Civilinė byla Nr. e2A-98-368/2023
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00583-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.;2.6.11.16.;3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geniai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei MB „Geniai“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. K. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nutraukti 2022 m. kovo 12 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo L. K. ir atsakovės MB „Geniai“; 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovės MB „Geniai“ 10 800,00 Eur, įpareigojant ieškovą L. K. grąžinti automobilį „Audi Q5“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei MB „Geniai“; 3) priteisti iš atsakovės 489,00 Eur nuostolius. 2022-10-13 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino reikalavimą dėl restitucijos taikymo, nurodydama, kad ieškovas taip pat įsipareigoja grąžinti atsakovei papildomą komplektą ratlankių su padangomis, kurie buvo perduoti ieškovui įsigyjant automobilį.
2. Nurodė, kad 2022 m. kovo 12 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė už 10800,00 Eur pardavė, o ieškovas nusipirko transporto priemonę „Audi Q5“. Sutartyje šalys nenurodė jokių automobilio trūkumų. Pradėjus eksploatuoti automobilį, ieškovas pastebėjo, kad perjunginėjant pavaras juntama vibracija. Ieškovas kreipėsi į servisą ir buvo informuotas, jog automobilio defektas yra esminis, kurio pašalinimas reikalauja didelių išlaidų ir tokio automobilio eksploatuoti negalima. Ieškovas apie tai informavo atsakovės vadovą, tačiau atsakovės atstovas nurodė, jog jam tiktų tik autorizuoto serviso išvada. Ieškovas kreipėsi į autorizuotą „Audi“ servisą UAB „Autojuta“, kuriame buvo taip pat nustatytas pavarų dėžės defektas, kurio šalinimo kaina būtų 2465,08 Eur, o tai yra beveik ¼ automobilio kainos. Ieškovas kreipėsi į dar vieną servisą UAB „Vekrema“, kuriame buvo nustatyti tie patys automobilio pavarų dėžės defektai. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė 2022-03-29 raštu atsisakė nutraukti sutartį laikydama, jog atsiradę automobilio defektai yra natūralus daikto nusidėvėjimas.
3. Atsakovė MB „Geniai“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovui buvo parduotas tvarkingas automobilis „Audi Q5“. Ieškovas įsigijo 2009 m. gamybos transporto priemonę, kurios rida siekė 304 900,00 km, todėl ieškovas galėjo tikėtis trumpesnės jo naudojimo trukmės, o atsiradę automobilio kokybės trūkumai susiję su natūraliu nusidėvėjimu. Atsakovės vertinimu, ieškovo nuostoliai nesusiję su atsiradusiais automobilio trūkumais. Be to, ieškovas gali suremontuoti automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 28 d. sprendimu, ieškinį tenkindamas visiškai, nutraukė 2022 m. kovo 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo L. K. iš atsakovės MB „Geniai“. Priteisė ieškovui L. K. iš atsakovės MB „Geniai“ 10 800,00 Eur. Automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su papildomu ratlankių ir padangų komplektu grąžino atsakovės MB „Geniai“ nuosavybėn. Priteisė ieškovui L. K. iš atsakovės MB „Geniai“ 489,00 Eur nuostolius, 435,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 1 200,00 Eur advokatės pagalbos išlaidas. Priteisė iš atsakovės MB „Geniai“ valstybei 8,96 Eur proceso išlaidas.
5. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas įsigijo 2009 m. gamybos, t. y. naudotą automobilį, kuriuo rida 2022-03-12 pirkimo-pardavimo metu siekė 304 900 km ir dėl to ieškovas galėjo tikėtis trumpesnės naudoto automobilio naudojimo trukmės, tačiau, teismas vertino, net ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, atitikti įprastus tokiems automobiliam keliamus reikalavimus ir neturėti esminių defektų, kurie iškart trukdo jo tiesioginiai eksploatacijai. Byloje nustatyta, kad apie automobilio trūkumus ieškovas atsakovės vadovą informavo tinkamai, kadangi apie šiuos trūkumus dėl kurių automobilis neatitiko įprastų jam taikomų reikalavimų, ieškovas (pirkėjas) telefonu pranešė atsakovės vadovui (pardavėjos atstovui) jau po kelių dienų nuo automobilio įsigijimo, nurodęs, kad netinkamai veikia automobilio pavarų dėžė, tačiau atsakovės vadovas pareikalavo autorizuoto serviso defekto/gedimo patvirtinimo.
6. Teismas vertino, kad ieškovas fizinis asmuo, įsigydamas 10 800,00 Eur vertės naudotą automobilį turėjo lūkestį, kad automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį be jokių didelių papildomų sąnaudų ir remontų. Atsakovės vadovas nurodė, kad asmeniškai pildė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokie trūkumai, gedimai sutartyje šalių nebuvo aptarti. Taigi, automobilis turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį nepatiriant didelių sąnaudų ir nepatogumų. Teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai įrodė įsigyto automobilio netinkamą kokybę operatyviai pateikęs dviejų servisų, tarp jų autorizuoto „Audi“ serviso UAB „Autojuta“ išduotus dokumentus dėl netinkamai veikiančios automobilio pavarų dėžės. Teismas vertino, kad automobilio automatinės pavarų dėžės defektas nėra akivaizdus, kadangi UAB „Autojuta“ nurodė, jog atliekant bandomąjį važiavimą pastebėtas nesklandus pavarų dėžės veikimas, perjungiant pavaras iš pirmos į antrą juntama vibracija. Taigi nustatyta, kad automobilis važiavo ir su tokiu defektu, tačiau tinkamai veikianti automatinė pavarų dėžė turi sklandžiai perjunginėti pavaras.
7. Aplinkybė, jog be tinkamai veikiančios pavarų dėžės transporto priemonė negali būti panaudota pagal paskirtį, yra savaime suprantama, todėl teismas pripažino, kad daiktas turi esminių trūkumų. Teismui buvo akivaizdu, kad atsakovės parduoto automobilio tolesnis naudojimas dėl konstatuotų jo trūkumų (nesklandaus pavarų perjunginėjimo) gali turėti įtakos tiek automobilio valdytojo, tiek kitų kelių eismo dalyvių saugumui, t. y. jis neatitinka „įprastų reikalavimų“ ir negali būti sklandžiai naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Tai, kad ieškovas, įsigijęs automobilį savo asmeniniams poreikiams patenkinti, jau po kelių dienų po jo įsigijimo pastebėjo vieno iš pagrindinių automobilio elemento – pavarų dėžės, netinkamą veikimą, teismo vertinimu, parodo, jog automobilis jo pardavimo metu turėjo esminį trūkumą, kuris šalių nebuvo aptartas ir nėra akivaizdus be specialistų tyrimo, kadangi tik po tam tikro laiko pirkėjas (ieškovas) galėjo suprasti naujai įsigyto automobilio veikimo ypatumus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų (autoserviso, specialisto, eksperto), parodančių, jog pavarų dėžės gedimas galėjo atsirasti po transporto priemonės pardavimo dėl ieškovo subjektyvių veiksmų ir netinkamo automobilio naudojimo.
8. Byloje nustatyta, kad automobilio pavarų dėžės trūkumai yra esminiai, atsakovės neginčyti ir ji visiškai nesutiko su ieškiniu, nebandė ginčo spręsti taikiai ir nesiūlė pirkėjui jokių kitų ginčo sprendimo variantų. Taip pat atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų automobilio pavarų dėžės trūkumų ir nepateikė jokių duomenų, kad šiuos trūkumus galima pašalinti pigiau, nei nurodė ieškovo pasitelkti servisų specialistai. Nagrinėjamu atveju ieškovas (automobilio pirkėjas) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš 2022-03-12 sudarytos su atsakove (pardavėja) pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to teismas taikydamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Geniai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir pažeidžiant materialinių teisės normų taikymo taisykles Apeliantas pažymi, kad ieškovui perdavė transporto priemonę tinkamą naudoti, kadangi ieškovas kaip pirkėjas ją apžiūrėjo, testavo ir pats su transporto priemone savo eiga išvyko, su veikiančia transporto priemone. Iš paties ieškovo paaiškinimų akivaizdu, jog sutarties sudarymo metu jokio automobilio gedimo nebuvo. Byloje esančios autoservisų pažymos patvirtina, kad vibracija perjunginėjant pavaras atsirado jau po automobilio pirkimo-pardavimo, pirkėjui keletą dienų juo važinėjant. Tai reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilio pavarų dėžė veikė tinkamai bei pardavėjas apie tai, kad parduodamas automobilis neatitinka jam taikytinų kokybės reikalavimų, nežinojo ir negalėjo žinoti.
9.2. Nors byloje ieškovas teikė dviejų autoservisų pažymas, kuriose nurodoma, jog bandomojo važiavimo metu nustatytas nesklandus automobilio pavarų dėžės veikimas – jaučiama vibracija perjungiant pavaras iš pirmos į antrą, tačiau tokie ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina tikrosios automobilio gedimo priežasties, t. y. ar gedimas atsirado dėl automobilio nusidėvėjimo ar dėl netinkamo jo eksploatavimo. Automobilio gedimas konstatuotas paprastos apžiūros metu, neardant ir nenustatant nei konkrečių defektų, nei konkrečių gedimo priežasčių. Po pirkimo sutarties sudarymo, atsakomybė už tinkamą automobilio priežiūrą tenka pirkėjui. Šiuo atveju pirkėjas net neginčijo, kad eksploatavo automobilį nepakeitęs jokių pavarų dėžės tepalų.
9.3. Apelianto įsitikinimu, ieškovas neįrodė, jog transporto priemonę naudojo tinkamai. Net ir pripažinus, kad automobilis galimai sugedo praėjus trumpam laiko tarpui po jo įsigijimo, tokie ieškovo veiksmai, kuomet automobiliu važiuojami dideli atstumai nepaisant autoservisų draudimo jį eksploatuoti, galimai padarė nepataisomą žalą transporto priemonei. Teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime išvis nepasisakė.
9.4. Apelianto tvirtinimu, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad automobilio pavarų dėžės gedimas būtų toks, jog jo nebūtų įmanoma pašalinti, suremontuojant transporto priemonę, ar, kad gedimo mastas yra toks, jog remontuoti automobilį yra ekonomiškai nenaudinga (neproporcinga).
9.5. Apelianto vertinimu nėra pakankamo pagrindo automobilio gedimą laikyti esminiu sutarties pažeidimu ir pagrindu taikyti ieškovo pasirinktą kraštutinį jo pažeistų teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą. Įvertinus, kad apeliantas nėra profesionalus transporto priemonių pardavėjas, teismas turėjo paisyti šalių interesų balanso bei vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais.
9.6. Teismas ieškovui priteisė 148,80 Eur automobilio ir keleivių savanoriškas draudimo ir 89,86 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas, nepasisakydamas, kad automobilio draudimo sutartys buvo sudarytos jau po to, kai autoservise ieškovas buvo informuotas apie draudimą eksploatuoti automobilį ir po to, kai ieškovas pradėjo reikšti atsakovui pretenzijas dėl automobilio. Be to, automobilis apdraustas ilgalaikiam terminui, net kreipusis į teismą draudimo sutartis nenutraukta, nesustabdyta, neperkelta kitai transporto priemonei ir pan. Šios aplinkybės dar kartą įrodo ieškovo nesąžiningą elgesį.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. K. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas į bylą neteikė nei vieno įrodymo, kuris paneigtų ieškovo ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus. atsakovas neginčijo automobilio pavarų dėžės trūkumų, nepateikė jokių duomenų, kad šiuos trūkumus galima pašalinti pigiau, nei nurodė ieškovo pasitelktų autoservisų specialistai, atsakovas nebandė ginčo spręsti taikiai ir nesiūlė ieškovui jokių kitų ginčo variantų.
10.2. Teigti, jog ieškovas testavo automobilį nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, jog sutarties sudarymo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobilio defektus, nes atsakovas patikino, jog automobilis be defektų, o jei ieškovas būtų apie juos žinojęs – būtų nepirkęs automobilio. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, tai, kad automobilis neatitinka sutartyje numatytų kokybės reikalavimų, o atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad pardavė atitinkantį sutartį daiktą.
10.3. Atsakovas sutarties sudarymo metu garantavo, jog automobilis yra be defektų ir jokių papildomų investicijų (pavarų dėžės tepalų keitimo) jam nereikia ir to atsakovas neneigė.
