Civilinė byla Nr. e2S-570-259/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01984-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.4.; 3.1.1.2.6.; 3.1.8.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dakaras“ dėl sutarties sąlygų modifikavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimą modifikuoti tarp bylos šalių pasirašytą paskolos sutartį taip: „V. Z. įsipareigoja UAB „Dakaras“ grąžinti piniginę prievolę, lygią 115 000 eurų ne vėliau kaip iki 2027-07-17“.
2. Atsakovė UAB „Dakaras“ pateikė prašymą nustatyti ieškovei V. Z. 3 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą 800 Eur užstatą atsakovės UAB „Dakaras“ galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; ieškovei V. Z. nesumokėjus 800 Eur užstato per nustatytą terminą, ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei UAB „Dakaras“ palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje patirs 800 Eur (100 Eur/val.) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai atstovaujant atsakovę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovės inicijuota byla atsakovės atžvilgiu nėra pirmoji. Visas inicijuotas bylas ieškovė pralaimėjo ir atsakovei iš ieškovės yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių ieškovė atsakovei nesumoka. Ieškovės finansinė padėtis sunki. Tai patvirtina, kad ieškovei toliau tęsiant teisminius procesus, iš jos išieškoti bylinėjimosi išlaidas nebus galimybės. Todėl ieškovė turėtų būti įpareigota sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovę V. Z. per 3 kalendorines dienas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831, esančią akcinėje bendroje „Swedbank“, 800,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
5. Teismas, susipažinus su byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad tarp ieškovės V. Z. ir atsakovės UAB „Dakaras“ yra kilę teisminiai ginčai. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimu bei Kauno apygardos teismo nutartimi iš V. Z. UAB „Dakaras“ naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos (civilinės bylos e2-632-314/2019 ir e2A-799-254/2019). Patikrinęs Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis apie bylas, iškeltas ieškovės V. Z. iniciatyva, bei šių bylų baigtį, t.y. atmestus reikalavimus (ieškinius), teismas sprendė, kad galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti V. Z. suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovei preliminari teikiamų advokato pagalbos paslaugų suma byloje yra 800 Eur, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į nustatytus dydžius, pateikiamus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), ir sudaro išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismas darė išvadą, jog galimų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nurodytus užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžius ir nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos gali būti tikėtinai priteisiamos iš ieškovės, tuo atveju jeigu ieškinys būtų atmestas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės, siekdamas neužkirsti ieškovei galimybės pasinaudoti teismine gynyba ir užtikrinti atsakovės interesus gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų atmestas, teismas sprendė, kad atsakovės prašymas dėl 800 Eur užstato sumokėjimo tenkinamas, ir įpareigojo ieškovę per 3 kalendorinių dienų terminą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 800,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė V. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
7.1. Atsakovė UAB „Dakaras“ nepateikė jokių faktinių duomenų, kad šioje byloje jos numatomos bylinėjimosi išlaidos gali siekti būtent 800 eurų, nes nepateikta teisinių paslaugų sutartis, nepateikti įrodymai, kad atsakovės atstovas byloje teisines paslaugas teiks 8 val. Skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo patikimų duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis atsakovė bendradarbiauja su pasirinktu advokatu, neturėjo duomenų, kad atsakovė sutarė su advokatu mokėti jam būtent 100 eurų atlygį už vieną darbo valandą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje visai neanalizuoja „Liteko“ sistemoje rastų duomenų ir nelygina, kaip jie susiję su šia konkrečia byla ir atsakovės prašyme pateiktais argumentais. Per paskutinius trejus metus ieškovė turėjo tik vieną civilinę bylą (prieš banką Luminor), kur ji buvo ieškovė, o apie šios bylos baigtį, kur V. Z. taip pat buvo ieškovė, apskritai net negalima susidaryti jokios išvados, nes ši byla vis dar yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka, tad šios bylos baigtis nėra žinoma. Be to, ankstesniuose ginčuose skyrėsi šios bylos šalių procesinės padėtis, kur ieškovė buvo UAB „Dakaras“, o atsakovė – V. Z.. Taigi, V. Z. iniciavo tik pirmą ginčą UAB „Dakaras“ atžvilgiu.
7.3. Pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia konkrečius reikalavimus, aiškiai ieškinyje apibrėžė ieškinio dalyką, sumokėjo atitinkamo žyminio mokesčio dydį ir pasisamdė advokatą, kuris atstovauja ieškovę pagal atlygintinę teisinių paslaugų sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas taipogi neturėjo ir jokių faktinių duomenų, kad ieškovė neturi lėšų ar kito turto padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas ar kad ateityje gali susidaryti kliūtis tokias bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės išieškoti priverstine tvarka.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Dakaras“ prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:
8.1. Ieškovė atskiruoju skundu nepaneigė skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilę ir kiti teisminiai ginčai; iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos (civilinės bylos Nr. e2-632-314/2019 ir Nr. e2A-799-254/2019), kurių ieškovė atsakovei nėra padengusi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovės veiksmuose galima įžvelgti ieškovės galimybę piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę vertino kaip galinčią piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
8.2. Atsakovės atstovo 800 eurų užmokestis už 8 valandas advokato teikiamų teisinių paslaugų yra pagrįstas, nes vienos valandos kaina tesudaro 100 eurų (8 x 100 = 800). Ši 100 eurų vienos valandos kaina yra mažesnė nei nustatyta Rekomendacijose, kur nustatyta maksimali advokato vienos valandos kaina sudaro 139,85 eurus. Taigi, advokato 100 eurų valandos kaina yra ženkliai mažesnė nei numatyta Rekomendacijose, todėl 800 eurų suma už 8 valandas advokato teikiamų teisinių paslaugų, yra pagrįsta.
8.3. Ieškovės teisės į teisminę gynybą negali užgožti atsakovės teisių – teisės atgauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, jei ginčo baigtis bus palanki atsakovei. Kadangi ieškovė jau yra pranešusi apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, užstatas šioje byloje vienintelė procesinė priemonė atsakovei užsitikrinti, kad bus įvykdytas teismo sprendimas ir ieškovė padengs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar tarp ieškovės ir atsakovės kilę ir spręsti ankstesni teisminiai ginčai ir ieškovės procesinis elgesys, jiems pasibaigus, sudaro pagrindą daryti šioje byloje išvadą, jog ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų atsakovei, jei ginčo baigtis būtų palanki atsakovei, dėl ko ieškovė turi būti įpareigota šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sumokėti užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
11. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė – užstatas galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti – ir jos taikymui reikalingų sąlygų nustatymas visų pirma turi būti atliekamas, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo įtvirtintą asmens teisės kreiptis į teismą turinį (CPK 5 straipsnis), bei CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto instituto taikymo teisines pasekmes.
13. Ieškinio palikimo nenagrinėtu procedūra, nesumokėjus teismo nustatyto užstato, iš esmės paneigiami civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, taip pat kuo greičiau tarp šalių atkurti teisinę taiką. Nors ieškinį palikus nenagrinėtu, asmeniui nesumokėjus teismo nustatyto užstato, numatyta galimybė pakartotinai kreiptis į teismą, tačiau toks pakartotinis kreipimasis ir ginčo nagrinėjimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas išimtinio pobūdžio sąlygomis, t. y. tik nustačius akivaizdžią galimybę asmeniui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir įsitikinus, kad prašomų priemonių netaikymas kitai šaliai sukels didelius nepatogumus ar žymius materialinius praradimus.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės galimas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė nėra atlyginusi bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė civilinėje byloje Nr. e2-632-314/2019 bylą nagrinėjant tiek pirmąją instancija, tiek apeliacine tvarka, ankstesnių ginčų baigtimi kitose civilinėse bylose. Taigi, atsakovė iš esmės teigia, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl nesėkmių ankstesniuose civiliniuose ginčuose. Aplinkybė, dėl ieškovės elgesio neatlyginant bylinėjimosi išlaidų pasibaigus kitiems teisminiams ginčams, nors ir gali būti vertinama kaip pagrindžianti ieškovės galimą nesąžiningumą, nustačius, jog šios išlaidos nėra sumokamos ne dėl sunkios ieškovės finansinės padėties, bet dėl nenoro įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ji nėra esminė sprendžiant dėl galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs ieškovę sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti įvertino tik netiesiogines aplinkybes: galimai nesąžiningą elgesį vykdant teismo sprendimą ir santykinai nedidelę užstato sumą, tačiau tiksliai neidentifikavo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindo ir sąlygų, kuo remiantis, galėtų būti skiriamas įpareigojimas sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atlikęs atsakovės nurodytų aplinkybių vertinimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad šioje civilinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas yra antrasis, iš kurių pirmąjį iniciavo dabartinė atsakovė UAB „Dakaras“ gindama savo daiktines teises (civilinė byla Nr. e2-632-314/2019), o antrąjį – dabartinė ieškovė V. Z. dėl prievolinių teisinių santykių. Kiti teisminiai ginčai nors ir turi sąsajų su šioje byloje kilusiu ginču (ieškovės V. Z. ginčai su Luminor Bank AS), tačiau šios sąsajos netiesioginės, todėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinami sprendžiant dėl ieškovės V. Z. galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atsakovės UAB „Dakaras“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, kaip pagrindą spręsti dėl galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kol byla neišnagrinėta iš esmės, paprastai galima konstatuoti tik esant neleistinam ar aiškiai neįmanomam savo civilinių teisių gynybos būdui. Kitu atveju ginčo pagrįstumas paprastai nustatomas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Ta aplinkybė, kad byloje gali būti remiamasi faktais, kurie nustatyti kitoje ieškovės pralaimėtoje byloje, savaime nesudaro pagrindo iki ginčo nagrinėjimo pabaigos konstatuoti, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, atsižvelgiant į tarp šios bylos šalių kilusių ginčų skaičių, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė piktybiškai inicijuoja nepagrįstus teisminius ginčus atsakovės atžvilgiu, dėl kurių atsakovė yra priversta patirti bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė galimo ieškovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir nagrinėjamos bylos eigoje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis parengiamieji posėdžiai neįvyko dėl padidėjusios COVID-19 plitimo grėsmės ir techninių kliūčių, o byla neišnagrinėta perėjus į teismo posėdį dėl to, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės dalyvavimas pripažintas būtinu. Taigi, nėra ir kito piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindo, dėl kurio galėtų būti konstatuotas galimas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šioje situacijoje pakanka duomenų padaryti išvadai apie ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nenustačius pirmosios CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su antrosios sąlygos – galimybių atlyginti bylinėjimosi išlaidas – egzistavimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir šioje bylos stadijoje klausimas išspręstinas atmetant atsakovės UAB „Dakaras“ prašymą įpareigoti ieškovę V. Z. sumokėti užstatą galimoms atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ prašymą dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas