LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio. ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 14 d. sprendimas) ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init““ (toliau – ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai Nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ (toliau – ir NP „Rosmediakom“) ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ (toliau – ir VGTRK) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami panaikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-2305-815/2018 pagal pareiškėjo UAB „Init“ skundą ir administracinę bylą 
Nr. eI-2160-1047/2018 pagal pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK skundą sujungė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu: pareiškėjo UAB „Init“ skundą patenkino iš dalies – 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo 3 punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (kodas 132658751) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsniu priimto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo.“; 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo 4 punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (kodas 132658751) 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų) baudą už šio sprendimo 3 punkte nurodytą pažeidimą.“; kitą pareiškėjo UAB „Init“ skundo dalį atmetė; pareiškėjo NP „Rosmediakom“ skundą atmetė; pareiškėjo VGTRK skundą atmetė.

Teisėjų kolegijos narė teisėja Jovita Einikienė pateikė 2019 m. vasario 15 d. atskirąją nuomonę.

Pareiškėjai UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK padavė apeliacinius skundus, kuriais prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimų – pareiškėjų skundus tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui, nustačius, kad egzistuoja poreikis platesniam visuomeniniams santykiams taikytinų teisės normų interpretavimui, išsamesniam teisės aiškinimui, siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos byloje kylančiais klausimais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi sudarė išplėstinę teisėjų kolegiją bylai nagrinėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK apeliacinius skundus patenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą; priteisė pareiškėjui UAB „Init“ iš Komisijos 1 601,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė pareiškėjui NP „Rosmediakom“ iš Komisijos 1 601,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė pareiškėjui VGTRK iš Komisijos 1 601,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Komisija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino, atsisakė atnaujinti procesą, priteisė pareiškėjui NP „Rosmediakom“ iš Komisijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė pareiškėjui VGTRK iš Komisijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė pareiškėjui UAB „Init“ iš Komisijos 609,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas UAB „Init“ pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Pareiškėjai NP „Rosmediakom“ ir VGTRK pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Komisija pateikė nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurioje prašė sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Komisijos vertinimu, pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neproporcinga ir per didelė. Pareiškėjus atstovavo ta pati advokatė, todėl netoleruotina situacija, kai proceso šalis pernelyg daug ir nepragrįstai išlaidauja.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui UAB „Init“ iš Komisijos 5 235,27 bylinėjimosi išlaidų; priteisė pareiškėjui NP „Rosmediakom“ iš Komisijos 1 199,08 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė pareiškėjui VGTRK iš Komisijos 1 199,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pateiktų prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pirmiausia, nustatęs, kad pareiškėjai su skundais į teismą kreipėsi atitinkamai 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 19 d., teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2018 m. rugsėjo 26 d., padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui spręsti taikoma iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepraleido termino prašymams priteisti bylinėjimosi išlaidas paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė, apibendrino, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka.

Spręsdamas pareiškėjo UAB „Init“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas UAB „Init“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindė įrodymais apie jų apmokėjimą; 2019 m. vasario 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0873 detalizuota, kad už skundo surašymą teisinės paslaugos kainavo 1 700 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose – 300 Eur plius PVM; 2019 m. vasario 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0874 detalizuota, kad už papildomo skundo surašymą teisinės paslaugos kainavo 1 500 Eur plius PVM, už pareiškimą dėl skundo pagrindo papildymo – 300 Eur plius PVM, už 3 val. konsultacijų – 270 Eur plius PVM, už užklausimus Vilniaus Universitetui ir Lietuvos ryto televizijai – 270 Eur plius PVM, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose – 600 Eur plius PVM, už 2 val. kelionę į teismo posėdį – 60 Eur plius PVM.

Remdamasis Rekomendacijų 7 punktu ir nustatęs, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis) (skundo padavimo metu 2018 m. kovo 7 d.), 884,80 Eur (2017 m. IV ketvirtis) (papildomo skundo padavimo metu 2018 m. gegužės 16 d.), 926,70 Eur (2018 m. II ketvirtis) (2018 spalio 1 d. posėdis, patikslinto skundo padavimas 2018 m. spalio 31 d., teismo posėdis 2018 m. lapkričio 12 d.) ir 935,7 Eur (2018 m. III ketvirtis) (2019 m. sausio 21 d. teismo posėdis) ir kad prašomų atlyginti raštų kitiems subjektams ir konsultacijų teikimo data nenurodyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo UAB „Init“ prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidas bus taikomas 884,8 Eur (2017 m. IV ketvirtis), nes už šias paslaugas apmokėta 2018 m. gegužės 5 d.

Nustatęs, kad prašyta priteisti suma už skundo parengimą 2 057 Eur (1700 Eur + PVM) neviršijo maksimalios priteistinos sumos, teismas padarė išvadą, kad ji priteistina.

Nustatęs, kad skundo patikslinimai buvo atlikti paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Komisijai priėmus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą ir pareiškėjui UAB „Init“ sužinojus apie Komisijos narių kitus darbus), o ne dėl pareiškėjo UAB „Init“ ar jo atstovų kaltės, teismas padarė išvadą, kad dėl kiekvieno pareiškėjo UAB „Init“ patikslinto skundo turi būti sprendžiama kaip dėl atskiro skundo. Už papildomą skundą pareiškėjo UAB „Init“ prašyta priteisti suma 1 815 Eur (1 500 Eur + PVM) neviršijo maksimalios priteistinos sumos, todėl, teismo vertinimu, priteistina.

Už skundo pagrindo papildymą prašyta priteisti 363 Eur (300 Eur + PVM) suma neviršijo maksimalios priteistinos sumos, todėl teismas padarė išvadą, kad ši suma priteistina.

Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 punktu, teismas nustatė, kad pareiškėjui UAB „Init“ buvo suteiktos advokatės konsultacijos, trukusios 3 val. Nustatęs, kad pareiškėjo UAB „Init“ prašyta priteisti 326,7 Eur (270 Eur + PVM) viršijo rekomenduojamus priteisti dydžius
(884,8 Eur x 0,1 = 88,48 Eur; 88,48 Eur x 3 val. = 265,44 Eur), teismas priėjo prie išvados, kad ši suma turi būti mažinama, priteisiant 265,48 Eur sumą už 3 val. konsultacijas.

Vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, nustatęs, kad pareiškėjas UAB „Init“ prašė atlyginti už advokatės 8,5 val. (2019 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0874) ir 1 val. (2019 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0873) darbą ruošiantis bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (iš viso 1 089 Eur (300 Eur + PVM = 363 Eur ir 600 Eur + PVM = 726 Eur; 363 Eur + 726 Eur)) ir tai, kad byloje vyko 3 teismo posėdžiai: 2018 m. spalio 1 d. (nuo 13 val. 18 min. iki 13 val. 33 min.), 2018 m. lapkričio 12 d. (nuo 13 val. 35 min. iki 14 val. 17 min.) ir 2019 m. sausio 21 d. (nuo 13 val. 34 min. iki 16 val. 47 min.), teismas konstatavo, kad už 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdį prašymas atlyginti išlaidas nepagrįstas, už 2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdį prašymas atlyginti išlaidas gali būti tenkinamas, nes posėdis truko 1 val. ir už 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdį prašymas atlyginti išlaidas gali būti tenkinamas, nes posėdis truko 3 val. Remdamasis Rekomendacijų 8.19 punktu, teismas nustatė, kad maksimalus užmokestis už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 12 d. sudarė 92,27 Eur, o 2019 m. sausio 21 d. – 93,25 Eur. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad priteistina 280,71 Eur už atstovavimą 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdyje. Todėl iš viso už atstovavimą teismo posėdžiuose teismas nurodė, kad priteistina 372,98 Eur (92,27 Eur + 280,71 Eur). Nustatęs, kad likusios 5,5 val. skirtos pasiruošimui teismo posėdžiams, teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį ir sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę ir nagrinėtų klausimų sudėtingumą, padarė išvadą, kad tai protingas ir proporcingas laikas, skirtas pasiruošti bylos nagrinėjimu. Vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, 5,5 val. teismas prilygino 6 val. Nustatęs, kad maksimalus užmokestis už 1 val. pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje sudarė 93,57 Eur (935,7 Eur Eur x 0,1), teismas padarė išvadą, kad už 6 val. galėjo būti priteista 561,42 Eur (93,57 Eur x 6). Kadangi pareiškėjo UAB „Init“ prašoma priteisti suma viršijo šį dydį, teismas jį sumažino iki 561,42 Eur.

Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18 punktu ir nustatęs, kad pareiškėjas UAB „Init“ už užklausas Vilniaus Universitetui ir Lietuvos ryto TV sumokėjo 326,7 Eur (270 Eur + PVM), teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti suma viršijo rekomenduojamą dydį, todėl atitinkamai ją sumažino iki 26,54 Eur.

Vadovaudamasis Rekomendacijų 3 punktu ir nustatęs, kad Rekomendacijose nėra pareiškėjo UAB „Init“ prašyme nurodytų priežasčių, teismas konstatavo, kad advokatės vykimo į teismą iš Kauno į Vilnių išlaidos neatlyginamos ir prašymas priteisti 72,6 Eur (60 Eur + PVM) nepagrįstas.

Spręsdamas dėl pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo, teismas nustatė, kad pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas grindė 2018 m. kovo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 01/03, kurioje nurodyta, kad abu pareiškėjai sumokėjo po 1 200 Eur už procesinių dokumentų surašymą ir po 300 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, ir 2018 m. kovo 15 d. Luminor banko mokėjimo pavedimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis) (skundo padavimo metu 2018 m. kovo 20 d.), 926,70 Eur (2018 m. II ketvirtis) (2018 spalio 1 d. posėdis, teismo posėdis 2018 m. lapkričio 12 d.) ir 935,7 Eur (2018 m. III ketvirtis) (2019 m. sausio 21 d. teismo posėdis).

Nustatęs, kad pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK vardu advokatė parengė vieną skundą, o ne atskirus skundus, teismas pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas vertino kartu, t. y. laikė, kad iš viso už skundo parengimą prašoma priteisti suma sudarė 2 400 Eur (1 200 x 2). Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad ši suma viršijo rekomenduojamą dydį (850,80 x 2,5 = 2 127 Eur), todėl ją sumažino iki 1 063,5 Eur (2 127 Eur / 2).

Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 punktu ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžiant pareiškėjo UAB „Init“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, dėl vykusių teismo posėdžių ir jų trukmės, teismas konstatavo, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose pareiškėjams NP „Rosmediakom“ ir VGTRK iš viso už 4 val. priteistina 372,98 Eur (92,27 Eur + 280,71 Eur). Nustatęs, kad visus pareiškėjus atstovavo ta pati advokatė, teismas priėjo prie išvados, jog yra teisinga visiems pareiškėjams padalinti išlaidas, patirtas už atstovavimą teismo posėdžiuose ir būtų neteisinga už tą patį advokatės atstovavimą priteisti kiekvienam pareiškėjui. Todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose teismas pripažino priteistiną 372,98 Eur sumą, kurią padalino iš 3, kiekvienam pareiškėjui priteisiant po 124,33 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose.

Teismas, nustatęs, kad bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas UAB „Init“ sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (2018 m. kovo 5 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 2828867, 2018 m. kovo 22 d. nutartis grąžinti dalį permokėto žyminio), jį priteisė. Nustatęs, kad pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK vardu advokatė sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, jį priteisė pareiškėjams NP „Rosmediakom“ ir VGTRK atitinkamai po 11,25 Eur (22,50 Eur / 2).

Apibendrinęs pareiškėjo UAB „Init“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas jį tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui UAB „Init“ iš Komisijos iš viso 5 235,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą 2 057 Eur + už papildomą skundą 1 815 Eur + už skundo pagrindo papildymą 363 Eur + už 3 val. konsultacijų 265,48 Eur + už atstovavimą teismo posėdžiuose 124,33 Eur + už 6 val. pasirengimo 561,42 Eur + už paklausimus, renkant bylai reikalingus įrodymus, 26,54 Eur + 22,50 Eur žyminį mokestį).

Apibendrinęs pareiškėjo NP „Rosmediakom“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas jį tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui NP „Rosmediakom“ iš Komisijos iš viso 1 199, 08 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą 1 063,50 Eur + už atstovavimą teismo posėdžiuose 124,33 Eur + 11,25 Eur žyminį mokestį).

Apibendrinęs pareiškėjo VGTRK prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas jį tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui VGTRK iš Komisijos iš viso 1 199, 08 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą 1 063,5 Eur + už atstovavimą teismo posėdžiuose 124,33 Eur + 11,25 Eur žyminį mokestį).

Teismas, atsižvelgęs į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį, nusprendė, jog nėra pagrindo papildomai mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad advokatė buvo susipažinusi su byla, rengė patikslintus skundus, teismo vertinimu, nepaneigė byloje keltų klausimų sudėtingumo, kompleksiškumo, poreikio giliai ir išsamiai analizei (ir dėl bylos apimties, ir dėl keliamų klausimų turinio). Teismo vertinimu, priteistinos sumos, atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir pobūdį, nėra per didelės, atitiko teisingumo principą bei atlygino bylą laimėjusios šalies patirtas išlaidas.

Atsakovas Komisija atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisiant pareiškėjui UAB „Init“ iš Komisijos 3 757,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą 2 057 Eur + už papildomą skundą 500 Eur + 200 Eur už skundo pagrindo papildymą + už 3 val. konsultacijų 265,48 Eur + už atstovavimą teismo posėdžiuose 124,33 Eur + už 6 val. pasirengimo 561,42 Eur + už paklausimus renkant bylai reikalingus įrodymus 26,54 + 22,50 Eur žyminis mokestis), priteisiant pareiškėjui NP „Rosmediakom“ iš Komisijos iš viso 385,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą po 250 Eur + už atstovavimą teismo posėdžiuose po 124,33 Eur + 11,25 Eur žyminis mokestis), priteisiant pareiškėjui VGTRK iš Komisijos iš viso 385,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą po 250 Eur + už atstovavimą teismo posėdžiuose po 124,33 Eur + 11,25 Eur žyminis mokestis).

Komisija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patikslintą skundą vertindamas kaip atskirą skundą, nevertino kitų Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų, neįvertino pareiškėjų advokatės ankstesnio dalyvavimo byloje. Komisijos sprendimai yra tarpusavyje susiję, nes 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas buvo priimtas, nustačius, kad nebuvo vykdomas 2018 m. vasario 14 d. sprendimas. Nors šie sprendimai skirtingi, tačiau nepaneigta aplinkybė, kad jie susiję vienas su kitu. Tačiau, kaip minėta, teismas šios aplinkybės nevertino, formaliai nurodydamas, kad 1 815 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos. Ši suma turi būti sumažinta iki 500 Eur, nes, ginčijant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą jau buvo žinomos faktinės aplinkybės, dėl ko buvo paskirta bauda, jos teisinis pagrindas, todėl rengiant patikslintą skundą reikėjo mažiau pasiruošimo ir įsigilinimo, analizės.

Komisija teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už skundo pagrindo papildymą priteisė 363 Eur, nes šią prašomą priteisti sumą įvertino tik per Rekomendacijose nustatytus maksimalių dydžių priteisimo kriterijus, tačiau neatsižvelgė, kad skundo papildymas buvo suformuotas iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. kad buvo iškeltas klausimas dėl kai kurių Komisijos narių tinkamumo eiti savo pareigas. Laiko sąnaudų prasme priteista suma turi būti sumažinta iki 200 Eur.

Komisija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada priteisti pareiškėjams NP „Rosmediakom“ ir VGTRK po 1 063,50 Eur už skundus nepagrįsta. Pareiškėjo UAB „Init“ advokatė nuolat dalyvavo nagrinėjant bylą ir išsamiai buvo susipažinusi su bylos medžiaga, rengdama skundą pareiškėjui UAB „Init“. Tiek pareiškėjo, tiek pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK gynybai buvo naudoti panašūs argumentai bei motyvai. Todėl pareiškėjams NP „Rosmediakom“ ir VGTRK už skundus turi būti priteista sumažinta bylinėjimosi išlaidų suma (iki 250 Eur kiekvienam).

Komisija atkreipia dėmesį, kad neturi būti toleruojamos situacijos, kai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos neproporcingai didelės bylą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjas UAB „Init“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti, priteisti 757,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas UAB „Init“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų visumą, šalių elgesį proceso metu, į tai, kad patikslintas skundas buvo paduotas dėl Komisijos veiksmų. Ankstesnis advokatės dalyvavimas toje pačioje byloje dėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimo dalinio ginčijimo neleidžia mažinti priteistą sumą daugiau nei 3 kartus. Pareiškėjas UAB „Init“ galėjo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą ginčyti kitoje byloje, tačiau vadovavosi ekonomiškumo ir koncentruotumo principais. Skundų motyvai dėl skirtingų sprendimų ginčijimo kiekvieno pareiškėjo atveju skyrėsi. Be to, pareiškėjo UBA „Init“ prašyta priteisti suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nurodyta maksimali. Todėl nėra jokių pagrindų mažinti priteistą sumą už patikslintą skundą. Byloje buvo sprendžiami itin sudėtingi ir nauji teisiniai klausimai. Tai patvirtina ir tai, kad byloje pateikta atskiroji nuomonė. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka išplėstinės teisėjų kolegijos, o sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas buvo pratęstas ilgesniam laikui. Tai neginčijamai patvirtina, kad byloje buvo sprendžiami sudėtingi, nauji, reikalaujantys didelio įsigilinimo klausimai, turintys reikšmės teisminės praktikos formavimui, kas taip pat nulemia ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aplinkybė, jog advokatė, susipažinusi su byla, rengė patikslinus skundus, nepaneigia byloje keltų klausimų sudėtingumo ir kompleksiškumo, poreikio giliai ir išsamiai analizei.

Pareiškėjo UAB „Init“ prašoma priteisti suma už skundo pagrindo papildymą yra 6 kartus mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalią priteistiną sumą. Nebuvo jokio pagrindo sumažinti prašomą priteisti sumą už skundo pagrindo papildymą. Ruošiant šį papildymą reikėjo surinkti informaciją apie Komisijos narių darbinius ar kitokius sutartinius santykius, gilintis į įstatymus ir kitus teisės aktus, analizuoti teismų praktiką. Komisijos nurodyta suma nėra protinga, nes priteista suma jau pati savaime yra labai maža.

Pareiškėjo UAB „Init“ vertinimu, Komisijos procesinis elgesys ir veiksmai bylos nagrinėjimu metu neleidžia mažinti pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų (Komisija neatsiprašė už padarytas klaidas, ilgą laiką veikė neteisėtos sudėties, pažeisdama gero viešojo administravimo principą ir pasitikėjimą).

Pareiškėjo UAB „Init“ nuomone priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos ir dėl tos priežasties, kad dalis bylinėjimosi išlaidų nebuvo priteistos apskritai.

Pareiškėjai NP „Rosmediakom“ ir VGTRK atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK nuomone, tai, kad skunduose buvo naudojami panašūs argumentai, nesudaro pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai galėjo paduoti atskirus skundus, tačiau pasirinko ekonomiškesnį ir koncentruotesnį variantą, taupantį teismo ir kitų proceso dalyvių laiką.

Pareiškėjai NP „Rosmediakom“ ir VGTRK atkreipia dėmesį, kad jų teisinė pozicija skyrėsi: pareiškėjas VGTRK teikė ekspertizę, argumentus, kad programos „RTR Planeta“ turinys neatitiko kriterijų, leidžiančių ją uždrausti, o pareiškėjas NP „Rosmediakom“ skundė 2018 m. vasario 14 d. sprendimą visai kitais motyvais, susijusiais su kitomis programomis, jo atžvilgiu Komisija, nesutikusi retransliuoti pareiškėjui priklausančios programos „Rossija RTR“, neatliko jokių procedūrų, įtvirtintų teisės aktuose. Taip pat 2018 m. vasario 14 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo paminėta tik VGTRK priklausanti programa. Tai patvirtina, kad pareiškėjų situacijos buvo skirtingos, todėl atitinkamai ir skundo dalys kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu buvo motyvuojamos skirtingai. Be to, pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK atstovai nėra lietuviškai kalbantys asmenys, todėl tiek skundo rengimas, tiek pozicijos derinimas byloje užėmė kur kas daugiau laiko. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, įvertino bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą (bendravimą su klientais užsienio kalba), teisinių klausimų naujumą. Nagrinėta byla buvo itin sudėtinga, nagrinėjama ilgą laiką, procesiniai dokumentai pareiškėjams buvo verčiami. Todėl sumažini priteistas bylinėjimosi išlaidas būtų neteisinga ir nesąžininga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinti pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų, kodėl turėtų būti mažinamos pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių, ir nustatęs, kad dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumų nepagrįstos, iš dalies patenkino pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Komisija atskirajame skunde, neginčydama pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo teisės aktų nustatyta tvarka, aplinkybės, kad priteistos ir ginčijamos bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija atitinkamų Rekomendacijų punktų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria: (i) pareiškėjui UAB „Init“ už papildomą skundą priteista 1 815 Eur (Komisijos vertinimu, už papildomą skundą gali būti priteista sumažinta 500 Eur suma, nes 2018 m. vasario 14 d. sprendimas ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas tarpusavyje susiję, o tai įrodo, kad rengiant papildomą skundą dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo buvo žinomos teisinės ir faktinės aplinkybės, dėl ko reikėjo mažiau pasiruošimo ir įsigilinimo), (ii) pareiškėjui UAB „Init“ už skundo pagrindo papildymą priteista 363 Eur (Komisijos vertinimu, už skundo pagrindo papildymą gali būti priteista sumažinta 200 Eur suma, nes skundo pagrindo papildymas buvo pagrįstas tik vienu argumentu, ko pirmosios instancijos teismas neįvertino, formaliai taikydamas Rekomendacijose nustatytus maksimalių dydžių priteisimo kriterijus), (iii) pareiškėjams NP „Rosmediakom“ ir VGTRK už skundo parengimą priteista po 1 063,5 Eur (Komisijos vertinimu, už skundo parengimą gali būti priteista sumažinta 250 Eur suma kiekvienam, nes visus pareiškėjus atstovavo ta pati advokatė, jų gynybai buvo naudoti panašūs argumentai bei motyvai, dėl ko pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK skundo parengimui reikėjo mažiau pasiruošimo ir įsigilinimo).

Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo primintina, kad ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018).

Paminėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Įvertinusi visuomeninius santykius, dėl kurių kilo ginčas, jo pobūdį, bylos medžiagą (jos apimtį ir turinį), administracinės bylos procesą, jo metu pateiktus proceso dalyvių procesinius dokumentus (jų apimtį ir turinį), pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, be kita ko, dėl teismo posėdžių skaičiaus ir trukmės, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašus, atsižvelgusi į aplinkybes, kad, išsprendus ginčą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikta atskiroji nuomonė, kad sprendžiant apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teisme buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, nustačius, kad egzistuoja poreikis platesniam ginčo visuomeniniam santykiams taikytinų teisės normų interpretavimui ir išsamesniam teisės aiškinimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išnagrinėta administracinė byla vertintina kaip sudėtinga faktiniu ir teisiniu požiūriais, todėl kiekvienas procesinis veiksmas, atliktas proceso dalyvių, reikalavo pakankamai didelių darbo laiko sąnaudų. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Komisijos atskirojo skundo argumentus dėl būtinybės mažinti pareiškėjui UAB „Init“ už papildomą skundą priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą vien dėl to, kad apskųsti Komisijos sprendimai susiję.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad byloje pateikti pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK procesiniai dokumentai nėra identiški, vien aplinkybė, jog pareiškėjų interesus gynė ta pati advokatė savaime nepagrindžia būtinybės mažinti pareiškėjams UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasi tuo ir nustačiusi, kad pareiškėjų UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK procesinės pozicijos skyrėsi, nes skyrėsi kiekvieno iš pareiškėjų ginamų teisių ir teisėtų interesų pobūdis ir apimtis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus Komisijos atskirojo skundo argumentus, kuriais Komisija grindžia priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų mažinimą iš esmės dėl aplinkybės, jog pareiškėjus atstovavo ta pati advokatė ir pareiškėjo UAB „Init“ papildomo skundo parengimui ir pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK skundo parengimui reikėjo mažiau įsigilinimo ir analizės.

Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisijos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų sumos, priteistinos už pareiškėjo UAB „Init“ skundo pagrindo papildymą, neatsižvelgė, jog skundo pagrindo papildymas buvo pagrįstas tik vienu argumentu, neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė Rekomendacijose nustatytus maksimalių dydžių priteisimo kriterijus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ne tik pareiškėjo UAB „Init“, bet ir pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė Rekomendacijose nustatytus maksimalių dydžių priteisimo kriterijus, tinkamai atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nėra neproporcingai didelės.

Nenustačiusi pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu pareiškėjų UBA „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas vertinimu, ir atmetusi Komisijos atskirojo skundo argumentus, kuriais grįstas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinti Komisijos atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Komisijos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Pareiškėjas UAB „Init“ prašo priteisti 757,46 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į Komisijos atskirąjį skundą parengimą, kurios pagrįstos PVM sąskaita faktūra (Serija SVB Nr. 1197) ir Mokėjimo nurodymu Nr. 2021259 (2021 m. lapkričio 4 d.). Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą (šiuo atveju atskirąjį skundą) parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 1,3. Pareiškėjas UAB „Init“ atsiliepimą į atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė (taip pat ir apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas) 2021 m. IV ketvirtį, todėl aktualus 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto daro užmokesčio dydis, kuris sudarė 1 566,40 Eur. Taigi maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur x 1,3). Pareiškėjo UAB „Init“ prašoma priteisti 757,46 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjui UAB „Init“ priteisiama 757,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nors pareiškėjai NP „Rosmediakom“ ir VGTRK atsiliepime į Komisijos atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šio prašymo nemotyvavo ir nepagrindė įrodymais, todėl jis netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 757,46 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus keturiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė