Administracinė byla Nr. eA-96-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – ir pareiškėjas, VVKD) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. lapkričio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-813 (toliau – ir Privalomasis nurodymas, Nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. AD5-28125 „Dėl 2023 m. lapkričio 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-813“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1.                      Inspekcijos specialistai atliko pareiškėjos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), neplaninį patikrinimą dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų užpilant gruntu Žemės sklype esantį vandens telkinį, Žemės sklypo plane įvardijamą kaip  tvenkinys, kurį Inspekcijos specialistai įvertino kaip Nemuno įlanką (toliau – ir ginčo vandens telkinys). Atlikus patikrinimą, 2023 m. birželio 21 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. PA-2841 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2.2.                      Nesutikdamas su Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjas pateikė Inspekcijai rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto ir prašė jas pridėti prie patikrinimo medžiagos. Inspekcija į pareiškėjo pastabas bei pateiktą informaciją neatsižvelgė ir surašė bei pateikė Privalomąjį nurodymą. Šiame nurodyme teigiama, jog Departamento Kauno valdybos pareigūnai 2023 m. birželio 21 d. neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad AB Vidaus vandens kelių direkcija užpylė Nemuno įlanką, esančią Žemės sklype (užpiltas Nemuno įlankos plotas – 18 604,50 m2, tūris – 34 647,10 m3, pažeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau ir – Specialiųjų sąlygų įstatymas) 98 str. 4 ir 7 p.). Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Departamentą su skundu. Departamentas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. AD5-28125 pareiškėjo skundo netenkino ir Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

2.3.                      Privalomasis nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jis yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos principams bei gero administravimo principui. Pareiškėjas tik žodžiu buvo įpareigotas sustabdyti Žemės sklype vykdomus darbus iki bus atlikti skaičiavimai, tačiau nei patikrinimo metu, nei iki duodant Privalomąjį nurodymą pareiškėjas nebuvo informuotas apie žalos aplinkai padarymą, apie Specialiųjų sąlygų įstatymo 98 straipsnio 4 ir 7 punktų pažeidimus, nebuvo įpareigotas vykdyti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo momentu tariamai padarytos žalos faktas bei aplinkos atkūrimo priemonių nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas nebuvo užfiksuotas, tokiu būdu pažeista pareiškėjo teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų ūkinės veiklos patikrinimą.

2.4.                      Departamentas, nagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, visiškai nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų argumentų, todėl Sprendimas negali būti laikomas objektyviais duomenimis paremtu ir motyvuotu administraciniu sprendimu. Nėra aiški Privalomojo nurodymo vykdymo apimtis, be to, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, pareiškėjui nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Privalomajame nurodyme nėra aiškiai nurodyta, iki kokios būklės aplinka turėtų būti atkurta, visiškai neaišku, kokio aplinkos atkūrimo yra siekiama, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos taikytinos nagrinėjamam atvejui. Departamentas Sprendime tik formaliai patikrino, ar Privalomajame nurodyme nurodyti visi duomenys pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 19 straipsnio 1 dalį. Privalomasis nurodymas nelaikytinas aiškiu ir išsamiu, todėl Departamento padaryta išvada, kad absoliučių Privalomojo nurodymo panaikinimo priežasčių nenustatyta, laikytina deklaratyvia ir teisiškai nepagrįsta.

2.5.                      Tiek Privalomasis nurodymas, tiek Sprendimas buvo surašyti objektyviai ir visapusiškai neištyrus visų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, dėl to padaryta visiškai nepagrįsta išvada dėl Žemės sklype esančio dirbtinio vandens telkinio prigimties, t. y. visiškai nepagrįstai buvo sprendžiama, kad ginčo vandens telkinys yra Nemuno įlanka. Specialiųjų sąlygų įstatymas nedraudžia dirbtinio vandens telkinio paversti kitomis žemės naudmenomis. Pateikiamų dokumentų visuma patvirtina, kad dar iki 1978 metų buvo pradėti ginčo vandens telkinio Žemės sklype kasimo darbai, tačiau jie nebuvo baigti dėl techninių kliūčių. Departamento pareigūnai visiškai nevertino ginčo vandens telkinio prigimties. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kad techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys, vėliau natūralizavęsis, gali būti laikomas upe ar upės įlanka, juo labiau senvage, kaip nurodoma Departamento Sprendime.

2.6.                      Departamento pareigūnai 2022 metais atliko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autokausta“ Žemės sklype vykdomų darbų patikrinimą ir surašė 2022 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo aktą Nr. PA-4595 , iš kurio matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. Žemės sklype UAB „Ekometrija“ atliko ekogeologinius tyrimus, siekiant nustatyti galimą grunto taršą atliekomis.

2.7.                      Privalomasis nurodymas yra neobjektyvus bei neproporcingas administracinis sprendimas, kurį priimant buvo pažeisti ūkio subjektų veiklos priežiūros ir kontrolės, objektyvumo bei teisinės valstybės, minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principai. Departamento pareigūnai neįsitikino surinktos informacijos teisingumu, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 28.4 punktą, ir toks pažeidimas yra esminis, lėmęs Privalomajame nurodyme užfiksuotų duomenų neteisingumą bei nepagrįstumą. Būtent Departamentas sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad jokie pažeidimai Žemės sklype nėra daromi, ir leido tęsti darbus. Šiuo metu yra parengti Marvelės krovininės prieplaukos plėtros projektiniai pasiūlymai, vyksta detaliojo plano baigiamojo etapo procedūros.

3.       Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.                      Pareiškėjui į skunde nurodytus argumentus jau buvo atsakyta skundžiamu Sprendimu.

3.2.                      Nors pareiškėjas teigia, kad Privalomasis nurodymas nėra aiškus, nesuprantama, ką pareiškėjas privalėjo padaryti, tai vertintina kaip gynybinė pareiškėjo pozicija. Iš skunde nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas suprato ir žinojo, kas jam nurodoma, tačiau teigė, kad Privalomuoju nurodymu yra siekiama tik formalių tikslų ir neproporcingos poveikio priemonės įvykdymo. Pareiškėjas planuoja, kad jau 2024 metais detaliojo plano ir poveikio aplinkai vertinimo pagrindu bus galima pradėti rengti Marvelės krovininės prieplaukos plėtros techninį projektą.

3.3.                      Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kas yra laikytina dirbtiniu vandens telkiniu. Nagrinėjamu atveju ginčo vandens telkinio laikyti dirbtiniu vandens tekiniu, kuris yra (buvo) susietas su Nemuno upe, negalima, nes nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kad šis vandens telkinys yra dirbtinis.

3.4.                      Tiek Privalomasis nurodymas, tiek Departamento Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra paremti logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

 

II.

        

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

5.       Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1.                      Departamento Kauno valdybos pareigūnai 2023 m. birželio 21 d. neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad AB Vidaus vandens kelių direkcija gruntu užpylė Nemuno įlanką, esančią Žemės sklype, taip pažeisdama Specialiųjų sąlygų įstatymo 98 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas. Atsakovas nurodė pareiškėjui imtis visų būtinų veiksmų, užtikrinančių žalingų veiksnių pašalinimą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, t. y. Žemės sklype nustatyti galimas aplinkos atkūrimo priemones ir pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuriame būtų nurodytos aplinkos atkūrimo priemonės, numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą aplinkos atkūrimą.

5.2.                      Departamento Kauno valdybos 2023 m. lapkričio 22 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-813 pareiškėjui nurodyta, kad plane turi būti nurodytos aplinkos atkūrimo priemonės, numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą aplinkos atkūrimą.

5.3.                      Pareiškėjui apskundus Privalomąjį nurodymą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, Departamentas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. AD5-28125 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

6.       Teismas įvertino Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 punkto, 4 straipsnio 1 punkto,  3 straipsnio 1, 4 ir 8 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisinė priemonė, kuri šiuo konkrečiu atveju pritaikyta nustatant terminą pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Taigi, privalomasis nurodymas yra galima poveikio priemonė asmeniui, kai siekiama ir prevencinių tikslų – išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

7.       Teismas taip pat įvertino Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 9 ir 23 straipsnių nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

8.       Teismas, vertindamas skundo argumentus, jog Privalomasis nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai, išsamiai ir nedviprasmiškai nurodyta nei teisinis ir faktinis pagrindas, jame pateikiamos faktinės aplinkybės neatitinka realios situacijos bei nenurodomi ar netinkamai taikomi galiojantys teisės aktai, suformuluotas Privalomasis nurodymas nėra aiškus, nesuprantamas, įvertino AAVKĮ 19 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme yra nurodyti visi šiame straipsnyje nustatyti privalomojo nurodymo elementai: pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą vardas, pavardė, pareigos, privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta, kam duodamas privalomasis nurodymas, juridinio asmens pavadinimas, kodas ir jo registracijos vieta, nurodytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriuo remiantis duodamas privalomasis nurodymas (kai esant žalai aplinkai nevykdomas ar netinkamai vykdomas aplinkos atkūrimo priemonės), privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą.

9.       Teismas nurodė, kad iš Privalomojo turinio matyti, koks pažeidimas buvo nustatytas (užpilta Nemuno įlanka), kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti (Specialiųjų sąlygų įstatymo 98 straipsnio 4 ir 7 punktai), nurodyta, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai (nustatyti galimas aplinkos atkūrimo priemones ir pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą), pažymėta, kad plane turi būti nurodytos aplinkos atkūrimo priemonės, numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą aplinkos atkūrimą, nurodytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2024 m. vasario 24 d. Teismas konstatavo, kad nurodytų duomenų visiškai pakanka tam, jog pareiškėjas suprastų, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus Privalomasis nurodymas, t. y. faktinis ir teisinis Privalomojo nurodymo pagrindas yra aiškus ir pakankamai išsamus.

10.       Teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra tinkamai motyvuotas ir atitinka VAĮ reikalavimus, pareiškėjas aiškiai žinojo išsamius atsakovo teisinius argumentus ir faktinį pagrindą, kuriuo yra grindžiamas Privalomasis nurodymas.

11.       Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl nepagrįstai konstatuoto Specialiųjų sąlygų įstatymo 98 straipsnio 4 punkto ir 7 punkto pažeidimo bei dėl ginčo vandens telkinio priskyrimo Nemuno įlankai, įvertino Vandens įstatymo 3 straipsnio 11 dalies, 14 straipsnio nuostatas.

12.       Teismas pažymėjo, kad Departamento Kauno valdybos pareigūnai 2023 m. birželio 21 d. neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad AB Vidaus vandens kelių direkcija gruntu užpylė Nemuno įlanką, esančią Užnemunės g. 5, Kaune. Pareiškėjo pateikti žemėlapiai atspindi, kad atskirais laikotarpiais analizuojamas plotas buvo kasinėjamas, tačiau planuotų tikslų nebuvo pasiekta, taip pat nepateikta duomenų, kaip ir kokiu būdu Žemės sklypą kasinėjo pareiškėjo ankstesni darbuotojai, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, jog Nemuno įlanka yra dirbtinis vandens telkinys.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į Sprendime nurodytus duomenis dėl ginčo vandens telkinio priskyrimo vandens telkiniui, kuris betarpiškai ribojasi su Nemuno upe, t. y. nuo Nemuno kranto nutolęs 170 m. ir yra pakrantėje užpelkėjusios senvagės, susisiekiančios su upe, atmetė pareiškėjo argumentus, kad Žemės sklype esantis ginčo vandens telkinys nėra Nemuno įlanka.

14.       Teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jame atsakovas teisingai įvertino ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo neteismine tvarka.

15.       Teismas įvertino Viešoj administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

16.       Teismas padarė išvadą, kad Privalomais nurodymas ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinkantys esminius VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas sprendė, kad ir Inspekcija, ir Departamentas veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir savo veiklą bei priimtus sprendimas grindė neplaninio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jie neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.

17.       Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nenustatęs Privalomojo nurodymo bei Sprendimo neteisėtumo pagrindų, bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

III.                

        

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, kadangi jis nėra argumentuotas, jame nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo argumentų, teisme nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertintos visos bylai svarbios aplinkybės ir nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atkartojo atsakovo išdėstytą poziciją, neįsigilino į bylos medžiagą.

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Privalomasis nurodymas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, nes jame nėra pilnai nurodytos visos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, t. y. po atlikto patikrinimo ir Patikrinimo akto surašymo pareiškėjo atsakovui pateikti rašytiniai įrodymai ir argumentai, pagrindžiantys vandens telkinio Žemės sklype kilmę. Atsakovas, priimdamas Privalomąjį nurodymą, šių dokumentų nevertino, todėl šis nurodymas yra nemotyvuotas

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad žalos aplinkai padarymo faktas bei aplinkos atkūrimo priemonių nevykdymas / netinkamas vykdymas nebuvo nustatytas, nors Privalomasis nurodymas buvo duotas būtent tokiu teisiniu pagrindu. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų ūkinės veiklos patikrinimą.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad Departamentui tinkamai, aiškiai ir išsamiai Privalomajame nurodyme nenurodžius pažeidimo apimties bei su jo pašalinimu susijusių konkrečių reikalavimų, nėra aiški šio nurodymo vykdymo apimtis, be to, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, pareiškėjui nėra aiškios administracinio ginčo ribos.

19.5.                      Ir Privalomasis nurodymas ir Sprendimas nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, Sprendime nurodomos neegzistuojančios Aplinkos apsaugos agentūros išvados dėl Žemės sklype esančio ginčo vandens telkinio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi tomis išvadomis.

19.6.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros ir kontrolės, objektyvumo, teisinės valstybės principų įgyvendinimo, kurie yra reikšmingi nagrinėjamu atveju, t. y. neatsakė į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

19.7.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Žemės sklype esantis vandens telkinys nelaikytinas dirbtiniu vandens telkiniu, o laikytinas Nemuno įlanka. Tokia išvada padaryta objektyviai ir visapusiškai neištyrus visų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad dar iki 1978 metų buvo pradėti aptariamo dirbtinio vandens telkinio Žemės sklype kasimo darbai, tačiau jie nebuvo baigti dėl techninių kliūčių. Teismas skundžiamame sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad nėra pateikta jokių patikimų įrodymų įlanką laikyti dirbtiniu vandens telkiniu, tačiau nepaaiškino, kokie dokumentai galėtų patvirtinti šią aplinkybę. Pareiškėjo pateiktas Žemės sklypo planas, kurio kadastriniai duomenys yra registruoti viešojoje įstaigoje (toliau – ir VĮ) Registrų centre patvirtina, kad Žemės sklype esantis vandens telkinys yra dirbtinis vandens telkinys, tačiau tiek teismas, tiek Departamentas savo sprendimais paneigė išviešintą, VĮ Registrų centre įregistruotą informaciją, nors privalėjo ja vadovautis.

19.8.                      Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis dėl ginčo vandens telkinio, vienoje iš kurių teigiama, kad Žemės sklypo plane yra aiškiai pavaizduotas vandens telkinys, kuris betarpiškai ribojasi su Nemuno upe, o kitoje nurodoma, jog tyrimo objektas nuo Nemuno kranto nutolęs 170 m. 

19.9.                      Nei pirmosios instancijos teismas, nei Departamento pareigūnai, vertindami įrodymus, visiškai nevertino ginčo vandens telkinio prigimties, kas yra esmingai reikšminga nagrinėjamoje situacijoje. Žemės sklype esamas / buvęs vandens telkinys atitinka Vandens įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, t. y. kad jis yra techninėmis priemonėmis sukurtas vandens telkinys. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad dar iki pradedant techninėmis priemonėmis kurti ginčo vandens telkinį, jo vietoje jokios upės vagos/ vandens telkinio nebuvo, todėl techninėmis priemonėmis sukurtą dirbtinį vandens telkinį laikyti upe, upės įlanka yra teisiškai nepagrįsta ir nelogiška.

19.10.                      Žemės sklype vykdomi kasybos darbai Departamento pareigūnų buvo tikrinami 2022 m., ir jie jokių pastabų neturėjo, jokių aplinkosauginių pažeidimų Žemės sklype nenustatė. Taigi Departamento pareigūnams nebuvo jokio teisinio pagrindo Patikrinimo metu užfiksuotus Žemės sklype vykdytus darbus traktuoti kaip Nemuno įlankos užpylimą ir tai kvalifikuoti kaip Specialiųjų sąlygų įstatymo 98 straipsnio 4 punkto pažeidimą, dėl to teismo išvada dėl Privalomojo nurodymo pagrįstumo laikytina deklaratyvia, padaryta neįsigilinus į bylos medžiagą.

19.11.                       Su skundu pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Žemės sklype esantis ginčo vandens telkinys yra dirbtinis vandens telkinys, t. y. jis nelaikytinas nei upe, nei ežeru, nei tarpiniais vandenimis, todėl Departamento pareigūnams nebuvo jokio teisinio pagrindo Patikrinimo metu užfiksuotus Žemės sklype vykdytus darbus traktuoti kaip upės reguliavimą ir Privalomajame nurodyme juos kvalifikuoti kaip Specialiųjų sąlygų įstatymo 98 straipsnio 7 punkto pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra neteisėtai nurodyta, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir dėl to netenkinamas. Tokiu atveju yra paliekamas galioti pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas su klaidingais motyvais, prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms, teisiniu pagrindimu, kurie neatitinka realybės, o tai visiškai nedera su gero administravimo principu.

19.12.                      Privalomajame nurodyme padarius faktinės situacijos neatitinkančias išvadas, Privalomasis nurodymas ir Sprendimas privalėjo būti panaikinti. Todėl ir skundžiami administraciniai aktai, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja aktualiai teismų formuojamai praktikai ir įstatymų normoms, todėl yra neteisėti ir naikintini.

19.13.                      Pareiškėjas prašė prijungti prie bylos papildomus įrodymus (Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. balandžio 9 d. raštą Nr. (30.2)-A4E-4333 ir Žemės sklypo planą), kurie paneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentus.

20.       Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog planuojant ūkinę veiklą – Marvelės krovininės prieplaukos plėtrą Žemės sklype, buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (programa), kuris buvo suderintas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir patvirtintas atsakingos institucijos – Aplinkos apsaugos agentūros. Dabar yra tęsiamas Žemės sklypo teritorijos detaliojo plano rengimas. Pareiškėjas pažymi, kad detaliajame plane visa prieplaukos teritorija (taip pat ir Žemės sklype esantis / buvęs dirbtinis vandens telkinys) yra rodoma kaip sausuma, kurios atskiros teritorijos gali būti užliejamos maksimalių potvynių metu, išskyrus administracinio pastato ir sandėlių teritorijas, kurios nebūtų užliejamos. Pareiškėjas paaiškina, kad Marvelės krovininės prieplaukos plėtra Žemės sklype yra vienas iš strateginių tikslų Lietuvos Respublikos bendrajame plane, atsakovas buvo informuotas apie pareiškėjo Žemės sklype vykdomą projektą, todėl Privalomasis nurodymas laikytinas neproporcinga poveikio priemone. Pareiškėjas prašo prijungti papildomus įrodymus – Aplinkos apsaugos agentūros 2024 m. birželio 27 d. raštą Nr. (30-2)-A4E-8087 ir Detaliojo plano projektą, kurių nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie surašyti vėliau.

21.       Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą.

22.       Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Privalomasis nurodymas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų ir pažymi, jog Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, duotas tinkamam subjektui, jo faktinis ir teisinis pagrindas yra aiškus ir pakankamai išsamus.

23.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo, planuodamas atlikti dalies Žemės sklypo tvarkymo darbus. Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-4333 atsakė, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia, tačiau pareiškėjas buvo informuotas, kad turi nepažeisti Specialiųjų sąlygų įstatymo 98 straipsnio 4 punkto reikalavimo, taigi Privalomasis nurodymas pareiškėjui nebuvo staigmena.

24.       Atsakovas pažymi, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), o subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų, turi būti ir yra taikomos poveikio priemonės.

 

Teisėjų kolegija        

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

        

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

26.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

27.        Nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2025 m. gruodžio 3 d. bylos šalių sudaryta Taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti. Sutartyje nurodoma, kad šalys, pasirašydamos šią Sutartį, atsižvelgia į tai, kad: 1) Regionų administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 17 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Departamento Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; 2) Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino; 3) pareiškėjas pateikė 2024 m. gegužės 24 d. apeliacinį skundą, prašydamas teismą panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą; 4) teismui priėmus apeliacinį skundą, VVKD Departamentui pateikė informaciją apie Marvelės krovininės prieplaukos teritorijoje suplanuotas veiklas ir jų galimumo pagal atliktą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – ir PAV), atsakingos institucijos sprendimą bei parengtą Marvelės krovininės prieplaukos visos teritorijos išvystymo 1 detalųjį planą (toliau – ir DP), kuris yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tame tarpe su Aplinkos apsaugos agentūra, t. y. VVKD pateikė Departamentui dokumentus, kurie rodo, kad Nurodymas tampa nebeaktualus. Departamentas susipažinęs su VVKD pateiktais dokumentais (PAV, atsakingos institucijos sprendimu ir DP) sutinka, kad Privalomasis nurodymas nebeturi būti vykdomas; 5) Šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsniu, Šalys iškilusį teisminį ginčą nusprendė užbaigti taikiai.

28.       Teisė sudaryti taikos sutartį administraciniame procese įtvirtinta ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodoma, jog bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

29.       Įvertinus 2025 m. gruodžio 3 d. Taikos sutarties turinį matyti, kad šia Sutartimi bylos šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą, šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Vertinant šios Taikos sutarties turinį nenustatyta, kad jos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, patvirtina 2025 m. gruodžio 3 d. Taikos sutartį ir nutraukia administracinę bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, panaikinamas Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Šalys) 2025 m. gruodžio 3 d. sudarytą Taikos sutartį:

1. Pareiškėjas atsisako apeliacinio skundo ir visų juo pareikštų reikalavimų – panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1613 816/2024 ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo AB Vidaus vandens kelių direkcijos 2024 m. sausio 17 d. , paduotą Regionų administraciniam teismui ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. lapkričio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-813 bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. AD5-28125 „Sprendimas dėl 2023-11-22 privalomojo nurodymo Nr. PN-813“.

2. Atsakovas atsisako reikalauti pareiškėją įvykdyti Nurodymą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo 28 punktu imtis visų būtinų veiksmų, užtikrinančių žalingų veiksnių pašalinimą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai. Tai yra: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), nustatyti galimas aplinkos atkūrimo priemones ir pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Plane turi būti nurodytos aplinkos atkūrimo priemonės, numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kitos priemonės užtikrinančios tinkamą aplinkos atkūrimą, o taip pat galutinai ir neatšaukiamai atsisako iš Nurodymo kildinamų reikalavimų dėl žalos, paskaičiuotos 2024 m. lapkričio 11 d. žalos paskaičiavimo aktu Nr. Ž64-3418/2024, atlyginimo.

3. Šioje administracinėje byloje savo turėtas bylinėjimosi išlaidas Šalys apmoka pačios ir nereikalauja jų atlyginimo iš kitos Šalies.

4. Teismo išlaidas apmoka VVKD.

5. Ši Sutartis Šalims įsigalioja nuo to momento, kai ją patvirtina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir įsiteisėja Sutartį patvirtinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis.

6. Šalys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio nuostatos joms yra žinomos, pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

7. Sudarydamos šią Sutartį Šalys patvirtina, kad Sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas. Sudarydamos Sutartį, Šalys tinkamu būdu gavo visus šios Sutarties sudarymui, pasirašymui būtinus sprendimus, įgaliojimus, sutikimus ir patvirtinimus. Asmenys, pasirašantys šią Sutartį Šalių vardu, turi visus tinkamus įgalinimus, leidimus, sutikimus, taip pat visus jų įgalinimus patvirtinančius dokumentus, reikalingus pasirašyti šią Sutartį ir vykdyti joje numatytus įsipareigojimus.

8. Sudarydamos šią Sutartį, Šalys pareiškia, jog neturi ir ateityje neturės viena kitai pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų, susijusių su aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą Bylai.

9. Šalys sutaria, kad šią pasirašytą Sutartį tvirtinti teismui pateikia VVKD. Sudarant šią Sutartį kiekviena iš Šalių išreiškia savo valią, kad Sutartis būtų patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

10. Šios Sutarties tekstas Šalių yra perskaitytas, suprastas ir kaip pilnai atitinkantis Šalių valią priimtas ir pasirašytas.

11. Šalys teismą prašo Sutarties tvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka.

12. Ši Taikos sutartis yra sudaryta ir pasirašyta elektroniniu būdu, kurios kopijos turi vienodą teisinę galią.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                        Audrius Bakaveckas

 

 

Artūras Drigotas

 

 

Virginija Volskienė