Administracinė byla Nr. I-785-162/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00249-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 41; 55.1.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. D.,
2017 m. balandžio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 17-IL-85-00033-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. prašymą).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 17-IL-85-00033-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“;
2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016 m. birželio 9 d. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Tauragės AVPK), prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tauragės AVPK 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 16-IL-85-00248-e pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-01/2001 jis buvo nuteistas pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (1961 m. redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį, kurioje didžiausia bausmė numatyta penkeri metai laisvės atėmimo. Minėto Tauragės AVPK sprendimo teisiniu pagrindu buvo nurodytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pažymi, jog atsakovui priėmus tokį sprendimą, pareiškėjas kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą, prašydamas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal naujojo BK (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 284 straipsnio 1 dalį. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi perkvalifikavo pareiškėjo nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal senojo BK 225 straipsnio 2 dalį, į naujojo BK 284 straipsnio 1 dalį. Pasikeitus faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, dėl kurių pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Tauragės AVPK, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tauragės AVPK, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. pakartotinį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, 2017 m. sausio 26 d. sprendimu dar kartą jo netenkino, tačiau šį kartą vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodo, jog sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už smurtinį nusikaltimą, kurį padarė tyčią, apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, todėl sprendė, kad pareiškėjas įgydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka.
Akcentuoja, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, teistumas seniai išnykęs, nusikalto būdamas jauno amžiaus, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik šešiolika metų. Tvirtina, kad per tą laikotarpį rimtų teisės pažeidimų nėra padaręs, išskyrus kelis smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visas baudas yra sumokėjęs, nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs. Pažymi, jog pasikeitė pareiškėjo gyvenimas: 2002 m. sausio 29 d. sudarė santuoką, šeimoje auga du vaikai. Jis turi darbą pagal neterminuotą darbo sutartį, tačiau darbą ruošiasi keisti, nes susirado geriau apmokamą darbą. Pabrėžia, kad darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje (seniūnijoje) yra charakterizuojamas teigiamai.
Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, yra nurodęs, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teigia, jog pareiškėjo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu prarado aktualumą, kadangi nuo jo praėjo daugiau kaip penkiolika metų.
Akcentuoja, jog antrą kartą atsakovas neišduodamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, jau nurodė kitą neišdavimo pagrindą, t. y. ne Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies l punktą, kaip buvo nurodęs 2016 m. liepos 7 d. sprendime, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai rodo kryptingą jo nusistatymą bet kokiu būdu neišduoti laikyti (nešiotis) ginklus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 29-31) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2001 m. rugpjūčio 24 d. įsiteisėjusiu Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už smurtinį nusikaltimą, numatytą senojo BK 225 straipsnio 2 dalyje, kurioje už šį nusikaltimą maksimali bausmė numatyta penkerių metų laisvės atėmimas. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi perkvalifikavo pareiškėjo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal senojo BK 225 straipsnio 2 dalį, į naujojo BK 284 straipsnio 1 dalį.
Nurodo, jog Tauragės AVPK 2006 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 16-IL-85-00248-e pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, išduotas nebuvo. Pažymi, jog pareiškėjas minėtą atsakovo sprendimą buvo apskundęs Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Tauragės AVPK, pakartotinai pateikdamas prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Tauragės AVPK 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 17-IL-85-00033-e atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pabrėžia, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teigia, jog pareiškėjas buvo nuteistas dėl smurtinės nusikalstamos veikos, kurią jis įvykdė tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, elgdamasis ypatingai įžūliai.
Atsižvelgiant tai, mano, kad pareiškėjas, įgydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu ir tvirtina, kad teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Nesutinka su tuo, kad atsakovas rodo kryptingą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsisakyta išduoti kitu pagrindu. Pažymi, jog kai pareiškėjas į Tauragės AVPK kreipėsi pirmą kartą, tuo metu nebuvo nagrinėjamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas.
Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko (b. l. 60). Atsakovas atsiliepimu prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 31).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) 2017 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 17-IL-85-00033-e (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2016 m. gruodžio 28 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Tauragės AVPK, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus (b. l. 9). Tauragės AVPK 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 17-IL-85-00033-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 8). Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Faktiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už smurtinį nusikaltimą, kurį įvykdė tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, elgdamasis ypatingai įžūliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sprendė, jog pareiškėjas, įgydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.
Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimą iš esmės motyvuoja tuo, kad Sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei, kadangi nuo pareiškėjo padaryto nusikaltimo praėjo daug laiko, pareiškėjas yra pakeitęs gyvenimo būdą, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje (seniūnijoje) yra charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, jog nuo to laiko, kai buvo padaryta nuskalstama veika, rimtų teisės pažeidimų nepadarė, išskyrus kelis smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos buvo baustas administracine tvarka. Nurodo, jog visas baudas yra sumokėjęs, nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Minėto Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduodami asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose pateikiamas sąrašas atvejų, kada fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas individualiai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą (pažymėtina, kad ši nuostata nesikeitė nuo 2011 m. kovo 1 d.), yra nurodęs, jog minėtoje normoje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-923-502/2016).
Atkreiptinas dėmesys, jog aptariama teisės norma, t. y. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija). Iki tol galiojusiame Įstatymo 17 straipsnyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo aptariamam 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nebuvo. Nagrinėjamai bylai aktualios ir reikšmingos sprendime nurodytos faktinės aplinkybės atsirado iki 2011 m. kovo 1 d. (Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-01/2001, administraciniai nusižengimai), t. y. atsirado galiojant Įstatymo 17 straipsnio redakcijai, kurioje tokio pagrindo taikyti teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimą nebuvo. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus ir šios (aptariamos) teisės normos taikymo laike klausimas.
Palyginus su iki 2011 m. kovo 1 d. buvusiu teisiniu reguliavimu, aptariamo apribojimo naujo pagrindo atsiradimas gali būti traktuojamas kaip leidimų išduoti ir turėti ginklus išdavimo sugriežtinimas. Tai, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, suponuoja būtinumą aptarti, ar toks sugriežtinimas yra leistinas principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) bei konstitucinio teisinės valstybės principo laikymosi prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad leidimų ginklams turėti ir išduoti tvarkos nustatymas, jos pakeitimas (tuo pačiu ir sugriežtinimas) yra įstatymų leidėjo kompetencija, kurią įgyvendinant, kartu su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, turi būti maksimaliai užtikrintas ir viešasis interesas, t. y. visuomenės saugumas bei viešoji tvarka. Šių, asmens individualių ir viešojo, interesų suderinamumas yra pasiekiamas, atsižvelgiant į daugelį visuomeninių ir socialinių faktorių, siekiant nustatyti tarp jų (skirtingų interesų) tam tikrą pusiausvyrą. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas nėra saistomas savo jau nustatytos leidimų turėti ginklus tvarkos, o, atsižvelgdamas į tam tikrus aplinkybių ar tam tikrų tendencijų pakitimus, gali nustatyti kitokią, kai kuriais aspektais griežtesnę, aptariamų leidimų išdavimo tvarką. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamai bylai aktualaus naujo (Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 11 punkte nustatyto) apribojimo turėti ginklus įvedimas negali būti laikomas lex retro non agit ir konstitucinio teisinės valstybės principų pažeidimu.
Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal jau aptartus „kokybinį“ ir aktualumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-01/2001 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos senojo baudžiamojo kodekso (minėta, toliau – ir BK) (1961 m. redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį, už tai, kad būdamas girtas, šiurkščiai, pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia sėdinčiam automobilyje nukentėjusiajam sudavė keturis smūgius kumščiu į galvą, delnu sudavė penkiolika smūgių į veidą, smaugdamas ranka kaklą sudavė vieną smūgį galva į automobilio vairą ir tuo padarė poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairiosios akies apatiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, dėl ko išsivystė nosies nugarėlių audinių patinimas ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikdymo (b. l. 10-13). Pagal pareiškėjo prašymą, Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-26-999/2016 nusikalstamas veiksmus, kvalifikuotus pagal senojo BK 225 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal naujojo BK (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 284 straipsnio 1 dalį (b. l. 14-15).
Pagal šiuo metu galiojančias BK nuostatas, BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog nuo to laiko, kai pareiškėjas buvo nuteistas, būtų padaręs kokią nors naują nusikalstamą veiką ar įtariamas jos padarymu (b. l. 52-55).
Remiantis Administracinių teisės pažeidimo registro duomenimis, pareiškėjas yra baustas už kelis nedidelius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, o būtent: 2003 m. lapkričio 19 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124(1) straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) (Kelių eismo taisyklių pažeidimai) už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 279 punktą, kadangi vairavo transporto priemonę, kurioje nebuvo gesintuvo, vaistinėlės; 2005 m. kovo 24 d. nubaustas pagal ATPK 124(1) straipsnio 6 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo; 2006 m. liepos 18 d. nubaustas pagal ATPK 123 straipsnį, už tai, kad važiavo su tamsintais priekiniais stiklais; 2014 m. gruodžio 3 d. surašytas administracinio pažeidimo protokolas už greičio viršijimą (bauda sumokėta 2014 m. gruodžio 5 d.) (b. l. 39-40).
Įvertinus aptartus duomenis, akivaizdu, kad beveik visi administraciniai nusižengimai padaryti seniai (išskyrus 2014 m. metais padarytą nusižengimą.). Pažymėtina, jog šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų pareiškėjas neturi.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą (žmoną, dukrą, sūnų). Pareiškėjo žmona dirba švietimo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje taip pat mokosi pareiškėjo sūnus ir dukra (b. l. 21). Duomenų, kad pareiškėjo žmona ar jo nepilnamečiai vaikai būtų patraukti atsakomybėn, nėra (b. l. 56-57, 42-43). Pareiškėjas Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) ir jo buvusios darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23-24). UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 8 d. pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas atleistas iš darbo 2017 m. kovo 1 d. jo paties prašymu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra pakeitęs darbą ir dirba vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina SODROS pažyma apie asmens įsidarbinimą (b. l. 66). Aptartos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po nusikalstamos veikos padarymo pasitaisė, sukūrė šeimą, tapo pareigingu ir atsakingu visuomenės nariu. Todėl tvirtinti, kad šiuo metu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nebūtų pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime Tauragės AVPK iš esmės taip pat nenurodė bei nepagrindė, jog pareiškėjas šiuo metu kelia grėsmę, o tik nurodė, kad pareiškėjas, įgydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus, „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei“. Tai yra, atsakovas Sprendime iš esmės konstatavo, kad būtent ateityje pareiškėjas gali kelti grėsmę visuomenei. Kaip ir minėta, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nenustačius, kad pareiškėjas būtent šiuo metu kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atsakovas šiuo pagrindu neturėjo teisės pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsakovas, pareiškėjui pirmą kartą atsisakydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, 2016 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 15-IL-85-00248-e nebuvo nurodęs, kad atsisako išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (b. l. 16-20). Minėtame sprendime nurodė, kad neišduota leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, numatančio, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinė nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai akcentuojama teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai; 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).
Kaip ir minėta, pagal pareiškėjo prašymą Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-26-999/2016 pareiškėjo nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal senojo BK 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į naujojo BK 284 straipsnio 1 dalį (b. l. 14-15). Taigi, išnykus teisiniams pagrindams, dėl kurių pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad jam bus išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Šiuo atveju atsakovas, kitu teisiniu pagrindu atsisakydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nors neatsirado naujų duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų pareiškėjo asmenybę, pažeidė teistų lūkesčių principą.
Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad Tauragės AVPK 2017 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 17-IL-85-00033-e yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesant tam pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo bei pažeidžiant teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas iš naujo įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 17-IL-85-00033-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. D. 2016 m. gruodžio 28 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Eglė Kiaurakytė
Vida Stonkuvienė