Civilinė byla Nr. 2A-244-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16429-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4.; 2.6.16.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2018 m. sausio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“, atstovaujamos advokato Gyčio Mekionio,   apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magnus ventus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. V., prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Trasanta“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kauno miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Magnus ventus“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2006 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2006/135 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2016 m. birželio 16 d. raštu informavo ieškovę, kad žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nėra naudojamas, jame esantys pastatai neeksploatuojami pagal jų paskirtį, nemokamas žemės nuomos mokestis. Ieškovė nuomojasi 3,3486 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2006 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Sutartimi nuomos terminas nustatytas iki 2034 m. balandžio 19 d. Žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys du šiltnamiai-paviljonai ir kiemo statiniai. 2009 m. spalio 23 d. ieškovė turimą valstybinės žemės nuomos teisę, esant Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 7 d. sutikimui, įkeitė kreditoriui UAB „Trasanta“ pagal prievoles, kurių suma yra  2 941 529 Lt. 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą, 2016 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino bankrutavusia ir nusprendė ją likviduoti. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovei priklausantys statiniai yra apleisti ar nenaudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, savarankiškai to nustatyti negalėjo, kadangi neturėjo ir neturi tam reikiamos kompetencijos ir žinių. Kadangi šiuo metu ieškovė yra bankrutavusi, ji vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, negali mokėti nuomos mokesčio ir naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, tačiau ši būsena yra laikina, kadangi bankroto administratorius šiuo metu aktyviai vykdo ieškovei priklausančio turto bei nuomos teisės pardavimo procedūras. Nutraukus nuomos sutartį ir ieškovei neturint teisės nuomotis ginčo žemės sklypo, sumažės ieškovės turimas turtas, pasunkės kito ieškovės turimo turto realizavimas, kadangi būsimi pirkėjai suinteresuoti pirkti ne tik statinius, o ir teisę naudotis žemės sklypu. Sprendimas nutraukti žemės nuomos sutartį yra neteisėtas bei sukels realią žalą ieškovei ir jos kreditoriams.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų mokėti žemės nuomos mokestį, tuo pažeisdama tarp šalių sudarytą žemės nuomos sutartį. Siekiant įmonei nuomos sutarties išsaugojimo, žemės nuomos mokestis pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį gali būti vertintinas kaip administravimo išlaidos, tačiau jokių įrodymų, jog nurodytas klausimas būtų sprendžiamas, ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nemokėdama nuomos mokesčio pažeidė nuomos sutartį, todėl atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės nuomone ieškovė neįrodė ir būtinų sąlygų prevencinio ieškinio tenkinimui - neteisėtų atsakovės veiksmų, galimos žalos.
3. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Trasanta“ su prevenciniu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo pasirašytos paskolos sutartys, kurių pagrindu trečiasis asmuo ieškovei paskolino 2 587 000 Lt. Siekiant užtikrinti prievolių įvykdymą ieškovė 2009 m. spalio 21 d. sutartinės hipotekos lakštais kreditorei įkeitė turtą bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisę pagal 2006 m. balandžio 19 d. sutartį. 2015 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismas patvirtino trečiojo asmens hipoteka užtikrintą kreditorinį reikalavimą ieškovei 1 020 900,46 Eur sumai ir 7 211,18 Eur dydžio trečiosios eilės finansinį reikalavimą. Žemės nuomos sutarties nutraukimas pažeis trečiojo asmens bei kitų ieškovės kreditorių teises, kadangi iš pastatų bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimo bus tenkinami trečiojo asmens UAB „Trasanta“ bei kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Taip pat žemės nuomos sutarties nutraukimas apsunkintų likusio ieškovės turto pardavimą.
4. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra vienas iš didžiausių įmonės kreditorių, nuomos mokestis patenka į savivaldybės sąskaitą ir trečiasis asmuo yra atsakingas už viešųjų erdvių, miesto parkų priežiūrą. Žemės sklypas 2014 m birželio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įtrauktas į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2014 metų sąrašą. Ieškovė įtraukimo į nurodytą sąrašą neginčijo, todėl šioje byloje negali būti paneigta aplinkybė, kad žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį ir atsakovės nurodytas pagrindas nutraukti nuomos sutartį yra teisėtas bei pagrįstas. Žemės sklypo naudojimo būdas numatytas komercinės paskirties objektų teritorijos, tačiau nuvykus į vietą nustatyta, kad jokia veikla vykdoma nėra. Ieškovė yra likviduota, todėl niekada nuomos mokesčio nemokės, o naujasis savininkas galės kreiptis dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo. Ieškovė nuomos mokesčio nemoka nuo 2009 metų ir yra skolinga 320 477,63 Eur, skolos priteistos teismo sprendimais. Nuomos mokesčio nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl atsakovė turi teisę reikšti reikalavimą nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys, jog ieškovė išnuomoto žemės sklypo nenaudojo pagal jo paskirtį bei šalių sutartimi numatytu būdu. Atsakovės atstovui nuvykus į vietą ir atlikus patikrinimą nustatyta, jog jokia veikla nėra vykdoma, šias aplinkybes iš dalies patvirtina duomenys iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Žemės sklype nuo 1993 metų, o su statiniais nuo 1999 metų, nebuvo vykdoma jokia veikla, numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje. Vienas statinys šiltnamis-paviljonas, pradėtas statyti 2003 metais, liko nepabaigtas. Sutartimi numatytas naudojimo  būdas - komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba, duomenų, jog ieškovė laikėsi sutarties 4 punkte numatytų sąlygų, teismui nepateikė.
7. Teismas atmetė argumentus, kad ieškovė dėl jai iškeltos bankroto bylos negali vykdyti objekte ūkinės veiklos, kadangi, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, atsakovės paaiškinimų, ginčo sklype ir iki bankroto bylos iškėlimo gana ilgą laiką nebuvo vykdoma jokia komercinė veikla. Kad pastatai yra menkaverčiai, apleisti bei nenaudojami patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Trasanta“ į bylą pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas, kuriame aprašyta fizinė žemės sklypo ir jame esančių statinių charakteristika. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2015 metais, tačiau duomenų, jog ieškovė iki bankroto bylos  iškėlimo būtų vykdžiusi sutartimi sulygtą veiklą, teismui pateikta nebuvo. Jog žemės sklype nebuvo vykdoma žemės paskirtį atitinkanti veikla, patvirtina 2014 m. birželio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. A-1753 Dėl nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2014 metų sąrašo patvirtinimo. Į nurodytą sąrašą yra įrauktas ieškovei išnuomotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. birželio 16 d. pranešimo pateikimas ieškovei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovei eilę metų nemokant nuomos mokesčio ieškovė pažeidė nuomos sutartį, o atsakovė įgijo pagrindą  nutraukti vienašališkai nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei pranešimai dėl nemokamo nuomos mokesčio buvo siunčiami jau nuo 2011 metų, todėl nuomos mokesčio nemokėjimas veikiau buvo nuolatinė ieškovės būsena, nei laikina.
9. Teismo nuomone ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovė turėjo teismui pateikti duomenis, jog nuomojama žemė yra naudojama pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, numatytą jos tikslinę paskirtį, naudojimo būdą bei buvo mokamas žemės nuomos mokestis, tačiau tokių duomenų byloje nėra, o vien sutarčių nutraukimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais. Kreditorių interesų tenkinimas negali būti vertinamas kaip absoliutus. Atsakovė eilę metų nemoka nuomos mokesčio, kuris turėtų būti mokamas į savivaldybės biudžetą, todėl negalima daryti išvados, jog viešojo intereso bankroto byloje užtikrinimas yra svarbiau už visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikį racionaliai naudoti žemę bei gauti lėšas viešosioms reikmėms tenkinti, tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
10. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) parko teritoriją, tačiau nėra tinkamai eksploatuojamas, neišvystytas, nors išvystymo potencialas yra.  Be to, žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė, o nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti ir realaus pavojaus žalai ar nuostoliams atsirasti. Nutraukus žemės nuomos sutartį ir pardavus ieškovei priklausančius pastatus, neužkertamas kelias naujajam savininkui, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, sudaryti naują žemės nuomos sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Trasanta“, atstovaujama advokato Gyčio Mekionio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (3 t. b. l. 30-41). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turi teisėtą pagrindą nutraukti ginčo nuomos sutartį. Atsakovė turi įrodyti esminį sutarties pažeidimą, kuris galėtų būti susijęs tik su statinių eksploatavimo funkcijos pažeidimu, pavyzdžiui, statinių nugriovimu, sunaikinimu, esminiu pabloginimu ar kt., tačiau tokio pažeidimo nustatyta nebuvo, ieškovei priklausantys statiniai vis dar tebestovi valstybei priklausančiame sklype, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti sutarties pažeidimą. Statinių būklė atitinka būklę, buvusią sutarties sudarymo ir pratęsimo metu, todėl faktinė situacija nepasikeitė.
