Civilinė byla Nr. e2A-161-524/2026

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01475-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.4

     (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. kovo 5 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Giedrės Seselskytės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės naudojimo patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. P., I. M.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) prašydama panaikinti Inspekcijos 2024 m. gegužės 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-316 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2.       Ieškovė ieškinyje, dublike, teismo posėdžio metu nurodė, kad Inspekcija Patikrinimo aktu nustatė, jog žemės sklypo savininkė R. P. už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribų, nesuformuotame valstybinės žemės plote, iš (duomenys neskelbtini) pusės, yra užtvėrusi medinę tvorą, įrengusi asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimą į Žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki Žemės sklypo ribos), pastačiusi krepšinio stovą. Inspekcija Privalomuoju nurodymu nurodė pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) pusės: medinę tvorą, asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą, krepšinio stovą. Pastačius gyvenamąjį namą Žemės sklypą aptvėrė tvora. Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ieškovė 2014 m. kovo 19 d. pardavė. Po 7 metų grįžusi į Lietuvą ieškovė 2021 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Nusipirkus šį turtą, tvora buvo pastatyta nauja. Ieškovės žiniomis, sena tvora nugriauta ir nauja tvora pastatyta pardavėjos I. M. Ieškovė netvėrė tvoros kaip neteisingai nurodyta Patikrinimo akte, be to, ginčo tvoros dalis ieškovei nepriklauso, nes, jei tvora iš tiesų yra už ieškovės Žemės sklypo, tai ta dalis nėra ieškovės Žemės sklypo priklausinys. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. birželio 16 d., Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (tikslieji matavimai) rengti nebuvo. Su ieškovės Žemės sklypu besiribojančių kitų sklypų savininkai (šiaurės, rytų ir pietų pusėse) yra parengę kadastrinių matavimų bylas, dėl to šiuo metu ieškovės žemės sklypo ribos yra pasikeitusios. Ieškovė parengė savo Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, tačiau VĮ Registrų centras 2024 m. birželio 3 d. sprendimu atidėjo nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų įrašymą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2024 m. birželio 20 d. išvadoje nustatė, kad Žemės sklypo riba pasislinko dėl koordinačių perskaičiavimo iš vietinės koordinačių sistemos (S442) į valstybinę (LKS-94) koordinačių sistemą, todėl 2023 m. lapkričio 23 d. parengtas matininko E. P. planas teisingai, o gretimo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas Nuostatų nustatyta tvarka. Šiuo metu nėra aiškios Žemės sklypo ribos, todėl tvora galimai nėra valstybinėje žemėje. Reikalavimas pašalinti įvažiavimo į mano žemės sklypą kelią yra nelogiškas, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes jį pašalinus negalės patekti į savo Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Statybos leidimas Nr. GN03-131 išduotas R. P. ir V. P. 2003 m. rugpjūčio 29 d. Tuo metu galiojanti Statybos įstatymo redakcija nenumatė statybai vykdyti privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2003 m. liepos 22 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 351 5.7 punktą reikalavimai dėl prijungimo prie gatvių, takų – pagal gyvenvietės suplanavimo projektą. Individualaus gyvenamojo namo techninio projekto Genplanas buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, tarp jų su Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi, Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriumi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir kt. Techninio projekto Genplane buvo suprojektuotas už Žemės sklypo ribų iš (duomenys neskelbtini) (Ž) įvažiavimas į mano žemės sklypą, asfalto (A) dangos ir betoninių trinkelių dangos. Nesutinka, kad krepšinio stovas pastatytas už Žemės sklypo ribos. Patikrinimo akto Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje krepšinio stovas nepavaizduotas, jis nėra už Žemės sklypo ribos. Krepšinio stovas nėra nekilnojamasis daiktas, nes gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, tripliku, teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 22 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Be to, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Patikrinimo akte konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. kad Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrengta medinė tvora, uždaru kontūru užimanti valstybinės žemės plotą, kuris yra naudojamas, kaip vientisas masyvas su Žemės sklypu. Iš Nustatytų faktinių aplinkybių schemos akivaizdu, jog 156,15 kv. m valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys bei aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik Žemės sklypo savininkė, nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrengtas asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimas į Žemės sklypą. Byloje pateiktos 2021 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 10 punkte nurodyta, jog sutarties priedas yra Žemės sklypo planas M 1:500, todėl ieškovė 2021 m. liepos 26 d. vėl įgijusi Žemės sklypą, turėjo ir privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, kaip ir aplinkybę, kad buvusios savininkės galimai naujai pastatyta tvora patenka į valstybinę žemę. Po Žemės sklypo įsigijimo, nors ir žinodama, kad galimai buvusia tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jai priklauso, ieškovė šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą. Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje ieškovės R. P. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo ribos pažymėtos tokios, kokios 2024 m. gegužės 14 d., t. y. planinio patikrinimo metu, buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys patvirtina, jog tvora yra valstybinėje žemėje. Inspekcija, atlikto Žemės sklypo žemės naudojimo planinio patikrinimo metu nustačiusi žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, parengė Patikrinimo aktą bei surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus pagrįstai, teisėtai ir jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.

4.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovei 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. SUVA-3125-(5.62 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ išduotas sutikimas, suteikia jai teisę įsirengti įvažiavimą į Žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau ieškovė neteisėtai naudojasi aptvertu laisvos valstybinės žemės plotu kartu su jai priklausančiu namų valdos Žemės sklypu. Ieškovės Žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai ir 2023 m. gruodžio 29 d. NŽT teritorinio padalinio vedėjo sprendimu Nr. 12SK-1037-(14.12.110 E.) yra patvirtinti šio Žemės sklypo kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto registre nauji Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti 2024 m. birželio 25 d. Ieškovė neturi teisinio pagrindo naudotis neteisėtai aptvertu laisvu valstybinės žemės plotu (ieškovės Žemės sklypo ribos yra aiškios ir tikslios), todėl ji privalo pašalinti Inspekcijos užfiksuotą pažeidimą, pasireiškiantį laisvos valstybinės žemės užtvėrimu ir naudojimu kartu su jai priklausančiu namų valdos Žemės sklypu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atliekant patikrinimą buvo vadovautasi 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta žemės sklypo riba. Teismo vertinimu, prie Patikrinimo akto pridėta Nustatytų faktinių aplinkybių schema yra pakankamai aiški ir konkreti, todėl nėra kliūčių ją įvykdyti. Ieškovės iniciatyva buvo užsakytas ir 2023 m. lapkričio 23 d. parengtas Žemės sklypo planas ir šiame plane nurodytos Žemės sklypo ribos 2024 m. birželio 25 d. yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Iš 2024 m. gruodžio 9 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto matyti, kad Žemės sklypo ribos tikrintos vadovaujantis MB „GEO vakarai“ matininko E. P. 2023 m. lapkričio 23 d. parengtu Žemės sklypo kadastrinių matavimų planu, kurio ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2024 m. birželio 25 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal naujai atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nustatytas ribas, krepšinio stovas patenka į Žemės sklypą, taip pat nustatyta, kad yra gautas NŽT sutikimas įvažiavimui pagal pridedamą schemą. Nustatyta, kad ieškovė nepašalino valstybinėje žemėje esančios apie 31,50 m ilgio medinės tvoros ir apie 73,62 kv. m trinkelių dangos, kuri įrengta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Pažymėtina, kad Inspekcija pažeidimus, kurie pasikeitus aplinkybėms tapo nebeaktualūs, pripažįsta tinkamai įvykdytais. Teismo vertinimu, po Patikrinimo akto ir Privalomo nurodymo pasikeitusios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti priimto akto, nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu.

7.       Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad NŽT po Privalomo nurodymo surašymo išdavė sutikimą tiesti, statyti ar rekonstruoti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagal pridedamą schemą. Gavus sutikimą pažeidimas dėl įvažos į sklypą, kurią apima NŽT suteiktas sutikimas, tapo neaktualus. Pažymėtina, kad dalis trinkelių dangos užima didesnį plotą nei nurodyta schemoje, todėl ši pažeidimo dalis liko nepašalinta. Statybos leidimo išdavimo metu galiojo reguliavimas, kuris numatė reikalavimą, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys (redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.)). Byloje duomenų, kad ieškovė valstybinę žemę valdytų kokiais nors pagrindais ar turėtų valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ir būtų jį pateikusi Inspekcijai, negauta, todėl nėra pagrindo ieškovės atstovo nurodytais argumentais Privalomąjį nurodymą laikyti neteisėtu. Be to, ieškovei jau buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad įvaža į sklypą įrengta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir duomenų, kad būtų ieškovė būtų nesutikusi ir skundusi priimtą nutarimą negauta.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

8.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai ir panaikinti Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą.

9.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamą Patikrinimo aktą surašė ir matavimus atliko pareigūnai neturintys geodezininko kvalifikacijos. Ieškovė jokio pažeidimo kiek jis susijęs su krepšinio stovu iš vis nešalino ir negalėjo šalinti, nes Patikrinimo aktas buvo iš esmės neteisingas – Patikrinimo aktu buvo neteisingai nustatytos sklypo ribos, todėl Privalomuoju nurodymu neteisėtai ieškovė buvo įpareigota pašalinti krepšinio stovą iš savo žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė formaliai nurodydamas, kad atsakovė pažeidimus, kurie pasikeitus aplinkybėms tapo nebeaktualūs, pripažįsta tinkamai įvykdytais. Tačiau klaidos turi būti ištaisomos neteisingą aktą naikinant, koreguojant, keičiant ar pan., o ne konstatuojant, kad pažeidimas pašalintas (tinkamai įvykdytas). Atsakovės teiginys kad buvo pažymėtos naujos žemė sklypo vietos nėra teisingas, nes 2024 m. birželio 25 d. buvo pažymėti naujai atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, kurie iki tol nebuvo atlikti, dėl to nepasikeitė žemės sklypo ir krepšinio stovo vieta. Atsakovė paprasčiausiai nepripažino savo akivaizdžios klaidos.

10.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nekilo ginčas, kad asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) yra įrengtas už ieškovės žemės sklypo ribų, tačiau įvažiavimo kelias į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) įrengtas pagal Individualaus gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) techninį projektą, parengtą UAB „Krostaga“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimą Nr. GN 03-131. Atsakovė surašydama ginčijamus Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą visiškai nesivadovavo techniniu projektu, jį ignoruodama, o nuovažos (įvažiavimo) įrengimo neteisėtumą išimtinai grindė teisės normomis galiojusiomis 2024 metais, o ne 2003 metais, t. y. ne statybos metu. Pirmos instancijos teismas teisingai cituoja Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių 2003 m. galiojusią redakciją, tačiau pirmos instancijos nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėtų valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, negrindžia jokia 2003 m. Statybos įstatymo ar kito teisės akto redakcija. Taip yra dėl to, kad 2003 m. Statybos įstatymo (skirtingai nuo šiuo metu galiojančios redakcijos) 3 straipsnio 1 ir 2 dalys neįpareigojo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Taigi pirmos instancijos teismas sprendimą grindė šiuo metu galiojančiomis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis dėl sutikimo gavimo. Asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimas yra įrengtas pagal projektą. Taigi 2003 metais teisė vykdyti prisijungimo kelių (įvažiavimų) į sklypą statybą buvo nustatoma projektavimo sąlygose ir išduodamame statybą leidžiančiame dokumente. Ieškovė sutinka, kad dalis įvažiavimo į sklypą neatitinka projekto, t. y. ties tvora yra praplatinta, bet dėl to ji neturėjo būti įpareigota išardyti viso įvažiavimo kelio. Atsakovė ginčijamu Patikrinimo aktu privalėjo konstatuoti konkrečiais neteisėtai įrengtas dalis ir tik jas įpareigoti pašalinti.

11.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nurodė, kad ieškovė pažeidimą pašalino, nes gavo NŽT sutikimą. Tačiau ieškovė nebuvo padariusi pažeidimo, nes įvažiavimo kelią įrengė teisėtai. Ieškovė nežinodama teismo sprendimo ir siekdama apsidrausti (nelikti be įvažiavimo) nusprendė iš naujo derinti įvažiavimo kelią su NŽT, nors neprivalėjo to daryti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktus prejudiciniais faktais pripažįstami tik teismų nutarimai administracinėse  bylose, o ne kitų valstybinės valdžios įstaigų, šiuo atveju atsakovės, nutarimai. Ieškovei paskirta švelniausia nuobauda, kurios ji nematė tikslo skųsti, nes fakto dėl naudojimosi valstybės nesuformuotu sklypu ji neginčija (toje dalyje, kurioje nėra įrengtas įvažiavimas pagal projektą). Ieškovė ginčija atsakovės konstatuotą faktą, kad pats įvažiavimas įrengtas neteisėtai ir dėl to ji įpareigota visą įvažiavimą pašalinti. Taigi šios bylos ir administracinės bylos ginčo dalykas nėra tapatus. Net nesprendžiant klausimo kam nuosavybės teise priklauso už ieškovės žemės sklypo esanti tvora, akivaizdu, kad patikrinimo akte nepagrįstai nurodyta, kad 156,15 kv. m valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora. Patikrinimo akte yra padaryta akivaizdi klaida ne toje vietoje nustatant ieškovės žemės sklypo ribą. Esant neteisingai nustatytai ieškovės žemės ribai (klaidingai sumažinus ieškovės žemė sklypą) buvo neteisingai apskaičiuotas valstybinės žemės plotas aptvertas tvora, todėl ieškovė buvo įpareigota pašalinti didesnę tvoros dalį, t. y. ne tik visą tvorą vakarinėje pusėje, bet ir dalį tvoros šiaurinėje ir pietinėje pusėse, įskaitant 1,64 m dalį iki krepšinio stovo.

12.       Atsakovė VTPSI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas ir nepažeidžiant procesinės teisės normų, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai skundžiamame sprendime konstatavo, kad Inspekcija Patikrinimo aktą ir Privalomą nurodymą surašė atlikdama valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose ir kad po Patikrinimo akto ir Privalomo nurodymo pasikeitusios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti priimto akto, nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog statybos leidimo išdavimo metu galiojo reguliavimas, kuris numatė reikalavimą, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d.). Byloje duomenų, kad ieškovė valstybinę žemę valdytų kokiais nors pagrindais ar turėjo valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ir būtų jį pateikusi Inspekcijai, nėra. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, ieškovei jau buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad įvaža į sklypą įrengta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir duomenų, kad ieškovė būtų nesutikusi ir skundusi priimtą nutarimą civilinėje byloje nėra.

14.       Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas ieškovei pateiktas kaip neteisėtai valstybine žeme besinaudojančiam asmeniui. Iš MB „GEO vakarai“ matininko E. P. 2023 m. lapkričio 23 d. parengto Žemės sklypo plano akivaizdu, jog vakarinėje Žemės sklypo pusėje tvora yra už Žemės sklypo ribos, jog ši tvora uždaru kontūru užima valstybinės žemės plotą, kuris yra naudojamas, kaip vientisas masyvas su Žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės argumentai dėl Patikrinimo akto ir Privalomo nurodymo neteisėtumo, kadangi ji nėra ginčo tvoros statytoja, neturi esminės reikšmės, nes iš civilinės bylos duomenų matyti, kad ieškovė kaip žemės sklypo savininkė yra užėmusi ir naudojasi valstybine žeme, todėl jai pagrįstai buvo surašytas Patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas.

15.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašome jo netenkinti bei palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

16.       Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog

 pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus dėl to, kad ji nėra ginčo tvoros statytoja. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas ginčo nagrinėjimui reikalingas aplinkybes, įrodymus, taikė aktualų teisinį reglamentavimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, pagrindė ir išsamiai motyvavo savo priimtas išvadas.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

19.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės R. P. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2024 m. gegužės 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-316 ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407.

20.       Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino atsakovės padarytų klaidų, neteisingai taikė teisės aktus, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė pašalino dalį pažeidimų, nes ji toje dalyje pažeidimų ir nebuvo padariusi.

 

Faktinės aplinkybės

 

21.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. P. priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktus duomenis 2021 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą nupirko iš trečiojo asmens I. M. Gyvenamojo namo statytojai 2003 m. buvo ieškovė R. P. ir V. P.

22.       VTPSI specialistai 2024 m. gegužės 14 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir surašė 2024 m. gegužės 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-316, kuriame nurodyta, kad patikrinus, 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas, žemės sklypo ribas, nustatyta, jog žemės sklypo savininkė R. P. už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, nesuformuotame valstybinės žemės plote, iš (duomenys neskelbtini) pusės, yra užtvėrusi medinę tvorą, įrengusi asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo ribos), pastačiusi krepšinio stovą. Šiais savavališkai padarytais veiksmais R. P. yra statiniais užėmusi valstybinės žemės plotą (bendras užimtos žemės plotas 470 kv. m.) ir jį naudoja kaip vientisą masyvą su jai priklausančiu namų valdos žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

23.       Inspekcija 2024 m. gegužės 23 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407, kuriuo pareikalavo ieškovę pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) pusės: medinę tvorą, asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo ribos), krepšinio stovą.

 

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

 

24.       Žemės valdymo ir naudojimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 21 straipsnyje, be kita ko, įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos – savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (21 straipsnio 7 punktas) bei statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus (21 straipsnio 11 punktas). Žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktuose įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai bei statinius ir įrenginius statyti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, 36 straipsnis numato, jog žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Inspekcija. Inspekcijos veiklą bei kompetenciją žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje reglamentuoja Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir 24 straipsnio 3 dalis, kuriose įtvirtinta žemės naudojimo valstybinės priežiūros apimtis.

25.       Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus.

26.       Inspekcija neplaninius žemės naudojimo patikrinimus atlieka: viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu; savo iniciatyva, kai pagal turimą informaciją kyla įtarimų dėl žemės naudojimo teisėtumo; vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus (Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

27.       Inspekcijos pareigūnai tikrina, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą baigtinį kriterijų sąrašą: ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; ar nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktu (Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 7 dalis).

28.       Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

29.       Pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.

30.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcija atlikusi patikrinimą jį įformina Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktu ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą.

31.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, tai yra turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014). Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

32.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

33.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais ir argumentais, kiek tai susiję su atsakovės reikalavimais ieškovei iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) pusės pašalinti medinę tvorą, asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimą į Žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo ribos).

34.       Pirmiausia, pažymėtina, kad Privalomuoju nurodymu nėra nurodyta, kokią konkrečią dalį medinės tvoros ar kokią konkrečią dalį asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimo į Žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo ribos) privalo ieškovė pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš Privalomojo nurodymo akivaizdu ir aišku, kad yra reikalaujama pašalinti tas minėtų statinių dalis, kurios patenka į valstybinės žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ginčijamuose aktuose galimai neteisingai nurodytas užimtas valstybinės žemės plotą – 470 kv. m iš esmės neturi reikšmės, kadangi ieškovei nustatyti įpareigojimai nėra siejami su užimamu plotu ir yra siejami su ieškovės Žemės sklypo ribomis.

35.       Antra, ieškovė apeliaciniame skunde pati pripažįsta, jog asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimas į Žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo ribos) bei dalis Žemės sklypą juosiančios tvoros patenka į valstybinės žemės plotą esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, neaišku kodėl ieškovė iš dalies pripažindama pažeidimus, prašo panaikinti ginčijamus aktus visa apimtimi.

36.       Trečia, nors ieškovė teigia, kad teisės normos galiojusios 2003 metais, t. y. asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimo į Žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo ribos) statybos metu, neįpareigojo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas statybos leidimo išdavimo metu galiojo reguliavimas, kuris numatė reikalavimą, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys (redakcija galiojusi 2003 metais). Tačiau byloje duomenų, kad ieškovė ginčijamų Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo priėmimo metu, valstybinę žemę valdė kokiais nors pagrindais ar turėjo valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ir būtų jį pateikusi Inspekcijai, nėra, todėl tokie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

37.       Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir argumentais, kad po ginčijamų Patikrinimo akto ir Privalomo nurodymo pasikeitusios aplinkybės – gautas NŽT 2024 m. gegužės 24 d. sutikimas Nr. SUVA-3125-(5.62 E.) dėl minėto įvažiavimo į Žemės sklypą įrengimo pagal pridedamą schemą, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamų aktų, nedaro jų neteisėtais ir nepagrįstais. Viena vertus, ginčijamų aktų priėmimo metu tokio sutikimo nebuvo gauta, kita vertus, ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dalis minėto įvažiavimo į Žemės sklypą vis tik neatitinka projekto, kuriam NŽT davė sutikimą, t. y. ties tvora yra praplatinimas. Be to, iš Inspekcijos 2024 m. gruodžio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto matyti, jog Inspekcija konstatavo, kad vadovaujantis 2023 m. lapkričio 23 d. parengtais Žemės sklypo kadastriniais matavimais, Privalomasis nurodymas neįvykdytas tik ta apimtimi, kuria iš valstybinės žemės ploto nepašalinta dalis trinkelių ir akmenų dangos, įrengtos ne pagal išduotą NŽT sutikimą, ir už Žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje pastatyta tvora, kurios ilgis – apie 31,50 m. Taigi, ieškovės argumentai, kad įrengiant įvažiavimą valstybinės žemės plote apskritai ginčijamų aktų priėmimo metu nebuvo padaryta jokio pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.

38.       Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamu Patikrinimo aktu ir ginčijamu Privalomuoju nepagrįstai nustatyta, jog krepšinio stovas patenka į valstybinės žemės plotą ir nepagrįstai ieškovei nurodoma jį pašalinti. Aplinkybę, jog krepšinio stovas jau ginčijamų aktų priėmimo metu pateko į Žemės sklypo ribas aiškiai patvirtina tiek byloje esantis ankstesnis Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2023 m. birželio 16 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-158-(14.12.78), tiek MB „GEO vakarai“ matininko E. P. 2023 m. lapkričio 23 d. parengtas Žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, kurio ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2024 m. birželio 25 d., tiek Inspekcijos 2024 m. gruodžio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas. Iš šių duomenų matyti, kad krepšinio stovas pateko į Žemės sklypą tiek pagal 1993 m. gruodžio 11 d. kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo ribas, tiek pagal 2023 m. lapkričio 23 d. parengtas Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taigi, šiuo atveju, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentai, kad po ginčijamų Patikrinimo akto ir Privalomo nurodymo pasikeitė kokios nors aplinkybės dėl kurių krepšinio stovas pateko į Žemės sklypą.

39.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmestas ieškovės ieškinys ta dalimi, kiek tai susiję su ginčijamų aktų reikalavimais ieškovei iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) pusės nuo Žemės sklypo pašalinti medinę tvorą, asfalto dangos – betono trinkelių įvažiavimą į Žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo ribos). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai atmestas ieškovės ieškinys ta dalimi, kiek tai susiję su ginčijamais aktais nustatytomis aplinkybėmis, jog krepšinio stovas pateko į valstybinės žemės plotą ir ginčijamų aktų reikalavimais ieškovei iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) pusės nuo Žemės sklypo, pašalinti krepšinio stovą.

40.       Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo motyvus ir argumentus atsakyta, todėl kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos teisingam išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

41.       Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą ta apimtimi, kuria nustatyta, jog į valstybinės žemės plotą pateko ieškovės krepšinio stovas ir kuria nurodyta ieškovei krepšinio stovą pašalinti panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti ir šias ginčijamų aktų dalis panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.

43.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

45.       Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė patyrė 110 Eur (bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį) ir 114 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą).

46.       Kadangi ginčijamais aktais ieškovei buvo nurodyta pašalinti 3 skirtingus statinius (įrenginius), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimant šį sprendimą, tenkinama ieškovės ieškinio reikalavimų 1/3 dalis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 75 Eur (224 Eur/3) bylinėjimosi išlaidų.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės R. P. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. ŽPA2-316 ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407 dalių, kuriomis nustatyta, jog sklypo savininkė R. P. už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, nesuformuotame valstybinės žemės plote, iš (duomenys neskelbtini) pusės, yra pastačiusi krepšinio stovą ir pareikalauta ieškovę pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) pusės, krepšinio stovą, panaikinimo.

Panaikintoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. ŽPA2-316 ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407 dalis, kuriomis nustatyta, jog sklypo savininkė R. P. už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, nesuformuotame valstybinės žemės plote, iš (duomenys neskelbtini) pusės, yra pastačiusi krepšinio stovą ir ieškovei nurodyta pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) pusės, krepšinio stovą.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. P. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                             Erika Misiūnienė

 

 

                     Giedrė Seselskytė

 

 

                     Larisa Šimanskienė