10.4. Nors atsakovas argumentuoja, jog automobilį galima sutaisyti pigiau nei nurodė ieškovo pasirinkti autoservisai, tokie argumentai atmestini, nes atsakovas neteikė jiems pagrįsti jokių įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama ieškovo kaip pirkėjo teisė nutraukti sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad 2022-03-12 tarp ieškovo L. K. ir atsakovės MB „Geniai“, atstovaujamos vadovo S. K., buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau ir sutartis), pagal kurią atsakovė už 10 800,00 Eur pardavė, o ieškovas nusipirko 2009 m. gamybos transporto priemonę „Audi Q5“. Atsakovės vadovas nurodė, kad asmeniškai pildė pirkimo-pardavimo sutartį jos sudarymo metu (2022-08-11 teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 40 sek. – 50 min. 50 sek.). Iš sutarties turinio matyti, kad pardavėja (jos vadovas) sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų. Pradėjus eksploatuoti automobilį, ieškovas pastebėjo, kad perjunginėjant pavaras juntama vibracija, todėl jis kreipėsi į autoservisus dėl automobilio defekto, kur buvo nustatytas pavarų dėžės gedimas. Ieškovas po kelių dienų informavo atsakovės vadovą dėl gedimo, tačiau vadovas pareikalavo specializuoto „Audi“ serviso pažymos apie pavarų dėžės defektą. Iš 2022-03-19 UAB „Vikrema“ transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad reikalingas automatinės pavarų dėžės sankabos keitimas, remonto kaina – 2 474,00 Eur. Nurodyta, kad važiuoti automobiliu negalima dėl galimų tolimesniu defektų. Iš autorizuoto „Audi“ serviso UAB „Autojuta“ 2022-03-21 akto matyti, kad pavarų dėžės sankabos keitimo kaina siekia 2 465,08 Eur. 2022-03-24 ieškovas pateikė atsakovei pranešimą dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nurodydamas pavarų dėžės defektą ir pažymėdamas, jog automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Atsakovės vadovas 2022-03-29 pateikė ieškovui atsakymą į pranešimą, nurodydamas, kad nėra pagrindo sutarties nutraukimui, kadangi automobilio trūkumų nebuvo pirkimo-pardavimo metu, o automobilis yra 12 metų naudotas, todėl galima tikėtis trumpesnės jo naudojimo trukmės. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022-03-15 rašto duomenimis, ieškovas apdraudė automobilį ir keleivius savanorišku draudimu, suma 148,80 Eur. 2022-03-15 ieškovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, suma 89,86 Eur. Byloje nustatyta, kad VĮ Regitra registruojant ginčo automobilį ieškovas sumokėjo 250,00 Eur registracijos ir taršos mokestį. 2022-06-27 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad automobilio „Audi Q5“ rida 306 276 km.
Dėl ieškovo teisės nutraukti naudotos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį
15. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, ir pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
16. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog nupirkto automobilio kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovui atsisakyti sutarties.
18. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir materialinių teisės normų taikymo taisykles. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
20. Visų pirma, apeliantė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų vertinimas, kokie konkretūs įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant vertinimo taisykles, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė. Antra, atsakovė į bylą neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškinyje nurodomas aplinkybės, kad automatinės pavarų dėžės defektas yra esminis automobilio gedimas. Priešingai, ieškovas yra pateikęs dviejų autoservisų išvadas, kurios patvirtina, jog automobilis yra su esminiu defektu. Trečia, kaip skundžiamame sprendime pagrįstai vertino teismas, atsakovė neginčijo automobilio pavarų dėžės trūkumų, nepateikė jokių duomenų, kad šiuos trūkumus galima pašalinti pigiau, nei nurodė ieškovo pasitelktų autoservisų specialistai, atsakovė nebandė ginčo spręsti taikiai ir nesiūlė ieškovui jokių kitų ginčo variantų. Taigi, šiuo atveju neteisi apeliantė tvirtindama, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad automobilio pavarų dėžės gedimas būtų toks, jog jo nebūtų įmanoma pašalinti, suremontuojant transporto priemonę, ar, kad gedimo mastas yra toks, jog remontuoti automobilį yra ekonomiškai nenaudinga (neproporcinga).
21. Apeliantė tvirtina, kad ieškovui perdavė transporto priemonę tinkamą naudoti, kadangi ieškovas, kaip pirkėjas ją apžiūrėjo, testavo ir pats su transporto priemone savo eiga išvyko, kas reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilio pavarų dėžė veikė tinkamai bei pardavėjas apie tai, kad parduodamas automobilis neatitinka jam taikytinų kokybės reikalavimų, nežinojo ir negalėjo žinoti.
22. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009).
23. Antra, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigė teismo išvadų, kad automatinės pavarų dėžės defektas yra esminis ir neatitinka kokybės reikalavimų.
24. Trečia, apeliantės nurodoma faktinė aplinkybė, jog Sutarties sudarymo metu automobilis veikė, neįrodo, jog jis atitinka kokybės reikalavimus, nes daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Pripažintina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
25. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei įvertinus bylos aplinkybes, spręstina, jog ieškovo nurodyti automobilio gedimai yra esminiai, trukdantys eksploatuoti transporto priemonę. Teisėjų kolegija pastebi, jog priešingų įrodymų byloje nėra, o atsakovė, nepateikė visiškai jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas tinkamai įrodė įsigyto automobilio netinkamą kokybę pateikęs dviejų servisų, tarp jų autorizuoto „Audi“ serviso UAB „Autojuta“ išduotus dokumentus dėl netinkamai veikiančios automobilio pavarų dėžės. Teismui akivaizdu, kad automobilio automatinės pavarų dėžės defektas negali būti akivaizdus, ir nors automobilis važiavo ir su tokiu defektu, tačiau tinkamai veikianti automatinė pavarų dėžė turi sklandžiai perjunginėti pavaras. 2022-03-19 UAB „Vikrema“ transporto priemonės apžiūros aktas patvirtina, jog važiuoti ginčo automobiliu negalima dėl galimų tolimesnių defektų, o UAB „Autojuta“ nurodė, kad reikia keisti pavarų dėžės sankabą. Teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdu, kad be tinkamai veikiančios pavarų dėžės transporto priemonė negali būti sklandžiai naudojama pagal paskirtį.
26. Apeliantė bando įtikinti teismą, jog automobilio gedimas atsirado dėl to, jog ieškovas nepakeitė pavarų dėžės tepalų. Tokią apeliantės poziciją paneigia 2022-08-11 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės nurodymas (garso įrašas – 45:50 min.), jog pavarų dėžės tepalai užpilami visam gyvenimui, jis mechaniką išmano (garso įrašas – 53:50 min.), o ieškovą automobilio pirkimo - pardavimo metu patikino, jog yra viskas sutvarkyta, parduodamas automobilis yra idealaus stovio (garso įrašas – 45:22 min.). Taigi, atsakovė Sutarties sudarymo metu ieškovui garantavo, jog automobilis yra be defektų ir jokių papildomų investicijų (pavarų dėžės tepalų keitimo) jam nereikia. Nors apeliantė tvirtina, jog automobilio gedimui įtaką turėjo aplaidūs ir neatsakingi paties ieškovo veiksmai, t. y. netinkama paties automobilio eksploatacija, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius jos teiginius. Byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad ieškovas įtakojo automobilio defektų atsiradimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas tuoj pat po automobilio įsigijimo informavo atsakovę apie automobilio gedimą.
27. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo parduotas ieškovui su automatinės pavarų dėžės defektu. Byloje nustatytų nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad automobilis, jau perleidimo ieškovui nuosavybėn metu turėjo paslėptų trūkumų, kurie atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui ir apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymą, t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, sprendžia, kad atsakovė yra atsakinga už paslėptus automobilio trūkumus.
28. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad nėra pakankamo pagrindo automobilio gedimą laikyti esminiu sutarties pažeidimu ir pagrindu taikyti ieškovo pasirinktą kraštutinį jo pažeistų teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą. Tokią poziciją apeliantė grindžia tuo, kad automobilį galima sutaisyti pigiau nei nurodo ieškovo pasirinkti autoservisai.
29. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
30. Visų pirma, apeliantė nepagrindė teiginio, kad „iš viešai interneto svetainėse prieinamos informacijos – visas sankabos komplektas (naujas, nedėvėtas) kainuoja gerokai pigiau nei nurodyta pažymoje“. Antra, autoservisų pažymose yra nurodyta ne tik detalės, bet ir jos pakeitimo darbų kaina. Be to, šių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį šios transporto priemonės parametrus bei komplektaciją; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti ar ne; 3) atsakovė galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdama nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovo apie parduodamo automobilio paslėptus defektus; 4) atsakovė nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovei būtų grąžintas jos parduotas automobilis, ieškovui – jo už automobilį sumokėti pinigai. Apibendrinant išdėstytus motyvus spręstina, jog ieškovas dėl netinkamo Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą savo teises gali ginti nutraukdamas sutartį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) tada, kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas, pagrįstai taikė ieškovo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ieškovui priteisė 148,80 Eur automobilio ir keleivių savanoriškas draudimo ir 89,86 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas, nepasisakydamas, kad automobilio draudimo sutartys buvo sudarytos jau po to, kai autoservise ieškovas buvo informuotas apie draudimą eksploatuoti automobilį ir po to, kai ieškovas pradėjo reikšti atsakovui pretenzijas dėl automobilio.
34. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad išlaidų atsiradimą lėmė atsakovės veiksmai pardavus netinkamos techninės būklės automobilį. Ieškovui apdraudus automobilį, paaiškėjo aplinkybės, kad tolesnė automobilio eksploatacija dėl esminių ir šalių neaptartų defektų yra negalima, be to, iki šiol vyksta ginčas dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, todėl ieškovo turėtos išlaidos dėl automobilio draudimo pagrįstai priteistos iš atsakovės.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
36. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Ieškovas L. K. teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės MB „Geniai“ (į. k. 304938029) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė