Baudžiamoji byla Nr. 2K-257/2010

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                1.2.14.1.2.2; 1.2.9.4; 2.1.7.1; 2.1.7.4;

                                      2.3.4.6.2; 2.4.5.2.1; 2.4.5.2.2.

                                     

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 27 d.

Vilnius

 

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

nuteistajam T. L.,

gynėjui Jurijui Stepanovui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.

          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžiu T. L. dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

          Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl T. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį ir priimtas naujas nuosprendis. T. L. nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį  laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pagal BK 159 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteisti M. V. ir T. O. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskųsta ir neskundžiama kasacine tvarka.

          Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimus,

 

n u s t a t ė :

 

 

 

          Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu T. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 30 d., apie 23.30 val., žinodamas, kad M. V (gimęs 1992 m. kovo 13 d.) yra nepilnametis, pasiūlė jam važiuoti į kartingų nuomos punktą, esantį Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) ir iš ten pagrobti motorolerį „Tank Urban 250“. 2008 m. liepos 30 d., apie 24 val., T. L. ir M. V., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į aptvertą kartingų nuomos punkto teritoriją Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) ir pavogė R. V. priklausantį 9000 Lt vertės motorolerį „Tank Urban 250“.

          Kasaciniu skundu T. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendį.

          Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nurodo, kad jam inkriminuotų veikų nepadarė. Pasak T. L., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir nepilnamečio M. V. netiksliais ir prieštaringais parodymais. Kasatoriaus teigimu, Klaipėdos apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. nurodė, kad motorolerį „Tank Urban 250“ kartu su T. L. pavogė 2008 m. liepos 31 d., apie 24.00 val., tą patį patvirtino ir vėliau. Liudytojas M. P. nurodė, kad 2008 m. liepos 30 d. sutemus M. V. pakvietė jį į savo namo kiemą ir prašė užvesti pilkos spalvos motorolerį „Tank“. Vagystės laikas pagal šiuos parodymus neatitinka kaltinime nurodyto laiko, neaiškios tariamai padarytos vagystės datos. M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. P. padėjo jam ir T. L. užvesti motorolerį, taip pat M. P. žinojo, kad motoroleris vogtas, nes jam tai pasakė patys nuteistieji. Liudytojas M. P. nurodė, kad M. V. motorolerį užvedė pats, kad motoroleris vogtas ir kam šis priklausė, nežinojo.

          Kasatorius pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti svarbūs liudytojai – sargai, kurie budėjo kartingų nuomos punkte tuo metu, kai buvo pavogtas pilkos spalvos motoroleris „Tank Urban 250“. Sargai galėjo nurodyti tikslų vagystės laiką, apibūdinti ir atpažinti vagis, atsakyti į klausimą, kodėl nebuvo pranešta policijai, ir nurodyti kitas svarbias faktines aplinkybes.

          Anot T. L., byloje neapklaustas svarbus liudytojas Algis, pas kurį į namus po vagystės motoroleriu „Tank Urban 250“ atvažiavo M. V. ir ten jį paliko. Liudytojas Algis galėjo nurodyti laiką, kada M. V. atvažiavo pas jį, kokį tikslą turėjo, kas dar buvo su juo, ar buvo dar vienas motoroleris ir kokie jo požymiai.

          Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginiu, kad jis buvo nusikaltimo – motorolerio pagrobimo – sumanytojas, vėliau motoroleriu jis ir naudojosi. Tokia teismo išvada, pasak T. L., visiškai neatitinka byloje esančios medžiagos. Kaip nurodė M. V., motorolerį „Tank Urban 250“ 2008 m. liepos 31 d. jis paliko pas pažįstamą Algį ir pasiėmė 2008 m. rugpjūčio 8 d. Atsiimti motorolerį iš draugo Algio nuvažiavo su T. O. Abu nuvažiavo motoroleriu „Benz HOU“. Tą patį patvirtino ir T. O. T. L. pabrėžia, kad jis motorolerio „Tank Urban 250“ nevogė ir juo nesivažinėjo, o nepilnametis M. V. dėl motorolerio vagystės jį apkalbėjo, norėdamas sušvelninti savo padėtį.

          Kasatorius nurodo, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai privalo pašalinti visus prieštaravimus, remdamiesi byloje surinktais įrodymais. Šios nuostatos nesilaikymas įrodymų vertinimą daro neišsamų, paviršutinišką ir vienpusį, o tai reiškia, kad tokie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai pripažįstami esminiais BPK pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pagal prokuroro skundą, vertindamas įrodymus ir savaip juos interpretuodamas, T. L. teigimu, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį.

         

          Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

         

 

          Dėl apeliacinio proceso

 

          Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami. Apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Tam apeliacinės instancijos teismui suteikta galimybė atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymų tyrimas būtinas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. BPK 324 straipsnio 7 dalyje numatytu atveju yra galimybė įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus.

          Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį išteisinti T. L. ir priimdamas naują nuosprendį jį nuteisti, įrodymų tyrimo neatliko, o įrodymus įvertino remdamasis pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių nagrinėjimu, kuris neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes yra neišsamus.

          Apeliacinės instancijos teismas T. L. kaltumą grindė nuteistojo M. V. ir liudytojo M. P., iš dalies nuteistojo T. O. parodymais pirmosios instancijos teisme. Duodant šiems asmenims parodymus, pirmosios instancijos teismas skelbė ir jų parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nes nuteistųjų M. V. ir T. O. parodymai buvo labai lakoniški, o liudytojas M. P. pareiškė iš viso nieko neprisimenantis.

          Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas minėtų asmenų parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui T. L. kaltumą grindė tiesiogiai, o ne tikrindamas byloje esančius įrodymus. Taigi teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotiems parodymams faktiškai taikė BPK 276 straipsnio 1 dalį, pagal kurią šioje normoje numatytais atvejais gali būti paskelbti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, nors tai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, teismas netgi neteisingai cituoja nuteistųjų M. V. ir T. O. parodymus. Teismas teigia, kad T. L. važinėjosi pagrobtu motoroleriu „Tank Urban 250“, šį savo teiginį pagrįsdamas sutampančiais nuteistųjų M. V. ir T. O. parodymais, kad, sugedus šiam motoroleriui, T. L. jį paliko degalinėje, o M. V. ir T. O. pasiėmė. Anot teismo, ta aplinkybė, kad T. L. naudojosi vogtu motoroleriu, patvirtina nuteistojo M. V. nurodytą aplinkybę, jog šio motorolerio pagrobimo iniciatorius buvo būtent T. L. Tačiau nuteistieji M. V. ir T. O. šiame kontekste kalbėjo ne apie motorolerį „Tank Urban 250“, o apie kitą jų pačių pagrobtą motorolerį „Benz HOU“. Pasak šių nuteistųjų, M. V. pagrobtą motorolerį „Tank Urban 250“ buvo palikęs pas savo pažįstamą, vardu Algis.

          Faktiškai teismas T. L. inkriminuoto BK 159 straipsnio objektyviuosius požymius pagrindė ne įrodymais, o samprotavimais, prieštaraujančiais bylos aplinkybėms. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų M. V. ir T. O. nurodomas asmuo Algis byloje neapklaustas, nors jo parodymai irgi galėtų turėti reikšmės sprendžiant T. L. kaltumo klausimą.

          Byloje neišnaudotos ir kitos išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas kaip nuteistojo T. L. kaltumo įrodymą nurodo ir nukentėjusiojo R. V. parodymus, kad jo motorolerį „Tank Urban 250“ pagrobė du asmenys. Iš tikrųjų, pirmosios instancijos teisme šis nukentėjusysis parodė, kad motorolerį saugojo kartingų nuomos punkto teritorijoje. Pasak nukentėjusiojo, sargai matė, kaip du vyrukai jį pasiėmė, tačiau bijojo kažką daryti. Byloje sargai neapklausti, tą padarius, priklausomai nuo apklausos rezultatų, būtų galima spręsti dėl tolesnių  procesinių veiksmų.

          Išdėstyti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to šio teismo nuosprendis panaikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

 

          Panaikinti  Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

         

 

Teisėjai                                                                                                      Alvydas Pikelis

 

 

                                                                                                                  Olegas Fedosiukas

 

 

                                                                                                                  Vladislovas Ranonis