Civilinė byla Nr. e2A-343-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02113-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.4.4.5.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl reikalavimo teisių perleidimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pegama“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo 2011 m. spalio 25 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Piliuona“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/10/25, pagal kurią Danske Bank A/S Lietuvos filialas naujajam kreditoriui UAB „Piliuona“ perleido reikalavimo teises į 640 943,92 Eur (2 213 051,28 Lt) finansinį reikalavimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui buvo įkeistas skolininkui UAB „Saulės lietus“ priklausantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenis neskelbtini). Hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė, numatyta hipotekos lakšte (1 306 000 Lt) 378 243,74 Eur. Įkeitimo lakštu buvo įkeista nuomos teisė į 0,7958 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 1,9058 ha žemės sklype, (duomenis neskelbtini). Taip pat įkeitimo lakštu buvo įkeisti įrengimai, kurių vertė (666 230 Lt) 192 953,54 Eur; įkeistos visos apyvartoje esančios prekių atsargos, esančios adresu (duomenis neskelbtini), kurių vertė lygi (58 120 Lt) 16 832,72 Eur; įkeistos esamos lėšos ir būsimos piniginės įplaukos, pervedamos į UAB „Saulės lietus“ atsiskaitomąją sąskaitą. 2007 m. kovo 13 d. ir 2007 m. kovo 14 d. turto pirkimo – pardavimo sutartimis visi įkeisti daiktai, gavus kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo sutikimą buvo parduoti UAB „Pegama“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku yra ieškovas A. S. Turtas buvo reikalingas UAB „Pegama“ veiklai.
3. 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Saulės lietus“ neegzistavo. Ji buvo bankrutavusi, likviduota, 2009 m. gruodžio 3 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro Ieškovo manymu, reikalavimo perleidimas nebuvo galimas, nes išieškojimas iš įkeisto turto buvo neįmanomas, todėl ginčijamas sandoris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra niekinis ir negaliojantis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino niekine ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo 2011 m. spalio 25 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Piliuona“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį; iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo priteisė 585,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
5. Teismas nustatė, kad kreditorius teigdamas, jog Danske Bank A/S Lietuvos filialas UAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro metu turėjo 2 147 621,56 Lt reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Pegama“, tačiau tai tik prielaida, kuri neįrodyta.
6. Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2-270-259/2009) tvirtina faktą, kad civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Saulės lietus“ ieškinį atsakovei UAB „Pegama“, trečiajam asmeniui AB Sampo bankui (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas) dėl skolos ir netesybų išieškojimo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad UAB „Pegama“ iki teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumoka ieškovei – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), kompensuoja patirtas bylinėjimosi išlaidas – 578,24 Eur (2 000 Lt). Taikos sutartimi šalys pareiškė, kad daugiau jokių mokėjimų ar veiksmų, kurie nenurodyti taikos sutartyje, viena kitai neatlieka.
7. Teismas sprendė, kad imperatyvi CK 6.102 straipsnio 1 dalies norma reiškia draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti.
8. Ieškovo ginčijamos sutarties reikalavimo perleistinumo dalykas yra pasibaigusi likviduoto skolininko prievolė kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad likviduotoje UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje jokia apimtimi, joks bankrutavusios įmonės reikalavimas į UAB „Pegama“ ne tik niekam nebuvo perleistas, bet ir byloje, aplinkybė, jog išregistruota įmonė turėjo 621 994,20 Eur (2 147 621,56 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Pegama“ nebuvo įrodyta.
9. Teismas sprendė, kad ieškovo ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perleistas negaliojantis reikalavimas, todėl ieškovo ginčijamą sutartį pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
10. Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Piliuona“ prašo priimti naujus įrodymus; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012, kuris paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, buvo atmestas atsakovės UAB „Pegama“ priešieškinio reikalavimas ieškovei UAB „Piliuona“, atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir kitiems atsakovams dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Priešieškinis buvo grindžiamas tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu kaip šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsniu, įsiteisėję Kauno apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriais nustatytas reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo faktas, turi res judicata galią toje byloje dalyvavusiems asmenims, t. y. atsakovams UAB „Piliuona“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje įtrauktai UAB „Pegama“, o teismų nustatytos aplinkybės visiems šioje byloje dalyvaujantiems asmenims turi prejudicinę galią ir negali būti tuo pačiu pagrindu kvestionuojamos.
10.2. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad po UAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro paaiškėjo, jog egzistuoja neišieškotas įmonės reikalavimas skolininkei UAB „Pegama“. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai iš UAB „Pegama“ priteista 2 147 621,56 Lt skola.
10.3. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas galiojantis reikalavimas, kadangi atsirado galimybė jį įvykdyti po UAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismas neatsižvelgė į 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu bei 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytus faktus dėl reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisto reikalavimo įmanomumo (galimybės jį įgyvendinti) bei atitinkamo CK 6.3 straipsnio 4 dalies, CK 6.102 straipsnio 2 dalies ir CK 6.128 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo.
10.4. Teismų sprendimais taip pat buvo užtikrinta, kad naujai paaiškėjęs UAB „Saulės lietus“ turtas (turtinė reikalavimo teisė į UAB „Pegama“) būtų paskirstytas nepažeidžiant įstatymų nustatyto bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu priteisus iš UAB „Pegama“ skolą, buvo pavesta ją paskirstyti UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikantis kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Dalis išieškotos skolos administratoriaus buvo paskirstyta visiems UAB „Saulės lietus“ kreditoriams. Skolos išieškojimas pagal vykdomąjį raštą dar nėra baigtas.
10.5. Kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai ignoravo pirmiau išnagrinėtą civilinę bylą dėl tų pačių teisinių santykių, apeliantė į bylą teikia tai patvirtinančius įrodymus: 2012 m. kovo 5 d. UAB „Pegama“ priešieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 kopiją, įsiteisėjusio 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 išrašą ir 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1253/2013 išrašą, kuriuos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos.
11. Apeliaciniame skunde apeliantas Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Ginčijamu sprendimu teismas pažeidė res judicata principą, nes ignoravo jau anksčiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo apelianto argumentus, kad ginčijama sutartimi niekaip nebuvo pažeistos ieškovo teisės. Ginčijama sutartis apskritai neturi jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Ieškovas net nebuvo skolininkas pagal tą reikalavimą, kuris perleistas sutartimi. Taigi nepriklausomai nuo to, sutartis galioja ar ne, tai neturi jokios teisinės reikšmės ieškovo teisių ir pareigų apimčiai, nes ginčijama sutartimi nebuvo perleistas joks į paties ieškovo asmenį nukreiptas reikalavimas. Atitinkamai ieškovas neturėjo teisės ginčyti sutarties, o ieškinys turėjo būti atmestas ir dėl to, kad ieškovas yra netinkamu ieškovu šioje byloje.
11.3. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nusprendė iš UAB „Pegama“ priteisti bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai 2 147 621,56 Lt skolos. Taigi jau po ginčijamos sutarties sudarymo momento teismas konstatavo, kad UAB „Saulės lietus“ turėjo konkretų debitorių ir atitinkamas realizuotinas teises bei priteisė atitinkamą sumą UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai, iš ko išplaukia tai, kad ir apelianto sutartimi perleistas reikalavimas galėjo būti faktiškai įgyvendintas. Ginčijama sutartimi buvo perleistas apelianto turėtas reikalavimas į UAB „Saulės lietus“. Kadangi šis skolininkas sutarties sudarymo momentu turėjo reikalavimo teisę į UAB „Pegama“, naujojo kreditoriaus pagal sutartį įsigyta teisė galėjo būti realizuota, ją nukreipiant į skolininką – UAB „Saulės lietus“.
11.4. Kauno apygardos teismo sprendime taip pat buvo konstatuota, kad UAB „Pegama“, nupirkusi turtą iš UAB „Saulės lietus“, už jį neatsiskaitė, o bankroto proceso metu šis įsiskolinimas nebuvo išieškomas, dėl ko nebuvo bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimai. Atitinkamai 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pažymima, kad UAB „Saulės lietus“ administratorius bankroto proceso metu UAB „Pegama“ skolos neįtraukė į debitorinių įsiskolinimų sąrašą, nesikreipė dėl įsiskolinimo išieškojimo. UAB „Saulės lietus“ bankroto administratorius 2008 m. vasario 26 d. pareiškė ieškinį UAB „Pegama“ tik dėl 35 400 Lt priteisimo ir byla buvo baigta taikos sutartimi. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kurios įstatymai nereglamentuoja ir kurios, normaliomis sąlygomis, neturėtų būti, t. y. pasibaigus juridiniam asmeniui tapo žinoma, kad bankroto proceso metu į UAB „Saulės lietus“ skolininkų sąrašą nebuvo įtraukta UAB „Pegama“, kuri bankrutuojančiai bendrovei pagal 2007 m. kovo 13 d. ir 2007 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartis liko skolinga 2 147 621,56 Lt už įsigytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
11.5. Teismas visiškai nepagrįstai konstatuoja, kad byloje ginčijamos sutarties reikalavimo perleistinumo dalykas yra pasibaigusi likviduoto skolininko prievolė kreditoriui. Įsiteisėjusiais sprendimais yra nustatytas faktas dėl sutartimi perleisto reikalavimo realizavimo įmanomumo (galimybės jį įgyvendinti) bei šiame kontekste detaliai išaiškintos atitinkamos CK 6.3 straipsnio 4 dalies, CK 6.102 straipsnio 1 dalies ir CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatos.
11.6. Be to, ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, kas taip pat buvo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Ginčijama sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Piliuona“ ir Danske Bank A/S, t. y. Danijos Karalystėje registruoto juridinio asmens, kuris sutarties sudarymo procese buvo atstovaujamas Lietuvos filialo. Šiuo atveju ieškinys pareikštas Danske Bank A/S Lietuvos filialui, tai yra subjektui, kuris nėra juridinis asmuo ir kuris sutarties sudaryme veikė tik kaip nurodyto Danijos Karalystės juridinio asmens atstovas. Ieškinys turėjo būti reiškiamas Danske Bank A/S, tai yra Danijos bendrovei, o filialas apskritai negali būti atsakovu teisme. Tai, kad juridinio asmens filialas negali būti atsakovu teisme, pripažįstama ir teismų praktikoje.
11.7. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš apelianto Danske Bank A/S. Teismo sprendime nėra pateikta pozicijos, kodėl tai yra padaryta. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad nėra pagrindo naikinti visą sprendimą, tuomet yra pagrindas naikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes byloje atsakovais buvo patraukti du asmenys, o bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš abiejų atsakovų po lygiai.
12. Ieškovas A. S. atsiliepime į apelianto Danske Bank A/S Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neignoravo anksčiau priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimais nustatytų aplinkybių. Minėti sprendimai neturi res judicata galios, nes bylose dalyvavo ne tie patys asmenys. Sprendimai nesukėlė teisinių pasekmių nedalyvavusiems byloje asmenims. Bylos skiriasi ir savo faktinėmis aplinkybėmis.
12.2. UAB „Saulės lietus“ neegzistavo ginčijamo sandorio sudarymo momentu, todėl apie reikalavimo perleidimą, įvykusį 2011 m. spalio 25 d. tapo neįmanoma pranešti skolininkei UAB „Saulės lietus“ ir (ar) įteikti jai reikalavimo perleidimo fakto įrodymą kaip reikalauja CK 6.109 straipsnio 1 dalis. Šios teisės normos reikalavimo nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu ir išieškojimą šio reikalavimo atžvilgiu negalimu.
12.3. Ieškovas turi teisę reikšti ieškinį byloje, nepriklausomai nuo to ar sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia jo teises.
12.4. UAB „Pegama“ nebuvo įtraukta į BUAB „Saulės lietus“ skolininkų sąrašą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodo, kad kyla abejonių ar tikrai UAB „Pegama“ buvo skolinga įmonei UAB „Saulės lietus“, laikydamas šią skolą neįrodyta.
12.5. Aplinkybė apie tariamai neišieškotą debitorinę UAB „Pegama“ skolą įmonei UAB „Saulės lietus“ buvo žinoma visą laiką. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ji tapo žinoma tik po įmonės likvidavimo.
12.6. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Ieškinį pareiškus Danske Bank A/S Lietuvos filialui laikytina, kad ieškinys pareikštas pačiam Danske Bank A/S. Apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas, o tai sudaro pagrindą skirti jam baudą.
2. Trečiasis asmuo UAB „Pegama“ atsiliepime į apeliantų Danske Bank A / S Lietuvos filialo ir UAB „Piliuona“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prijungti prie bylos naujus įrodymus. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
13.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad prievolė yra pasibaigusi bei egzistuoja CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įkeitimo pabaigos pagrindas. Teismas pripažino įkeitimą pasibaigusiu ir likusiems objektams, dėl kurių nebuvo kreiptasi priimant 2012 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Tai yra nauja aplinkybė ne tik šios bylos ieškiniui pareikšti, bet ir 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimui peržiūrėti.
13.2. Apelianto UAB „Piliuona“ nurodytas lėšų išieškojimas tik patvirtina faktą, kad po neteisėto Kauno apygardos teismo sprendimo vykdomi ir neteisėti turto atėmimo iš UAB „Pegama“ veiksmai.
13.3. Priešingai nei teigia apeliantas Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ginčijama 2011 m. spalio 25 d. sutartis pažeidžia ieškovo teises. 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių, užtikrintų hipoteka ir įkeitimu, pardavimas – UAB „Piliuona“ leido atimti visą turtą iš UAB „Pegama“ ir reikalauti iš ieškovo asmeniškai sumokėti 193 443 Eur.
13.4. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimas kvestionuoja visus kitus teismų sprendimus ir nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-231-943/2019 nurodė, kad 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Piliuona“ perimdama UAB „Saulės lietus“ kreditorių finansinius reikalavimus į likviduotą juridinį asmenį turėjo suprasti, jog likviduojant juridinį asmenį jo turėtos teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės ir pareigos, atitinkamai ir teisės, baigiasi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Apeliantė UAB „Piliuona“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t. y. 2012 m. kovo 5 d. UAB „Pegama“ priešieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 kopiją, įsiteisėjusio 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 išrašą, 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1253/2013 išrašą, kuriuos prašo prijunti prie bylos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo Kauno apygardos teisme pirmiau išnagrinėtą civilinę bylą dėl tų pačių teisinių santykių.
5. Trečiasis asmuo UAB „Pegama“ kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties kopiją, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1178-577/2019, kurią prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad šioje nutartyje konstatuojama, kad prievolė yra pasibaigusi bei egzistuoja CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įkeitimo pabaigos pagrindas.
6. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
7. Pastebėtina, kad įrodinėjimo procese teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ar iš kitų informacinių sistemų bei registrų, šią teisę numato CPK 179 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės UAB „Piliuona“ ir trečiojo asmens UAB „Pegama“ pateiktus papildomus įrodymus.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
8. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi UAB „Saulės lietus“ buvo iškelta bankroto byla Nr. B2-856-601/2007. 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimis buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. 2009 m. gruodžio 3 d. bankrutavusi UAB „Saulės lietus“ Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
9. 2011 m. spalio 25 d. sudaryta sutartimi Danske Bank A/S perleido UAB „Piliuona“ reikalavimo teises į bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ 640 943,92 Eur (2 213 051,28 Lt) dydžio įsiskolinimą kreditoriui Danske Bank A/S ir visas reikalavimo teises, kylančias hipotekos lakšto ID 01120060027279 ir įkeitimo lakšto ID 01220060027283 pagrindu.
10. 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu Nr. 2-1119-601/2012, kuris 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2A-1253/2013 paliktas nepakeistu, bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai iš UAB „Pegama“ priteista 621 994,20 Eur (2 147 621,56 Lt) skola.
11. Minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje UAB „Pegama“ buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti niekine ir negaliojančia UAB „Piliuona“ ir atsakovo Danske Bank A/S 2011 m. spalio 25 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11/09/14-1.
12. 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, UAB „Pegama“ (atstovaujamos direktoriaus ir vienintelio akcininko A. S. (ieškovo)) priešieškinis buvo atmestas.
13. Ieškovas A. S. Vilniaus apygardos teismui pareiškęs ieškinį dėl UAB „Piliuona“ ir atsakovo Danske Bank A/S 2011 m. spalio 25 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodo, kad jis turi teisę reikšti ieškinį šioje byloje, nes yra UAB „Pegama“ vienintelis akcininkas ir vadovas.
14. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad ieškovo ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perleistas negaliojantis reikalavimas, todėl UAB „Piliuona“ ir atsakovo Danske Bank A/S 2011 m. spalio 25 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino negaliojančia.
15. Apeliantas Danske Bank A/S Lietuvos filialas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas pažeidė res judicata principą, nes ignoravo jau anksčiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes; 2) ginčijama sutartimi niekaip nebuvo pažeistos ieškovo teisės, todėl jis neturėjo teisės ginčyti sutarties; 3) įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktas apie UAB „Saulės lietus“ 621 994,20 Eur (2 147 621,56 Lt) dydžio reikalavimą skolininkei UAB „Pegama“, todėl tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, neva UAB „Saulės lietus“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Pegama“; 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartimi buvo perleistas negaliojantis reikalavimas; 5) ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, todėl tai buvo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti; 6) teismas visiškai nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo.
16. Apeliantė UAB „Piliuona“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad: 1) reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo ir galiojimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kuris šioje byloje dalyvaujantiems asmenims turi res judicata galią; 2) įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad po UAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro paaiškėjo, jog egzistuoja neišieškotas įmonės reikalavimas skolininkei UAB „Pegama“; 3) įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas galiojantis reikalavimas, kadangi atsirado galimybė jį įvykdyti po UAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; 4) įsiteisėjusiu teismo sprendimu užtikrinta, kad naujai paaiškėjęs UAB „Saulės lietus“ turtas (turtinė reikalavimo teisė į UAB „Pegama“) būtų paskirstytas nepažeidžiant įstatymų nustatyto bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.
Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas gindamasis nuo ieškinio reikalavimų, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijama sutartimi niekaip nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir pareigos, todėl jis laikytinas netinkamu ieškovu šioje byloje bei neturi reikalavimo teisės.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į šiuos apelianto argumentus, jų nenagrinėjo bei nesprendė dėl ieškovo suinteresuotumo ir teisės reikšti ieškinį, o tai lėmė esminę klaidą priimant skundžiamą sprendimą.
19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, taip pat įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neteisingai taikė proceso teisės normas bei nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto Danske Bank A/S Lietuvos filialo nurodytus argumentus, susijusius su ieškovo galimybe ginčyti UAB „Piliuona“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2011 m. spalio 25 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kurį egzistuoja pagrindas panaikinti.
20. Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotu asmeniu šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kuri nustatoma tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176 –185 straipsniuose, ir tik tuomet darytina išvada, ar konstatuotinas teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Taigi iš tiesų, ieškovo tinkamumo klausimas yra viena iš nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje, nes ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004).
21. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir kt.).
22. Byloje nustatyta, kad ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys yra šios bylos atsakovai UAB „Piliuona“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Šia sutartimi Danske Bank A/S Lietuvos filialas perleido UAB „Piliuona“ 640 943,92 Eur (2 213 051,28 Lt) finansinį reikalavimą į šiuo metu jau bankrutavusią ir likviduotą bendrovę UAB „Saulės lietus“. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1119-601/2012 pagal ieškovo UAB „Piliuona“ ieškinį atsakovei UAB „Pegama“ dėl skolos priteisimo ir paskirstymo kreditoriams, tretieji asmenys UAB „Kirkiliavas“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas.
23. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 pabrėžė, kad ginčas kilęs dėl bankroto proceso metu likviduotos įmonės UAB „Saulės lietus“ neišieškotos debitorinės skolos, atsiradusios už parduotą visą įmonės turtą atsakovei UAB „Pegama“, t. y. UAB „Pegama“ nupirkusi turtą už jį neatsiskaitė, o bankroto proceso metu šis įsiskolinimas nebuvo išieškomas, dėl ko nebuvo bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimai.
24. Patenkindamas ieškinį, Kauno apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Pegama“ turi pareigą atsiskaityti su likviduotos įmonės kreditoriais, todėl priteisė iš UAB „Pegama“ bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai 621 994,20 Eur (2 147 621,56 Lt) skolą, 6 procentų procesines palūkanas, paskirstė iš UAB „Pegama“ priteistą skolą UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikydamasis bankroto byloje Nr. B2-856-601/2007 nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedė šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti bankroto administratoriui UAB „Viresita“.
25. Minėtos bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Pegama buvo pareiškusi priešieškinį ieškovei UAB „Piliuona“ ir atsakovams UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10 – ojo notarų biuro notarei Ž. Palaimienei ir Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. UAB „Pegama“ ginčydama reikalavimo teisių perleidimo sutartis, taip pat ginčijo ir šioje byloje ieškovo A. S. ginčijamą 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tačiau Kauno apygardos teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, konstatuodamas, kad nėra pagrindo spręsti, kad Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą perleido UAB „Piliuona“ negaliojantį turtinį reikalavimą, o UAB „Piliuona“ neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl šio turtinio reikalavimo teisių įgyvendinimo.
26. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1253/2013 Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybės, sprendžia, kad ieškovas A. S. būdamas UAB „Pegama“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, ginčija sandorį, kurio šalimi jis nėra ir kuris neturi jokios tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms asmeniškai. Kaip jau minėta, ieškovo ginčijama 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas perleido naujajam kreditoriui UAB „Piliuona“ reikalavimo teisę į 640 943,92 Eur (2 213 051,28 Lt), kilusią iš bankrutavusios ir likviduotos UAB „Saulės lietus“ prievolės Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Bankrutavusios ir likviduotos bendrovės UAB „Saulės lietus“ kreditoriams sužinojus, kad UAB „Pegama“ nėra atsiskaičiusi su UAB „Saulės lietus“ pagal jų sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „Piliuona“ pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-1119-601/2012) iš skolininko UAB „Pegama“. Pažymėtina, kad skolininke yra laikoma bendrovė UAB „Pegama“, o ne ieškovas asmeniškai, todėl įvykdyti sutartimis prisiimtas prievoles taip pat turi UAB „Pegama“. Kadangi ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas į išregistruota iš Juridinių asmenų registro bendrovę, kurios pagrindu iš UAB „Pegama“ buvo priteista skola, dėl to, būtent UAB „Pegama“, o ne jos akcininkui ir direktoriui, atsirado teisė ginčyti 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, siekiant išvengti galimų prievolių vykdymo. Byloje nenustatyta, kad ieškovas asmeniškai turėjo įsipareigojimų UAB „Saulės lietus“ ar, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu skola būtų priteista ir iš jo.
28. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą. Dėl to, visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai pastarasis gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu (tinkamu ieškovu), teismas nagrinėja bylą iš esmės ir netinkamo ieškovo ieškinį atmeta (CPK 45 straipsnio 1 – 2 dalys).
29. Kaip minėta, CPK 45 straipsnis nustato galimybę netinkamą šalį pakeisti tinkama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Pegama“ jau ginčijo 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tais pačiais pagrindais pareiškusi priešieškinį į Kauno apygardos teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-1119-601/2012, todėl šalių pakeitimas šiuo konkrečiu atveju pagal CPK negalimas. Antraip susidarytų situacija, kuomet tas pats reikalavimas būtų išnagrinėtas du kartus.
30. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Danske Bank A/S Lietuvos filialio skundo argumentais, kad bet kokiu atveju, reikalavimo perleidimas pagal savo esmę yra tik kreditoriaus pasikeitimas, t. y. skolininkui, į kurį perleidžiamas reikalavimas, tai apskritai neturi jokios įtakos, nes jis bet kuriuo atveju savo prievolę turės įvykdyti – ar tai būtų naujasis kreditorius, ar pradinis kreditorius.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo skolininkas pagal reikalavimą, kuris perleistas ginčijama sutartimi. Taigi nepriklausomai nuo to ar sutartis galioja, ar ne, tai neturi jokios teisinės reikšmės ieškovo teisių ir pareigų apimčiai, nes ginčijama sutartimi nebuvo perleistas joks į paties ieškovo asmenį nukreiptas reikalavimas. Be to, ieškovas nepateikė argumentų, kodėl ginčijama sutartis kaip nors galėjo pažeisti jo teises ir kodėl teismas turėtų jas ginti.
32. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. UAB „Piliuona“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu prašydama iš ieškovo ir UAB „DWB Underground Technologies“ priteisti solidariai UAB „Pegama“ naudai 193 443 Eur žalos atlyginimą, savo reikalavimo teisę, kaip teigia ieškovas, iš esmės grįsdama ginčijama 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (civilinė byla Nr. e2-219-567/2018), tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo susidariusios situacijos vertinti kitaip. Ieškovo nurodomoje byloje, buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, tvirtinant, kad UAB „DWB Underground Technologies“ ir UAB „Pegama“ vadovo ir vienintelio akcininko A. S. neteisėtais veiksmais, sudarant ir vykdant 2011 m. birželio 17 d. UAB „Pegama“ nekilnojamojo turto (sandėlio ir dalies tvoros (duomenis neskelbtini), taip pat turtinės (nuomos) teisės į po objektais esantį žemės sklypą, kuriuos ji įsigijo iš UAB „Saulės lietus“ ir už kuriuos neatsiskaitė) panaudos sutartį, lėmusiais žalos atsiradimą UAB „Pegama“. Iš to darytina išvada, kad UAB „Piliuona“, skolininkei nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, ėmėsi veiksmų, tikslu išsiieškoti jai priteistą skolą, tačiau šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijama sutartis pažeidžia ieškovo teises.
33. Dėl išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas A. S. laikomas netinkamu ieškovu, kadangi ginčijama sutartis apskritai neturi jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl jis neturėjo teisės jos ginčyti, o ieškinys turėjo būti atmestas.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovų apeliacinius skundus tenkinti bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. S. ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovui A. S. buvo teikiama valstybės garantuojama pagalba, todėl iš jo priteisiamos tik atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
38. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 2 444,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį parengimu.
39. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą, už atsiliepimo į ieškinį parengimą taikomas 2,5 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 935,7 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui priteistina suma sudaro 2 339,25 Eur (935,7 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašoma priteisti 2 444,44 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinama ir atsakovui iš ieškovo priteisiamos 2 339,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
40. Atsakovė UAB „Piliuona“ atsiliepime į ieškinį prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad tokias išlaidas būtų patyrusi, į bylą nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui A. S. nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
42. Apeliantas Danske Bank A/S Lietuvos filialas už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 2 173,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu.
43. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, už apeliacinio skundo parengimą taikomas 1,7 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 262,7 Eur, todėl maksimali už apeliacinio skundo parengimą advokatui priteistina suma sudaro 2 146,59 Eur (1 262,7 Eur x 1,7). Atsižvelgiant į tai, apelianto prašoma priteisti 2 173,18 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, be to pažymėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo A. S. apeliantui Danske Bank A/S Lietuvos filialui 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
44. Taigi iš viso apeliantui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iš ieškovo A. S. priteisiama 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
45. Apeliantė UAB „Piliuona“ už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos priteisiamos jai iš ieškovo A. S.
46. Kitų dokumentų, patvirtinančių apeliantės UAB „Piliuona“ patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikta, todėl jos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Aido Strazdo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenis neskelbtini), atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 301694694, 2 339,25 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 25 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenis neskelbtini), atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 301694694, 1 575 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenis neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“, juridinio asmens kodas 122652732, 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Marius Bajoras
Romualda Janovičienė
Vigintas Višinskis