Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-421-370/2013
Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-019-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-91-514/2012 pagal ieškovų A. J., J. J. ieškinį atsakovei D. K. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovai ieškiniu teismo prašė nustatyti jiems su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,2377 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6814-0004-0038, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą 2012-10-03 UAB „Profilena“ projektą, ieškovams paskiriant naudotis 342 kv. m ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „2“, atsakovei paskiriant 1 770 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „3“, šalių bendram naudojimui paskiriant 265 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“. Nurodo, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 475/2377 dalys žemės sklypo, kuriame yra ieškovams priklausanti 1/5 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių (lauko tualetas, kanalizacijos šulinys). Atsakovė naudojasi likusia to paties žemės sklypo dalimi, nes sklype yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Šalys ilgą laiką nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovai neturi įvažiavimo į kiemą, atsakovė sprendžia, kuria žemės sklypo dalimi gali naudotis ieškovai. Ieškovų prašymu buvo paruoštas žemės sklypo naudojimosi projektas, su kuriuo atsakovė nesutinka. Pateiktas patikslintas projektas paruoštas įvertinus žemėtvarkos specialistų pastabas.
Dėl atsakovės priešieškinio nurodė, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Pagal atsakovės pateiktą projektą sumažėja ieškovams tenkanti asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis, susiaurinamas įvažiavimas į kiemą bei apvažiavimas ties elektros stulpu kieme, nėra tinkamo privažiavimo prie nuotekų rezervuaro. Įvažiavimas į kiemą siauresnis, nei ieškovų pateiktame projekte, todėl ieškovai neturės galimybės į kiemą įvažiuoti su žemės ūkio technika. Taip pat atsakovės projekte neįvertinta aplinkybė, jog vidury kiemo yra elektros stulpas, pro kurį apvažiavimas pagal atsakovės projektą apsunkintas. Esant būtinumui atlikti remontą, ieškovai bendram naudojimui paliko plotą prie pastato (gyvenamojo namo) pagal faktiškai valdomas dalis iš šiaurinės ir vakarinės pusės, todėl bendro naudojimo sklypas priėjimui iš kiemo (verandos) pusės nebūtinas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą 2012-10-03 UAB „Profilena“ projektą, ieškovams paskiriant naudotis 350 kv. m ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „2“, atsakovei – 1 776 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „3“, bendram šalių naudojimuisi – 251 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“. Nurodė, kad seniai gyvena name bei naudojasi visais žemės sklype esančiais statiniais, gyvena ūkiškai, todėl suinteresuota išsaugoti kuo daugiau dirbamos žemės ir kuo mažiau bendro ploto. Ieškovai name negyvena, nes nuosavybės teise valdo pastatus, esančius gretimame žemės sklype, todėl teismas turėtų labiau atsižvelgti į atsakovės interesus. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlymą, ir toliau bus neišvengiami konfliktai, nes pagal ieškovų siūlymą projektuojamas kelias neatitinka esamo, kelias iš dalies projektuojamas naujoje vietoje, nenumatyta galimybė atsakovei patekti į mansardą iš kiemo pusės. Atsakovės nuomone, įvažiavimui į kiemą pilnai pakanka 3 metrų pločio kelio. Kadangi ieškovai gyvenamajame name negyvena, kanalizacijos šuliniu nesinaudoja, todėl kelio plotis privažiavimui prie ūkinių pastatų yra pakankamas.
Trečiasis asmuo nurodė, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti vadovaujamasis tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas, faktinis naudojimas. Ieškovų ir atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka šiuos kriterijus atitinka. Įvertinus tai, kad bus sprendžiamas D. P. prašymas dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu per žemės sklypą, kurio naudojimosi tvarka nustatinėjama, pagal siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką ta pačia sklypo dalimi bus galima numatyti ir reikalingą kelio servitutą. Pateikė pastabas ieškovų projektui, nurodydami, jog nebuvo būtinybės koreguoti įvažiavimą, jį ištiesinant, projektuojant kelią, reikėtų išnaudoti esamą įvažiavimą, kuris yra nusistovėjęs ir šiuo metu šalių naudojamas. Be to, pagal ieškovų projektą nenumatyta priėjimo galimybė atsakovei prie jai priklausančios pastato dalies (mansardos) iš kiemo pusės, todėl ateityje tarp šalių gali kilti ginčų. Įvertinus ieškovų valdomo žemės sklypo plotą, įvažiavimui į kiemą atsakovės plane numatyto pločio kelias yra pakankamas. Pravažiavimui pro kieme esantį stulpą pakanka atsakovės pateiktame projekte numatytojo.
