stažą bei perskaičiavo paskirtą netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjo atsakovės teiginiai, kad tie patys laikotarpiai privalo būti įskaičiuoti į stažą skaičiuojant senatvės pensiją yra neteisingi ir neturi teisinio pagrindo, kadangi netekto darbingumo pensijos skyrimas ir senatvės pensijos skyrimas yra netapatūs, teisinis reguliavimas yra skirtingas. Netekto darbingumo pensija paskirta nuo 2010-11-09 pagal tuo metu aktualių redakcijų galiojančius teisės aktus, kurie galiojo iki 2017-12-31, t. y. pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo (buvęs pavadinimas - Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) (toliau - Pensijų įstatymo) 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą kuriame buvo numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995-01-01 buvę laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas, ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, 23 punktą kuriame buvo nurodyta, kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Atsakovas atkreipia Teismo dėmesį, kad netekto darbingumo pensija pareiškėjui buvo mokama iki senatvės pensijos skyrimo - 2019-11-26. Teisėto lūkesčio principas nebuvo pažeistas -taikomi teisės aktai, kurie galiojo 2010-11-09. Teisės aktai, įsigalioję nuo 2018-01-01, nebuvo taikomi mokant neteko darbingumo pensiją t. y. Teismo 2011-09-16 sprendimu laikotarpiai įskaičiuoti į stažą kuris buvo reikalingas skaičiuojant netekto darbingumo pensiją niekada nebuvo panaikinti atsakovo atskiru sprendimu. Teisėti lūkesčiai gali būti tik tuomet, kai jie atitinka galiojančius teisės aktus. Senatvės pensijos skyrimas iki 2017-12-31 būtų buvęs analogiškas gautai netekto darbingumo pensijai, t. y., netekto darbingumo pensijos stažo trukmė sutaptų su senatvės pensijos stažu. Konkrečiu atveju, senatvės pensijos stažas nesutampa su netekto darbingumo pensijos stažu, kadangi taikomi skirtingi teisės aktai. Priimant 2020-01-28 sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo buvo taikoma aktualios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis - laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nurodoma, kad asmens stažui prilyginami iki 1994-12-31 buvę laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas, į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990-03-11. Taip pat taikytas Socialinio draudimo pensijų skyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 (toliau - Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2018-01-01, 6.4 papunktis, kuriame nurodoma, kad stažas, įrodomas darbo knygelėmis, valstybės archyvų sistemos įstaigų, savivaldybių archyvų ir buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir kitais dokumentais. Pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad senatvės pensijos skyrimas bus tolygus netekto darbingumo pensijos skyrimui, todėl ir jo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Pareiškėjui senatvės pensija paskirta nuo 2019-11-26 pagal naujos redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktį ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. Al-670, abu teisės aktai taikomi senatvės pensijos skyrimui nuo 2018-01-01. Pensijų įstatyme imperatyviai nurodoma, kokie laikotarpiai gali būti įtraukti į stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti. Atsakovas tinkamai taikė Pensijų įstatymo, Nuostatų reikalavimus, panaikino 2019-11-19 sprendimą pagal Fondo valdybos 2020-01-14 sprendimą ir priėmė naują 2020-01-28 sprendimą, papildomai įtraukdamas į stažą senatvės pensijai skaičiuoti 1983-09-01-1983-10-02 ir 1988-07-29-1988-08-31 laikotarpius. Pareiškėjo atstovės reikalavimas įtraukti į stažą 1981-10-01-1983-10-03 ir 1985-08-01-1988-08-31 laikotarpius yra netikslus ir turėtų būti atmestas. Kiti reikalavimai panaikinti 2020-01-28 ir 2020-05-21 sprendimus taip pat yra teisiškai nepagrįsti. Pareiškėjo atstovė nurodo netinkamus argumentus ir motyvus dėl principo lex retro non agit taikymo ir res judicata taisyklių. Principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) reiškia reikalavimą, kad naujai priimtas įstatymas neturi grįžtamosios galios. Pareiškėjo atstovė teisingai skundo 18-20 punktuose aprašo principo lex retro non agit taikymą praktikoje, tačiau negalima sutikti, kad stažas, skaičiuojant netekto darbingumo pensiją, ir stažas, skaičiuojant senatvės pensiją, turi būti tie patys, nes kitu atveju bloginama pareiškėjo padėtis. Įstatymų leidėjas turi teisę keisti įstatymus, nustatyti naujas reguliavimo taisykles, jis tą ir padarė, priimdamas naujos redakcijos Pensijų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2018-01-01. Atsakovas dar kartą primena, kad netekto darbingumo pensijai gauti ir senatvės pensijai gauti taikomos skirtingos teisės aktų normos, laikotarpiai, įtraukiami į stažą taip pat neprivalo sutapti, kadangi buvo taikytos skirtingos teisės aktų redakcijos. Principas lex retro non agit nėra pažeistas, nes senatvės pensija paskirta nuo 2019-11-26, Pensijų įstatymo nauja redakcija įsigaliojo nuo 2018-01-01. Res judicata (lot. teismo išspręsta byla) taisyklės išsamiai aprašytos pareiškėjo atstovės skundo 26-27 punktuose. Atsakovas negali sutikti su pareiškėjo atstovės pozicija, kad skundžiami 2020-01-28 ir 2020-05-21 sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 52 straipsnius, prieštarauja įsiteisėjusiam Teismo 2011-09-16 sprendimui, kuris turi res judicata galią. Teismo 2011-09-16 sprendimas priimtas dėl laikotarpių įtraukimo į stažą, skaičiuojant netekto darbingumo pensiją, kuri buvo paskirta nuo 2010-11-09. Teismas taikė Pensijų įstatymo redakciją, kuri galiojo iki 2017-12-31. Atsakovas mano, kad Teismas šioje byloje turi priimti sprendimą dėl 2020-01-28 ir 2020-05-21 sprendimų teisėtumo taikydamas naujos redakcijos Pensijų įstatymą nuo 2018-01-01. Teismo 2011-09-16 sprendimas šioje byloje neturi res judicata galios, todėl laikotarpiai įtraukti į stažą, skaičiuojant netekto darbingumo pensiją, negali būti įtraukti į stažą, skaičiuojant senatvės pensiją. Atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodoma, kad nuo 2018-01-01 senatvės pensijos skiriamos ir mokamos pagal nuo 2018-01-01 įsigaliojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau –Pensijų įstatymas) ir nuo 2018-01-01 įsigaliojusių Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai), nuostatas. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pagal Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta, kad iki 1994 m. gruodžio 31 d. asmens stažui prilyginami faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Taigi Pensijų įstatyme yra imperatyviai nustatyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Pensijų įstatymo 7 priede nustatytą 63 metų 10 mėnesių senatvės pensijos amžių sukako 2019-11-26, todėl skiriant ir apskaičiuojant senatvės pensiją pareiškėjui taikomos nuo 2018-01-01 galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatos. Pagal V. Ž. prašymą senatvės pensija buvo paskirta Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-28132. V. Ž., nesutikdamas su Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-28132 nuo 2019-11-26 jam paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimu ir prašydamas pakeisti šiuo sprendimu „nustatytą senatvės pensijos <...> dydį, teisingai nustačius turimą 42 metų 5 mėnesių ir 25 dienų stažą“, 2019-12-11 skundu (skaitmeninis vaizdas pridedamas) kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019-12-11 skundą, 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-317 (skaitmeninis vaizdas pridedamas) nustatė, kad Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-28132 V. Ž. nuo 2019-11-26 paskirta senatvės pensija apskaičiuota neteisingai, nes neteisingai yra apskaičiuotas jo įgytas pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – stažas). Fondo valdyba, patikrinusi V. Ž. senatvės pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad Fondo valdybos Šiaulių skyrius neteisingai nustatė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų parengimo specialiosios vidurinės mokyklos kursantu ir TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos klausytoju, todėl neteisingai apskaičiavo jo stažą senatvės pensijai skirti (nepagrįstai neįskaitė laikotarpių nuo 1983-09-01 iki 1983-10-02 ir nuo 1988-07-29 iki 1988-08-31) ir jam priklausančios senatvės pensijos dydį. Todėl Fondo valdyba 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-317 panaikino Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-28132 ir šį skyrių įpareigojo ištaisyti stažo apskaičiavimo klaidas ir priimti naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo V. Ž. nuo 2019-11-26. Fondo valdyba pareiškėjui taip pat nurodė, jog apie priimtą sprendimą Fondo valdybos Šiaulių skyrius informuos jį raštu ir, jeigu jis nesutiks su Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimu, kuris bus priimtas po stažo apskaičiavimo klaidų ištaisymo, galės jį skųsti Fondo valdybai. Šioje administracinėje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti Fondo valdybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3255 (skaitmeninis vaizdas pridedamas), priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo atstovės advokatės Daivos Rusakienės (toliau – ir pareiškėjo atstovė) 2020-04-23 ir 2020-04-30 raštais (skaitmeniniai vaizdai pridedami) pateiktą V. Ž. 2020-04-15 skundą (skaitmeninis vaizdas pridedamas). Pareiškėjo atstovės Fondo valdybai pateiktame V. Ž. 2020-04-15 skunde buvo prašoma „panaikinti <...> Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-68 <...> ir įpareigoti priimti naują sprendimą, ištaisant stažo apskaičiavimo klaidas ir įtraukti laikotarpius nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d.“. Fondo valdyba 2020 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. (6.5) I-3255 pažymėjo, kad skundžiamu Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-68 nuo 2019-11-26 V. Ž. paskirtos senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 37,5744 metų (37 m. 6 mėn. 27 d.) stažą, neįskaitant į stažą laikotarpių nuo 1981-10-01 iki 1983-08-31 ir nuo 1985-08-01 iki 1988-07-28 (žr. šio Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo priedo duomenis apie įgytą stažą ir neįskaitytus į stažą laikotarpius), o tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpiai, buvę iki 1993-12-31, nuo 1977-07-06 iki 1981-09-30, nuo 1983-09-01 iki 1985-07-31 (taigi ir laikotarpis nuo 1983-09-01 iki 1983-10-03) ir nuo 1988-07-29 iki 1993-12-31 (taigi ir laikotarpis nuo 1988-07-29 iki 1988-08-31) yra įskaityti į V. Ž. stažą. Todėl Fondo valdyba padarė išvadą, kad V. Ž. nesutinka su Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-68 ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta neįskaityti į jo stažą laikotarpių nuo 1981-10-01 iki 1983-08-31 ir nuo 1985-08-01 iki 1988-07-28. Fondo valdyba 2020 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. (6.5) I-3255 paaiškino, jog nuo 2018-01-01 pensijos skiriamos ir mokamos bei asmenų įgytas stažas apskaičiuojamas vadovaujantis nuo šios datos įsigaliojusios naujos redakcijos Pensijų įstatymo ir nuo 2018-01-01 įsigaliojusiais Nuostatais. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, nurodyti šio įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta, kad stažui prilyginamas faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose). Į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais. Taigi asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo pensiją nuo datų, buvusių po 2018-01-01, faktinės tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas įskaitomas į stažą Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta tvarka. Stažas, įgytas iki 1993-12-31, įrodomas darbo knygelėmis, valstybės archyvų sistemos įstaigų, savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais, o stažas po 1994-01-01 – Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994-01-01 (Nuostatų 6.5 papunktis). Fondo valdyba nustatė, kad teisę gauti senatvės pensiją V. Ž. įgijo 2019-11-26 (t. y. po 2018-01-01), todėl Fondo valdybos Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-68, skirdamas V. Ž. senatvės pensiją nuo 2019-11-26 ir apskaičiuodamas jo įgytą stažą, pagrįstai vadovavosi nuo 2018-01-01 galiojančios redakcijos Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Fondo valdyba nustatė, jog įvertinęs V. Ž. pensijos byloje esančių dokumentų duomenis (įrašus darbo knygelėje, tarnybos lape Nr. H-791514 ir tarnybos kortelėje Nr. H-791514; duomenis TSRS Vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų parengimo specialiosios vidurinės mokyklos viršininko (toliau – J. Bartašiūno mokykla) 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. 81, TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos (toliau – F. Dzeržinskio aukštoji mokykla) viršininko 1985 m. liepos 26 d. įsakyme Nr. 32 ?/? ir 1988 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. 154 bei Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Nacionalinės vidaus reikalų akademijos (toliau – Akademija) 2011-01-20 pažymoje Nr. 46/107-1755) ir nustatęs, kad vidaus reikalų tarnybos laikotarpiu nuo 1981-10-01 iki 1983-08-31 V. Ž. buvo J. Bartašiūno mokyklos kursantu, o nuo 1985-08-01 iki 1988-07-28 – F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos klausytoju, Fondo valdybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir 2 priedo 2.5 papunkčiu, skundžiamu 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-68 teisėtai ir pagrįstai nusprendė laiką, kuriuo V. Ž. buvo J. Bartašiūno mokyklos kursantu ir F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos klausytoju (atitinkamai 1981-10-01 – 1983-08-31 ir 1985-08-01 – 1988-07-28), neįskaityti į stažą, nes pagal pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą šie laikotarpiai neprilygintini stažui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Fondo valdyba konstatavo, kad Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-68 V. Ž. įgytas 37,5744 metų (37 m. 6 mėn. 27 d.) stažas yra apskaičiuotas teisingai, o 1981-10-01 – 1983-08-31 ir 1985-08-01 – 1988-07-28 laikotarpiai pagrįstai neįskaityti į stažą. Todėl Fondo valdyba 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3255 atmetė kaip nepagrįstus V. Ž. 2020-04-15 skundo reikalavimus „panaikinti <...> Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-68 <...> ir įpareigoti priimti naują sprendimą, ištaisant stažo apskaičiavimo klaidas“ ir įtraukti į stažą laikotarpius nuo 1981-10-01 iki 1983-08-31 ir nuo 1985-08-01 iki 1988-07-28 (kaip pirmiau minėjome, laikotarpiai nuo 1983-09-01 iki 1983-10-03 ir nuo 1988-07-29 iki 1988-08-31 yra įskaityti į V. Ž. stažą). V. Ž. 2020-04-15 skunde Fondo valdybai taip pat teigė, kad „teismui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turėtų būti pripažinti faktiniu tarnybos laiku <...> ir Fondo valdyba šiuos laikotarpius turėtų įtraukti į <...> stažą, skaičiuojant senatvės pensijos dydį“ (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-519-84/2011 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00238-2011-3) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00238-2011-3). Fondo valdyba pažymėjo, kad įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta įpareigoti Fondo valdybos Šiaulių skyrių priimti sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo nuo 2010-11-09 bei „spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpio nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į <...> stažą atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus“, buvo įvykdytas 2012 metais (2012 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. PK1-26096 Fondo valdybos Šiaulių skyrius 1981-10-01 – 1983-10-03, 1985-08-01 – 1988-08-31 laikotarpius įskaitė į V. Ž. stažą netekto darbingumo pensijai skirti). Fondo valdyba taip pat pažymėjo, kad tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klausimą dėl pirmiau minėtų laikotarpių įskaitymo į V. Ž. stažą sprendė atsižvelgdami į tuo metu galiojusius pensijų skyrimą reglamentavusius teisės aktus (t. y. iki 2017-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir iki 2017-12-31 galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punktą). Nuo 2018-01-01 pasikeitė teisinis reguliavimas ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje imperatyviai nustatyta, kad laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais, į stažą neįskaitomas. Taigi skiriant V. Ž. senatvės pensiją nuo 2019-11-26 vadovautis įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-519-84/2011, priimtu esant kitokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde Teismui nurodo, kad „Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad apskaičiuojant jo senatvės pensijos stažą, į jo stažą nepagrįstai neįtraukti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d., todėl teikia š į skundą“. Kaip nurodė pirmiau, Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68 priedo duomenyse apie įgytą stažą ir neįskaitytus į stažą laikotarpius nurodyta, kad į stažą neįskaityti laikotarpiai nuo 1981-10-01 iki 1983-08-31 ir nuo 1985-08-01 iki 1988-07-28, taigi laikotarpiai nuo 1983-09-01 iki 1983-10-03 ir nuo 1988-07-29 iki 1998-08-31 yra įskaityti į pareiškėjo stažą. Fondo valdyba nesutinka su skundo Teismui argumentais, susijusiais su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-519-84/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, kad „yra pažeidžiamas jo teisėtų lūkesčių principas, nes jam atlikus faktinę tarnybą, teismams konstatavus, kas laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turi būti įtraukiami į pareiškėjo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje, pačiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai vėliau šiuos laikotarpius įtraukus į stažą, apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, atsakovė nepagrįstai šių laikotarpių neįtraukė į stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, deklaratyviai nurodydama, kad pasikeitė teisinis reglamentavimas“. Kaip nurodyta pirmiau, tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klausimą dėl pirmiau minėtų laikotarpių įskaitymo į V. Ž. stažą sprendė vadovaudamasis tuo metu galiojusiais pensijų skyrimą reglamentavusiais teisės aktais, t. y. iki 2017-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir iki 2017-12-31 galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punktu. Šioje ginčo byloje sprendžiama dėl nuo 2018-01-01 galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir nuo 2018-01-01 galiojančių Nuostatų taikymo teisingumo. Pažymėtina, jog asmenims, įgijusiems teisę gauti senatvės pensiją po 2018-01-01, senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis nuo 2018-01-01 įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymu, taigi ir pareiškėjui, sukakusiam senatvės pensijos amžių 2019-11-26, ši pensija skiriama ir apskaičiuojama vadovaujantis nuo 2018-01-01 įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymu ir jam pagrįstai ir teisėtai taikomos šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 papunkčio nuostatos. Todėl pareiškėjo skundo Teismui teiginiai, kad buvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, nepagrįsti. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl kitos rūšies išmokos – netekto darbingumo pensijos – skyrimo ir mokėjimo, teisę į kurią jis buvo įgijęs nuo 2010-11-09 pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kurie galiojo iki 2017-12-31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-68 ir Fondo valdybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3255 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus sprendimams keliamus reikalavimus, priimti tinkamai taikant Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatas. Todėl šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti Fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra teisėti bei pagrįsti – priimti tinkamai taikant senatvės pensijų skyrimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus. Taigi nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisės aktų panaikinimo pagrindų. Todėl V. Ž. 2020-06-22 skundas, kuriuo reikalaujama šiuos sprendimus naikinti ir įpareigoti Fondo valdybos Šiaulių skyrių V. Ž. prašymą išnagrinėti iš naujo „ir spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo V. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3255 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimu, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuspręsta skirti pareiškėjui 518,55 Eur per mėnesį socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki gyvos galvos. Prie skundžiamo Sprendimo pridėtame socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavime nurodomi pagal gautus dokumentus neįskaityti į stažą laikotarpiai: nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. liepos 28 d., nurodomos neįskaitytų laikotarpių faktinės aplinkybės / priežastys: aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantų, klausytojų mokymosi laikas neįskaičiuojamas į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką ir neprilyginamas asmens pensijų socialinio draudimo stažui, teisinis pagrindas: socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2 punkto 2.5 papunktis, Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6 punkto 6.4 papunktis.