2. Teismo teiginiai, neva ieškovė jau kurį laiką nevykdo komercinės veiklos sklype ir taip negaunama ekonominė nauda iš sklypo, yra niekaip nesusiję su nagrinėjamu ginču ir nepaneigia fakto, kad ieškovei priklausantys statiniai vis dar yra eksploatuojami, todėl nėra jokio sklypo naudojimo tikslo ir/ar paskirties pažeidimo. Ne ekonominės naudos gavimas yra kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmeniui suteiktina valstybinė žemė statinių eksploatavimui.
3. Nepagrįsta teismo išvada apie komercinės veiklos nevykdymą, nes sklypo suteikimo ieškovui tikslas ir priežastis nebuvo komercinės veiklos vykdymas. Sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų statybos, todėl joks kitoks sklypo naudojimas, negu yra dabar, nėra įmanomas. Ieškovė yra užstačiusi sklypą jai priklausančiais statiniais, o taip pat pradėjusi detalaus planavimo procedūrą, kurios tikslas  – statyti žemės sklype statinius.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei iškeltos bankroto bylos faktas nėra ir negali būti laikomas sutarties esminiu pažeidimu, nes niekas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl žemės nuomos sutarties vykdymo iki bankroto bylos iškėlimo, o bankroto procese turtinės teisės į sklypą ir ieškovei priklausančius pastatus yra pardavinėjamos, kas patvirtina, jog nuomos santykių tęstinumą yra siekiama užtikrinti. Apeliantė (jei neatsiras kitų pirkėjų) ketina tęsti minėtus teisinius santykius.
5. Teismo išvada, kad žemės sklype nuo 1993 m., o su statiniais nuo 1999 m., nebuvo vykdoma jokia veikla, numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje, yra nelogiška ir prieštarauja bylos aplinkybėms, nes sutartis buvo sudaryta 2006 m., o 2009 m. ji buvo atnaujinta. Atsakovė prieš išnuomodamas sklypą ir vėliau atnaujindama nuomos santykius, patikrino, ar ieškovė sutartį vykdo, todėl teismo išvados padarytos neįvertinus bylos situacijos, faktinių aplinkybių ir tarp šalių susiklosčiusių santykių.
6. Teismas išplėtė ginčo ribas, nepagrįstai interpretuodamas sutarties nutraukimo priežastis, tačiau ignoravo ir paneigė esminę aplinkybę – paties nuomotojo nurodytą sutarties nutraukimo priežastį – ieškovės bankrotą. Priežasčių nutraukti sutartį išplėtimas laikytinas nesusijusiu su bylos dalyku, be to, pažeidžiančiu rungimosi principą, pagal kurį pati ginčo šalis teisminiame ginče turi formuoti savo poziciją ir ją įrodinėti.
7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis pažeista ir pagristai nutraukta dėl to, kad ieškovė ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio. Atsakovė ieškovei niekada nebuvo nurodžiusi, kad ketina sutartį nutraukti būtent dėl šios priežasties. Sutarties nutraukimas nuomininkui nemokant nuomos mokesčio yra nuomotojo teisė, o ne įstatyme imperatyviai numatytas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas. Todėl atsakovei nesinaudojant šia teise, teismas neturėjo jokios teisės pats taikyti šį sutarties nutraukimo pagrindą. Ieškovė šiuo metu negali mokėti nuomos mokesčio dėl iškelto bankroto.
8. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad neegzistuoja prevencinio ieškinio sąlygos. Potencialios žalos kilimo riziką patvirtina trečiojo asmens į bylą pateiktas turto vertinimas, pagal kurį matyti, kad ieškovei priklausantys statiniai yra labai mažos vertės be teisių į sklypą, lyginant su statinių verte turint sklypo naudojimosi teises. Ne tik ieškovė dėl neteisėto sutarties nutraukimo patirs didelę žalą, bet ir jos kreditoriai, taip pat būtų pažeistas viešasis interesas.
12. Ieškovė BUAB „Magnus ventus“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. V., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti (3 t. b. l. 46-51). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovei valstybinė žemė buvo išnuomota dėl to, kad ant jo stovi ieškovei priklausantys statiniai, todėl vienintelė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir tikslas yra statinių eksploatavimas. Kadangi ieškovei priklausantys statiniai tebestovi žemės sklype, todėl atsakovė nepagrįstai siekia nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
2. Ieškovės bankroto bylos iškėlimas negali būti laikomas teisėtu sutarties nutraukimo pagrindu. Sutarties nutraukimas yra neproporcingas daromam pažeidimui, yra priimtas skubotai ir neatsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovė šiai dienai negali naudoti išsinuomoto žemės sklypo dėl objektyvių priežasčių bei į tai, kad pažeidimas yra laikinas, kadangi ieškovė planuoja perleisti teisę į valstybinės žemės nuomos sutartį trečiajam asmeniui.
3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė negali mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nes yra bankrutuojanti įmonė. Jos veiklą bei atliekamų mokėjimų eiliškumą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Atsakovės reikalavimas mokėti nuomos mokestį, nepaisant kitų kreditorių interesų, prieštarauja šio įstatymo nuostatoms bei pažeidžia viešąjį interesą.
4. Teismas neįvertino, kad sutarties nutraukimas sukels žalos tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams, tame tarpe apeliantei UAB „Trasanta”, kuriai yra įkeista valstybinės žemės nuomos teisė. Lėšos, gautos pardavus turtą, bus naudojamos ieškovės kreditorių reikalavimams patenkinti.
5. Atsakovei nutraukus sutartį, kils ir hipotekos galiojimo bei UAB „Trasanta” teisėtų lūkesčių pažeidimo klausimai, kadangi valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas lems hipotekos objekto - valstybinio žemės sklypo nuomos teisės pagal šią sutartį - panaikinimą.
13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (3 t. b. l. 52-60). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti ginčo sutartį.
2. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 9 d. rašte nurodytą informaciją ieškovė nesumokėjo žemės sklypo nuomos mokesčio ir taip pažeidė nuomos sutartį, o atsakovė įgijo pagrindą šią sutartį vienašališkai nutraukti. Bankroto bylos iškėlimas neatleidžia ieškovės nuo pareigos mokėti nuomos mokestį, kuris priskirtinas prie administravimo išlaidų.
3. Bankroto administratorius turėjo ir galėjo numatyti, kad nemokant žemės nuomos mokesčio, nuomos sutartis galės būti nutraukta vienašališkai. Norėdamas gauti daugiau pajamų iš likviduojamo turto, bankroto administratorius turėjo numatyti, kad sutarties išsaugojimas įmonei gali būti naudingas, tačiau jokių įrodymų, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimo ir šių išlaidų priskyrimo administracinėms lėšoms, nepateikė.
14. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą (3 t. b. l. 52-56). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas teisingai nurodė, kad nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Nors apeliaciniame skunde kalbama apie tariamai vykdytas teritorijų planavimo procedūras, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
2. Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis, ieškovė nėra kreipusis dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo inicijavimo, šiuo metu nėra priimto jokio sprendimo dėl žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimo organizavimo. Be to, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, šiuo metu žemė sklype yra tik menkaverčiai statiniai, todėl gali būti kvestionuojamas 3,3486 ha ploto valstybinės žemės sklypo poreikis nurodytų statinių eksploatavimui. Todėl atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti nuomos sutartį.
3. Statinių egzistavimas valstybinės žemės sklype negali būti prilyginamas jų eksploatavimui pagal paskirtį. Ieškovė pakankamai ilgą laikotarpį jokios ūkinės veiklos nei jai nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose, nei ginčo žemės sklype nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iškelta bankroto byla, jokios veiklos ji nevykdys ir ateityje. Tai patvirtina nuomos sutarties pažeidimą ir yra teisėtas pagrindas nuomotojui šią sutartį vienašališkai nutraukti.
4. Aplinkybė, kad ieškovei iškelta bankroto byla, laikytina tik papildoma aplinkybe, sudarančią pagrindą išvadai, jog ir ateityje ieškovė žemės sklype esančių statinių pagal paskirtį nenaudos. Todėl apeliantė nepagristai traktuoja teismo atliktą tiesioginių atsakovės sprendime nurodytų nuomos sutarties nutraukimo priežasčių (nevykdomos statinių eksploatacijos bei nuomos mokesčio nemokėjimo) vertinimą kaip ginčo ribų išplėtimą.
5. Teismo sprendime teisingai konstatuota, kad ieškovė eilę metų nemokėjo žemės nuomos mokesčio, pažeidė nuomos sutartį, o atsakovė įgijo pagrindą nutraukti nuomos sutartį vienašališkai (CK 6.564 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė (o ne teismas) dėl nuomos mokesčio nemokėjimo priėmė sprendimą nutraukti nuomos sutartį. Ieškovė ne kartą buvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo.
6. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksnių bei realios žalos grėsmės, taigi, nepagrindė prevencinio ieškinio. Atsakovės 2016 m. birželio 16 d. sprendimas nutraukti nuomos sutartį nebuvo nuginčytas, atsakovė, vienašališkai nutraukusi nuomos sutartį, elgėsi taip, kaip numatyta teisės aktuose.
7. Teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditorių interesų tenkinimas negali būti vertinamas kaip absoliutus. Ieškovės skola biudžetui dėl nesumokėto nuomos mokesčio taip pat padarė neigiamą įtaką viešajam interesui, o naudojant žemės sklypą pagal paskirtį galėjo būti sukurta pridėtinė vertė. Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti realaus pavojaus žalai ar nuostoliams atsirasti.
15. Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie LR KM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Departamentas palaiko poziciją, išdėstytą 2017 m. liepos 27 d. išvadoje Nr. TS-105-(3.28.) ir atsižvelgiant į tai, kad nuomos teisiniai santykiai nėra susiję su Departamento kompetencija kultūros paveldo apsaugos srityje, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (3 t. b. l. 44).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – atsakovė) 2016-06-16 raštu Nr. 8SD-3813-(14.8.7.) informavo ieškovę BUAB „Magnus ventus“ (toliau – ieškovė), kad 2006-04-19 valstybinės žemės nuomos sutartis  Nr. N19/2006-135 (2009-09-29 susitarimas Nr. 85) (toliau – žemės nuomos sutartis) bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nėra naudojamas, jame esantys pastatai neekspoatuojami pagal jų paskirtį, nemokamas žemės nuomos mokestis.
19. Ieškovei pareiškus prevencinį ieškinį, kuriuo ji prašo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų prevenciniam ieškiniui tenkinti, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų ir realios grėsmės žalai ar nuostoliams atsirasti.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės prevencinis ieškinys dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
21. Trečiasis asmuo UAB „Trasanta“ ieškovės pusėje, kuriai, siekiant užtikrinti prievolių įvykdymą,  ieškovė 2009-10-21 sutartinės hipotekos lakštais įkeitė turtą bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisę pagal žemės nuomos sutartį ir kurios kreditorinius reikalavimus yra patvirtinęs teismas ieškovės bankroto byloje (2015-11-24 nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino trečiojo asmens hipoteka užtikrintą kreditorinį reikalavimą ieškovei 1 020 900,46 Eur sumai ir 7 211,18 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą; Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. eB2-217-773/2018, CPK 179 str. 3 d.) (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
22. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d.).
23. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-527-695/2016).
24. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
25. Atmetami apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turi teisėtą pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį.
26. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra valstybės patikėtinė, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktas, patvirtinti 1994-12-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1244). Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai (Nacionalinė žemės tarnyba) kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.
27. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A2-01-4245 pagrindu ieškovei 3, 3486 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas 28 netams (žemės nuomos sutarties 1, 2,3 p.).  Šalys žemės nuomos sutarties 4 punktu susitarė, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, naudojimo  būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 str. 5 d.), o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ginčo žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyta, kad ginčo sklype yra šie statiniai: nebaigtas statyti pastatas šiltnamis-paviljonas (baigtumo procentas – 4 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.), kadastro duomenų nustatymo data 2003 m., šiltnamis-paviljonas-kadastro duomenų nustatymo data 1999 m., ir kiti kiemo statiniai, kurių kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. Jog pastatai yra menkaverčiai, apleisti bei nenaudojami patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Trasanta“ į bylą pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas, kuriame aprašyta fizinė žemės sklypo ir jame esančių statinių charakteristika - „Maksimalus ir geriausias žemės sklypo panaudojimas atitinka Registro centro nurodytą paskirtį – komercinės paskirties teritorijos. Sklypas neišvystytas, turi išvystymo potencialą.“; „Pastatas-šiltnamis-paviljonas, statybos metai – 2003, nebaigtas statyti, baigtumas – 4 proc. <...> Apžiūros metu  pastato užstatytoje teritorija apžėlusi, matyti į žemę įkasti  betono stulpai – pamatų fragmentai“; „Pastatas-šiltnamis-paviljonas, 1999 m. statybos, 100 proc. baigtumo <...> Apžiūros metu pastato ir jo apdailos būklė patenkinama. Pastatas nenaudojamas, susidaro nuomonė, kad ir vertinimo dieną pastatas buvo vidutinės būklės“. 2014-06-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1753 „Dėl nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2014 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2014 metų sąrašas, į kurį 25 eilės numeriu  yra įrauktas ieškovei išnuomotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei bankroto byla iškelta 2015 metais, tačiau duomenų, jog ji laikėsi žemės nuomos sutarties 4 p. numatytų sąlygų dar iki bankroto bylos iškėlimo, teismui nepateikė.
28. Atsakovės, trečiojo asmens – Kauno miesto savivaldybės administracijos teiktais į bylą procesiniais dokumentais nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas ieškovei ne aukciono tvarka kaip šiame žemės sklype esančių statinių savininkui šių statinių eksploatavimui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte. Jau minėta (šios nutarties 27 pastraipa), kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkė yra ieškovė, tačiau vien statinių buvimo valstybiniame žemės sklype faktas nepatvirtina jų eksploatavimo pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai (Nekilnojamo turto registro duomenys apie pastato –šiltnamio –paviljono 4 proc. baigtumą 2003 m. nustatyti kadastro duomenys, bei iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtinanti 2017 m. Ekspertinio tyrimo akte pateikiama tiriamųjų objektų fizinė charakteristika, kad nebaigto statyti pastato – šiltnamio-paviljono, statybos metai - 2003,  užstatyta teritorija apžėlusi, matyti į žemę įkasti betono stulpai – pamatų fragmentai, kad pastato baigtumas 4 proc.; kad pastatas – šiltnamis-paviljonas, 1999 m. statybos, nenaudojamas, vertinimo dieną buvo vidutinės būklės; 2014-06-19 teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčytas įsakymas dėl ginčo žemės sklypo įrašymo į nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą) pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovė išnuomoto žemės sklypo nenaudojo pagal jo paskirtį bei šalių sutartimi numatytu būdu. Pažymėtina, kad ir pateiktame prevenciniame ieškinyje ieškovė nenurodo nei vienos aplinkybės, kuri leistų spręsti apie jos statinių eksploatavimą, vykdytą komercinę veiklą ginčo sklype.
29. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė yra pradėjusi detalaus planavimo procedūrą, kurios tikslas statyti žemės sklype statinius, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (kurios viena iš funkcijų – teritorijų planavimas; LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p.) nurodo, jos turimais duomenimis ieškovė nėra kreipusis dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo inicijavimo, šiuo metu nėra priimto jokio sprendimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumento rengimo organizavimo.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto duomenis išnuomotame žemės sklype yra pastatai, kurių: 1999 m. statybos nenaudojamo pastato-šiltnamio-paviljono užstatytas plotas 438,00 kv. m, 2003 m. pradėto statyti, bet taip ir nepastatyto (baigtumas 4 proc., o užstatyta teritorija, kurioje matyti į žemę įkasti betono stulpai – pamatų fragmentai, apžėlusi) pastato-šiltnamio-paviljono užstatytas plotas 1 313,00 kv. m, duomenų apie kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių užstatytą plotą nėra, kai tuo tarpu išnuomotas žemės plotas, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti yra 33 486 kv. m, kas kelia pagrįstų abejonių dėl išnuomoto valstybinės žemės sklypo poreikio jame esančių statinių eksploatavimui; duomenų apie ieškovės pradėtą detalaus planavimo procedūrą, kurios tikslas statyti žemės sklype statinius, nėra (šios nutarties 29 pastraipa), o visa tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nesilaikė žemės nuomos sutarties 4 punkte numatytų sąlygų. 
31. Bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys paneigia apeliantės teiginius, kad vienintelis atsakovės motyvas nutraukti žemės nuomos sutartį buvo ieškovės įmonės bankrotas, o teismas nepagrįstai interpretuodamas sutarties nutraukimo priežastis, išplėtė ginčo ribas. 2016-06-16 rašte (šios nutarties 18 pastraipa) aiškiai nurodytos žemės nuomos sutarties nutraukimo priežastys: žemės sklypas nėra naudojamas, jame esantys pastatai neekspoatuojami pagal jų paskirtį, nemokamas žemės nuomos mokestis. Atsakovės siekį nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, grindžiamą tuo, kad ieškovė BUAB „Magnus ventus“ nemoka žemės nuomos mokesčio ir žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, nurodė ir ieškovė pateiktame prevenciniame ieškinyje. Šias žemės nuomos sutarties nutraukimo priežastis teismas analizavo ir vertino. Pirmosios instancijos teismas atmetė argumentus, jog ieškovei iškelta bankroto byla ir ji negali vykdyti ūkinės veiklos, pagrįstai konstatavęs, kad ginčo sklype ir iki bankroto bylos iškėlimo gana ilgą laiką nebuvo vykdoma jokia komercinė veikla.
32. Žemės nuomos sutartyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas į Kauno miesto savivaldybės sąskaitą šios savivaldybės nustatytais terminais ir tvarka (sutarties 12 p.), o nuo nesumokėto arba pavėluotai sumokėto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną nuomininkas įsipareigoja Kauno miesto savivaldybei mokėti delspinigius (sutarties 14 p.). Nuomininkas įsipareigoja laikytis įstatymų ir nuomos sutarties sąlygų. Už jų nevykdymą jis atsako pagal įstatymus (sutarties 16 p.).
33. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovei pranešimai dėl nemokamo nuomos mokesčio buvo siunčiami jau nuo 2011 metų (atskiras priedas prie bylos – 2011-07-25 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr.8SD, 2012-09-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr.(A27V123)-2-4155, 2012-01-19 Kauno mieto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus priminimas  Nr.09-2-43, 2013-05-15 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr.8SD-(1487)-2505, 2015-05-22 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr.8SD-2871-(14.8.49.). Pagal Kauno miesto savivaldybės pateiktą mokesčių mokėjimo kortelę (2017-05-10), ieškovė yra skolinga 320 477,63 Eur žemės nuomos mokesčio. Skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės, kad trečiasis  asmuo  su ieškiniu dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi jau 2012-04-12, teismas ieškinį tenkino, skolą priteisė, tačiau ieškovei skolos nemokant, trečiasis asmuo kreipėsi skolai išieškoti su vykdomuoju raštu į antstolį; atitinkamai ir vėliau, ieškovei nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį, trečiasis asmuo  dėl nuomos mokesčio išieškojimo eilę kartų kreipėsi į teismą. Kaip nurodyta sprendime, šių aplinkybių ieškovė neginčijo, jas patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys  (CPK 179 str. 3 d.): 2012-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių Kauno miesto Savivaldybei priteista 118 254,60 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio skola už 2009 – 2011 m. laikotarpį, 4894,09 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų iš atsakovės UAB „Magnus ventus“ (civ. byla Nr. 2-8144-192/2012); 2013-10-10 priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta Išieškoti iš skolininkės UAB „Magnus ventus“  kreditorei Kauno miesto savivaldybei 111923,28 Lt skolą, 4476,93 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (116400,21 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-09) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (civ. byla Nr. L2-20671-584/2013); 2014-04-14 priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Magnus ventus“ 127912,32 Lt skolos, 3504,80 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (131417,12 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės naudai (civ. byla Nr. L2-10582-800/2014); 20105-28 priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Magnus ventus“ kreditoriui Kauno miesto savivaldybei 185.229,-Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 6.297,81 Eur delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-28 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (civ. byla Nr. L2-15800/2015). Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimo ieškovei faktas pats savaime nepateisina einamojo žemės nuomos mokesčio nemokėjimą (LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 5 p.).
34. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žemės nuomos sutarties nuostatuose (šios nutarties 27, 30, 33 pastraipos) ir teisės normose (CK 6.564 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) nurodytų pagrindų nutraukti žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu buvimą, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovės veiksmai siekiant vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį yra teisėti ir pagrįsti (CPK 185 str.).
35. Bent vienos iš prevencinio ieškinio sąlygų (jos aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime) nebuvimas per se (pats savaime), net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos sąlygos, užkerta kelią prevencinio ieškinio patenkinimui. Todėl jau vien šios nutarties 34 pastraipos motyvai yra pakankamas pagrindas atmesti ieškovės prevencinį ieškinį.
36. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovei priklausantys statiniai yra labai mažos vertės be teisių į sklypą, lyginant su statinių verte, turint naudojimosi teises, kad dėl neteisėto sutarties nutraukimo kreditoriai patirs žalą. Šiame kontekste pastebi, kad perleidžiant valstybinės žemės nuomos teisę, žemės nuomininkas turi gauti išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą (CK 6.491 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius gali parduoti tik įmonės turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, bet ne daiktinę teisę. Kita vertus, nagrinėjamo ginčo atveju nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti realaus pavojaus žalai atsirasti (šios nutarties 22, 34 pastraipos). Ir trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kreditorių interesų tenkinimas negali būti vertinamas kaip absoliutus. Byloje nustatęs, kad ieškovei nenaudojant sklypo pagal paskirtį ir eilę metų nemokant žemės nuomos mokesčio į savivaldybės biudžetą, susidarė 320 477,63 Eur įsiskolinimas, o nurodyta suma atitinkamai galėtų būti perskirstoma miesto biudžete bei naudojama socialinėms, švietimo ir kitoms miestiečių viešosioms reikmėms tenkinti (LR biudžeto sandaros įstatymo 21 str. 1 d., 22 str. 1 d. 1 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 4, 12, 13, 18, 33 ir kt. p.), pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog viešojo intereso bankroto byloje ( t. y. grupės asmenų – įmonės kreditorių) užtikrinimas yra svarbiau už visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikį racionaliai naudoti žemę bei gauti lėšas viešosioms reikmėms tenkinti.
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių, trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
39. Trečiojo asmens UAB „Trasanta“ apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei, kurios pusėje dalyvavo apeliacinį skundą pateikęs trečiasis asmuo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.             

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas