Administracinė byla Nr. eA-1449-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04411-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. H. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. H. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33940 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1486 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą grindė tuo, kad gimtoje šalyje jai kilo pavojus dėl jos tautinės priklausomybės (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei. Asmeninė jos patirtis, išdėstyta apklausos metu apie persekiojimo veiksmus jos atžvilgiu, sudaro pagrindą jai suteikti prieglobstį. Dėl savo tautybės ji kilmės šalyje nuolat patyrė persekiojimą ir diskriminaciją, todėl pareiškėja negalėjo jaustis saugi. Nors formaliai (duomenys neskelbtini) Vyriausybė deklaruoja, kad (duomenys neskelbtini) yra lygiaverčiai šalies piliečiai, realiai jų teisės nėra nei ginamos, nei saugomos, todėl gyventi (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, kaip moteriai, visiškai nesaugu. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį skundė, tačiau atsakovas pareiškėjos skundą atmetė, iš esmės pateikdamas tik sutrumpintus deklaratyvius motyvus.
2.2. Departamentas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai,?t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios pareiškėjos skundą.
2.3. Pareiškėja yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturinti gyvenimiškos patirties ir išsilavinimo, visa laiką buvusi priklausoma nuo kitų šeimos narių, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.
2.4. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po (duomenys neskelbtini) vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, oficiali Vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, realiai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tuo metu vienišai moteriai, neturinčiai vyriškų giminaičių, savarankiškai išgyventi tokioje aplinkoje visiškai neįmanoma, nes ir pačios visuomenės požiūris yra itin neigiamas. Nors skundžiamame Sprendime atsakovas remiasi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog, objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo.
2.5. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Atsakovas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aukščiau aptartais sprendimais ir atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
3.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Aplinkybės, kurias pareiškėja nurodė, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėja būtų persekiojama. Konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) neįvardino, priešingai, apklausos metu nurodė, kad asmeniškai pati niekada nebuvo užpulta. Nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, Departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojimai iš esmės atliko paviršutiniškai, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
3.2. Vertinant tarptautinės apsaugos poreikį, svarbu identifikuoti prieglobsčio prašytojo persekiotoją, nustatyti jo tikslus ir motyvus, tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė persekiojimo vykdytojų. Atliekant tyrimą iš pareiškėjos buvo pagrįstai tikimasi detalaus ir aiškaus pasakojimo apie realią riziką būti persekiojamai dėl jos asmeninių savybių: rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tačiau pareiškėja savo pasakojimo kontekste vadovavosi bendros kilmės informacija. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie jos faktinę patirtį dėl diskriminavimo ir tariamo persekiojimo, į kuriuos apklausos metu atsakinėjo nedetaliai, pasikartojančiomis frazėmis, vietomis teikė prieštaringą informaciją, o Departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Departamento vertinimu, klausimai susiję su asmenine patirtimi (tuo atveju jei pareiškėjai išties būtų persekiojama ar jai kiltų reali grėsmė jos gyvybei sveikatai, saugumui ar laisvei), nepriklausomai nuo pareiškėjos išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, neturėjo sukelti sunkumų ir galėjo būti įvardinti.
3.3. Remiantis 2021 m. Europos EPPB gairėmis (duomenys neskelbtini) bendruomenė priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini) valstybės (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) grupuotė, taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija), kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė kokių būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Kita vertus, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja yra darbingo amžiaus jauna moteris (gim. (duomenys neskelbtini)). Taip pat pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys.
3.4. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimu byloje Elgafaji, asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“ EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, tarp kurių yra priskiriamos moterys, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau EPPB taip nurodo, kad žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPBB ataskaitoje minimas pažeidimas. EPBB išskiria kelias moterų grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika: jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybe; vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys. Pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPBB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika, ji nėra viešas ar žinomas asmuo, nėra viešai pasisakiusi, išsituokusi ar našlė.
3.5. Pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas, nors ir remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, bet realiai šio vertinimo netaikė, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atsakovas įvertino aplinkybes, jog pareiškėja gali priklausyti padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau tyrimo metu Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, didinančios persekiojimo riziką. Pareiškėja prašymo nagrinėjimo metu galėjo teikti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų, kad pareiškėja priklauso padidintos rizikos asmenų profiliui, tačiau tokių duomenų nei tyrimo metu, nei skunde nepateikė. Vien tik tai, kad Sprendime trumpai, bet motyvuotai nurodyti Sprendimo motyvai, nedaro Sprendimą nepagrįstu. Pareiškėja nepateikė duomenų, o ir Departamentas nerado informacijos, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Be to, Departamentas neprivalėjo įrodinėti neiginių (tai, kad pareiškėja nesusidurs su persekiojimu ateityje), kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas.
3.6. Remiantis 2021 m. EPPB gairėmis (duomenys neskelbtini), nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja šios EPPB informacijos nepaneigė ir skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl priimdamas Sprendimą Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur jokie kariniai konfliktai nevyksta, todėl pareiškėja, būdama jauna, darbingo amžiaus moteris, turi galimybę persikelti gyventi ir į saugesnę vietą (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba. Tarptautinė migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria 2018 metais pasinaudojo daugiau nei 5 600 (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kt. organizacijų, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba. Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų. Pareiškėja pateikė prašymą žodžiu dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
5.2. 2021 m. spalio 21 d. pareiškėja apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
5.3. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Įsigaliojus Sprendimui ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečių išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
5.4. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, Departamentas konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, kadangi jos pateikta informacija susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu nerasta informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsienietės deklaruojama baimė vertinta, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gresia kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vertinant pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
5.5. 2021 m. lapkričio 5 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Departamentą, prašydama panaikinti Sprendimą, įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį. Komisijos sprendimu Departamento pareiškėjos skundas atmestas.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Tvarkos aprašo nuostatas (22, 99 p.), EŽTT praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
7. Išnagrinėjęs pareiškėjos pasakojimą apklausos Departamente metu bei teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodo, jog būtų asmeniškai patyrusi persekiojimą ar fizinę prievartą, o įvykiai, kuriuos nurodo, kaip pagrindinę išvykimo priežastį buvo (duomenys neskelbtini) metais. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, pareiškėja jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, kad ji yra (duomenys neskelbtini) priklausantis asmuo, o (duomenys neskelbtini) iki šiol sudėtinga gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja neįvardijo jokių konkrečių sunkumų, su kuriais susiduria, ar asmeninės patirties, būnant (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nenurodė jokių konkrečių grasinimų, individualizuotų grėsmių ir pan. Priešingai, apklausos metu nurodė, kad ji asmeniškai persekiojimų nepatyrė, nesulaukė tiesioginių grasinimų. Tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to, remiantis Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) valstybė kartu su tarptautine bendruomene teikia pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebevaldo jokių teritorijų šioje valstybėje ir neturi galimybių atvirai veikti teritorijoje. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jai kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja kaip pagrindinius patyrimus Departamente apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuolat persekioja (duomenys neskelbtini), kad nuolat vyksta (duomenys neskelbtini) genocidas. Tačiau pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti tai, kaip jos individualų persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Nors ir yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) genocidas, tačiau pareiškėja niekaip nesusiejo šio įvykio su asmeniniais išgyvenimais. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, pateiktos kaip bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę, niekaip nesusiję su pareiškėjos asmeniniais konkrečiais išgyvenimais. Nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, Departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdamas (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja nei tyrimo metu, nei teismo posėdyje nenurodė kokiu būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Pareiškėja yra darbingo amžiaus jauna moteris (gim. (duomenys neskelbtini)), taip pat pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. EPPB nurodo, kad žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPBB ataskaitoje minimas pažeidimas. EPBB išskiria kelias moterų grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika: jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybe; vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys. Pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPBB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika, ji nėra viešas ar žinomas asmuo, nėra viešai pasisakiusi, išsituokusi ar našlė.
9. Įvertinęs apklausos turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie jos faktinę patirtį dėl diskriminavimo ir tariamo persekiojimo, į kuriuos apklausos metu atsakinėjo nedetaliai, pasikartojančiomis frazėmis, vietomis teikė prieštaringą informaciją. Teismas sutiko su Departamento argumentu, kad klausimai susiję su asmenine patirtimi (tuo atveju jei pareiškėjai išties būtų persekiojama ar jai kiltų reali grėsmė jos gyvybei sveikatai, saugumui ar laisvei), nepriklausomai nuo pareiškėjos išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, neturėjo sukelti sunkumų ir galėjo būti įvardinti. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją, o buvo prašoma pateikti informaciją apie jos asmeninę patirtį kilmės valstybėje.
10. Teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Departamentas pagrįstai rėmėsi naujausia EPPB pateikiama informacija, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
11. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 1, 4 d.). Teismas priėjo prie išvados, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta VSAT pareigūnų ir pristatyta į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taigi Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėja slėpsis ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
12. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) 5, 44 punktų, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors ir prieita prie išvados, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjai draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų, todėl pareiškėjos situacijai taikė Tvarkos 44.3.1 punkte įtvirtintą taisyklę: pareiškėjai nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.
13. Atsižvelgęs į tai, kad Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinta iki dvejų metų, teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
14. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas pakeitęs Departamento sprendimo dalį, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.
III.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; ginčo procedūrą vykdyti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Skundžiame sprendime nebuvo tinkamai įvertintos EŽTT bylose suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, nustatančios, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai,?t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.
15.2. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjos teiginius apie atsakovo pareigą tinkamai surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją. (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis, ir tik laiko klausimas, kada jie vėl bus užpulti. Duomenys patvirtina, jog pareiškėjai kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia realus persekiojimas ir diskriminacija dėl priklausymo šiai tautinei mažumai, o toks jos individualizavimas yra pakankamas grėsmės realumui pagrįsti. Nors formaliai atsakovas Sprendime nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjos kilmės šalį, visiškai akivaizdu, jog taip nėra – sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. EPPB ataskaita, tačiau jokios nuorodos į šį dokumentą nepateikta. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes paskutinė EPBP ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. liepos 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvoje dar nebuvo masinio (duomenys neskelbtini) pabėgėlių antplūdžio, todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjos asmenine padėtimi, nes pareiškėja į Lietuvą atvyko tik po metų, kai buvo paskelbta minėta ataskaita. Remdamasis pasenusiais duomenimis atsakovas teigia, kad pareiškėjos kilmės šalyje yra pakankamai saugu, nors pačiame (duomenys neskelbtini) pranešama apie susidūrimus „fronto linijoje“, t. y. situacija yra vertinama kaip atviri karo veiksmai.
15.3. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti teismo, o teismas į bylą neįsigilino ir dėl esminių pareiškėjos argumentų nepasisakė, skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir jos byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.
16. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
17. Departamentas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Departamentas ne vieną kartą Sprendime davė nuorodą į naujausią Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Departamentas rėmėsi ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas teisme. Pareiškėja nurodo, kad, byloje esant kardinaliai skirtingiems pareiškėjos pasisakymo vertinimams, būtina teisme išklausyti pareiškėją, kad teismas objektyviai galėtų susidaryti nuomonę apie pasakojimo ir visos istorijos nuoseklumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja ir jos atstovė dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėja, tiek jos atstovė teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
19. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33940, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai ((duomenys neskelbtini) pilietei) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1486 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai,?t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
23. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
24. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).
25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).
27. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
28. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
29. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).
31. Iš EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairių (duomenys neskelbtini) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.
32. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Departamento Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Įvertinus prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jos tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Prieglobsčio prašytoja nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, įvykių susijusių su grasinimais jai asmeniškai. Prieglobsčio prašytoja pati teigė, kad ji asmeniškai nepatyrė persekiojimų, taip pat nesusilaukė tiesioginių asmeninių grasinimų ir savo prašymą grindė bendra saugumo padėtimi šalyje ir keliama grėsme (duomenys neskelbtini) tautiniu pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
33. Įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
34. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad 2021 m. sausio mėnesio gairių (duomenys neskelbtini) rengimo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
35. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Iš Departamento Sprendimo matyti, kad Departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija. Pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
36. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018, 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022).
38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos D. A. H. Q. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė