Civilinė byla Nr. e2A-1488-861/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28860-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TV žaidimai“ dėl faktinių santykių pripažinimo darbo santykiais ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-131-16665 pagal G. L. prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TV žaidimai“, kuriuo ji prašė pripažinti, kad 3 metus ir 4 mėnesius trukusi autorinė sutartis sudaryta nelegaliai, siekiant įteisinti susiklosčiusius darbo teisinius santykius; priteisti 5 000 Eur kompensaciją, 3 000 Eur neturtinę žalą už patirtą psichologinį smurtą darbe; pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, išeitinę išmoką.

2.       Komisija 2021-09-21 sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, konstatavusi jį esant paduotu praleidus terminą, kurio atnaujinti komisija nesutiko, neradusi tam svarbių priežasčių.

3.       Ieškovė, nesutikdama su šiuo komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti tarp ieškovės ir UAB „TV žaidimai“ (toliau – ir atsakovė) susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais; 2) pripažinus tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją lygią vienam ieškovės vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 3) išieškoti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta autorinė sutartis (toliau – Sutartis). Šalys susitarė, kad sutartis reglamentuoja ieškovės ir atsakovės teisinius santykius, kurie atsiras vedėjo (ieškovės) apmokymų, prodiuserio (atsakovės) rengiamo šou filmavimų ir rodymų metu, taip pat teisinius santykius, išplaukiančius iš vedėjo filmavimosi šou ir sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant vedėjo elgesiu viešumoje, santykiais su visuomenės informavimo priemonių atstovais sutarties galiojimo metu. Sutartimi atsakovė įsipareigojo apmokyti ieškovę pagal atsakovės nustatytą vedėjo mokymų programą, suteikiant informaciją apie šou taisykles, supažindinant su šou vedėjo elgesiui ir išvaizdai keliamais reikalavimais, ir pan. Taigi, sutartimi ieškovė įsipareigojo vesti atsakovės prodiusuojamą šou, o atsakovė už šou vedimą įsipareigojo mokėti autorinį atlyginimą. Sutarties galiojimo metu atsakovė ieškovei kaip ir nurodyta sutarties 3.1. - 3.6. p., pateikdavo iš anksto sudarytą grafiką, kuriame nurodydavo tikslius šou vedimo laikus. Atsakovė sustatydavo pamainas, skirdavo budėjimus. Atsakovė visada operuodavo tokiais teiginiais, kaip ,,darbas“, ,,darbo laikas“ ir pan. 2021-08-09 atsakovė įteikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad autorinė sutartis su ieškove nutraukiama nuo (duomenys neskelbtini).

5.       Vertina, jog tarp jos ir atsakovės susiklostę santykiai visiškai atitiko darbo santykių požymius, nes: 1) ieškovė atliko konkrečią, tęstinio pobūdžio funkciją - dirbo šou vedėja, tad pagrindinė ieškovės funkcija, nurodyta ir sutarties 2.8. p. buvo vesti šou; visą sutarties galiojimo laikotarpį, ieškovei nebuvo keliamas joks reikalavimas sukurti tam tikrą rezultatą; ieškovė, vykdydama sutarties sąlygas, tiesiog atliko tęstinio pobūdžio funkciją ir vedė atsakovės sukurtą šou, t. y. atliko jo vedėjos darbą; 2) laikėsi atsakovės nurodytos tvarkos bei darbo laiko organizavimo ypatumų, budėjimo režimo; 3) gaudavo darbo užmokestį ne už tam tikrą pasiektą rezultatą, o už atliktą funkciją - pravestą laidą, išdirbus konkretų, atsakovės nustatytą valandų skaičių; 4) buvo apmokyta kaip tinkamai atlikti darbo funkcijas, buvo supažindinta su visais vedėjui keliamais reikalavimais ir darbo kultūra. Ieškovė, būdama jauno amžiaus ir neturėdama jokio darbo patirties, neišmanė civilinių ir darbo santykių skirtumų ir visą laiką manė, kad tai yra darbo sutartis ir darbo teisiniai santykiai, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normatyvas. Dėl to mano, kad nepraleido bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino iš šių santykių kilusiai pažeistai teisei ginti. Nors ieškovės ir atsakovės santykiai tęsėsi 3 metus ir 4 mėnesius, apie savo pažeistas teises ieškovė teigia sužinojusi tik pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo momentu, kai jai nebuvo nurodytos jokios jos atleidimo priežastys, nebuvo sumokėta jokia išeitinė išmoka. Ieškovė visą jos santykių su atsakove laikotarpį buvo įsitikinusi, kad juos sieja tradiciniai darbo santykiai nepaisant pasirašytos sutarties turinio ir jos pavadinimo.

6.       Atsakovė UAB „TV žaidimai“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės reikalavimui pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo santykiais taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškovės reikalavimų nenagrinėti, tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ir / ar atnaujintų ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Nurodo, kad atsakovės veikla yra interaktyvių žaidimų šou (toliau - šou) filmavimas ir transliavimas internete 24 valandas per parą. Atsakovės įmonėje dirba 119 darbuotojų, kuriuos sudaro techninis bei administracinis personalas. Kadangi šou kūrimas ir atlikimas yra kūrybinė, o ne techninė ar administracinė veikla, jai atlikti yra samdomi ne nuolatiniai darbuotojai, bet pasitelkiami atlikėjai (šou vedėjai) autorinių sutarčių pagrindu. Ieškovė autorinės sutarties pagrindu šou atliko ir kūrė daugiau nei 3 metus. Per tą laikotarpį ieškovė nekėlė jokių klausimų dėl su ja sudarytos autorinės sutarties turinio ir sąlygų, jų teisėtumo ar prilyginimo darbo sutarčiai. Vieno filmavimo ir tiesioginio šou transliavimo metu ieškovė be pateisinamos priežasties pasišalino iš filmavimo studijos. Dėl šios priežasties su ieškove sudaryta autorinė sutartis buvo nutraukta esant esminiam sutarties pažeidimui. Tik nutraukus su ieškove sudarytą autorinę sutartį, ji pradėjo kelti klausimą dėl tarp jos ir atsakovės neva susiklosčiusių ne civilinių, bet darbo teisinių santykių. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai susiklostę sutartiniai santykiai nėra ir negali būti prilyginami darbo teisiniams santykiams, ir autorinė sutartis negali būti laikoma darbo sutartimi.

8.       Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepagrįstai formuoja savo, kaip jauno, nepatyrusio bei teisinių niuansų neišmanančio asmens įvaizdį, tikėtina, siekdama teismą įtikinti, kad Sutarties sudarymo metu neva nesuprato, kad sudaro būtent autorinę, o ne darbo sutartį, kaip ir nesuprato, jog daugiau kaip 3 metus trukęs bendradarbiavimas nebuvo darbo santykiai. Ieškovė, galimai siekdama klaidinti teismą, nutyli esmines jos išsilavinimą ir tam tikrus gebėjimus atskleidžiančias faktines aplinkybes, o būtent, tai, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. daugiau nei 4 metus, yra (duomenys neskelbtini) Teisės fakulteto studentė ir buvo ja sutarties sudarymo metu.

9.       Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinyje galimai sąmoningai nutyli aplinkybes, kaip buvo nutraukta Sutartis, ir dėl kokių priežasčių atsakovė buvo priversta nebetęsti bendradarbiavimo su ieškove. Ieškovė buvo sutarusi su atsakove, kad 2021-08-07 nuo 19 val. iki 7 val. filmuosis - kurs ir atliks šou. Tą dieną, viduryje šou filmavimo, kuris yra transliuojamas tiesiogiai, apie 23:50 val. ieškovė be jokių aiškių ir pateisinamų priežasčių tiesiog atsisakė toliau filmuotis ir kurti žaidimo šou, o netrukus iš viso paliko filmavimo patalpas ir pasišalino iš atsakovės buveinės, tuo esmingai pažeisdama sutarties sąlygas, dėl ko atsakovė priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir apie tai informavo ieškovę. Nėra jokių teisinių prielaidų ir sąlygų laikyti autorinę sutartį darbo sutartimi, todėl pagrindo ieškinio tenkinimui nėra. Atsakovė taip pat mano, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti bet kokius reikalavimus dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių pripažinimo darbo teisiniais santykiais jai manant, kad tokie buvo.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-18 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

10.1                      pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje kyla ginčas dėl šalis siejusių faktinių autorinės sutarties pagrindu susiklosčiusių santykių pripažinimo darbo santykiais, iš to išeinantys kiti reikalavimai – pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, išieškoti ieškovei, kaip darbuotojai (pripažinus ją tokia), jai priklausančias išmokas (konkrečių sumų ieškovė nėra įvardijusi), yra išvestiniai;

10.2                      teismas sprendė, jog nagrinėjamo ginčo atveju šalys sudarė autorinę sutartį;

10.3                      bylos medžiaga nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė vykdo interaktyvių žaidimų šou verslą, t. y. kuria, filmuoja ir transliuoja internete per tam skirtas internetines svetaines (platformas) azartinius žaidimus ir tai daro 24 valandas per parą: atsakovė filmuoja vedėjų vedamą interaktyvų žaidimą ir jų atliekamą šou bei transliuoja jį azartinių žaidimų operatoriams, t. y. atsakovė vykdo gana specifinę veiklą, kuri, be kita ko, yra griežtai licencijuojama;

10.4                      nurodė, jog savo vykdomai veiklai realizuoti atsakovė ieško TV žaidimų vedėjų, kurie specialiai įrengtoje studijoje tiesioginių filmavimų metu veda konkrečius žaidimus, atlikdami tokio žaidimo pateikimo šuo, kuris suprantamas kaip pramoginis renginys. Vertino, jog toks šou pateikimas žiūrovams yra sąlygotas paties vedėjo gebėjimais, įvertinus konkrečiai esamą situaciją eterio metu, veikti, sudominti potencialų žiūrovą savo išmone, kalba, laikysena, gebėjimu bendrauti, savarankiška to pateikimo forma ir pan.;

10.5                      teismas nustatė, jog vedėjas (ieškovė) patvirtino, kad prie sudarant sutartį jis tinkamai susipažino su prodiuserio veiklos koncepcija, ji vedėjui visiškai priimtina, vedėjas sutinka ir nori filmuotis šou, vedėjas atsakingai įvertino savo galimybes dalyvauti šou vedėjų mokymuose ir vykdyti sutartį mažiausiai 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo;

10.6                      2021-08-09 atsakovė įteikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad autorinė sutartis su ieškove nutraukiama nuo (duomenys neskelbtini). To priežastimi, atsakovės teigimu, buvo aplinkybė, jog vieno iš filmavimų metu ieškovė nieko nepasakiusi ir neįspėjusi pasišalino iš filmavimo šou. Šią aplinkybe atsakovė laikė esminiu sutarties pažeidimu ir sutartį dėl to nutraukė sutarties 7.6. p. pagrindu. Ieškovė neginčijo tokios sutarties nutraukimo priežasties ir neneigė buvus virš minėtą pasišalinimo iš filmavimo aplinkybę, teigdama, kad prastai pasijuto po konflikto su vadovu. Ši aplinkybė bylos medžiaga nenustatyta, priešingai iš joje esančio filmavimo įrašo matyti, kad ieškovė staigiai filmavimo metu pasišalina iš studijos. Teismas vertino, kad toks ieškovės aiškinimas yra bylos nagrinėjimo metu atsiradusi procesinė jos gynybos pozicija;

10.7                      ieškovė pripažino, kad jos galiojimo metu neatostogavo ir tokio prašymo nė karto nereiškė, pripažino, kad faktiškai jokių kvalifikacinių reikalavimų vedėjai nebuvo, kad jokių mokesčių valstybei ji nemokėjo ir kad neturėjo leidimo verstis individualia veikla. Taip pat neneigė aplinkybės, kad nebuvo inicijavusi sutarties pakeitimo ir nekėlė jokių ginčų dėl to jos galiojimo metu;

10.8                      nenustatyta, kad ieškovė ginčytų sutarties nutraukimą, kvestionuotų jos nutraukimo priežastimi buvusį atsakovės nurodytą pagrindą tam. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad po įspėjimo apie sutarties nutraukimą gavimo, ieškovė kūrė šou, gavo autorinį atlygį;

10.9                      šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kad būtent dėl to buvo tariamasi šalims pasirašant sutartį, kad būtent taip tą sutartį suprato ir darbo sutartimi ją laikė pati ieškovė viso jos galiojimo metu;

10.10                      teismo nuomone, bylos dokumentais patvirtinta aplinkybė, jog ieškovė yra teisės studijų studentė, tik sutvirtina tokį jos suvokimą, o ne priešingai. Nepritarė ieškovės atstovėms, jog dėl jauno amžiaus ir patirties stokos jų atstovaujamoji galėjo nesuvokti pasirašomo susitarimo turinio ir esmės, o taip pat nežinoti, kaip turėtų ginti savo teises ir per kurį laiką;

10.11                      pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamo ginčo atveju sutartis yra labiau civilinės teisinės, t. y. autorinės, prigimties, nes jos turinys rodo, kad ieškovė, vykdydama sutartį, įsipareigojo kiekvieną kartą sukurti unikalų ir nematerialų rezultatą - interaktyvaus žaidimo šou, kuris gali būti laikomas audiovizualiniu kuriniu, o atsakovė įsipareigojo jai už tai sumokėti autorinį atlyginimą;

10.12                      ieškovė sutartį pasirašė, jos sąlygas suprato ir visu jos galiojimo laikotarpiu nekėlė jokių klausimų dėl sutarties turinio, sąlygų, nesikreipė nei į atsakovę, nei į kitas institucijas dėl neva pažeidžiamų jos teisių, nelegalaus darbo ar fiktyvaus įdarbinimo ir pan. Visą sutarties galiojimo laiką sutartis buvo vykdoma abiejų jos šalių tokia tvarka ir tokiomis sąlygomis, kaip buvo joje numatyta ir šalių sutarta;

10.13                      pažymėjo, jog manant priešingai, pritarus ieškovės byloje išsakytai pozicijai, nėra aišku, kaip ji pati pateisintų savo atleidimo iš darbo teisėtumą, kuo įrodinėtų galimo neteisėtumo aspektus, to ieškovė nenurodė ir apie tai nepasisakė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė faktiškai pranešime nurodyto esminio sutarties pažeidimo neneigė, jai, kaip vedėjai, inkriminuoto sutarties pažeidimo (savavališko pasišalinimo iš filmavimo) neginčijo, savaip interpretuodama to priežastis, kurių pagrindimui, taip pat minėta, nepateikė jokių duomenų;

10.14                      teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti: 1) pripažinti tarp ieškovės G. L. ir atsakovės UAB „TV žaidimai“ susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais; 2) pripažinus tarp ieškovės G. L. ir atsakovės UAB „TV žaidimai“ susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais, pripažinti ieškovės G. L. atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją lygią vienam ieškovės VDU už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus bei priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

11.1                      pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 32 str. bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 1, 2 d., 39, 40, 60 str. ir kt. nuostatas, nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos;

11.2                      pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir pasisakyti dėl kiekvieno iš darbo/civilinių sutarčių atribojimo požymių buvimo/nebuvimo faktinių ieškovės ir atsakovės santykių atveju. Tačiau nepasisakė atlyginimo už dirbtą laiką kriterijaus buvimo/nebuvimo konkrečiu ginčo atveju;

11.3                      teismas pagrindiniu kriterijumi kvalifikuojant teisinius santykius laikė sutarties vykdymo aplinkybes dėl lingvistinio sutarties teksto pasirašymo bei pretenzijų atsakovei nereiškimo. Ieškovė su tokiais teismo išaiškinimais nesutinka, kadangi tokių būdu ne tik netinkamai aiškinami ir taikomi teisės aktai, nukrypstama nuo teismų suformuotos teismų praktikos, tačiau sudaromos prielaidos net esant santykių subjektų pavaldumui, tęstinės funkcijos vykdymui, atlyginimui už tęstinės funkcijos vykdymą, kitiems darbo santykių požymiams bendrovėms sudaryti ne darbo sutartis, bet civilines sutartis, taip išvengiant mokestinių prievolių valstybei, nesuteikiant darbuotojams socialinių garantijų ligos, pensijų, motinystės, atostogų, min. darbo užmokesčio, darbo sutarties nutraukimo pagrindų ribojimu ir kt.;

11.4                      visą sutarties galiojimo laikotarpį, ieškovei nebuvo keliamas reikalavimas sukurti ar perduoti tam tikrą rezultatą. Ieškovė, vykdydama sutarties sąlygas, atliko tęstinio pobūdžio funkciją ir vedė atsakovės sukurtą šou;

11.5                      ieškovė privalėjo laikytis atsakovės nustatytos tvarkos bei darbo (taip pat ir darbo laiko) organizavimo ypatumų. Ieškovė faktiškai dirbo pagal jai nustatytus grafikus;

11.6                      ieškovė pati nesprendė jokių su savo veikla susijusių klausimų, pati negalėjo pasirinkti veiklos krypties (grafikus, budėjimus, žaidimus, jų eiliškumą, rotaciją, vartotinus/nevartotinus žodžius, pavaldumo tvarką nustatydavo bendrovė). Ieškovė pati nedengė išlaidų, susijusių su darbo funkcijomis. Ieškovė pati nemokėjo mokesčių ir įmokų, neregistravo individualios veiklos;

11.7                      ieškovė gaudavo vienodo dydžio darbo valandinį užmokestį (8,5 Eur/val., kai filmavimai vyko nuo 08:00 val. iki 22:00 val. ir po 10 Eur/val., kai filmavimai vyko nuo 22:00 val. iki 08:00 val.), nepriklausomai nuo to kokį azartinį žaidimą vesdavo, kiek faktiškai azartinių žaidimų pravesdavo. Ieškovė darbo užmokestį gaudavo ne už tam tikrą pasiektą rezultatą, o už išdirbtą laiką vykdant darbinę funkciją – šou žaidimų vedimą pagal atsakovės nustatytą valandų skaičių;

11.8                      darbuotojo apmokymų, kaip tinkamai atlikti darbo funkciją, požymis, yra aktualus analizuojant ir ieškovės santykių su atsakove pripažinimą darbo santykiais. Taip pat individualios veiklos neregistravimo, mokesčių ir įmokų už ieškovę sumokėjimas, draudimas dirbti kitiems subjektams papildomai įrodo ieškovės nesavarankišką veiklos vykdymą, bet darbo santykių egzistavimą (tęstinumą);

11.9                      nurodo, jog atostogos yra darbo teisės institutas detaliai reglamentuotas DK 126-130 str. ir papildomai įrodo, kad faktiniai šalių santykiai kvalifikuotini darbo santykiais;

11.10                      pažymi, jog sutarties nutraukimo pranešime nebuvo nurodytos jokios priežastys ar pagrindai sutarties nutraukimui;

11.11                      bylos medžiagoje yra susirašinėjimas tarp šalių, iš kurio matyti, jog ieškovė rašė vedėjų vadovei, atsakant į laišką (2021-08-10) dėl įkelto 2021 m. rugpjūčio mėn. 15-31 d. grafiko, jog susipažino ir nesutinka, nes sutartis kol kas nėra oficialiai tinkamai nutraukta;

11.12                      nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės santykiai tęsėsi 3 metus ir 4 mėnesius, tačiau apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo tik 2021-08-09 pranešimo apie sutarties nutraukimą metu, kai jai nebuvo nurodytos jokios sutarties nutraukimo priežastys, nesumokėta jokia išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas;

11.13                      ieškovės vertinimu, ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Ieškovės sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl ji net objektyviai niekaip negalėjo praleisti 3 metų ieškinio senaties termino;

11.14                      šalis siejo tęstiniai santykiai, vykdomi nuo 2018 m., ir bendrovė pažeidimą darė kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo kiekvieną tą dieną ir 2021-08-23 nebuvo pasibaigęs;

11.15                      ieškovė dviejuose posėdžiuose nurodė, kad jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ji prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė byloje nereiškė prašymo dėl termino atnaujinimo.

12.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

12.1                      akcentuoja, kad ieškovė apeliaciniame skunde negali kelti naujų reikalavimų, susijusių su sutarties sudarymo, nutraukimo teisėtumo kvestionavimu, bei prašyti atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi tokie reikalavimai nebuvo kelti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tai prieštarautų CPK 312 straipsniui;

12.2                      būtent atsakovės gynybinė pozicija ir buvo paremta argumentais, jog ieškovė neginčija sutarties sudarymo fakto, todėl pripažįsta, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai bei neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino;

12.3                      ieškovės reikalavimas pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais objektyviai negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė neginčija sutarties sudarymo fakto, kas reiškia ieškovę pripažįstant, jog sutartis buvo sudaryta tinkamai ir teisėtai;

12.4                      ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiai, pirmiausia, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo nuginčyti sutarties sudarymo faktą;

12.5                      ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, kurie neatitinka įrodymams keliamų procesinių reikalavimų, todėl tokie įrodymai neturėtų būti vertinami (CPK 177 str. 2 d., 186 str.).

12.6                      ieškovės apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika šioje civilinėje byloje remtis nėra galima, kadangi ieškovės cituojami teismų sprendimai yra priimti nagrinėjant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas, taip pat kardinaliai skiriasi Ieškovės nurodomų sprendimų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės;

12.7                      ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio suma neva yra 20 491,25 Eur, tačiau nėra aišku, iš kur ieškovė kildina šį ieškinio reikalavimą ir kokiu pagrindu ieškovė ieškinio suma įvardino būtent 20 491,25 Eur. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nekelia reikalavimo iš atsakovės priteisti konkrečią pinigų sumą;

12.8                      ieškovė apeliaciniame skunde pateikė ištraukas iš įvairių nežinomų dokumentų, kurie neva turėtų pagrįsti (įrodyti) ieškovės apeliacinio skundo dalyką. Vis dėlto, iš ieškovės apeliaciniame skunde pateiktų dokumentų ištraukų visiškai neįmanoma nustatyti, ar šie dokumentai yra byloje, ar ieškovė jų nemodifikavo, nes ieškovė nenurodė, kur bylos medžiagoje yra dokumentai, kurių ištraukos yra teikiamos;

12.9                      pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą reikšti bet kokius reikalavimus dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių pripažinimo darbo teisiniais santykiais (Darbo kodekso 15 str. 2 d.);

12.10                      ieškovė bylos nagrinėjimo metu pati patvirtino, kad visu sutarties vykdymo metu suprato, kad jos teisės neva yra pažeidžiamos, tačiau visu sutarties vykdymo metu pasirinko nesikreipti į jokias institucijas dėl tariamai pažeistų teisių gynybos;

12.11                      teismas tinkamai vertino, kad ieškovė niekada nevykdė jokios rūšiniais požymiais apibrėžtos tęstinės darbo funkcijos. Ieškovė ir atsakovė sutartimi aiškiai susitarė dėl konkretaus rezultato – žaidimo (šou) sukūrimo;

12.12                      ieškovė ir atsakovė iš anksto sutarė (apsibrėžė), kokį konkrečiai rezultatą ieškovė turi pateikti vykdydama sutartį, t. y. ieškovė turėjo sukurti kuo originalesnį bei unikalesnį žaidimą (šou), kas reiškia, kad sutartis buvo sudaryta ne dėl tęstinės darbo funkcijos vykdymo;

12.13                      teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė jokie pavaldumo santykiai, nes ieškovė pati galėjo savarankiškai organizuotis savo veiklą. Atsakovės „taisyklės“, kurių turėjo laikytis ieškovė, kurdama žaidimo šou, yra susijusios išimtinai su atsakovės veiklos specifiškumu ir nereiškia pavaldumo santykių tarp šalių;

12.14                      atsižvelgiant į tai, jog visas interaktyvus žaidimas (šou) yra filmuojamas ir transliuojamas tiesiogiai interaktyviose interneto svetainėse, o jo metu žaidimo (šou) vedėjas tiesiogiai bendrauja su žiūrovais, akivaizdu, kad atsakovė privalo vedėją (tame tarpe ir ieškovę) supažindinti su tam tikromis gairėmis (taisyklėmis), kaip elgtis filmavimo metu;

12.15                      ieškovei nebuvo taikomos jokios atsakovės vidinės tvarkos, įskaitant darbo tvarkos taisykles, kurios buvo taikomos atsakovės darbuotojams, ieškovė tai žinojo bei atitinkamai elgėsi jų nesilaikydama;

12.16                      jeigu tarp ieškovės ir atsakovės būtų susiklostę pavaldumo (darbo teisiniai) santykiai, ieškovei būtų taikomos atsakovės vidinės taisyklės draudžiančios užsiimti pašaline veikla tam, kad būtų užtikrinta atsakovės organizacijos vidinė tvarka ir kultūra. Būtent tokios taisyklės yra taikomos atsakovės darbuotojams;

12.17                      ieškovė savarankiškai sprendė, koks bus konkretus žaidimo (šou) rezultatas, kuris kiekvieną kartą būdavo vis skirtingas ir priklausydavo tik nuo pačios ieškovės;

12.18                      atsakovė motyvuoja žaidimo (šou) vedėjus (taip pat ir ieškovę) kiekvieną kartą sukurti kuo originalesnį ir unikalesnį žaidimo šou, kad reginys pritrauktų kuo daugiau šou žiūrovų.

12.19                      pažymi, jog buvo sudaromi ne darbo, bet filmavimo grafikai. Ieškovė filmavimų datas galėjo koreguotis pagal savo pageidavimą: pagal savo užimtumą bei norą užsidirbti ar kt.;

12.20                      kadangi žaidimo šou yra transliuojamas tiesiogiai ir visą parą, yra būtina užpildyti filmavimosi laikus bei filmavimų laikus objektyviai suderinti su visais vedėjais. Būtent dėl šios priežasties, yra sudaromas filmavimų grafikas;

12.21                      ieškovės kuriamo žaidimo (šou) apipavidalinimas (vizualizacija), dėl kurios ieškovė sprendžia savarankiškai, yra autorių teisės saugomas objektas. Ieškovė sutartimi įsipareigojo perduoti savo kaip autoriaus (šou vedėjo) turtines teises;

12.22                      aplinkybė, kad sutarties vykdymui ieškovė neturėjo individualios veiklos pažymos, yra visiškai nuo atsakovės nepriklausanti aplinkybė.

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15.       CPK

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

18.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti į bylą papildomus įrodymus – darbo grafiko kopiją; G. Č. paaiškinimų kopiją; užklausos LR Kultūros ministerijai kopija; LR Kultūros ministerijos atsakymo kopiją. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus keletą kartų ieškovės į bylą teiktus įrodymus bei atmetė pakartotinius prašymus dėl liudytojų šaukimo, nurodydamas, kad viskas yra aišku iš kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2022-01-10 pirmosios instancijos teismas rezoliucija atsisakė prie civilinės bylos medžiagos prijungti ieškovės teiktus duomenis, t. y. darbo grafiko kopiją ir G. Č. parodymus. Savo sprendimą pagrįstai argumentavo nurodydamas, jog rašytinis G. Č. liudijimas neatitinka procesinių įrodymams keliamų reikalavimų, konkrečiai, procesinio įstatymo keliamo liudytojo apklausos betarpiškumo ir bendravimo su juo reikalavimo (CPK 177 str. 2 d., 186 str., 191 str., 192 str., 197 str.). Nustatyta, jog darbo grafiko pavyzdys į bylą nebuvo priimtas, kadangi į bylą atsakovės pateikti įrodymai apie ieškovės žaidimų šou kūrimo trukmę.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu pažymi, kad paklausimas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateiktas tik 2021-12-30, ieškovė ieškinį teismui teikė 2021-10-21. Ieškovė nepaaiškina, kodėl nesikreipė į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, kad duomenys būtų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių šis įrodymas nepateiktas pirmosios instancijos teismui, ar kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė nepagrindė, kodėl paklausimą teikė tik praėjus beveik dvejiems mėnesiams po civilinės bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėti nauji rašytiniai įrodymai nepriimami ir toliau nevertinami (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta autorinė sutartis. Ieškovė kelia ginčą dėl šalis nuo (duomenys neskelbtini) siejančių faktinių sutartinių santykių pripažinimo darbo teisiniais santykiais. Įrodinėja, kad jos faktiniai santykiai su atsakove, nors ir buvo įforminti autorine sutartimi, labiau atitiko darbo sutarties turinį. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, neteisingai aiškindamas ir taikydamas materialines bei procesines teisės nuostatas bei nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Taip pat netinkamai aiškino ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

23.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.  Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą.

25.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

26.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje kyla ginčas dėl šalis siejusių faktinių autorinės sutarties pagrindu susiklosčiusių santykių pripažinimo darbo santykiais, iš to išeinantys kiti reikalavimai – pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, išieškoti ieškovei, kaip darbuotojai (pripažinus ją tokia), jai priklausančias išmokas (konkrečių sumų ieškovė nėra įvardijusi), yra išvestiniai.

27.       DK reglamentuoja individualius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį DK nustatyta tvarka (DK 1 straipsnio 1 dalis). DK 32 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties sąvoką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).

28.       Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnį, Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisių objektai: 1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; 2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; 3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); 4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; 5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; 6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; 7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai; 8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; 9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); 10) taikomosios dailės kūriniai; 11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; 12) kiti kūriniai. Autorių teisių objektais laikomi: 1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai); 2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas; 3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai.

29.       Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 str., autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos: 1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo organizacijų išduodamas licencijas; 2) kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui); 3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija); 4) teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį; 5) teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas; 6) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai; 7) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė; 8) kitos sutarties sąlygos.

30.       Pagal ATGTĮ 15 straipsnį autoriumi yra kūrinį sukūręs asmuo, kuris gali “atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; versti kūrinį; adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;  viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).” Asmuo, sudaręs autorinę sutartį, įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti autorių turtines teises kitai šaliai, o kita šalis įsipareigoja sumokėti autorinį atlygį, jeigu sutartis sąlygos nenumato kitaip.

31.       CK 6.156 str. yra nurodytas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

32.       Ieškovė reikalavimą grindžia ir kitose bylose nustatytais prejudiciniais faktais. Nurodo, jog 2019-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendime a. n. b. Nr. AN2-213-1020/2019 išaiškinta, kad šalis „siejo darbiniai teisiniai santykiai, nepagrįstai įforminti autorinėmis sutartimis, sudarant autorines sutartis šioje įmonėje iš esmės buvo siekiama įteisinti susiklosčiusius darbinius teisinius santykius“. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-13780-716/2016, konstatuota, jog „teisiškai formaliai moterys įmonėje dirbo būdamos pasirašiusios su įmone autorines sutartis, tačiau iš teisme apklaustų liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų byloje teismas nustatė, kad merginos klube buvo ir atliko baro šokėjų funkcijas, pačios kurdamos savo šokių kompozicijas“.

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017). Teismo vertinimu 2019-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendime a. n. b. Nr. AN2-213-1020/2019 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-13780-716/2016 nustatyti faktai, šioje byloje nagrinėjant klausimą dėl autorinės sutarties sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės galiojimo neturi prejudicinės galios. Skiriasi bylos šalys, taip pat aptariamų bylų nagrinėjimo dalykas. Aplinkybės susijusios su ginčo sutartimi turi būti nustatomos šioje byloje.

34.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė atlyginimo už dirbtą laiką kriterijaus buvimo/nebuvimo konkrečiu ginčo atveju. Vertina jog pirmosios instancijos Teismas turėjo visapusiškai įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir pasisakyti dėl kiekvieno iš darbo/civilinių sutarčių atribojimo požymių buvimo/nebuvimo faktinių ieškovės ir atsakovės santykių atveju. Teigia, jog ieškovė atliko konkrečią, tęstinio pobūdžio funkciją – dirbo šou vedėja, tad pagrindinė ieškovės funkcija, nurodyta ir sutarties 2.8. p., buvo vesti šou (pareigos – šou vedėja). Nurodo, jog visą sutarties galiojimo laikotarpį, ieškovei nebuvo keliamas reikalavimas sukurti ar perduoti tam tikrą rezultatą. Su ieškove sudarytos sutarties objektas nebuvo apibrėžtas – kitaip tariant iš jos neaišku dėl kokio kūrinio sukūrimo ar priėmimo atlikimui šalių buvo susitarta; nekalbama, kokius konkrečiai kūrinius įsipareigojama sukurti (nėra kūrinio apibūdinimo, nenurodoma išraiškos forma), taip pat nenurodomi kūrinių pavadinimai, neaptariama ir tai, kad (ir kaip) kūriniai bus perduodami bendrovei. Be to, iš sutarties nėra aiškus ir pats kūrinių priėmimo – perdavimo procesas turi būti atlikimui priimami kūriniai.  Akcentuoja, jog ieškovė privalėjo laikytis atsakovės nustatytos tvarkos bei darbo (taip pat ir darbo laiko) organizavimo ypatumų, t. y. laikytis vidinių tvarkų. Ieškovė faktiškai dirbo pagal jai nustatytus grafikus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

35.       CPK 312 str. yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo reikalavimai turi sutapti su pirmosios instancijos teisme keltais reikalavimais.

36.       Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais; 2) pripažinus tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją lygią vienam ieškovės vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus bei priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio suma yra 20 491,25 Eur, tačiau neprašo konkrečios minėtos sumos priteisti iš atsakovės. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nedetalizuoja ir nepaaiškina minėtos sumos. Atsakovė akcentuoja, jog jos gynybinė pozicija buvo paremta argumentais, jog ieškovė neginčija sutarties sudarymo fakto, todėl pripažįsta, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai.

38.       Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio dalyko nekeitė ir netikslino. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutarties nutraukimo klausimas nebuvo keliamas, atsakovė dėl minėtos aplinkybės nepasisakė. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nenustatyta, kad ieškovė ginčytų sutarties nutraukimą, kvestionuotų jos nutraukimo priežastimi buvusį atsakovės nurodytą pagrindą tam. Nustačius, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė minėtų reikalavimų nekėlė, apeliacinės instancijos teisme to daryti nėra galima.

39.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės argumentai, jog: 1) ieškovė susirašinėjant su atsakove, o būtent, kai ieškovė rašė vedėjų vadovei atsakant į laišką (2021-08-10) dėl įkelto 2021 m. rugpjūčio mėn. 15-31 d. grafiko, jog su grafiku susipažino, tačiau nesutinka, nes sutartis kol kas nėra oficialiai tinkamai nutraukta; 2) nesutikdama su sutarties nutraukimu ieškovė 2021-08-23 kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir vėliau teismą, reikšdama reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu; nepatvirtina ieškovės teiginių, jog ji tokiu būdu ginčijo sutarties nutraukimą.

40.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, jog nėra ginčo dėl to, kad atsakovė vykdo interaktyvių žaidimų šou verslą, t. y. kuria, filmuoja ir transliuoja internete per tam skirtas internetines svetaines (platformas) azartinius žaidimus ir tai daro 24 valandas per parą: atsakovė filmuoja vedėjų vedamą interaktyvų žaidimą ir jų atliekamą šou bei transliuoja jį azartinių žaidimų operatoriams.

41.       (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo ginčo šalys (atsakovė įvardinta kaip ,,Prodiuseris“, ieškovė kaip ,,Vedėja“) sudarė Autorinę sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo, jog kiekvieną kartą sukurs unikalų ir nematerialų rezultatą – interaktyvaus žaidimo šou (Sutarties 1.2 punktas). Atsakovė įsipareigojo už ieškovės sukurtą nematerialaus pobūdžio rezultatą – interaktyvaus žaidimo šou – sumokėti jai autorinį atlyginimą (Sutarties 1.2 punktas).

42.       Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs šalių pasirašytą sutartį sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovė niekada nevykdė jokios rūšiniais požymiais apibrėžtos tęstinės darbo funkcijos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamo ginčo atveju Sutartis yra labiau civilinės teisinės, t. y. autorinės, prigimties, nes jos turinys rodo, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, įsipareigojo kiekvieną kartą sukurti unikalų ir nematerialų rezultatą - interaktyvaus žaidimo šou, kuris gali būti laikomas audiovizualiniu kūriniu, o atsakovė įsipareigojo jai už tai sumokėti autorinį atlyginimą; ieškovė sutiko perduoti atsakovei teisę jį filmuoti, daryti jo įrašus, transliuoti, redaguoti, anonsuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, naudojant ir savo, kaip vedėjo, atvaizdą bei savo sukurtą šou renginį. Analizuojant ginčo sutartį matyti, jog žaidimo (šou) vedėjui autorinis atlyginimas (honoraras) yra mokamas už kiekvieną šou filmavimo laidą (Sutarties 5.2 punktas). Vadinasi, už kiekvieną konkretų rezultatą – žaidimo šou sukūrimą buvo mokamas konkretus vienetinis honoraras. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė gaudavo nepastovų autorinį atlyginimą (honorarą), kurio dydis tiesiogiai priklausydavo nuo to, kiek ieškovė per mėnesį nufilmuodavo žaidimų (šou) (2021-02-04 ieškovei išmokėta 622,50 Eur suma, 2021-07-05 išmokėta 808 Eur, 2020-09-04 išmokėta 1 245 Eur, 2021-05-05 išmokėta 912,50 Eur. Apeliantės teiginiai, jog aplinkybė, kad ieškovei autorinis atlyginimas (honoraras) buvo mokamas panašiomis mėnesio dienomis reiškia tarp šalių susiklosčiusius darbo teisinius santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog periodiniai mokėjimai ar jų atlikimo datų sutaptis reiškia įmonėje nusistovėjusią autorinio atlyginimo mokėjimo praktiką.

