Baudžiamoji byla Nr. 1-676-1117/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40133-2019-6

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

 (S)

                                                                                         1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2019 m. spalio 4 d.

                                                                              Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,

gynėjai L. M., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB "T. g." darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

            D. M. 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 18.19 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau, mažiausiai 1,64 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad antradienį, t. y. 2019 m. rugsėjo 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Darbą baigė 17 val. Po darbo su bendradarbiu R. L. tarnybiniu automobiliu „Citroen Berlingo“, priklausančiu jo darbovietei, iš (duomenys neskelbtini) važiavo į darbovietės būstinę (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus, darbe alkoholio nevartojo. Sustojo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ir sugalvojo nusipirkti alkoholio. Nusipirkę alkoholio jie pavažiavo link (duomenys neskelbtini), sustojo miškelyje ir ten, automobilyje su kolega apie valandą laiko vartojo alkoholį. Išgėrė vieną skardinę alaus ir butelį degtinės. Pavartoję alkoholio, nusprendė važiuoti toliau. Automobilį vairavo jis. Netoli kavinės „B.“, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam nustatytas neblaivumas, po dviejų tikrinimų buvo nustatytas mažiausiai 1,64 promilių neblaivumas. Sutiko su alkotesterio parodymais. Negali paaiškinti, kodėl vairavo būdamas neblaivus. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi. Prieš 6 metus buvo baustas už vairavimą neblaiviam, dar yra baustas už greičio viršijimą, baudas sumokėjo. Supranta, kad elgėsi netinkamai, stengsis daugiau nenusikalsti, kad būtų saugus eismas visiems kelių eismo dalyviams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. M. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo:

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 18.30 val., pagal gautą pranešimą, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus D. M.. Alkotesteriu Alcotest 7510 pirmu patikrinimu buvo nustatyta 1,64 promilių girtumas, antru – 1,73 promilių girtumas. Automobilis priverstinai nugabentas į UAB "Tomadas" aikštelę (b. l. 7-8).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, fotolentelėje bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., 19.04 - 19.25 val., (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į kiemą, dešinėje kelio pusėje stovi automobilis "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priverstinai nuvežtas į UAB "Tomadas aikštelę (b. l. 9-15, 18).

Neblaivumo nustatymo akte ir Drager Alcotest 7510 prietaiso testuose užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. 18.55 val. D. M. nustatyti neblaivumo požymiai. Alkotesteriu Alcotest 7510 pirmu tikrinimu 18.36 val. D. M. nustatytas 1,64 promilių, o antru tikrinimu 18.55 val. – 1,73 promilių girtumas (b. l. 16, 43).

Liudytojas A. N. parodė, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra jis, tačiau automobilis naudojamas darbo reikalais, buvo duotas naudotis UAB "T. g." darbininkui D. M.. Automobiliu  leista vykti į namus, nes D. M. gyvena ne (duomenys neskelbtini), o rajone. Netikėjo, kad D. M. galėtų vairuoti automobilį būdamas neblaivus. D. M. alkoholiu nepiktnaudžiauja, jokių nusiskundimų dėl jo nėra turėję. Nebuvo girdėjęs ir matęs, kad asmuo darbe būtų neblaivus (b. l. 21-22).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės informacijos ir EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas savininkas yra A. N.. Automobilio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje be PVM - 908 Eur, su PVM - 1100 Eur (b. l. 24-25).

            Kaltinamojo D. M. nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. mažiausiai 1,64 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

        Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje gautas B. U. prašymas perduoti kaltinamąjį D. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad paprašė brolio sugyventinės B. U. už jį laiduoti. Jis su broliu ir B. U. dažnai bendrauja, susitinka kiekvieną savaitgalį, kartu švenčia šventes, gimtadienius. Mano, kad ji galėtų daryti jam teigiamą į taką, nes yra geras žmogus, nekonfliktiškas, pavyzdys kitiems. Jis klausia B. U. nuomonės, atsižvelgia į  jos patarimus, pasitiki ja. Sužinojusi, kad jis vairavo būdamas neblaivus, B. U. sureagavo labai blogai, kritiškai, negalėjo tuo patikėti. Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja B. U. paaiškinimus nustatyta, kad jos ir kaltinamojo nesieja giminystės ryšiai, tačiau jie yra pažįstami apie 5-7 metus. Ji gyvena su D. M. broliu, dažnai bendrauja ir susitinka su kaltinamuoju. Ji neturi žalingų įpročių, stengsis daryti teigiamą įtaką ir D. M.. Ji dirba (duomenys neskelbtini) pagalbos skyriuje pagalbine darbuotoja, gauna minimalų darbo užmokestį. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Dėl turtinės padėties užstato sumokėti negalėtų. (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad B. U. ligoninėje dirba nuo 2012 metų, pasižymi kaip stropi ir pareiginga darbuotoja. Visus pavestus darbus atlieka ypač sąžiningai, yra greitos orientacijos, užjaučianti bendradarbius, mokanti bendrauti, mėgiama kolektyve, nuoširdi, jautri, miela. Darbe drausminių nuobaudų neturi. B. U. neteista (b. l. 76), administracine tvarka nebausta (b. l. 77). Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad B. U. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. M..

        BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).

        Kaltinamasis D. M. anksčiau neteistas (b. l. 44), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ,3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaltinamasis D. M. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 45-49). Kaltinamasis administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimus, visas paskirtas administracines nuobaudas ir administracinius nurodymus yra įvykdęs. Daugiau duomenų apie kaltinamojo polinkį nusikalsti byloje nėra. Teismas, vertina visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, D. M. charakterizuojančią medžiagą. Kaltinamasis nėra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nepadaryta. Be to, teigiamą įtaką kaltinamajam sugebės daryti už jį laiduojanti B. U.. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras nurodė teismui, kad D. M. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad B. U. yra tinkama būti laiduotoja. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

        Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo D. M. asmenybę, nustatytinas 2 metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

        BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja B. U. nurodė, kad yra pasiryžusi padėti kaltinamajam, stengsis daryti jam teigiamą įtaką. Teismas pasitiki laiduotoja, teigiamai vertina jos asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. B. U. Dirba (duomenys neskelbtini)  pagalbos skyriuje pagalbine darbuotoja, pačios teigimu, gauna minimalų darbo užmokestį, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Taigi, įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

        BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas mažiausiai 1,64 promilių girtumas. Kaltinamasis D. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę dienos metu, gyvenvietėje, esant intensyviam kelių eismui. Kaltinamasis sukėlė ypatingą pavojų transporto eismo saugumui, be to anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka. Baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė  – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis). 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu D. M. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 71-72). Taigi nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. D. M. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. Tokią praktiką dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios suformavo kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

        Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 212K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

        Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. M. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas mažiausiai 1,64 promilių girtumas), jis sėdo prie automobilio vairo tą pačią dieną, kai vartojo alkoholio, ir ši aplinkybė parodo, kad kaltinamasis aiškiai turėjo suprasti ir suprato tokio savo elgesio pasekmes, tokiais veiksmais keliamą didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. D. M. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paties teigimu, prieš šešerius metus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taigi D. M. jau ankščiau buvo elgęsis netinkamai, todėl negali būti charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Iš VĮ „Regitra“ išrašo (b. l. 24) nustatyta, kad automobilis "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. N.. Iš liudytojo A. N., kaltinamojo D. M. parodymų, kitų byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo automobiliu kaltinamasis naudojosi darbinėms funkcijoms vykdyti, automobilio savininkas neperdavė automobilio vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Automobilis yra grąžintas savininkui (b. l. 90). Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl iš kaltinamojo D. M. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal Emprekis duomenis automobilio vertė yra 908 Eur be PVM, 1100 Eur su PVM. Byloje duomenų apie kitokią automobilio vertę nėra, todėl iš D. M. išieškotini 908 Eur. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kitomis D. M. skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas.

        Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam D. M. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, jog yra dirbantis, duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį byloje nėra, nustatytinas 10 MGL įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas savininko A. N. nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 2 (dvejų) metų terminui laiduotojos B. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 18 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš D. M. išieškoti 908 Eur (devynis šimtus aštuonis Eur) į valstybės pajamas.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2020 m. vasario 5 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB.

        Kol nuosprendis įsiteisės D. M. palikti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

        Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį "Citroen Berlingo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko A. N. nuosavybėje.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

D. M. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Aida Stulpinienė