Civilinės bylos Nr. e2-58-330/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00140-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dominija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dominija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eviteks“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dominija“ 54 208,30 Eur skolą ir 926,74 Eur palūkanas, taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 45 000 Eur bei atlyginti teismo išlaidas, jei tokios būtų.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti jam iš atsakovės 4 107,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, tačiau liko neišspręstas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. AB „Eurovia Lietuva“ trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta atsakovės UAB „Dominija“ prašymu, todėl, trečiojo asmens įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. papildoma nutartimi patenkino trečiojo asmens prašymą ir jam priteisė iš atsakovės 4 107,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį buvo pareiškęs prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau Vilniaus apygardos teismui 2021 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtinus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, liko neišspręstas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
6. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo į procesą buvo įtrauktas atsakovės iniciatyva, byloje jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nebuvo pareikšta, trečiasis asmuo naudojosi įstatymų suteiktomis teisėmis, teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, reiškė prašymus, trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl trečiasis asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės prašymu, jog patvirtinta taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei didesniąją dalį ieškiniu reikalaujamos sumos, teismas nusprendė, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl jų atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovės.
8. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, trečiojo asmens parengtus procesinius dokumentus, trečiojo asmens elgesį proceso metu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sumažinti trečiajam asmeniui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Dominija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės arba iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Į bylą trečiasis asmuo buvo įtrauktas tik todėl, kad savo procesiniuose dokumentuose ieškovė jį nurodė kaip asmenį, galbūt atsakingą už atsiradusius trūkumus.
10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal taikos sutartį atliktini mokėjimai laikytini ieškinio patenkinimu tam tikra dalimi. Taikos sutarties sudarymas ir mokėjimai pagal ją negali būti laikomi ieškinio pripažinimu. Taikos sutartyje nurodoma, jog ji sudaroma siekiant taikiai išspręsti ginčą ir abi šalys dėl to daro nuolaidas. Atsakovei negali kilti tokios pat pasekmės, kaip ieškinio patenkinimo atveju, t. y. bylinėjimosi išlaidos iš jos vienos neturi būti priteisiamos.
11. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą.
12. Atsiliepime nurodo tokius atsikirtimus:
12.1. Byloje buvo sprendžiami sudėtingi techniniai klausimai, dėl to į bylą įtrauktas trečiasis asmuo turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, byloje buvo rengiamas ne vienas procesinis dokumentas, trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, aktyviai veikė byloje paskyrus ekspertizę ir t. t.
12.2. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas būtent atsakovės prašymu, trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą pašalinti jį iš bylos nagrinėjimo, kaip nesusijusį su byla asmenį, tačiau atsakovė tokio prašymo nepalaikė ir nuomonės nereiškė.
13. Ieškovė UAB „Eviteks“ atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą.
14. Atsiliepime nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, o vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teigiama, kad būtent dėl atsakovės veiksmų buvo pradėta ši civilinė byla, trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įtrauktas būtent atsakovės iniciatyva, todėl ieškovė nėra atsakinga dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš atsakovės priteistas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. Analizuojamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 54 208,30 Eur skolą už atliktus kelio pagrindų įrengimo darbus pagal šalių sudarytą 2019 m. gruodžio 5 d. kelio statybos rangos sutartį. Ieškovės teigimu, ji visus darbus atliko laiku ir tinkamai, tačiau atsakovė nepagrįstai vengė priimti darbus, už juos neatsiskaitė, faktiškai ieškovės atliktus darbus perdavė trečiajam asmeniui AB „Eurovia Lietuva“ atlikti pagrindų paruošimo ir asfaltbetonio dangos įrengimo darbus ir tik po kurio laiko pradėjo reikšti ieškovei pretenzijas dėl jos netinkamai atliktų darbų trūkumų. Atsakovė atsiliepime teigė, kad pagal šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas ieškovė privalėjo atlikti darbus tokiu būdu, jog kelio pagrindą sudarytų ne mažesnis kaip 30 cm trupinto betono ir plytų skaldos sluoksnis, tačiau 2020 m. birželio 16 d. atliktų matavimų metu nustatyta, kad trupinto betono ir plytų skaldos storiai atsitiktinai parinktose matavimo vietose buvo 20-25 cm. Pasak atsakovės, nors ieškovė trūkumus pripažino ir juos šalino, darbai nebuvo atlikti tinkamai ir trūkumų liko. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Eurovia Lietuva“ į bylą įtrauktas atsakovės prašymu, atsiliepime į ieškinį teigė, kad nurodomi darbų trūkumai niekaip nesusiję su trečiojo asmens atliktais darbais, kurie yra priimti ir apmokėti, ginčas kilo dėl atsiskaitymo tarp ieškovės ir atsakovės pagal atskirą rangos sutartį, todėl ginčo baigtis neturės jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, todėl jis turėtų būti pašalintas iš bylos.
17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi byloje paskyrė statybos ekspertizę, siekiant nustatyti ar ieškovė darbus atliko pagal rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimus, o jei atliko su trūkumais, – kokia jų pašalinimo kaina. Byla buvo sustabdyta. 2021 m. spalio 1 d. atsakovė pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 45 000 Eur, o nagrinėjamą bylą teismas nutraukė. Kaip matyti iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio, joje trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas liko neišspręstas. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo papildoma nutartimi, kuria iš jos priteistas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atskirajame skunde teigia, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos, arba priteisiamos tik iš ieškovės arba iš abiejų šalių lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante.
18. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinio instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims, todėl lygiateisiškumo principas galioja ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus. Nepaisant to, kurios šalies iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
20. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 ir kt.).
22. Kaip minėta, ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovės 54 208,30 Eur už atliktus darbus. Byla nutraukta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 45 000 Eur. Sutiktina su atsakove, kad taikos sutarties sudarymas nereiškia ieškinio pripažinimo, nes jos sudarymas grindžiamas abipusių nuolaidų būdu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Tai, kad šalys ginčą išsprendė kompromiso keliu ir susitarė gera valia, savaime nereiškia, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Taigi, kaip matyti iš taikos sutarties nuostatų, šalys iš esmės susitarė, kad ieškovė turi teisę į tam tikros dalies materialinių reikalavimų patenkinimą, o atsakovė privalo vykdyti savo prievoles ieškovei. Byloje nenustatyta ir nėra ginčo, to neteigia ir byloje dalyvaujantys asmenys, kad kuris nors iš jų būtų piktnaudžiavęs procesu ar procesinis elgesys kokiu nors būdu buvęs netinkamas. Esant tokioms aplinkybėms, kaip minėta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pagal šalies kaltę (atsakomybę) dėl proceso, pagal kurią sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
23. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo papildomoje nutartyje padaryta išvada, kad tik atsakovė yra atsakinga dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove, todėl ji buvo priversta savo pažeistas teises ginti kreipdamasi į teismą, atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutiko, juos ginčijo. Trečiasis asmuo teikė atsikirtimus dėl šalių nurodytų argumentų, susijusių su ieškovės ir atsakovės sudarytos rangos sutarties įsipareigojimų vykdymu, patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl atsakovės kaltės inicijuoto proceso, t. y. ieškinio reikalavimo pareiškimą teisme nulėmė būtent atsakovės veiksmai.
24. Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės elgesys tiek pareiškiant ieškinį atsakovei, tiek bylos nagrinėjimo metu, negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti papildomų turtinių pasekmių, todėl būtent atsakovei tenka trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
25. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aktualias aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tai, kad teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo išvadai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovei ir trečiajam asmeniui atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
27. Ieškovės ir trečiojo asmens pateikti prašymai ir dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 363 Eur, o trečiasis asmuo – 502,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (8.11 punktas), todėl priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021m. lapkričio 17 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Dominija“ (juridinio asmens kodas 304064850) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eviteks“ (juridinio asmens kodas 302336091) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Dominija“ (juridinio asmens kodas 304064850) trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) 502,15 Eur (penkis šimtus du eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Gintaras Pečiulis