Administracinė byla Nr. P63-109/2010
Procesinio sprendimo kategorija 80.13.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
2010 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus
Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. prašymą atnaujinti
procesą D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N575-2853/2009.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno rajono policijos
komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros
tarnybos (toliau – Institucija) įgalioto pareigūno 2008 m. gegužės 30 d.
nutarimu D. Ž. pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –
ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 1 dalyje ir 123
straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo skiriant už tai subendrintą
nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams. Minėta
nutarimą apskundus, Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio
9 d. nutarimu jį panaikino ir perkvalifikavo D. Ž. padarytas
veikas pagal ATPK 1241 straipsnio 1 ir 6 dalis, 130 straipsnio 1
dalį skiriant subendrintą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones
atėmimą 48 mėnesiams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m.
gruodžio 14 d. nutartimi byloje Nr.N575-2853/2009 atmetė D. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo šis prašė panaikinti Institucijos ir Kauno apygardos
administracinio teismo nutarimus dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1
dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje, ir šioje dalyje administracinę
bylą nutraukti. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos
teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai
pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine
sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą
procesinį sprendimą.
II.
Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teisme gautas D. Ž. 2010
m. sausio 27 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.N575-2853/2009
esant būtinumui užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Prašyme nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas jo kaltę
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, skirtingai taikė įstatymus ir juos aiškino,
ką patvirtina skirtingi teismo sprendimai esant analogiškoms ar labai panašioms
situacijoms, o būtent: byloje Nr.N575-2775/2009 pažeidėjui neigiant
kaltę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o pareigūnams teigiant, jog buvo
pažeistos Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), teismas bylą nutraukė
konstatavęs, jog nebuvo tiesioginių įrodymų, kad patrauktas administracinėn
atsakomybėn asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą; byloje
Nr.N-1-412/2007 pažeidėjui kaltę neigiant, teismas bylą nutraukė konstatavęs,
jog sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą
administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių,
leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali akivaizdi galimybė asmeniui
suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų. Teigia, jog jis savo kaltę
neigė, o byloje nustatytas bėgimo faktas jam nesuprantamas, nes bet kokiu
atveju jis sustojo už 100 metrų, kita vertus, net jei ir būtų matęs jo
stabdymą, jis nebūtų galėjęs sustoti viduryje didelės sankryžos. Pažymi, jog
teisėjų kolegija, remdamasi Policijos patrulių veiklos instrukcijos 71 punktu,
pacitavo tik jo dalį nepaminėdama, jog stabdant patruliniu automobiliu reikia
privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio ir reikalavimą
sustoti reikšti per patrulio automobilio garsiakalbį. Teigia, jog jo atveju per
garsiakalbį reikalavimas sustoti nebuvo išreikštas, kaip ir nebuvo naudotasi
krivule. Nurodo, jog tai, kad pareigūnai įvykio metu atliko ne vieną priešingą
įstatymui veiką, patvirtina ir atlikto tarnybinio patikrinimo išvada
Nr.20-JS-77, kuri yra byloje. Pabrėžia, jog teismas nekreipė dėmesio į byloje
esančius policijos pareigūnų parodymų prieštaravimus, neanalizavo jam taikomo
sunkaus pažeidimo aplinkybių, nesiaiškino nepaklusimo sustoti fakto realumo
fiksavimo.
Taip pat teigia, jog
teisėjų kolegija nemotyvavo, kodėl jam paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta griežtesnė alternatyvi nuobauda. Mano, jog teismas neatsižvelgė į jo
asmenybę (per 12 metų vairavimo stažą tik kartą baustas už smulkų KET
pažeidimą, dirba, išlaiko šeimą, augina mažametę dukrą, teisė vairuoti
reikalinga darbe, charakterizuojamas teigiamai) ir pažeidimo pobūdį (nesukelti
neigiami padariniai, nesistemingas pažeidimas), nors nutartyje tai ir nurodė.
Daro išvadą, jog jam skirta nuobauda neadekvati, ką patvirtina ir teismų
priimti sprendimai analogiškose arba labai panašiose bylose. Pavyzdžiui, byloje
Nr.N444-994-2008 pažeidėjai skirta 3500 Lt bauda, byloje Nr.N442-1566/2008
palikta galioti 3000 Lt bauda, byloje Nr.N-444-805/2008 – 3200 Lt bauda.
Pažymi, jog teismų praktikoje specialiosios teisės atėmimas skiriamas tik esant
šiurkščiam ir sistemingam KET nesilaikymo atvejui, atsižvelgiant į pažeidėjo
asmenybę ir pažeidimo pobūdį.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
III.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Proceso
atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar
nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti
teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant
patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų
saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo
procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso
atnaujinimo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo
procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.
Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,
procesas gali būti atnaujinamas, esant šiame skirsnyje nustatytais pagrindais
ir tvarka. D. Ž. mano, jog šiuo atveju procesas
atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu skelbiančiu,
jog procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina
užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog minėtu pagrindu
atnaujinti procesą galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra
tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant
atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Tokiu
atveju suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius,
jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių
teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr. bylas Nr. P822-81/2010, P146–58/2010,
P662–54/2010 ir kt.).
D. Ž., remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo administracinėmis bylomis Nr.N-1-412/2007 ir Nr.N575-2775/2009,
prašyme nurodo, kad šiuo atveju teismas skirtingai taikė ir aiškino ATPK 130
straipsnio 1 dalį. O būtent, analogiškose situacijose (pažeidėjui kaltę
neigiant tvirtinant, jog stabdymo nesuvokė, o pareigūnams teigiant priešingai)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylas išnagrinėjo:
1) atsižvelgdamas į pažeidėjų paaiškinimus; 2) spręsdamas klausimą, ar
pažeidėjas galėjo aiškiai pastebėti – suvokti, jog yra stabdomas; 3) vertinant policijos
pareigūnų veiksmus stabdant pažeidėjus bei aiškinantis, ar nebuvo pažeisti
Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimai.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties byloje Nr.N575-2853/2009
matyti, jog visi D. Ž. paminėti aspektai taikant ATPK 130
straipsnio 1 dalį buvo įvertinti, t. y.: pirma, apelianto paaiškinimus teisėjų
kolegija atmetė kaip nepagrįstus pažymėjusi, jog jo iškelta versija, kad jį
stabdančių pareigūnų nepastebėjęs, teikta tik teisme; antra, teisėjų kolegija,
įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, priėjo išvadą, jog transporto
priemonę policijos pareigūnai stabdė teisėtu, aiškiai išreikštu ir apeliantui
neabejotinai suprantamu būdu (važiuojant patruliniu automobiliu ir įjungus
švyturėlius bei garso signalą); trečia, vertindama policijos pareigūnų veiksmus
stabdant transporto priemonę, teisėjų kolegija, remdamasi sistemine ATPK normų,
Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų analize ir teismų praktika (byla Nr.N-1-412/2007), jokių pažeidimų
iš pareigūnų pusės nenustatė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog D. Ž. nurodytose bylose faktinės aplinkybės
nuo bylos, kurioje norima atnaujinti procesą, skiriasi iš esmės, t. y. byloje
Nr.N575-2775/2009 priimtu nutarimu byla asmeniui buvo nutraukta dėl
to, jog byloje buvo iškilusios abejonės dėl tikrosios vairuotojo tapatybės, ko
šiuo atveju nebuvo, o byloje Nr.N-1-412/2007 priimta nutartimi asmuo
nepripažintas kaltu nustačius, jog policijos pareigūnai stabdė
vairuotoją pažeisdami Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, ko
šiuo atveju taip pat nebuvo nustatyta. Taigi matyti, jog nuo suformuotos vienodos
administracinių teismų praktikos nukrypta nebuvo, o D. Ž. tiesiog nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu,
kas matyti iš prašymo argumentacijos, liečiančios tiek paties paaiškinimų, tiek
policijos pareigūnų parodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių
viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir
protingumo kriterijais, ir tai nesudaro jokio pagrindo proceso atnaujinimui.
D. Ž. taip pat teigia, jog apeliacinės instancijos teismas
nemotyvavo, kodėl jam paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta
griežtesnė alternatyvi nuobauda, taip pat neatsižvelgė į jo asmenybę ir
pažeidimo pobūdį, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikose bylose
Nr.N444-994-2008, N442-1566/2008, N-444-805/2008 ir kt.
Pažymi, jog sankcijoje esant alternatyvioms nuobaudoms, turi būti vertinama,
kuri iš jų būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų
nuobaudos tikslų, kas jo atžvilgiu nebuvo atlikta, o specialios teisės atėmimas
skiriamas tik esant šiurkščiam ir sistemingam KET nesilaikymo atvejui,
atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir pažeidimo pobūdį.
Visų pirma pažymėtina, jog 2009 m. gruodžio 14 d.
nutartį priėmusi teisėjų kolegija, palaikydama pirmosios instancijos teismo
argumentus, liečiančius nuobaudos parinkimą (Kauno apygardos administracinis
teismas pripažino, jog D. Ž. padarė pažeidimą, susijusį
su neatsakingu transporto priemonės vairavimu, tokiu vairavimu kėlė grėsmę
eismo saugumui ir kitiems asmenims, savo pasekmėmis tai šiurkštus nusižengimas,
kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, jokių atsakomybę
lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o įstatymas aukščiau iškelia visuomenės
interesą užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą,
asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su nuobauda), konstatavo,
jog administracinė nuobauda pareiškėjui skirta tinkamai taikant ATPK 30
straipsnio, 302 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas
bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias
aplinkybes, todėl paskirtoji nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji
atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Šiuo atveju D.
Ž. teigdamas, jog skiriant nuobaudą buvo nukrypta nuo teismų praktikos,
remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais,
kurie priimti bylose, iš esmės besiskiriančiose faktinėmis aplinkybėmis. Visose
D. Ž. cituojamose bylose pažeidimo padarymo ir nuobaudos
individualizavimui reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nustatytų byloje Nr.N575-2853/2009.
Pavyzdžiui, byloje Nr.N444-994-2008 padarytas tik vienas pažeidimas,
apeliantė pažeidimo neginčijo, byloje N-444-805/2008 asmuo dėl padarytų
pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi ir t.t. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į
tai, jog minėtos bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėtos pagal
administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skundus, dėl ko jiems paskirtas
nuobaudas – baudas - apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis principu non reformatio in peius, griežtinti ir
nebūtų galėjęs.
Taip pat pabrėžtina, jog D. Ž. klaidingai
interpretuoja nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo – taikymo galimybę
teigdamas, jog tokia nuobauda skiriama tik esant šiurkščiam ir sistemingam
KET nesilaikymo atvejui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne
kartą nurodęs (ta pačia linkme ir toliau plėtojama teismų praktika), jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri
nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina,
jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų
efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip
pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti
transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų
arba sistemingą naudojimosi šia
teise tvarkos pažeidimą (žr. bylas N5 – 649/2007, N62-257/2010 ir kt.). Kaip jau
buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas D. Ž. padarytą
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą pripažino šiurkščiu, kas visiškai
pagrįstai byloje Nr.N575-2853/2009 buvo pripažinta pakankama sąlyga alternatyviai
griežtesnei nuobaudai skirti (žr. bylas Nr. N5 – 649/2007, N-444-87/2009 ir kt.).
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas,
o procesas administracinėje byloje Nr.N575-2853/2009
neatnaujintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
D. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą D. Ž. administracinio
teisės pažeidimo byloje Nr.N575-2853/2009.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Roma
Sabina Alimienė
Audrius
Bakaveckas
Stasys
Gagys