Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-39-1073/2019

          Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00116-2018-5

          Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 1.4.8

                          (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1.                      Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu E. P. pripažintas kaltu padaręs ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, už kurį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskirta 300 Eur bauda; prekes, paimtas pagal 2018 m. lapkričio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, nutarimui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti. E. P. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Citroen Jumper“ (duomenys neskelbtini), neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno įvairias namų apyvokos ir elektros bendros 8868,04 Eur (177,36 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio) vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, prekes.

2.                      Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi E. P. apeliacinis skundas atmestas.

3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4.                      Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. pareiškime atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi,  panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – turto (prekių) konfiskavimą ir grąžinti jas teisėtam savininkui. Pareiškime nurodoma:

4.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pažeidė teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus (ANK 32 straipsnio 2 dalis), taip pat administracinių nusižengimų teisenos paskirtį (objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus (ANK 563 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir Teismas) plėtojamą praktiką turto konfiskavimo bylose, tačiau to nepadaręs pažeidė teisės viršenybės principą. Be to, skiriant turto konfiskavimą, turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra (proporcingumas) tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu tam, kad nebūtų asmeniui užkrauta pernelyg didelė našta. Pareiškėjas, cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą Grifhrost prieš Prancūziją, teigia, kad tam, jog turtinio pobūdžio apribojimas būtų laikomas proporcingu, jis turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pinigų plovimas ar mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. Šioje byloje Teismas pripažino, kad turto konfiskavimas buvo atgrasomojo ir baudžiamojo pobūdžio, Teismo vertinimu, nebuvo proporcingas, nes taip pareiškėjui užkrauta „individuali ir pernelyg didelė našta“. Taip pat bylose Ismailov prieš Rusiją ir Sun prieš Rusiją Teismas konstatavo, kad tokiais pažeidimais nepadaroma jokia turtinė žala valstybei, nes jokie mokesčiai nuo gabenamų pinigų neturi būti mokami. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje, vertindamas konfiskavimo instituto taikymo proporcingumą ekonominių nusižengimų bylose, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, konfiskuoto turto statusą, nuteisto asmens, iš kurio konfiskuotas turtas, asmenybę ir elgesį, konfiskuoto turto reikšmę pareiškėjui, dėl nusikalstamos veikos padarytą arba potencialiai sukeltą žalą valstybei. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

4.2.                      Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepagrindė, kokios padaryto nusižengimo pavojingumą ar kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės lėmė, kad prekių konfiskavimas yra būtina ir proporcinga nuobauda, o be šios papildomos nuobaudos administracinės teisės tikslai pasiekti nebus, ir šią nuobaudą taikė neatsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus teismų praktikos suformuotus reikalavimus ir konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas akcentuoja, kad prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teisme, E. P. pažeidimo padarymo metu jų su savimi neturėjo, nes prekių pardavėjas prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus pateikė vėliau. Pareiškėjas pabrėžia, kad konfiskuotas turtas – prekės – yra teisėtai nupirktas Lenkijos Respublikoje, prekių apyvarta nėra uždrausta, už jas sumokėti mokesčiai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Parenkant nuobaudos rūšį už ANK 214 straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta administracinio poveikio priemonė atitiktų jos paskirtį ir administracinės atsakomybės principus.

4.3.                      Nagrinėjamu atveju E. P. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nerūpestingai gabeno prekes, neturėdamas su savimi jų pirkimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis padėjo Kauno muitinės pareigūnams išsiaiškinti administracinį nusižengimą, bendradarbiavo, savo kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailėjosi dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės rodo mažesnį veikos pavojingumą.

4.4.                      Apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinta konfiskuoto turto reikšmė E. P. Prekių konfiskavimas šiuo atveju – pareiškėjo smulkiojo verslo ir jo šeimos žlugdymas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau nepasisakė dėl administracinio poveikio priemonės šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, formaliai taikė ANK nuostatas ir nurodė, jog teismas be išimties privalo taikyti turto konfiskavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prevenciniai tikslai šiuo atveju būtų pasiekti ir netaikant turto konfiskavimo, nes duomenų, jog pareiškėjas yra sistemingas įstatymų pažeidėjas, linkęs daryti nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, nėra, atvirkščiai, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra vertinamas teigiamai ir tik per savo neapdairumą padarė administracinį nusižengimą, o prekių grąžinimas, įvertinus visas aplinkybes, nesukels jokių neigiamų padarinių visuomenei ir valstybei. Paskirta 300 Eur nuobauda už administracinio nusižengimo padarymą pateisina bausmės už pažeidimą neišvengiamumą, visiškai užtikrina proporcingumo principą.

5.                      Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. pareiškimą Kauno teritorinės muitinės direktorius Juozas Ragelis prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

5.1.                      Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Kadangi ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusižengimų sąrašą, todėl ANK 214 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas administracinį nusižengimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas gabeno jam pačiam priklausantį krovinį, tačiau su savimi neturėjo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Ši aplinkybė patvirtina nuostatą, kad administracinio poveikio priemonės taikymas dėl konfiskuotos prekės priklausomybės yra teisėtas.

5.2.                      ANK 214 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes; pavojinga veika pripažįstama prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, todėl aplinkybė, kad tam tikri dokumentai buvo pristatyti vėliau, nėra pagrindas prekes (krovinį) gabenantį asmenį atleisti nuo administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N556-148/2007). Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia. E. P. padarytas nusižengimas, nors yra pakankamai formalus, padarytas dėl neatsargumo, aplaidžių jo paties veiksmų, turtinė žala dėl jo tokių aplaidžių veiksmų niekam nebuvo padaryta, valstybė nuostolių nepatyrė. Šios aplinkybės laikytinos pareiškėjo asmenybę teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis ir į jas atsižvelgiama tik individualizuojant nuobaudą. Vien tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kai už padarytą administracinį nusižengimą yra paskirta mažesnė, nei įstatymo nustatyta minimali, administracinė nuobauda, savaime nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės turi esminę reikšmę, parenkant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį ir dydį, tačiau neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. Taip pat pažeidėjo materialinė padėtis nelaikytina išskirtine aplinkybe, kuria vadovaujantis turėtų būti švelninama atsakomybė. Alytaus apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė tuos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.                      Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 214 straipsnio 4 dalyje nurodyto turto konfiskavimo

7.                      Pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje prekes (krovinį), kurio vertė viršija 30 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje nustatytų nusižengimų požymių. ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes; pavojinga veika pripažįstama prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, todėl aplinkybė, kad tam tikri dokumentai buvo pristatyti vėliau, neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019), taip pat nėra pagrindas prekes (krovinį) gabenantį asmenį atleisti nuo administracinės atsakomybės. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.

8.                      E. P. šioje byloje nubaustas pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Citroen Jumper“ (duomenys neskelbtini), neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno įvairias namų apyvokos ir elektros bendros 8868,04 Eur (177,36 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio) vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, prekes. Šios prekės, vadovaujantis ANK 214 straipsnio 4 dalimi, konfiskuotos. E. P., nuspręsdamas iš Lenkijos Respublikos gabenti į Lietuvos Respubliką prekes, neturėdamas jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, elgėsi rizikingai, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau tikėjosi jų išvengti, veikė neatsargiai.

9.                      ANK 214 straipsnio 4 dalis nurodo privalomą administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymą. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi, turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

10.                      Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

11.                      Akcentuotina, kad teisingumo ir protingumo principų laikymasis, kaip teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, veiklos standartas, šioje byloje buvo įgyvendintas. E. P. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda, t. y. daugiau nei tris kartus mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytoji minimali bauda. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

12.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrindė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą tuo, kad E. P. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis užsiima individualia veikla, jo pajamos yra tik iki 1000 Eur per mėnesį, išlaiko nepilnametę savo dukterį, jis teismui pateikė minėtų prekių įsigijimo dokumentus, todėl šiuo nusižengimu nėra sukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, verslo, valdymo tvarkai. Žymus administracinės nuobaudos – baudos – dydžio sumažinimas buvo daromas atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, taikytą prekių konfiskavimą, padarytos veikos pavojingumą. Pareiškėjas pareiškime Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pabrėžia smulkiojo verslo vykdymo svarbą, su šeimos išlaikymu susijusias aplinkybes, kaip aplinkybes, įgalinančias netaikyti turto konfiskavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento pateikė išsamius motyvus, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek veiką, tiek E. P. asmenybę, kaip visumą. Pareiškime nurodomos aplinkybės, anot pareiškėjo, privalomos įvertinti švelninant administracinio poveikio priemonę, buvo išsamiai įvertintos, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir E. P. skiriant žymiai mažesnę baudą, nei nurodyta straipsnio sankcijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

13.                      ANK 34 straipsnio 5 dalyje teismui, įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, yra nustatyta gana plati diskrecija švelninti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Straipsnyje suformuluoti alternatyvūs teismo galimi administracinės atsakomybės švelninimo būdai: 1) mažesnė bauda, nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali; arba 2) švelnesnė administracinė nuobauda, nei nustatyta sankcijoje; arba 3) švelnesnė administracinio poveikio priemonė, negu nustatyta sankcijoje; arba 4) administracinės nuobaudos neskyrimas; arba 5) administracinio poveikio priemonės neskyrimas. Bet kuriuo atveju teismo diskrecija yra pasirinkti tik vieną iš nurodytų alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau minėtas aplinkybes, teisinės klaidos nepadarė, parinkdamas vieną iš alternatyvių administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo būdų.

14.                      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo E. P. Keisti ar naikinti teismų procesinius sprendimus nėra teisinio pagrindo, nenustatyta, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. prašymą atmesti. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjai                                          Artūras Pažarskis

                                          Alvydas Pikelis

                                          Gabrielė Juodkaitė-Granskienė