Civilinė byla Nr. e2-1033-370/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00290-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) sumažinti delspinigius pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis nuo 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį; 2) pripažinti šiuos ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus vekselius negaliojančiais:   2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai;  2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose:                           Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00030, Nr. 0034/19/00029,                          Nr. 0034/18/01373, Nr. 0034/18/01372, Nr. 0034/18/01237, Nr. 0034/18/01152,                          Nr. 0034/18/01148.

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose: Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00030, Nr. 0034/19/00029,                          Nr. 0034/18/01373, Nr. 0034/18/01372, Nr. 0034/18/01237, Nr. 0034/18/01152,                          Nr. 0034/18/01148 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1486-254/2019 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.

4.       Kauno apygardos teisme 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 10 d. gauti atsakovo V. J. procesiniai dokumentai, registruoti Nr. DOK-13578, DOK-13805, DOK-13688, DOK-13720, Nr. DOK-13808, DOK-13809, DOK-14055, pavadinti atskiraisiais skundais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo, pateikto 2019 m. gegužės 10 d. (reg. Nr. DOK-14055), trūkumus – pateikti pasirašytą atskirąjį skundą (popierine forma) ir sumokėti 12 Eur žyminio mokesčio dalį arba pateikti atskirąjį skundą elektroninėmis priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (LITEKO VEP) posistemiu.

6.       Teismas nustatė, kad dėl tos pačios nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, atsakovas 2019 m. gegužės 7, 8 ir 10 d. pateikė procesinius dokumentus, pavadintus atskiraisiais skundais. Atsižvelgdamas į tai, kad asmuo dėl vienos nutarties gali paduoti tik vieną atskirąjį skundą, teismas nutarė išspręsti tik paskutinio 2019 m. gegužės 10 d. atsakovo teismui pateikto papildyto atskirojo skundo priėmimo (Nr. DOK-14055) klausimą.

7.       Nustatęs, kad atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. gautas atskirasis skundas yra pateiktas elektroniniu paštu, be atsakovo parašo, kartu pateikta tik kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas       V. J. suteiktas skaitmeninio parašo sertifikatas, nuotrauka, teismas padarė išvadą, jog atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paštu neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis). Teismas pabrėžė, kad asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte nurodytų būdų.

8.       Atsižvelgus į tai, kad atsakovas sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, tačiau skundas paduotas ne elektroninėmis priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (LITEKO VEP) posistemiu, teismo vertinimu, atsakovas turi sumokėti papildomai 12 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, pasirašytą saugiu kvalifikuotu sertifikuotu elektroniniu parašu, ir pateiktą CPK 1751 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atskirasis skundas pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis, pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį atsakovas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, teismas nepagrįstai įpareigojo sumokėti papildomai 12 Eur žyminio mokesčio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti pasirašytą (popierine forma) atskirąjį skundą ir sumokėti 12 Eur žyminio mokesčio dalį arba pateikti atskirąjį skundą teisės aktų nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nes elektroninių ryšių priemonėmis pateikė tinkamai elektroniniu parašu pasirašytą atskirąjį skundą bei sumokėjo nustatytą žyminį mokestį.

13.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę, asmuo privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos.

14.       Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

15.       Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

16.       Įvertinus apelianto atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, matyti, kad apeliantas nesutinka su Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, todėl siekia ją ginčyti atskiruoju skundu. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teisme 2019 m. gegužės 7 d., gegužės 8 d. ir gegužės 10 d. buvo gauti ir užregistruoti apelianto pateikti procesiniai dokumentai, kurie įvardyti atskiraisiais skundais. Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad dalis jų teismui pateikti elektroniniu paštu. Toks procesinių dokumentų pateikimo būdas, kaip minėta, pagal įstatymų nuostatas negali būti laikomas tinkamu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nepagrįstai prioritetą teikė ne atskirojo skundo, kaip procesinio dokumento turiniui, tačiau jo pavadinimui ir nepagrįstai vertino 2019 m. gegužės 10 d. užregistruoto procesinio dokumento atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams.  

17.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2019 m. gegužės 7 d. yra užregistruotas (Nr. E1-15980) (DOK-13805) apelianto atskirasis skundas, kuriuo, kaip matyti iš jo turinio, apeliantas skundžia Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas pateiktas popierine forma, pasirašytas paties apelianto, todėl darytina išvada, kad atskirasis skundas atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

18.       CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Tuo atveju, jei procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikiami teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur. 

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantas už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nustačius, kad apelianto raštu pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio   30 d. nutarties pagal savo formą ir turinį laikytinas kaip atitinkantis procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tam, kad šis atskirasis skundas galėtų būti priimtas apeliantas turėtų sumokėti papildomai 12 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

20.       Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad skundžiamos nutarties dalimi nepagrįstai nustatytas terminas pateikti pasirašytą atskirąjį skundą (popierine forma), nes tinkamos formos ir apelianto pasirašytas atskirasis skundas yra pateiktas Kauno apygardos teismui. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo pateikimui keliamus reikalavimus bei procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą, taip pat nustačius, jog apeliantas yra sumokėjęs ne visą privalomą žyminį mokestį, taikomą pateikiant atskirtąjį skundą raštu (popierine forma), pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis keistina, nustatant apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti papildomai 12 Eur žyminį mokestį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pakeisti ir nustatyti atsakovui V. J. 7 kalendorinių dienų terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 12 Eur (dvylika Eur) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Teisėja         Danguolė Martinavičienė