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-11-07 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisės atsakovei 243 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad priimtiniausia ir optimaliausia žemės sklypo naudojimosi tvarka numatyta atsakovės pateiktame plane, pagal kurį bendro naudojimo plotas mažesnis, didesni sklypai skiriami šalių naudojimui, bendraturčiams paskiriamos naudojimui dalies dydis atitinka jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė ieškovų siūlomo projekto trūkumus: 1) nenumatytas priėjimas prie gyvenamojo namo iš kiemo pusės (verandos), prie laiptų, nors atsakovė naudojasi gyvenamojo namo mansarda, 2) bendro naudojimo plotas apie gyvenamą namą, skirtas užtikrinti bendro pastato priežiūrą ir eksploataciją yra 3 m, nors pakanka atsakovės nurodyto – 2,20 m, 3) ieškovai projektuoja įvažiavimą į valdą iš dalies naujoje vietoje, o atsakovės pateiktame plane įvažiavimas projektuojamas išnaudojant esamą, 4) įvažiavimui nėra būtinas 4 m plotis, nes pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 p. mažiausias privažiavimo prie namo plotis – 3,5 m, todėl pakanka atsakovės siūlomo – 3,7 m, juo labiau, kad ieškovams nuosavybės teise ūkiniai pastatai nepriklauso, atsakovės plane kiemo statinių priežiūrai, jų aptarnavimui numatytas pakankamo dydžio bendro naudojimo plotas.
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad įvažiuojant į ieškovams priklausančią asmeninio naudojimo žemės sklypo dalį, įvažiavimo gale, beveik kelio viduryje yra elektros stulpas, pro kurį apvažiavimas iš vienos pusės yra tik 2.89 m, o iš kitos – 1,93 m, todėl pagal atsakovės projektą pravažiavimas pro stulpą (vežant kurą, statybines medžiagas ir pan.), jau nekalbant apie žemės ūkio techniką, yra apskritai neįmanomas. Taip pat neleistinai susiaurėja privažiavimas prie kanalizacijos šulinio, nes nuo platesnės įvažiavimo pradžios (4 m), įvažiavimas susiaurėja net iki 2,86 m. Teismas kaip atsakovės projekto privalumą nurodė tai, kad išnaudojamas senasis įvažiavimas. Tačiau jo visiškai išnaudoti neįmanoma, nes jis yra tik 2.2 m pločio, o problemų nebuvo, nes po gretimo sklypo geodezinių matavimų dar nebuvo sukalti visi riboženkliai ir buvo važiuojama per gretimo sklypo dalį. Sukalus riboženklius paaiškėjo, kad kelias turės būti plečiamas į dešinę nuo senojo įvažiavimo. Iš apeliantė pateiktos fotonuotraukos matyti, kad pati atsakovė su žemės ūkio technika važiuoja dalinai per dešinėje kelio pusėje esantį žolyną. Be to, atsakovės projekte numatytas per siauras plotas aplink ieškovams priklausančią namo dalį, nes esant būtinumui atlikti stogo remontą, atremtų kopėčių apatinė dalis atsitrauks tiek, kad nepakaks nustatyto ploto. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės projekte ieškovams nėra priėjimo iš visų pusių prie bendro įėjimo (verandos) ir prie lauko tualeto. Tai apsunkina remonto darbų galimybę bei nešalina konfliktinių situacijų galimybės. Teismas buvo suklaidintas atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurioje yra jos savavališkai riboženkliais nužymėtas privažiavimas prie kanalizacijos šulinio, neva pagal ieškovų projektą. Teismas šiuo įrodymu negalėjo vadovautis, nes pagal kadastro nuostatas ir taisykles savavališkai kalti riboženklių negalima, be to, abejotinas tų riboženklių sukalimo tikslumas. Neatitinka tikrovės teiginys, kad ieškovų projekte nenumatytas įėjimas atsakovei į mansardą iš kiemo pusės – jis yra numatytas, tik siauresnis, nei atsakovės projekte. Teismas nepagrįstai nurodė, kad esant D. P. prašymui dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu per žemės sklypą, kurio naudojimosi tvarka nustatinėjama, pagal siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką ta pačia sklypo dalimi bus galima numatyti ir reikalingą kelio servitutą. Darant D. P. įvažiavimą, bus vadovaujamasi mažiausiu leistinu kelio pločiu – 3,5 m, todėl neaišku, kodėl ieškovams turi užtekti 2,86 m pločio, ir kokiu būdu D. P. praplės įvažiavimą, bei iš kurios pusės. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas neišaiškinus bylai svarbių aplinkybių, t. y. neatitinka CPK 177, 185, 270 straipsnių reikalavimų. Atmesdamas ieškinį teismas vadovavosi tik dalimi įrodymų, taip pat neleistinai sukurtu įrodymu – nuotrauka, išskirtinai atsakovės argumentais. Tokiu būdu teismas bylos pagal civilinio proceso reikalavimus iš esmė neišnagrinėjo, nebuvo sudarytos prielaidos tinkamam procesui.
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad elektros stulpas ieškovams įvažiuoti į kiemą netrukdo, nes tuoj prasideda ieškovų žemės sklypo dalis, taip pat nuo stulpo yra likusi 2,89 m pločio kelio dalis, dar yra 3,5 m senojo kelio juosta, taigi įvažiavimas yra 6,39 m pločio ir tuoj prasideda ieškovų žemės ploto dalis. Prie kanalizacijos šulinio paliktas 3 m pločio kelias ir 3,31 m juosta aplink patį šulinį. Be to, iš ieškovų gyvenamosios namo dalies jokių vamzdynų į tą kanalizacijos šulinį nėra, nuotekos išbėga į senuosius valymo įrenginius. Kanalizacijos šulinį eksploatuoja vien atsakovė. 2014 m. visa Gegrėnų gyvenvietė bus prijungta prie valymo įrenginių, todėl kanalizacijos šulinys tebus naudojamas vienerius metus. Priėjimas iki lauko tualeto numatytas tiek atsakovės, tiek ieškovų projektuose, ieškovai teisme dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Už lauko tualeto išėjimas į kitą pusę nebūtinas, nes tuoj prasideda ieškovams priklausantys pastatai ir žemės sklypas, lauko tualeto ieškovams priklauso 1/5 dalis. Ieškovų projekte atsakovei nėra palikta priėjimo prie mansardos iš rytų pusės, prie verandos nepalikta nė trupučio bendros žemės. Atsakovė pati remontuoja verandą, ieškovams to daryti nereikia, taip pat jiems nėra jokio tikslo remontuoti mansardą, nes ši, kaip ir visas antrasis aukštas, priklauso vien atsakovei. Ieškovų kaltinimai savavališkai įkalus riboženklius yra nepagrįsti, nes tai padarė pats ieškovas A. J., dėl ko Plungės rajono policijos komisariate yra surinkta medžiaga, ieškovas įspėtas.
Trečiasis asmuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka teismų praktikoje suformuotus racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. D. P. prašymas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nesietinas su šioje byloje nustatytomis bendrai naudojamomis teritorijomis.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra abstraktus, nekonkretizuota, ko apeliantai negalėjo aprašyti skunde, kokių įrodymų negalėjo aiškiai išaiškinti, todėl jų prašymas netenkintinas ir byla išnagrinėtina rašytinio proceso apeliacine tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 475/2377 dalys 0,2377 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šio sklypo 1902/2377 dalys priklauso valstybei, ja naudojasi atsakovė nuomos pagrindu, kadangi sklype yra jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai: 4/5 dalys gyvenamojo namo, viralinė, du ūkiniai pastatai, dvi malkinės, dvi daržinės, 4/5 dalys kitų kiemo statinių – lauko tualeto, kanalizacijos šulinio (t. 1, b. l. 7–13, 64–78). Ieškovams nuosavybės teise priklauso tik 1/5 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių.
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, konkrečiai – dėl įvažiavimo į sklypą pločio ir bendros teritorijos prie gyvenamojo namo.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais ir pirmosios instancijos motyvais įvažiavimo pločio klausimu. Apeliantai motyvuoja hipotetinėmis situacijomis (negalės privažiuoti prie gyvenamojo namo, kanalizacijos šulinio su stambia žemės ūkio technika), o ne realiais poreikiais. Ginčo žemės sklype jiems be gyvenamojo namo dalies (kaip nurodo atsakovė – dviejų kambarių pirmajame namo aukšte), dalies lauko tualeto ir kanalizacijos šulinio, jokių ūkinės ar kitos paskirties statinių nepriklauso, todėl, sprendžiant dėl privažiavimo pločio, nėra protingo pagrindo vadovautis hipotetine galimybe ieškovams privažiuoti stambia technika prie gyvenamojo namo. Ūkinės paskirties statinius eksploatuojanti atsakovė privažiavimui prie jai priklausančių ūkinių pastatų ir prie jos vienos eksploatuojamo kanalizacijos šulinio kliūčių nemato. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad įvažiavimo platinimo projektavimas ir statyba ekonomiškumo požiūriu būtų naudingesnis sprendimas, nei perkeliant elektros stulpą. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme apskritai nekėlė apėjimo aplink lauko tualetą klausimo.
Atmestinas apeliantų argumentas ir dėl neva per siauro ploto aplink ieškovams priklausančią namo dalį. Apeliantai motyvuoja galimybe taisyklingai atremti kopėčias stogo remonto atveju, tačiau net nenurodo, kad stogo remontas šiuo metu ar artimiausioje ateityje yra būtinas. Stogo remontas nėra toks dažnas, kad tam tikslui reiktų nustatyti didesnį bendrą plotą aplink namą. 65-75 laipsnių kampo ribos yra pakankamos, kad į 5,1 m aukščio sieną atremtų kopėčių apatinė dalis būtų bendrame žemės plote tiek pagal apeliantų, tiek pagal atsakovės projektą, tačiau bendras plotas apie apeliantams priklausančią namo dalį nustatytinas ne stogo remontui, o šalims patekti prie abiejų šalių bendrai naudojamų namo dalių, iš esmės – atsakovės naudai, nes apeliantams priklausanti namo dalis ribojasi su jiems asmeniniam naudojimui tenkančia žemės sklypo dalimi, todėl jiems kopėčias statyti apskritai nėra jokių kliūčių. Be to, apeliantų projekte numatytas bendras priėjimas tik prie namo vakarinės ir šiaurinės dalių. Pagal apeliantų logiką (stogo remonto klausimu), išeitų, kad atsakovė apskritai neturi galimybės remontuoti stogo, nes bendro ploto aplink atsakovei priklausančią namo dalį nė viename projekte apskritai nenumatyta.
Atmestinas apeliantų argumentai D. P. prašymo nustatyti servitutą. Šis klausimas paminėtas tik sprendimo aprašomojoje dalyje, nurodant trečiojo asmens atsiliepimo motyvus. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas minėtu klausimu savo sprendimo negrindė ir apskritai neminėjo. Analogiškais motyvais atmestinas ir apeliantų argumentas dėl rėmimosi fotonuotrauka – teismas priimdamas sprendimą ja nesirėmė ir apskritai neminėjo, be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškinus ir pritaikius tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, atsižvelgus į teisėtumo, adekvatumo, proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 200 Lt (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (LR CPK 98 str.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovei D. K. priteisti iš ieškovų A. J. ir J. J. po 100 Lt patirtų advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimo.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjai Irma Čuchraj
Alvydas Žerlauskas