43.       Apeliantė nurodo, jog visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovei nebuvo keliamas reikalavimas sukurti ar perduoti tam tikrą rezultatą. Ieškovė, vykdydama sutarties sąlygas, atliko tęstinio pobūdžio funkciją ir vedė atsakovės sukurtą šou. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

44.       Sutartyje šalys numatė, kokį rezultatą ieškovė turi pateikti vykdydama sutartį, t. y. ieškovė turėjo sukurti kuo originalesnį bei unikalesnį žaidimą (šou). Šou originalumo pateikimas žiūrovams tiesiogiai priklauso nuo vedėjo gebėjimų originaliai sudominti, pritraukti žiūrovą, tam pasitelkiant savo kalbą, laikyseną, gebėjimą pravesti žaidimą. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog žaidimo – šou vedėjos savarankiškai sprendžia ir individualiai pateikia to paties žaidimo taisykles; vedėja naudoja skirtingus elementus tam, kad šou būtų originalus ir unikalus; skirtingai kalba ir naudoja skirtingus judesio, mimikos elementus. Vadinasi, ieškovė atlikdama šou ir pasirinkdama šou atlikimo būdus sprendžia savarankiškai.

45.       Apeliantė taip pat nurodo, jog ieškovė darbo užmokestį gaudavo ne už tam tikrą pasiektą rezultatą, o už išdirbtą laiką vykdant darbinę funkciją – šou žaidimų vedimą pagal atsakovės nustatytą valandų skaičių. Atsakovė nurodė, jog du kartus per metus (gegužės, lapkričio mėnesiais) vykdo žaidimų (šou) vedėjų (įskaitant ir Ieškovės) kiekvieno atlikto šou peržiūrą bei įvertinimą. Atsakovė vertina kiekvieno šou vedėjo sukurto rezultato (žaidimų (šou) originalumą. Originalesnis ir kūrybiškesnis žaidimo (šou) vedėjas gauna didesnį balų skaičių, o nuo gautų balų skaičiaus priklauso vedėjo priskyrimas į tam tikrą vedėjų kategoriją: kuo daugiau balų – tuo aukštesnė vedėjų kategorija. Kuo aukštesnėje kategorijoje yra vedėjas, tuo didesnį autorinį atlyginimą (honorarą) už kiekvieną atliktą žaidimo šou vedėjas gauna. Taip atsakovė žaidimų šou vedėjus motyvuodavo, kad kiekvienas vedėjo sukurtas rezultatas būtų unikalus, kūrybiškas ir originalus. Vertintina, jog ieškovės gaunamo autorinio atlyginimo (honoraro) dydis tiesiogiai priklausė nuo rezultato – žaidimo (šou) – kokybės. Duomenų, jog ieškovei būtų mokamas fiksuotas, pastovus darbo užmokestis, nėra. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė suprato, kad kuo kūrybiškesnį ir originalesnį žaidimą – šou ji sukurs, tuo didesnis bus jos autorinis atlyginimas. Sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios užduoties atlikimo, unikalaus žaidimo šou – sukūrimo.

46.       Apeliantė nurodo, jog apmokymai darbo funkcijai atlikti yra išskirtinai darbo teisės institutas. Tam, kad būtų tinkamai atliekama funkcija, pati atsakovė apmokė ieškovę ir tik įvykdžiusi, savo kaip darbdavio, pareigą, atsakovė leido ieškovei pradėti dirbti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esamos tvarkos ir taisyklės atitinka šalių pasirašytos sutarties įsipareigojimų turinį ir yra jų vykdymo pasekmė. Minėtų taisyklių ir tvarkų, tokių kaip Ekstra kortelių (praėjimo kortelių) išdavimo tvarka, Grafikų sudarymo tvarka ir taisyklės, Rotacijų tvarka ir taisyklės, Studijų darbo tvarka ir taisyklės, Vardinių darbuotojų kortelių naudojimo tvarka ir taisyklės, Vedėjų registracijos žaidimuose tvarka ir taisyklės, Vedėjų vežimo tvarka ir kt., buvimas savaime nerodo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių ir nesukuria prielaidų išvadai, kad ginčo šalis siejo faktiniai darbo teisiniai santykiai. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai atsakingo atsakovės požiūrio į vykdomą veiklą ir darbuotojus, rezultatas. 

47.       Atsakovė paaiškino, jog interaktyvus žaidimas – šou yra filmuojamas ir transliuojamas tiesiogiai interaktyviose interneto svetainėse, o jo metu žaidimo (šou) vedėjas tiesiogiai bendrauja su žiūrovais, dėl šios priežasties, atsakovė privalo vedėją supažindinti su tam tikromis gairėmis (taisyklėmis), kaip elgtis filmavimo metu. Nustatyta, jog ieškovė apmokymų metu buvo supažindinta su konkrečių žaidimų taisyklėmis – scenarijais (pavyzdžiui, kauliukų ridenimo, kortų traukimo, pokerio ir kt.). Sutiktina su atsakovės argumentais, jog kortų ar kauliukų ridenimo žaidimai turi savo specifines taisykles, todėl žaidimo (šou) vedėjas jas turi išmanyti tam, kad žaidimą (šou) galėtų kurti sklandžiai. Ieškovė buvo supažindinta su filmavimų metu naudojamu inventoriumi, taip pat supažindinta su tam tikrais etikos, elgesio tiesioginio filmavimo metu principais. Ieškovė buvo supažindinta ir su pagrindiniais reikalavimais išvaizdai. Vertintina, jog bendro elgesio tiesioginiame eteryje pristatymas nėra pavaldumo santykių tarp ieškovės ir atsakovės patvirtinimas. Minėtos gairės susijusios su atsakovės veiklos specifiškumu, kadangi žaidimas (šou) yra transliuojamas tiesiogiai. Nustatyta, jog ieškovė buvo supažindinta su šou filmavimams keliamais saugumo reikalavimais, t. y., jog filmavimo metu negalima palikti filmavimo patalpos, į filmavimo patalpas negalima neštis mobiliųjų įrenginių, kompiuterių ir kt., patekimas į filmavimo zonas galimas tik su vardinėmis kortelėmis. Minėti reikalavimai yra keliami atsakovei dėl jos veiklos, būtent tam, jog ji galėtų vykdyti licencijuojamą veiklą. Byloje esančios atsakovės veiklos audito išvados patvirtina, kokie reikalavimai yra keliami atsakovės veiklai. Atsakovė siekdama įgyvendinti keliamus reikalavimus, pvz. patekimą į tam tikras patalpas, reikalavimų, susijusių su mobiliųjų įrenginių naudojimusi tam tikrose patalpose dėl žaidimų – šou skaidrumo, reikalavimų, susijusių su šou vedėjų apmokymu, supažindina su minėtais reikalavimais vedėjus. Atsakovė paaiškino, jog kiekvienais metais yra vykdomas atsakovės veiklos auditas, kurio metu yra tikrinama, ar atsakovė laikosi tam tikrų reikalavimų, susijusių su tuo, kad šou vyktų sklandžiai ir teisėtai. Vertintina, jog nurodytų taisyklių turinys yra susijęs išimtinai su atsakovės veiklos specifiškumu, licencijavimo taisyklėmis bei skirti tam, kad visas filmavimas bei interaktyvus žaidimas (šou) vyktų skaidriai ir teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie pavaldumo santykius tarp ieškovės ir atsakovės. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovei galiojo atsakovės vidinės tvarkos, kurios yra taikomos atsakovės darbuotojams. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje esančios Darbo tvarkos taisyklių nėra pasirašiusi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai netiesiogiai rodo, kad ji nebuvo laikoma ir negali būti laikoma darbuotoja.

48.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė negalėjo daryti įtakos žaidimo šou filmavimo trukmei; vizualinei žaidimo – šou aplinkai, filmavimo studijai; žaidimo scenarijui. Tačiau minėtos aplinkybės siejamos būtent su atsakovės veiklos specifika, kadangi, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, kiekvienas žaidimas turi savo taisykles, kurios turi būti išpildytos, o žaidimų šou yra transliuojami tiesiogiai visą parą.

49.       Apeliantė taip pat nurodo, jog jai buvo sudaromi darbo grafikai, kurie buvo privalomi, o ieškovė dėl tokių darbo grafikų spręsti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Sutarties 3 dalyje numatyta šou filmavimo tvarka, pagal kurią šou filmavimo grafikas parengiamas dviejų savaičių laikotarpiui. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė galėjo koreguotis savo filmavimų grafiką. Atsakovė pagrįstai akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad žaidimas – šou yra transliuojamas tiesiogiai ir visą parą, būtina užpildyti filmavimosi laikus bei filmavimų laikus objektyviai suderinti su visais vedėjais. Vertintina, jog būtent dėl šios priežasties yra sudaromas filmavimų grafikas. Nors ieškovė akcentuoja, jog buvo nustatytas konkretus darbo valandų skaičius, t. y. 120 val., tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog vedėjai filmavimų grafiką gali koreguoti pagal savo poreikius, taip pat ginčo sutartyje numatyta, jog su sudarytais filmavimų grafikais gali nesutikti (sutarties 3.5, 3.6, 3.8 punktai). Vertintina, jog ieškovė galėdavo pati nuspręsti, kiek kartų nori vesti žaidimus – šou.

50.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojusi kiekvieną kartą sukurti vienetinį ir unikalų žaidimą – šou, kuris yra filmuojamas bei transliuojamas žiūrovams tiesiogiai. Ieškovės kuriamas žaidimas – šou yra audiovizualinis kūrinys, todėl yra autorių teisės saugomas objektas.  Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių pasirašyta Autorinė sutartis labai individualizuota, konkreti, aiški, šalių veiksmai ir elgesys jos vykdymo eigoje taip pat konkretus, aiškus, apibrėžtas, susijęs su Sutarties turiniu (filmavimo grafikų sudarymas, atėjimo laikas, kalbos kultūra, elgesys, apranga, subordinacija su kitais kūrybinės grupės nariais, filmavimo eiga ir pan.) Nors ieškovė buvo supažindinta su konkrečių žaidimų taisyklėmis, kurias turėdavo pateikti žaidimo (šou) metu, tačiau tai, kaip ieškovė tas taisykles apipavidalindavo ir pateikdavo žiūrovui (išpildydavo), kokius judesio elementus, žodžius naudodavo, priklausydavo tik nuo pačios ieškovės.

51.       Ieškovė sutartimi įsipareigojo perduoti savo kaip autoriaus (šou vedėjo) turtines teises (sutarties 4.3.1 ir 4.3.2 punktai). Ieškovė sutiko perduoti atsakovei teisę ją filmuoti, daryti jos įrašus, transliuoti, redaguoti, anonsuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, naudojant ir savo, kaip vedėjo, atvaizdą bei savo sukurtą šou renginį.

52.       Apeliantė nurodo, jog sutarties vykdymui neturėjo individualios veiklos pažymos, vertina, jog tai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog minėta aplinkybė nepriklauso nuo atsakovės valios ir neįrodo, jog ieškovė vykdė darbo sutartį.

53.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių pripažinimo darbo teisiniais santykiais (Darbo kodekso 15 str. 2 d.).

54.       Nustatyta, jog šalis nuo (duomenys neskelbtini) sutartiniai santykiai. Į DGK dėl faktinių sutartinių santykių pripažinimo (duomenys neskelbtini) darbo teisiniais santykiais ieškovė kreipėsi 2021-08-23. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad visu sutarties vykdymo metu suprato, kad jos teisės, jos vertinimu, yra pažeidžiamos, tačiau dėl savo tariamo teisių pažeidimo visu sutarties vykdymo metu nesikreipė nei į atsakovę, nei į kitas kompetentingas institucijas.

55.       Apeliantės argumentai, jog ieškovė dviejuose posėdžiuose nurodė, kad jeigu teismas laikytų, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, deklaratyvūs. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nepateikė jokių svarbių priežasčių (įrodymų), dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Ieškovė kaip svarbias priežastis dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nurodo, jog iki sutarties sudarymo nebuvo dirbusi jokio kito darbo, neturėjo tokių santykių patirties, buvo jauno amžiaus, taip pat ieškovė buvo materialiai ir drausmine tvarka priklausoma nuo bendrovės, atlyginimas buvo vienintelis ieškovės pragyvenimo šaltinis; iki sutarties nutraukimo dienos ieškovė nesuprato, kad jos teisės pažeidžiamos. Minėti ieškovės argumentai atmestini kaip neįrodyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apie darbo santykių buvimą ar nebuvimą asmuo sužino tuoj pat rašytinės sutarties ir darbinių funkcijų atlikimo pradžios. Todėl jeigu ieškovė mano, kad faktiškai dirbo pas atsakovę, kreiptis savo teisių gynybos ji turėjo vėliausiai iki 2021-04-25, terminą skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo, o ne nuo pranešimo ją nutraukti gavimo dienos. Byloje nėra ginčo, jog visą sutarties galiojimo laiką sutartis buvo vykdoma abiejų jos šalių tokia tvarka ir tokiomis sąlygomis, kaip buvo joje numatyta ir šalių sutarta. Ieškovė neginčijo sutarties pasirašymo, pripažino ją ir vykdė sutartį.

56.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Atsakovė prašė priteisti jos patirtas 4 522,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „TV Žaidimai“, į. k. 302708264 naudai 4 522,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Donata Kravčenkienė

Ramunė Mikonienė 

Asta Pikelienė