Administracinė byla Nr. A-463-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05959-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens L. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š. ir A. Š. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – L. D. ir A. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai J. Š. ir A. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei jo patikslinimu, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-475(AG-354/05-2015)) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2015 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-15417 (toliau – ir Sprendimas Nr. (15.2)-2D-15417).
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems nebuvo laiku pranešta apie 2015 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, todėl pareiškėjai negalėjo jame dalyvauti. Patikrinime dėl neaiškių priežasčių nedalyvavo ir pastato savininkė L. D. Patikrinime dalyvavo tik buvęs žemės sklypo savininkas ir neteisėtų statybų iniciatorius A. D., kuris nurodė, kad neteisėtos statybos buvo pradėtos 2004 metais. Pareiškėjų teigimu, Inspekcijos Kauno skyrius bei VAGK nepagrįstai rėmėsi A. Ž., A. Ž. ir G. S. paaiškinimais, kadangi šie asmenys nebuvo įspėti dėl administracinės atsakomybės, be to, jų paaiškinimai yra vienodi (tapataus turinio), palankūs A. D. Pareiškėjams nebuvo pasiūlyta ir suteikta galimybė apklausti kitus nešališkus asmenis ar savo nuožiūra surinkti papildomus įrodymus. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad byloje nesurinkti nenuginčijami rašytiniai įrodymai apie statybos datą.   
3. Atsakovas Inspekcijos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai Inspekcijos neįpareigoja informaciją apie organizuojamą statybos patikrinimą siųsti registruota pašto siunta. Pranešimas apie numatomą patikrinimą pareiškėjams buvo išsiųstas paprastu paštu. Suinteresuoto asmens nedalyvavimas statybos patikrinime nereiškia, kad toks patikrinimas yra negalimas ar neteisėtas. Pareiškėjai nei Inspekcijos Kauno skyriui, nei VAGK nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Inspekcijos Kauno skyriaus nustatytas aplinkybes. Kadangi Inspekcijos Kauno skyriui buvo pateikti statytojo bei trijų asmenų rašytiniai paaiškinimai dėl statinio statybos pradžios (daugiau kaip prieš 10 metų), statybos pabaigos datą įrodo ir byloje esantys valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai, o priešingų ar šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nebuvo pateikta, sprendimas nutraukti pareiškėjų skundo nagrinėjimą buvo priimtas pagrįstai. Be to, pareiškėjai žemės sklypą, kuriame yra ginčo pastatas, įsigijo tik 2015 m. kovo 23 d., todėl nėra aišku, kokias aplinkybes, susijusias su statinio statyba ir jos pradžia, jie apskritai galėtų paaiškinti, nes statinys pradėtas statyti 2004 metais.  

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino VAGK Sprendimą Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) ir Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimą Nr. (15.2)-2D-15417 bei įpareigojo Inspekcijos Kauno skyrių pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju, atsakovas, vadovaudamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 1V-145) 42.7 punktu, kuriame nustatyta, kad skundo nagrinėjimas nutraukiamas dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, 2016 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 padarė išvadą, kad Taisyklių 41.17 punkto (originali įsakymo redakcija), 46.15, 48.1 ir 48.7 punktų (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktų (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms.
8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinių teismų praktika, pažymėjo, kad, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta tam tikrą norminį teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas, spręsdamas konkretų ginčą ir priimdamas sprendimą, šio norminio akto (jo dalies) netaiko ir juo nesivadovauja net ir tais atvejais, kai skundžiamo administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) metu tas norminis teisės aktas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas pagal šią individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba asmuo dėl savo teisių, kylančių iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, gynimo į teismą kreipėsi per įstatymų nustatytus terminus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, analogiškos taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcijos Kauno skyrius pareiškėjų skundo nagrinėjimą nutraukė motyvuodamas tik Taisyklių 42.7 punktu, t. y. tuo, kad statybos darbai atlikti seniau, kaip prieš 10 metų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog toks atsisakymas negali būti laikomas teisėtu, nes prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio nuostatoms, todėl panaikino Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimą Nr. (15.2)-2D-15417. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad VAGK Sprendimu Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) atmetė pareiškėjų skundą, todėl toks sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas. Panaikinęs skundžiamą Inspekcijos Kauno skyriaus sprendimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinė procedūra (skundo nagrinėjimas), pradėta pagal pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą, yra nebaigta, todėl įpareigojo Inspekcijos Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

III.

10. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
11. Atsakovas nurodo, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, o nuostatos dėl norminio akto netaikymo nuo jo priėmimo dienos yra taikomos, kai norminio akto teisėtumas yra revizuojamas dėl nagrinėjamos individualios administracinės bylos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 nenurodė, kad neteisėtais pripažinti atitinkami Taisyklių punktai negalioja nuo Taisyklių priėmimo dienos, todėl neteisėtomis pripažintos Taisyklių nuostatos negali būti taikomos nuo tos dienos, kai minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo oficialiai paskelbtas teisės aktų registre, t. y. nuo 2016 m. liepos 29 d. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2016 m. liepos 14 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimai, šio įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatant, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo laikotarpio, kuriuo teisės aktuose Inspekcijai nebūtų įtvirtinta galimybė nenagrinėti skundų dėl statybos darbų, įvykdytų anksčiau nei prieš 10 metų, teisėtumo. Be to, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Faktinės padėties ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui. Inspekcijos Kauno skyrius, nagrinėdamas pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą, pagrįstai rėmėsi tuo metu galiojusių Taisyklių 42.7 punktu ir nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, paaiškėjus aplinkybei, kad ginčo pastato statybos darbai atlikti anksčiau nei prieš 10 metų.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. apeliaciniame skunde, remdamasi argumentais, analogiškais išdėstytiems atsakovo apeliaciniame skunde, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
13. Pareiškėjai J. Š. ir A. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjai grindžia argumentais, iš esmės analogiškai nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
15. Atsakovas Inspekcijos Kauno skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens L. D. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.
17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.
18. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimo Nr. (15.2)-2D-15417, kuriuo nutrauktas pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 7 d. skundo nagrinėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
19. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad: pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 7 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos Kauno skyrių, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) L. D. be statybos leidimo ir žemės bendrasavininkų sutikimo savavališkai pasistatė pastatą, didesnį nei 80 kv. m; Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. spalio 13 d. Sprendimu Nr. (15.2)-2D-15417, vadovaudamasis Taisyklių 42.7 punktu (ginčo statybos darbai atlikti seniau nei prieš 10 metų), pareiškėjų skundo nagrinėjimą nutraukė; pareiškėjai, nesutikdami su Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimu Nr. (15.2)-2D-15417, kreipėsi į VAGK, kuri 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendimu Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) pareiškėjų skundą atmetė. 
20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016, kuriame nustatyta, jog Taisyklių 41.17 punkto (originali įsakymo redakcija), 46.15, 48.1 ir 48.7 punktų (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktų (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos tiek, kiek jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms, panaikino Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimą Nr. (15.2)-2D-15417 bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą.
21. Atsakovas Inspekcijos Kauno skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, jog Taisyklių nuostatos, kurių pagrindu Inspekcija gali atsisakyti nagrinėti skundus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, negali būti taikomos tik nuo 2016 m. liepos 29 d., t. y. nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 oficialaus paskelbimo teisės aktų registre. Sprendimo Nr. (15.2)-2D-15417 priėmimo metu minėtos Taisyklių nuostatos galiojo, todėl Inspekcijos Kauno skyrius pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjų skundo nagrinėjimą, paaiškėjus aplinkybei, kad ginčo pastato statybos darbai atlikti anksčiau nei prieš 10 metų. Pareiškėjai atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
22. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 pripažino, jog Taisyklių nuostata, kad skundo nagrinėjimas nutraukiamas dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms, buvo pagrindas panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimą Nr. (15.2)-2D-15417.
23. Vadovaujantis ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalimis (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 116 straipsnio 1 ir 2 dalys), norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, kad pripažintas neteisėtu norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.
24. Aiškindamas šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, kad aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis. Tai nebūtų teisinga bei nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu (žr., pvz., 2009 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014 ir kt.).
25. Atsižvelgdama į tai, kad teisiniai santykiai tarp pareiškėjų ir Inspekcijos Kauno skyriaus dėl 2015 m. rugsėjo 7 d. skundo nagrinėjimo bei ginčo pastato statybos patikrinimo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 (kuriuo pripažinta, jog Taisyklių 41.17 punkto (originali įsakymo redakcija), 46.15, 48.1 ir 48.7 punktų (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktų (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms) oficialaus paskelbimo nebuvo pasibaigę (vyko ginčas pirmosios instancijos teisme), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo išvadai, kad Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimas Nr. (15.2)-2D-15417 nutraukti pareiškėjų skundo nagrinėjimą Taisyklių 42.7 punkto (vėliau galiojusių Taisyklių redakcijų 48.7 p.) pagrindu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos, spręsdamas dėl iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 oficialaus paskelbimo pagal Taisyklių (2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1V-162 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d.; 2015 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1V-53 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d.; 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 1V-145 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 42.7 punktą priimtų Inspekcijos administracinių aktų panaikinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1741-261/2016).
26. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Inspekcijos Kauno skyriaus Sprendimas Nr. (15.2)-2D-15417 panaikintas, kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, o atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus teisės normų bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Dėl šių priežasčių atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai nepripažįstami pagrįstais ir tenkintinais, todėl yra atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens L. D. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė