Civilinė byla Nr. e2-1014-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01205-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ATI Group“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Property Development & Investment“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria netenkintas administratoriaus prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ATI Group“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ATI Group“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Tavix“ (toliau – ir administratorė, nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. ir vėlesnėmis nutartimis patvirtinti ir patikslinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. gegužės 10 d. nutartimis / rezoliucijomis įmonės likvidavimo terminas pratęstas atitinkamai iki 2022 m. sausio 16 d., iki 2022 m. kovo 31 d. ir iki 2022 m. spalio 1 d.

2.       Atsakovės nemokumo administratorė 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė dar kartą pratęsti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „ATI Group“ likvidavimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad likvidavimo terminas turėtų būti pratęstas, kadangi nėra baigtos visos likvidavimo procedūros dėl šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei patirtos žalos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-856-640/2022) ir nėra išnagrinėta civilinė byla Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose dėl servituto žemės sklype nustatymo (civilinė byla Nr. e2-622-892/2022).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl likvidavimo termino pratęsimo; įpareigojo BUAB „ATI Group“ nemokumo administratorę iki 2022 m. spalio 20 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus teismui priimant sprendimą dėl atsakovės įmonės pabaigos.

4.       Teismas nurodė, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos bei pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

5.       Teismas pažymėjo, kad likvidavimo termino tikslas yra operatyvus įmonės likvidavimas. Likvidavimo procedūros metu yra siekiama operatyvaus bankrutavusios įmonės turto realizavimo, siekiant kuo greičiau baigti bankroto procedūras ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Pernelyg ilgas turto realizavimas ne tik mažina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimo patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso sąnaudas, kaštus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022).

6.       Teismas nustatė, kad administratorė likvidavimo terminą prašo pratęsti ketvirtą kartą. Likvidavimo terminą teismas buvo pratęsęs iki 2022 m. sausio 16 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. spalio 1 d. Tenkinus administratorės prašymą bei pratęsus terminą ketvirtą kartą, likvidavimas truktų ilgiau kaip dvejus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, taigi dvigubai ilgiau, nei numatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 84 straipsnio 3 dalis).

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-856-640/2022 administratorė pareiškė tik 2021 m. birželio 15 d., nors dar teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

8.       Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-622-892/2022 pagal ieškovės UAB „Property Development & Investment“ ieškinį atsakovei UAB „Farmlyga“ dėl servituto nustatymo bei atsakovės UAB „Farmlyga“ priešieškinį UAB „Property Development & Investment“, BUAB „ATI Group“, antstoliui R. V. dėl sandorio ir nekilnojamo daikto teisinės registracijos panaikinimo, turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu; byla neišnagrinėta.

9.       Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020, 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-553/2022), teismas konstatavo, kad kito teisminio ginčo, kuriame dalyvauja likviduojama įmonė, nagrinėjimas nėra savarankiškas pagrindas pratęsti likvidavimo terminą. Kitų kliūčių, dėl kurių įmonės likvidavimo procedūra negalėtų būti užbaigiama per teismo nustatytą terminą, administratorė nenurodė.

10.       Teismas, įvertinęs tai, kad administratorė likvidavimo terminą prašo pratęsti ketvirtą kartą, prašymą motyvuoja vien aplinkybe, jog atsakovė dalyvauja kituose teisminiuose ginčuose, pratęsus terminą, būtų vilkinamos bankroto proceso užbaigimo procedūros, likvidavimo procedūros nusikeltų neapibrėžtam laikui (civilinių bylų nagrinėjimo laikotarpiui), likvidavimas viršytų dviejų metų laikotarpį, todėl nusprendė, kad administratorė neįrodė pagrindo pratęsti likvidavimo terminą.

III. Atskirųjų skundų argumentai

11.       Apeliantė atsakovė BUAB „ATI Group“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti bendrovės likvidavimo terminą 6 mėnesiams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, tačiau to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius ir / ar kreditorių susirinkimas.

11.2.                      Bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo patvirtinti patikslinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 32 756,92 Eur. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-856-640/2022, tuo atveju jei būtų patenkintas ieškovės ieškinio pareiškimas, būtų atsiskaityta su visais bendrovės kreditoriais bei apmokėtos administravimo išlaidos.

11.3.                      Visais ankstesniais atvejais nemokumo administratorės prašymai pratęsti likvidavimo terminą buvo motyvuojami aplinkybėmis, kad tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose dalyvauja bendrovė. Kiekvienu atveju teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės atitinka JANĮ 84 straipsnio 4 dalį, tačiau skundžiama nutartimi teismas pakeitė nuomonę, nors aplinkybės, kurių pagrindu likvidavimo terminas jau anksčiau buvo pratęstas, nepasikeitė.

11.4.                      Bankroto proceso operatyvumui neturėtų būti teikiama pirmenybė prieš kreditorių interesų patenkinimą. Nemokumo administratorė 2022 m. spalio 4 d. sušaukė bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame į susirinkimo darbotvarkę įtraukė klausimą dėl reikalavimo teisių perleidimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-856-640/2022. Vienas bendrovės kreditorių atsiuntė balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „prieš“ reikalavimo teisių perleidimą, taip nurodydamas, kad jis yra suinteresuotas, jog civilinė byla Nr. e2-856-640/2022 būtų tęsiama.

11.5.                      Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-622-892/2022 bendrovė dalyvauja procesiniu atsakovės statusu. Atsakovės procesinio statuso perleidimas yra neįmanomas, o jos išregistravimas (likvidavimo atveju) iki bylos išnagrinėjimo pažeistų ieškovo teises ir interesus.

12.       Apeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „Property Development & Investment“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti BUAB „ATI Group“ nemokumo administratorės MB „Tavix“ prašymą dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Nors UAB „Property Development & Investment“ ir neginčija bankroto procedūrų operatyvumo ir koncentruotumo principo svarbos, tačiau mano, kad prioritetas kiekvienu atveju turėtų būti teikiamas ne kuo skubiau užbaigti bankroto procedūras, o siekti maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo ir užkirsti kelią situacijoms, kai vien dėl operatyvumo principo prioriteto liktų nepatenkinti kreditorių reikalavimai.

12.2.                      Tikslas kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras negali paneigti tikslo bankroto procese patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, juolab, jei egzistuoja turtas, iš kurio dar galima išieškoti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-227-467/2022).

12.3.                      UAB „Property Development & Investment“ bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 99,11 proc. visų atsakovės patvirtintų reikalavimų dydžio, tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2445-640/2021 būtų priimtas bendrovei palankus teismo sprendimas, tai leistų pilnai patenkinti kreditorių interesus ir padengti bendrovės bankroto administravimo išlaidas.

12.4.                      Tapačiais argumentais nemokumo administratorė prašė bendrovės likvidavimo terminą pratęsti ir ankstesniais prašymais. Kiekvienu atveju teismas nurodytas priežastis pripažindavo reikšmingomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pratęsti bendrovės likvidavimo terminą. Tos pačios aplinkybės šiuo atveju vertinamos nenuosekliai, prieštaringai, tai sudaro pagrindą konstatuoti skundžiamos nutarties nepagrįstumą.

12.5.                      Nėra pagrindo konstatuoti, kad nemokumo administratorės neveikimas lėmė, jog per įstatyme numatytą terminą nepavyko užbaigti visų įmonės likvidavimo procedūrų. Be to, nemokumo administratorė negali kontroliuoti teisminių ginčų procesų, jų trukmės, todėl  argumentas, kad teisminiai ginčai, kuriuose dalyvauja bendrovė, užsitęsė, negali būti pagrindu nepratęsti bendrovės likvidavimo termino.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

15.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė atsakovei BUAB „ATI Group“ bankroto bylą; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nemokumo administratorė prašymą pratęsti bendrovės likvidavimo terminą pateikė 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. galiojant JANĮ, todėl šios procedūros termino pratęsimo klausimui spręsti taikytinos JANĮ nuostatos.

16.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas nemokumo administratorės prašymas pratęsti bendrovės likvidavimo procedūros terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17.       Atsakovės nemokumo administratorė kartu su atskiruoju skundu pateikė pranešimą apie kreditorių susirinkimą ir balsavimo raštu biuletenį. 

18.       Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

19.       Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20.       Nagrinėjamu atveju pranešimu apie kreditorių susirinkimą ir balsavimo raštu biuleteniu apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad bendrovės kreditorius išreiškė prieštaravimą reikalavimo teisių perleidimui, tačiau, viena vertus, apeliantė neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti į bylą; be to, šie įrodymai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes, kaip nurodo apeliantė, patvirtina tik bendrovės kreditoriaus suinteresuotumą, kad likvidavimo terminas būtų pratęstas. Nurodytina ir tai, kad visi kreditorių susirinkimo duomenys turi būti pateikti bankroto byloje, todėl, vadovaujantis CPK 179 straipsnio nuostatomis, jais galima naudotis iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 18–19 punktuose aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas jų nepriima į bylą.

Dėl termino juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrai vykdyti

21.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei UAB „ATI Group“ iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Property Development & Investment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, 2020 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjęs bankroto bylos iškėlimo klausimą, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė UAB „ATI Group“ bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-658-781/2020 ją palikus nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. BUAB „ATI Group“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2020 m. rugsėjo 14 d., kreditoriai nepareiškė noro sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą, bankroto administratorė buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2020 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo protokolo 6 darbotvarkės klausimas). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

22.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

23.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017). Įmonės likvidavimo etape yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

24.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020).

25.       JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 straipsnio 2 dalis).

26.       JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę šį terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis).

27.       Nemokumo proceso tikslas – veiksmingos nemokumo procedūros, o vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų – efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas).

28.       JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyto likvidavimo termino tikslas yra operatyvus įmonės likvidavimas. Likvidavimo procedūros metu yra siekiama operatyvaus bankrutavusios įmonės turto realizavimo, siekiant kuo greičiau baigti bankroto procedūras ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Pernelyg ilgas turto realizavimas ne tik mažina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimo patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso sąnaudas, kaštus. Atsižvelgiant į formuojamą praktiką, tik objektyvios ir reikšmingos priežastys laikomos tinkamu turto realizavimo termino pratęsimo pagrindu. Atitinkamai asmuo, teikiantis prašymą pratęsti likvidavimo terminą, tokį prašymą turi motyvuoti, nurodydamas konkrečias, objektyvias priežastis (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nemokumo proceso tikslą ir nurodytus principus, darytina išvada, kad JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas užbaigti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrą yra maksimalus terminas, kuris teismo gali būti pratęstas, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas, ir paprastai taikytinas tuomet, kai bendrovės likvidavimo procese reikalinga parduoti nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, išieškoti debitorines skolas ir pan. Nesant tokių išimtinių aplinkybių, teismas gali nustatyti ir trumpesnį bendrovės likvidavimo dėl bankroto procedūros terminą. Įstatyme, kaip minėta, numatyta galimybė nemokumo administratoriui arba kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino pratęsimo, tačiau, pažymėtina, kad toks prašymas turi būti motyvuotas.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutartį likviduoti bendrovę dėl bankroto, vadinasi, vienerių metų terminas užbaigti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrą suėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nemokumo administratorės prašymus, bendrovės likvidavimo terminą pratęsė tris kartus – atitinkamai iki 2022 m. sausio 16 d., iki 2022 m. kovo 31 d. ir iki 2022 m. spalio 1 d. 2022 m. rugsėjo 12 d. gautas nemokumo administratorės prašymas dar kartą (ketvirtą) pratęsti bendrovės likvidavimo procedūros terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šio prašymo pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino.

30.       Apeliantų teigimu, egzistuoja dvi aplinkybės pratęsti bendrovės likvidavimo terminą, nes, viena vertus, bendrovė atsakovės procesiniu statusu dalyvauja Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-622-892/2022 dėl servituto žemės sklype nustatymo. Kita vertus, bendrovė ieškovės procesiniu statusu dalyvauja Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-856-640/2022 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei patirtos žalos iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo.

31.       Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia būtinybės dar kartą pratęsti bendrovės likvidavimo procedūros terminą iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis, toks terminas jau buvo pratęstas tris kartus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-622-892/2022 sprendžiamas klausimas dėl servituto žemės sklype nustatymo, ir pareikšto priešieškinio, kuriuo prašoma pripažinti saulės elektrinės įregistravimo pagrindu priimtus dokumentus neteisėtais, t. y. šioje byloje keliami ir ginčijami nematerialaus pobūdžio reikalavimai, taigi, todėl nėra pagrįstos prielaidos, jog egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina, kad papildomas likvidavimo procedūrų terminas turėtų būti siejamas su realia galimybe patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus didesne apimtimi. Be to, nemokumo administratorė jau pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti bendrovės likvidavimo terminą tris kartus. Nemokumo administratorė visais atvejais prašymus grindė aplinkybėmis, jog bankrutavusi įmonė dalyvauja kokiu tai procesiniu statusu kitose nagrinėjamose civilinėse bylose, kurių baigtį ji siejo su tikimybe patenkinti bankroto byloje kreditorių reikalavimus didesne apimtimi. Nors ankstesni prašymai buvo patenkinti, tačiau administratorei nepavyko pasiekti numatytų tikslų – patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi pratęstu terminu. Taigi, nemokumo administratorė ne tik pasinaudojo teise kreiptis su prašymu dėl termino pratęsimo ne vieną kartą, tačiau šio termino pratęsimas jau šiuo metu viršija (dvigubai) JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų vienerių metų terminą juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūroms užbaigti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad dar kartą pratęsus šį terminą prašoma trukme, nurodyti tikslai nebūtų pasiekti, nes viena vertus, civilinė byla Nr. e2-856-640/2022 yra sustabdyta, kita vertus, nėra pagrįstų prielaidų, jog egzistuotų galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o, kaip nurodyta nutarties 24 punkte, vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą. 

32.       Apeliantė taip pat nurodo, kad siekdama bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo nemokumo administratorė pateikė ieškinį atsakovams UAB „Baltijos Stiliks“ ir V. M., kurioje BUAB „ATI Group“ ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp BUAB „ATĮ Group“ ir UAB „Baltijos Stiliks“ 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarytą panaudos sutartį dėl fotovoltinės (salės energijos) elektrinės; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos Stiliks“ bendrovės naudai 55 045 Eur pajamų; 3) teismui atsisakius tenkinti reikalavimą UAB „Baltijos Stiliks“ atžvilgiu, priteisti iš atsakovo V. M. bendrovės naudai 55 045 Eur žalos atlyginimą, tačiau civilinė byla Nr. e2-856-640/2022 nėra išnagrinėta. Dėl šio argumento, viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors bendrovės likvidavimo procedūra vyksta nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui buvo paduotas tik 2021 m. birželio 15 d., nemokumo administratorė nepagrįstai delsė tai padaryti. Kita vertus, ši civilinė byla 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi yra sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje e2-622-892/2022, kurioje kaip jau buvo minėta keliami nematerialaus pobūdžio reikalavimai priešieškiniu. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad bylos išnagrinėjimas užtruks neapibrėžtą laiko tarpą, nes šiuo metu bylos sustabdymo pagrindu esanti byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o toks likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams ir tikslams, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Kaip jau buvo minėta, užsitęsusi įmonės likvidavimo procedūra didina administravimo išlaidas ir atitinkamai mažina kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, JANĮ numatytas teisinis reglamentavimas griežtai apibrėžia likvidavimo procedūrų užbaigimo terminus, kurie gali būti pratęsiami tik išimtiniais atvejais.

33.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykstantis teisminis ginčas savaime nepagrindžia realios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Jokių kitų kliūčių, dėl kurių bendrovės likvidavimo procedūra negalėtų būti užbaigiama per teismo nustatytą terminą, apeliantė nenurodė. Kadangi bendrovė, to neneigia ir pati apeliantė (atsakovė), neturi jokio registruotino turto, kurį būtų galima realizuoti bankroto procese, nėra pagrindo pratęsti teismo nustatytą bendrovės likvidavimo procedūros terminą, nes šiuo atveju ne tik jau yra suėjęs JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus vienerių metų terminas, bet šis terminas yra viršijamas du kartus. Kaip minėta, JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus terminas gali būti pratęsiamas tik išimtiniais atvejais (žr. šios nutarties 26 punktą).

34.       Pažymėtina ir tai, kad pagal JANĮ nustatytą teisinį reguliavimą nei kreditorių susirinkimo nutarimas, nei nemokumo administratorės prašymas pratęsti likvidavimo procedūros terminą teismo neįpareigoja jį tenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovės likvidavimo procedūrai vykdyti buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas, būtinybės dar kartą pratęsti teismo nustatytą terminą nemokumo administratorė ir kreditorė neįrodė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Šių teismo išvadų atskirųjų skundų argumentai nepaneigia. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Asta Radzevičienė