Pareiškėjas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo pateikė 2020 m. balandžio 15 d. skundą VSDFV dėl stažo įskaitymo nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV 2020 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. (6.5) 3255 nurodoma, kad Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPER_SP5-68 V. Ž. įgytas 37,5744 metų (37 m. 6 mėn. 27 d. ) stažas yra apskaičiuotas teisingai, o 1981 m. spalio 1 d. – 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1988 m. liepos 28 d. laikotarpiai pagrįstai neįskaityti į stažą.

        Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad pareiškėjas V. Ž. dar 2011 metais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo. Tuo metu, t. y. 2011 -01-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-2307, kuriuo nusprendė į pareiškėjo stažą neįskaityti tų pačių laikotarpių, t. y. nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu sprendimu buvo pateikęs skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011, kuriuo pareiškėjo V. Ž. patikslintą skundą tenkino iš dalies - panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PK1-3073, taip pat panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių V. Ž. prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo nuo 2010-11-09 bei spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpio nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skundą, 2012 m. liepos 16 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, kuriuo Sodros skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Po šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, skaičiuodama pareiškėjo V. Ž. stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti į stažą įtraukė laikotarpius nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d.

        Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovų pozicija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012 taikė iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir sprendė, kad 1981 m. spalio 1 d. – 1983 m. spalio 3 d. ir 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1988 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste laikytinas pareiškėjo faktinės karinės tarnybos dalimi (TSRS VRM specialiosios J. Bartašiūno mokyklos kursantas ir TSRS Vidaus reikalų ministerijos Kijevo F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos klausytojas). Tačiau aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje nespręstas pareiškėjo teisės į konkretaus dydžio pensiją įgyvendinimo klausimas.

        Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, jog valstybė, įstatymu nustatydama, kad asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatymo nustatytą pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti, taigi privalo nurodytiems asmenims atitinkamą pensinį aprūpinimą garantuoti tokiais pagrindais ir dydžiais, kokie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir jiems skirtų atitinkamą pensiją bei mokėtų nustatyto dydžio išmokas; įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų atitinkamos pensijos mokėjimą įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims (inter alia 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal jos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų; asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia 2003 m. liepos 4 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

        Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje

        Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojant tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje, buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

        V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Pensijų įstatymo 7 priede nustatytą 63 metų 10 mėnesių senatvės pensijos amžių sukako 2019 m. lapkričio 26 d., todėl skiriant ir apskaičiuojant senatvės pensiją pareiškėjui taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatos.

        Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinė byla Nr. eI2-199-289/2021 buvo sustabdyta iki bus išspręsta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų byla Nr. I-5849-289/2019 (teisminio proceso numeris 3-64-3-01043-2019-6) Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-882-1062/2021 (teisminio proceso numeris 3-64-3-01043-2019-6) nurodoma, kad „apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojant tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje, buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.“

        Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo nuspręsta neįskaičiuoti į pareiškėjo stažą laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. liepos 28 d. Taip pat darytina išvada, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai taikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3255, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, negali būti patenkintas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių V. Ž. prašymą nagrinėti iš naujo ir spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, bei netenkintinas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                        Arvydas Martinavičius

                                        Jarūnė Sedalienė

                                        Virginijus Stankevičius