Administracinė byla Nr. I-1-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00018-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams Rūtai Slidžiauskaitei ir Modestui Važnevičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ atstovams Orestui Žilėnui, advokatui Ruslanui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017, iškeltoje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punkto, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, teisėtumo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Agrodetalė“).

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar: 1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 (toliau – ir Taisyklės), papildytos 191 punktu, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą; 2) Įsakymo 1 punktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proporcingumo principą bei 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą; 3) Įsakymo 1 punktas ta apimtimi, kuria nenumatyta, jog šiuo punktu papildytų Taisyklių 191 punktas netaikomas iki jo įsigaliojimo dienos į Lietuvos Respubliką įvežtiems naudotiems traktoriams, pagamintiems ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruotiems ES šalyse, atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime nutraukė norminės administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Įsakymo 1 punktas, kuriuo Taisyklės papildytos 191 punktu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proporcingumo principą bei 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrodetalė“ pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą tokiu aspektu: ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys reiškia (suponuoja), kad Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, 191 punktas yra netaikytinas (pašalintas iš teisinės sistemos) nuo 2017 m. lapkričio 6 d. visa apimtimi, nepriklausomai nuo turinio, formos ar pagrindo, kuriuo remiantis ši teisės norma buvo pripažinta neteisėta?
4. Prašyme nurodoma, jog tarp trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrodetalė“, atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos kilo nesutarimas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalies aiškinimo. UAB „Agrodetalė“ įsitikinimu, šiuo atveju teismo sprendimu neteisėtu pripažintas Taisyklių 191 punktas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. yra netaikomas visa apimtimi (yra pašalintas iš teisinės sistemos), o atsakovas Žemės ūkio ministerija laikosi priešingos nuomonės, neva Taisyklių 191 punktas yra vis vien taikytinas ir po 2017 m. lapkričio 6 d., nes tokia išvada darytina iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, 118 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4/2005, 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P556-30/2010.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
6. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai; priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą (pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-341/2011, 2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-363/2011 ir kt.). Taigi ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis yra skirta pašalinti teismo sprendimo (jo rezoliucinės dalies) neaiškumus, todėl tik nustačius, kad tam tikros priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (jo rezoliucinės dalies) formuluotės yra neaiškios ar dviprasmiškos, galinčios lemti neaiškumus vykdant tokį sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti teismo sprendimą (pvz., 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I492-4/2014). Aiškindamas savo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, inter alia argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-807/2014, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-11-602/2016).
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agrodetalė“ prašo išaiškinti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys reiškia (suponuoja), kad Taisyklių 191 punktas yra netaikytinas (pašalintas iš teisinės sistemos) nuo 2017 m. lapkričio 6 d. visa apimtimi, nepriklausomai nuo turinio, formos ar pagrindo, kuriuo remiantis ši teisės norma buvo pripažinta neteisėta.
8. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 191 punktu, tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams, o kitą norminės administracinės bylos dalį nutraukė.
9. Kaip matyti iš pateikto prašymo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agrodetalė“ prašo išaiškinti norminėje administracinėje byloje ginčyto teisės akto sukeltas teisines pasekmes. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrodetalė“ atstovas nurodė, jog tarp UAB „Agrodetalė“ ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos kilo ginčas dėl traktorių registracijos ir Taisyklių 191 punkto taikymo. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agrodetalė“ prašo išaiškinti, kokias pasekmes sukėlė tai, jog Įsakymo 1 punktas tam tikra apimtimi buvo pripažintas neteisėtu, t. y. kelia teisės taikymo klausimą, ar Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Įsakymo 1 punktas, kuriuo Taisyklės buvo papildytos 191 punktu, laikomas galiojančiu, ar ne. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog, vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi, neteikiami išaiškinamai, susiję ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su tolimesnės situacijos aiškinimu teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-22/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog Konstitucinis Teismas neaiškina, kaip konkrečiai Konstitucinio Teismo nutarimas, kitas baigiamasis aktas turėtų būti įgyvendinamas, inter alia teisės taikymo srityje (žr. 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą).
10. Taigi šiuo atveju UAB „Agrodetalė“ prašymas yra susijęs su norminio administracinio akto dalies pripažinimo neteisėta teisinėmis pasekmėmis, t. y. su norminio administracinio akto taikymu pripažinus norminio administracinio akto dalį neteisėta. Pažymėtina, kad norminio administracinio akto taikymo klausimas gali būti sprendžiamas viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą konkrečiu atveju arba teismui individualioje byloje sprendžiant klausimą dėl minėto sprendimo teisėtumo arba nagrinėjant kitą individualų ginčą. Norminio administracinio akto dalies pripažinimo neteisėta teisinių pasekmių klausimas paprastai negali būti sprendimo, priimto byloje dėl norminio administracinio akto teisėtumo, aiškinimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-11-602/2016).
11. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 vertino, kad asmenys, įvežę naudotus ratinius traktorius į Lietuvos Respubliką iki Įsakymo 1 punkto įsigaliojimo, t. y. iki 2014 m. liepos 3 d., galėjo pagrįstai tikėtis, jog naudoti ratiniai traktoriai bus užregistruoti pagal iki 2014 m. liepos 3 d. galiojusį teisinį reguliavimą ir nurodė, jog Žemės ūkio ministerijai, įgyvendinant jai įstatymų leidėjo pavestus įgaliojimus, inter alia nustatant naudotų ratinių traktorių įregistravimo tvarką, kilo pareiga Įsakymo 1 punkte nustatyti pereinamąjį teisinį reguliavimą ir terminą, iki kurio asmenys galėtų įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, t. y. teisinio reguliavimo nuostatas, kurios teisinių santykių dalyviams būtų suteikusios pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu. Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime buvo nustatyta teisinio reguliavimo spraga.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus. Teismai to padaryti negali, jie gali žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas užpildyti tik ad hoc, nes teismai vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme); toks teismų galimybių ribotumas šioje srityje ypač akivaizdus susidūrus su materialiosios teisės spragomis. Tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal Konstituciją. Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas, 2007 m. birželio 7 d. nutarimas).
13. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrodetalė“ prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 94 straipsnio 3 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Artūras Drigotas

              Irmantas Jarukaitis

              Ričardas Piličiauskas

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė