Civilinė byla Nr. e2A-383-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01139-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 3.2.4.8.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčio, delspinigių, palūkanų priteisimo, nuostolių atlyginimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl permokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.                      priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos:

1.1.1.                       326 435,65 Eur nesumokėtą koncesijos mokestį;

1.1.2.                       29 379,21 Eur sutartinius delspinigius;

1.1.3.                       7 228,20 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę pradelsimą;

1.1.4.                        8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 363 043,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.                      pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymą perduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, nepagrįstu ir priteisti 448 760,91 Eur nuostolių atlyginimą;

1.3.                      priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 401 537,70 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės paskelbtą atvirą konkursą ir šalys 2005-08-01 pasirašė koncesijos sutartį Nr. 1717. Šioje sutartyje ieškovė prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, t. y. visuomenei ir valstybei reikšmingą viešosios infrastruktūros objektą, o atsakovė – mokėti sutartyje numatytą koncesijos mokestį (sutarties 2.1 p., 2.2 p.). Teigia, kad atsakovė savo įsipareigojimo tinkamai ir laiku sumokėti sutartyje nurodytą mokestį neįvykdė, o tokia jos pareiga buvo konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2015-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-601/2015, 2016-06-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015, 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017). Atsakovė nėra sumokėjusi 84 945,85 Eur koncesijos mokesčio už 2014 m. IV ketvirtį, 82 015,09 Eur už 2015 m. II ketvirtį, 81 186,83 Eur už 2015 m. III ketvirtį ir 78 287,92 Eur už 2015 m. IV ketvirtį, iš viso – 326 435,65 Eur. Todėl prašo priteisti ir 29 379,21 Eur sutartinius delspinigius (sutarties 39.3 p.), 7 228,20 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę pradelsimą bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 363 043,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Pasak ieškovės, atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi ir koncesijos sutarties 9.1.2 ir 10.1 punktų ir nepagrįstai neperdavusi jai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., kurios ilgis 0,37 km. Dėl to, kad ieškovei nebuvo perduotas ginčo ruožas, ji patiria nuostolius, nes šia gatvės dalimi važiuojančių automobilių neturi galimybės apskaityti ir įskaičiuoti į koncesijos mokestį. Tvirtina dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų patyrusi 448 760,91 Eur nuostolius.

4.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė byloje priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės148 844,13 Eur koncesijos permoką ir kompensuojamąsias bei procesines palūkanas.

5.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė nepagrįstai priskaičiavo automobilius, kurie pravažiavo ne tik koncesijos sutarties kelio ruožu, bet į sutarties objektą nepatenkančia (duomenys neskelbtini) g. dalimi, (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Skaičiuojant sutarties ruožu pravažiavusių automobilių skaičių, atsakovės mokėtino koncesijos mokesčio apskaičiavimui negali būti naudojami davikliai, fiksuojantys per (duomenys neskelbtini) sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių (šie automobiliai iš esmės pravažiuoja jau iki koncesijos buvusia (duomenys neskelbtini) gatve ir buvusiu transporto mazgu). Ieškovė neteisingai skaičiavo koncesijos mokesčius 2014–2015 m., o atsakovė, remdamasi klaidingai ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis, sumokėjo 498 509,25 Eur, tokiu būdu ji permokėjo pastarajai 148 844,13 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2018-08-07 sprendimu ieškovės UAB ,,Kamesta” ieškinį patenkino iš dalies: priteisė jai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 326 435,65 Eur skolą, 29 379,21 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 355 814,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 6 125,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei 1 097 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį teismas irgi patenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės UAB ,,Kamesta” 148 844,13 Eur permoką, 22 671,60 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat  8 250,84 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą priešieškinio dalį atmetė.

7.       Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą pagal koncesijos sutartį pagrįstumo, nurodė, kad atsakovė ir neginčija neįvykdžiusi prievolės sumokėti sutartyje nurodyto dydžio koncesijos mokestį už ieškinyje nurodytą laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė leistinų įrodymų ir nenurodė argumentų, kad prašoma priteisti 326 435,65 Eur suma būtų apskaičiuota neteisingai ar pažeidžiant sutarties priedą Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“, todėl, pripažinęs šį reikalavimą įrodytu, šią skolą ieškovei priteisė.   

8.       Atsižvelgdamas į sutarties 39.3 punkte šalių sulygtą susitarimą, kad tuo atveju, jei suteikiančioji institucija (atsakovė) vėluoja mokėti koncesijos mokesčius, tai moka koncesininkei (ieškovei) 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pavėluotai vykdomų finansinių įsipareigojimų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat į tai, kad atsakovė yra praleidusi terminą sumokėti 326 435,65 Eur koncesijos mokestį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė ir 29 379,21 Eur sutartinius delspinigius, apskaičiuotinus už 180 dienų (326 435,65 x 0,05 proc. x 180 dienų).   

9.       Ieškinio reikalavimą priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už 363 043,06 Eur sumą teismas pagrįstu pripažino tik iš dalies. Viena vertus, nustatė, kad šią sumą sudaro tokios dalys: 326 435,65 Eur nesumokėtas koncesijos mokestis, 29 379,21 Eur sutartiniai delspinigiai ir 7 228,20 Eur palūkanos už prievolės įvykdymo termino pradelsimą nuo 2015-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KAM 007066 nesumokėto 78 287,92 Eur koncesijos mokesčio. Įvertinęs tai, kad ieškovei priteisiama 355 814,86 Eur suma (skola ir delspinigiai), teismas padarė išvadą, kad tik nuo šios sumos gali būti skaičiuojamos įstatyminės palūkanos. Antra vertus, Kauno miesto savivaldybė nėra privatus juridinis asmuo, todėl šiuo atveju įstatyminių palūkanų dydis skaičiuotinas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytą palūkanų dydį, t. y. 5 proc. Teismas pažymėjo, kad tokio dydžio įstatyminės palūkanos visiškai atlygins ieškovės patirtus praradimus atsakovei neteisėtai naudojantis jos lėšomis ir skatins atsakovę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą šioje dalyje.   

10.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti nepagrįstu atsakovės atsisakymą perduoti jai 0,37 km ilgio žemės sklypą, teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatė, kad ginčo žemės sklypas laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2015-04-07 buvo įregistruotas kaip ieškovei priklausantis turtas, tačiau nuo 2015-04-07 įregistruotas atsakovės nuosavybės teise. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014-05-15 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2540-428/2014, įpareigojo VĮ ,,Registrų centras“ Kauno filialą išregistruoti UAB „Kamesta“ vardu įregistruotas nuosavybės teises į šį daiktą. Administracinę bylą nagrinėjęs teismas, be kita ko, pripažino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neteisėtai buvo įregistravęs ieškovės nuosavybės teises į šį ginčo objektą – 0,37 km ilgio gatvę, (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, (duomenys neskelbtini) g., Kaune, pažymėjęs, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybė išskirtinai priklauso tik savivaldybei.

11.       Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės pareigos perduoti jai ginčo turtą. Be to, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – Kauno apygardos teismo 2016-06-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017, jau yra nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km ilgio kelias, nepriklauso koncesijos sutarties ruožui ir kad ieškovė negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis. Todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti 448 760,91 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi į nuostolių sumą įskaičiuotas mokestis už automobilius, kurie pravažiavo ne ieškovės pastatytu koncesijos ruožu, t. y. į sutarties objektą nepatenkančia 0,37 km ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Atitinkamai, atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl palūkanų priteisimo.

12.       Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, teismas rėmėsi pirmiau konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 0,37 km ginčo ruožas nepatenka į ginčo sutartį. Ieškovė į sąskaitas įtraukė mokestį ir už automobilius, pravažiavusius ne per koncesijos sutarties ruožą, todėl atsakovei buvo pateiktos per didelės sąskaitos. Teismas nustatė, kad atsakovė permokėjo už 2014 m. I–III ketvirtį ir už 2015 m. I ketvirtį 148 844,13 Eur sumą (35 202,65 Eur + 55 951,37 Eur + 12 761,39 Eur + 44 928,72 Eur) ir ją priteisė iš ieškovės kaip be pagrindo įgytą turtą pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, pripažino tenkintinu ir atsakovės išvestinį reikalavimą dėl 22 671,60 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kitą atsakovės reikalavimą – dėl procesinių palūkanų priteisimo – teismas pripažino tenkintinu tik iš dalies, nurodęs, kad jos skaičiuotinos tik nuo permokos, bet ne nuo kompensuojamųjų palūkanų sumos, kaip to prašė atsakovė.   

13.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 6 025,80 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26  nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Kadangi  buvo patenkinta 48,82 proc. ieškovės pareikšto reikalavimo, jai atlygintina 2 640,50 Eur su atstovavimu susijusių išlaidų bei 3 485,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, taip pat grąžintina 1 097 Eur žyminio mokesčio permoka (ieškovė yra sumokėjusi žyminio mokesčio daugiau, nei turėjo mokėti). Atsakovė patyrė 38 031,87 Eur atstovavimo išlaidų, kurios viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Teismas apskaičiavo, kad galima maksimali priteistina suma yra lygi 8 685,10 Eur, buvo patenkinta 95 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovei gali būti kompensuota 8 250,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė UAB ,,Kamesta” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-08-07 sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti nepagrįstu atsakovės atsisakymą perduoti jai ginčo žemės sklypą ir priteisti nuostolių atlyginimą, ir priimti naują sprendimą – šį reikalavimą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:       

14.1.                      Administracinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių. Šiuo atveju ieškovė nereikalauja šį turtą jai perduoti nuosavybės teise, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi minėtose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė sutarties 9.1.2. ir 10.1. punktais įsipareigojo turtą perduoti ieškovei, tačiau šio įsipareigojimo iki šiol neįvykdė.

14.2.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583­657/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 konstatuota aplinkybe, kad žemės sklypas nepriklauso koncesijos sutarties ruožui, todėl ieškovė negalėjo skaičiuoti koncesijos mokesčio už šį ruožą. Išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalykai yra skirtingi, šioje byloje, kitaip nei išnagrinėtose, nėra reikalaujama priteisti koncesijos mokesčio, o įrodinėjami nuostoliai (negauto koncesijos mokesčio dydžio), kurie buvo patirti atsakovei neįvykdžius sutartinės pareigos perduoti žemės sklypą.

14.3.                      Išnagrinėtose civilinėse bylose teismai pasisakė apie visos (duomenys neskelbtini) g. įrengimą. Šioje byloje spręstinas tik 0,37 km ruožo įrengimo klausimas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepastatė (duomenys neskelbtini) g. 2004 m., tuo tarpu aplinkybė, ar ši gatvės dalis nebuvo ieškovės įrengta ir pastatyta 2008 m., byloje nebuvo nagrinėjama. Taip pat teismas konstatavo, kad koncesijos ruožas pastatytas pagal techninį projektą. Ginčo ruožas nebuvo pripažintas patenkančiu į koncesijos ruožą tik todėl, kad žemės sklypas nebuvo perduotas ieškovei.

14.4.                      Ieškovė pateikė neabejotinus įrodymus, patvirtinančius, kad ji įrengė (duomenys neskelbtini) gatvės 0,37 km ilgio ruožą vykdydama būtent koncesijos sutartį ir pagal pačios atsakovės parengtą bei pateiktą techninį projektą, tačiau atsakovė neįvykdė pareigos tinkami įforminti ir perduoti būtent (duomenys neskelbtini) g. statybai reikalingą žemės sklypą. Šį faktą pagrindžiančių įrodymų ir argumentų teismas iš viso nenagrinėjo ir dėl jų vertinimo nepasisakė. Faktą, kad ieškovė įrengė ginčo ruožą, patvirtina byloje UAB ,,Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė” atlikta teismo statybos ekspertizė, VĮ ,,Registrų centras” raštas.  

14.5.                      Ieškovei pastačius koncesijos ruožą pagal atsakovės pateiktą projektinę dokumentaciją, jai negali būti perkelta atsakomybė už sutartyje numatytos pareigos perduoti žemės sklypą koncesijos ruožo ar jo dalies statybai neįvykdymą, juo labiau tai sukelti neigiamų pasekmių – už pastatytą objektą negauti dalies atlygio. Atitinkamai, atsakovei pareigos neįvykdymas negali sudaryti pagrindo nepagrįstai praturtėti mokant mažesnį mokestį.  

14.6.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovė teisėtai nuo 2016-03-14 nutraukė koncesijos sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, vertindamas, ar pagrįstai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, nagrinėjo ir tokią aplinkybę, kaip šalys vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šis teismas konstatavo, kad koncesijos sutartis yra ilgalaikė sutartis, kurios objektas susideda iš dviejų esminių dalių: koncesijos ruožo įrengimo ir koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros, iš kurių vieną dalį koncesininkas jau yra įvykdęs (pasirašytas statinio pripažinimu naudoti aktas). Pagal sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi pastatyti koncesijos ruožą – (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą (sutarties 2.1. p., 1.6. p.), į kurį pagal atsakovės pateiktą techninį projektą įeina ir (duomenys neskelbtini) g. 0,37 km ruožas. Vadinasi, kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė yra pastačiusi ir šią gatvę. Tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų šio ruožo pastačiusi, sutarties dalis dėl koncesijos ruožo įrengimo nebūtų laikoma įvykdyta.  

14.7.                      Byloje esant neabejotiniems įrodymams, kad ieškovė, vykdydama sutartį, įrengė ir 0,37 km ilgio (duomenys neskelbtini) g. ruožą, kaip buvo numatyta atsakovės patvirtintame techniniame projekte, o atsakovė neįvykdė pareigos perduoti žemės sklypą šios gatvės įrengimui ir dėl to ieškovei apskaičiuotas mažesnis koncesijos mokestis, ieškovei iš atsakovės priteistini nuostoliai, kurių suma lygi koncesijos mokesčio dalies, kurios ieškovė negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, dydžiui – 448 760,91 Eur.  

14.8.                      Teismas, neįvertinęs ieškovės byloje pateiktų argumentų ir įrodymų, negalėjo tinkamai motyvuoti skundžiamo procesinio sprendimo, todėl buvo pažeista ieškovės teisė į tinkamą teismo procesą, teisę būti išklausytai, pažeisti rungimosi, dispozityvumo principai ir teisės į teisminę gynybą esmė. Toks teismo elgesys kelia abejonę ir dėl jo nešališkumo.

15.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:   

15.1.                      Pagrįsta teismo išvada, kad prejudiciniais faktais nustatyta, jog atsakovė neturėjo pareigos perduoti ieškovei valdyti gatvės ruožą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ieškovė neteisėtai (duomenys neskelbtini) g. ruože, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje (transporto mazge) įrengė automobilių skaičiavimo daviklius, nes šis ruožas nepatenka į koncesijos ruožą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017).   

15.2.                      Ieškovė tariamus nuostolius skaičiuoja ne tik be jokio pagrindo apmokestindama daug didesnius automobilių kiekius, nei sutarti maksimalūs, bet dar pagal neegzistuojančias formules priskaičiuodama kompensacijas (vienkartines išmokas).

15.3.                      Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo ir jokios pareigos kitam asmeniui perduoti žemės sklypo, kuris net nepatenka į koncesijos sutartį, tuo labiau iki koncesijos sutarties jau buvusių atsakovės lėšomis pastatytų statinių.  

15.4.                      Faktą, kad atsakovė neprivalėjo perduoti ginčo ruožo ieškovei, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-02-10 sprendimu Nr. T-97 patvirtintas 3 ha teritorijos prie tilto, reikalingos vystyti projektą, detalusis planas. Iš plano matyti, kad ginčo ruožas į koncesijos sutartį nepatenka. Be to, šalys 2005-09-30 pasirašė žemės nuomos sutartį, kuria ieškovė be aukciono išsinuomojo tik minėto ploto žemės sklypą, be ginčo ruožo. Statybos leidime taip pat minėtas ruožas nėra nurodytas.

15.5.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-04 nutartyje byloje Nr. 2A-186- 196/2017 nustatyti prejudiciniai faktai, kad (duomenys neskelbtini) g. ruožas jau buvo įrengtas, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą įrengė ne ieškovė, o kita įmonė – UAB „Kauno tiltai“ – dar iki koncesijos sutarties sudarymo. Tai patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai – 2003-12-08 UAB „Kauno tiltai“ pastatyto transporto mazgo Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr. 01331 paskirtos komisijos pasirašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2003 m. lapkričio mėn. buvusio rangovo UAB „Kauno tiltai“ užsakymu geodezininkų parengta šio transporto mazgo geodezinė išpildomoji nuotrauka su tiksliomis to statinio (-ių) ribomis.

15.6.                      Teismas ištyrė svarbiausius byloje esančius įrodymus ir pasisakė svarbiausiais bylos aspektais, nustatydamas aktualius prejudicinius faktus ir išnagrinėdamas svarbiausius byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant esmines procesines teisės normas ir principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16.       Apeliantė UAB ,,Kamesta“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad į bylą pateikta daugybė įvairių techninių brėžinių, planų ir schemų, bylos apimtis yra gana didelė, todėl bylos šalys, kurios yra išsamiai susipažinusios su šia medžiaga, galėtų koncentruotai paaiškinti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantės įsitikinimu, tik tokia procesine forma vyksiančiame posėdyje būtų sudaryta galimybė įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą teisę į teisingą teismą, apimančią ir teisę būti išklausytam.

17.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), o žodinis apeliacinės bylos nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.).

18.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Taigi byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

19.       Tokio teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija apeliantės prašymo motyvų, kad tik išklausius žodinių šalių teisinių atstovų paaiškinimų galėtų būti atskleista ginčo esmė, tinkamai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai (techniniai brėžiniai, planai, schemos ir kt.) nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tiek apeliantės, tiek atsakovės atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus, todėl turėjo visas galimybes pateikti visus, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, susijus su byloje esančiais rašytiniai įrodymais bei jų vertinimu. Tiek apeliantės, tiek atsakovės pozicija išsamiai išdėstyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

20.       Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad buvo užtikrinta ir realizuota visų šalių teisė būti išklausytiems. Kasacinis teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) išaiškinimais, savo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Taigi apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas, o byla apeliacine tvarka nagrinėjama įstatymo nustatyta rašytinio proceso tvarka. 

Dėl ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų  

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 2005-08-01 sudaryta koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Abi šalys ieškinyje ir priešieškinyje teikė priešpriešinius reikalavimus viena kitai, kuriuos teismas patenkino tik iš dalies. Apeliacinį skundą yra pateikusi tik viena iš ginčijamo teisinio santykių dalyvių – UAB ,,Kamesta“, kvestionuodama tik tą teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jos reikalavimą pripažinti nepagrįstu atsakovės atsisakymą jai perduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (0,37 km ilgio kelio ruožą), ir reikalavimą priteisti 448 760,91 Eur nuostolių dėl negauto koncesijos mokesčio atlyginimą. 

22.       Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai kito reikalauja viešasis interesas ar neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl patikrina tik tos sprendimo dalies, kuri yra skundžiama, teisėtumą bei pagrįstumą.  

23.       Apeliantė savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl kitose išnagrinėtose bylose nustatytų faktų ir aplinkybių prejudicinės galios nagrinėjamam šioje byloje ginčui, taip pat tvirtina, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų jos į bylą teiktų rašytinių įrodymų, todėl padarė neteisingą išvadą dėl ginčo kelio ruožo (ne)buvimo koncesijos sutarties objektu, dėl subjekto, pastačiusio šį ginčo ruožą, ir dėl apeliantės teisės į nuostolių kompensaciją už įvykdytą, be kita ko, ir ginčo ruožo dalyje koncesijos sutartį. Tokius ginčo aspektus teisėjų kolegija ir aptaria.

Dėl pareigos perduoti žemės sklypą ir prejudicinių faktų

24.       Apeliantė savo skunde laikosi pozicijos, kad, nepaisant ankstesnių teismų priimtų procesinių sprendimų bei juose padarytų išvadų dėl (duomenys neskelbtini) g. 0,37 km kelio ruožo nebuvimo šalių sudarytos koncesijos sutarties objektu, šį ginčo ruožą, vykdydama tą pačią koncesijos sutartį, yra pastačiusi būtent ji, o atsakovė neįvykdė pagal koncesijos sutartį jai tekusios pareigos tinkami įforminti ir perduoti šio ruožo statybai reikalingą žemės sklypą. Todėl, apeliantės teigimu, tokią sutartinę pareigą atsakovė turi natūra įvykdyti dabar ir kartu atlyginti nuostolius dėl apeliantės negautų pajamų. Neperdavus žemės sklypo (pažymėtina, kad apeliantės procesiniuose dokumentuose nedetalizuojama kokia teise sklypas turėtų būti apeliantei perduotas), apeliantė tvirtina negalėjusi skaičiuoti koncesijos mokesčio už per (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. pravažiuojančius automobilius.

25.       Tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo jau vien dėl tos priežasties, kad rangos sutarties vykdymas reikalauja tam tikros veiksmų ir darbų sekos. Pirmiausiai užsakovas turėtų perduoti rangovui visas priemones (projektinę dokumentaciją) ir pagal įstatymo reikalavimus parengti rangos sutarties vykdymo vietą (šiuo konkrečiu atveju žemės sklypą), o tik tada rangovas jam perduotame objekte (statybvietėje) gali teisėtai atlikti rangos darbus (CK 6.688 str.). Priepriešinės pareigos nevykdymas leidžia rangovui nepradėti rangos darbų, atsisakyti vykdyti sutartį ir reikalauti dėl to nuostolių atlyginimo (CK 6.661 str.). Taigi apeliacinio skundo teiginiai, iš esmės reiškiantys, kad užsakovė (atsakovė) to nepadarė – neparengė su ginčo žemės sklypo dalimi susijusių dokumentų bei atitinkamo žemės sklypo ruožo (statybvietės) apeliantei neperdavė, tačiau apeliantė vis tiek atliko darbus jai teisėtai neperduotame objekte ir reikalauja nuostolių, kuriuos ji kildina iš prognozuotų gautinų pajamų už statybos darbų rezultato eksploatavimą, ne tik nelogiški, bet ir neparemti teise. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su bendruoju teisės principų ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).

26.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesutiko su šiais apeliantės ieškinio reikalavimais, o išvadą, kad ginčo ruožas neaptenka į sutartį, padarė teisingai įvertinęs teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus šalių ginčus kitose bylose, jau nustatytas faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamai bylai yra prejudicinės.

27.       Pagal CPK

28.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015, 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 16 p.).

29.       Vadinasi, aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmesnėje civilinėje / administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tada, kai abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.   

30.       Skundžiame teismo sprendime nurodytoje Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2540-428/2014 buvo nagrinėjamas pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo skyriaus prokuroro prašymas panaikinti teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimus, kuriais buvo netenkintas prokuroro prašymas imtis priemonių pašalinti pažeidimus, susijusius su nuosavybės teisių į Kaune esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių įregistravimo UAB „Kamesta“ vardu. Suinteresuoti asmenys byloje Kauno miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Kamesta“.     

31.       Tiek Kauno apygardos administracinis, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovių VĮ ,,Registrų centras“ Kauno filialo, VĮ ,,Registrų centras“ ir suinteresuoto asmens UAB „Kamesta“ apeliacinius skundus, konstatavo, kad atsakovė VĮ ,,Registrų centras“, įregistruodama ginčo gatves privataus juridinio asmens vardu, pažeidė imperatyvią Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, todėl toks veiksmas negali būti pripažintas teisėtu. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat papildomai pažymėjo, kad savivaldybė nei koncesijos sutartimi, nei jokiu kitu būdu negalėjo pakeisti imperatyvios Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje Kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, todėl sutarties nuostata, prieštaraujanti įstatyme nustatytam reglamentavimui, negali sukelti teisinių padarinių.      

32.       Administracinėje byloje suinteresuotais asmenimis dalyvavo ir nagrinėjamos bylos šalys, byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl 0,37 km ginčo ruožo nuosavybės teisės, t. y. savivaldybės teisės perduoti privačiam juridiniam asmeniui nuosavybės teises į vietinės reikšmės viešąją gatvę. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėja tai, kad atsakovė sutartimi prisiėmė pareigą perduoti jai ginčo ruožą, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, nei patikslintame ieškinyje, nei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose neįvardijo, kokią konkrečią teisę į ginčo žemės sklypą apeliantė prašo jai perduoti. Tik apeliaciniame skunde patikslina, kad neprašo ginčo daikto perduoti jai nuosavybės teise, todėl, apeliantės vertinimu, nagrinėjamai civilinei bylai prejudiciniai faktai administracinėje byloje nebuvo nustatyti.

33.       Byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė, atstovaujama profesionalių teisininkų, nurodė abstraktų reikalavimą – perduoti ginčo sklypą, neįvardindama kokią konkrečiai teisę ji siekia įgyvendinti, teismas pagrįstai neatmetė ir tokios galimybės, kad apeliantė siekia nuosavybės teisės į sklypą bei ieškinio reikalavimus įvertino dar ir šiuo aspektu. Todėl apeliantės, būtent taip suformulavusios savo reikalavimą (CPK 13 str.), skundo argumentai, kad administracinėje byloje analizuotos ir nustatytos aplinkybės nėra privalomos nagrinėjamai civilinei bylai, nes joje ji neprašiusi turto perdavimo nuosavybės teise, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

34.       Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad administracine tvarka nagrinėtoje byloje, kurioje tos pačios šalys dalyvavo kaip suinteresuoti asmenys ir kurioje, be kita ko, spręstas klausimas dėl galimybės savivaldybei perleisti nuosavybės teisę į ginčo sklypą ne tik įstatymų, bet ir ginčo sutarties kontekste, nustatytos aplinkybės bei konstatuoti faktai yra prejudiciniais. Papildomai pažymėtina, kad toks įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtas klausimas objektyviai net ir negali būti iš naujo keliamas ar revizuojamas kitoje byloje dėl teismų sprendimų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).

35.       Kaip minėta pirmiau, apeliantė savo apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardija, kokios teisės į ginčo objektu tapusį žemės sklypą, prašydama jo perdavimo, ji siekia, apsiribodama vien paaiškinimu į kokio pobūdžio teisę ji nepretenduoja. Pagal apeliantės nurodytą koncesijos sutarties 10.1. punktą suteikiančioji institucija (šiuo atveju – atsakovė) suteikia koncesininkui (šiuo atveju – apeliantei) koncesijos ruožo statybai, eksploatavimui ir priežiūrai žemės sklypą žemės užstatymo teise. Taigi sutartyje numatyta, kad atitinkamas sklypas apeliantei gali būti perduotas valdyti užstatymo teisės pagrindu. Reikalavimo nepagrįstumo dėl ginčo objekto ((duomenys neskelbtini) g. 0,37 km kelio ruožo) perdavimo klausimas jau buvo aptartas šios nutarties 25 punkte. Be to, šio konkretaus daikto perdavimo užstatymo teise minėta sutartinė nuostata neįtvirtina, kadangi ginčo ruožas nėra koncesijos sutarties objektas.   

36.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad apeliantės nurodytas kelio ruožas nepatenka į ginčo sutartyje numatytąjį, padarė atsižvelgdamas ir į Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 konstatuotas faktines aplinkybes, o taip pat į joje priimtą 2016-06-27 sprendimą apeliacine tvarka patikrinusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos konstatuotas faktines aplinkybes (civilinė byla Nr. 2A-186-196/2017). Tokia civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl netesybų priteisimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl neteisėtai priskaičiuotų koncesijos mokesčių, vienkartinės išmokos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.

37.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu ir dėl pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuotų aplinkybių prejudicialumo nagrinėjamai bylai. Pirma, joje ginčas buvo sprendžiamas pagal šios bylos šalių ieškinį bei priešieškinį, t. y. dalyvavo tie patys asmenys. Antra, ginčas, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, yra iš esmės analogiškas tam, kuris yra nagrinėjamas ir šioje byloje. Tiek išnagrinėtoje, tiek nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami tapatūs klausimai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigos mokėti apeliantei koncesijos mokestį tinkamo vykdymo bei jo skaičiavimo tvarkos. Trečia, išnagrinėtoje byloje apeliantė savo reikalavimą grindė ir įrodinėjo tokia aplinkybe, kad jai pagal koncesijos sutartį buvo suteiktas ne tik 2,7525 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bet ir kelias – gatvė (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas (duomenys neskelbtini) g., Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 0,37 km, plane pažymėtas 3-8, t. y. nagrinėjamos bylos ginčo ruožas. Taigi, kaip matyti, šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar ginčo ruožas patenka į koncesijos sutartį ir ar apeliantė gali už jį skaičiuoti mokestį, jau buvo nagrinėjamas ir išnagrinėtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

38.       Įvertinęs į bylą pateiktus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentus, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-02-10 sprendimu Nr. T-97 Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) tilto transporto mazgui statyti detaliojo plano patvirtinimą, koncesijos sutartį, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-09-08 sprendimą Nr. T-428 Dėl žemės sklypo, skirto (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgui įrengti, perdavimo nuomos teise koncesininkui, žemės sklypo planą, Kauno apygardos teismas 2016-06-27 sprendime konstatavo, kad į koncesijos sutartį patenka tik 27 525 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji pagal koncesijos sutartį pastatė (įrengė, rekonstravo ar pan.) kelią – gatvę (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą (duomenys neskelbtini) g., Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 0,37 km (ginčo kelio ruožas). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, sutiko ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pasisakydama, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas (duomenys neskelbtini) g. Kaune, kurio ilgis 0,37 km, buvo šalių sudarytos koncesijos sutarties objektu.

39.       Teisėjų kolegija nurodytas kitoje byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažįsta prejudiciniais faktais, kurie iš naujo neįrodinėtini ir nenustatinėtini (CPK 182 str.2 p.). Kitokio vertinimo nesuponuoja kitoks, nei pirmesnėje byloje, apeliantės ieškinio reikalavimo kvalifikavimas, nes jo esmės vis tiek yra ta pati. Antai išnagrinėtoje byloje apeliantė prašė priteisti jai koncesijos mokestį už ginčo ruožu pravažiuojančias transporto priemones, o nagrinėjamu atveju reikalavimą tik pavadina kitaip ir prašo nuostolių, kilusių dėl to, kad jai nebuvo perduotas tas pats ginčo kelio ruožas ir taip ji prarado atitinkamą koncesijos mokesčių už pravažiuojančius automobilius dalį, atlyginimo. Visiškai akivaizdu, kad tiek išnagrinėtoje, tiek nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia iš esmės tapataus rezultato, visų pirma – ginčo ruožo priskyrimo koncesijos sutarčiai. Reikalavimas priteisti skolą, ar, kaip šiuo atveju, nuostolius yra siejami su ta pačia koncesijos sutartimi (vien su galimybe gauti joje aptartą užmokestį) ir su tuo pačiu atsakovės neveikimu (ginčo ruožo neperdavimu), neįrodinėjant visų sąlygų nuostoliams, kaip žalai, priteisti (atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės, žalos padarymo fakto bei dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad faktai ankstesnėje byloje buvo konstatuoti skirtingų aplinkybių kontekste.

40.       Dar daugiau, apeliantė faktą, kad ji neva įrengė ginčo ruožą ir kad jis yra koncesijos sutarties objektas, iš esmės grindžia ne tik tokiais pačiais argumentais, bet ir įrodymais, dėl kurių pagrįstumo ir įrodomosios reikšmės buvo pasisakytą nagrinėjant ankstesnį šalių ginčą. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neištyrė ir neįverto jos į bylą pateiktų įrodymų – UAB ,,Valstybės projektų ir sąmatų ekspertizės“ atliktos teismo statybos ekspertizės, VĮ ,,Registrų centras“ išrašo (nutarties 15.4 p.), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neįrengė ginčo ruožo.

41.       Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-04 nutartyje, priimtoje ankstesnėje civilinėje byloje 2A-186-196/2047, 108 ir 109 punktuose aiškiai pasisakė, kad VĮ ,,Registrų centras“ išrašas neįrodo, kad būtent UAB „Kamesta“ statė minėtą transporto mazgą ar kad jis buvo perduotas jai koncesijos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš šio išrašo matyti, jog nuosavybės teisė buvo paneigta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o dėl šio (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo (duomenys neskelbtini) g. Kaune, kurio ilgis 0,37 km, perdavimo ieškovei, kaip koncesininkei, nėra jokio įrašo. Pasisakydamas dėl kito dokumento įrodomosios reikšmės, apeliacinis teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nėra nurodyta apie transporto mazgo (duomenys neskelbtini) g. Kaune, kurio ilgis 0,37 km, priklausymą koncesijos ruožui. Apie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos statybos teisėtumą ir jos statybos darbų vykdymą pagal projektą minėtame akte visiškai nenurodoma. Teismas taip pat akcentavo, kad pats akto pavadinimas „Linijinio inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas. (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 (duomenys neskelbtini) gatvė statinio ekspertizės aktas“ suponuoja išvadą, jog koncesijos ruožas yra iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau jos neapima.

42.       Naujų įrodymų, kurie nebūtų tirti ir vertinti prieš tai teismų spręstuose civiliniuose ginčuose ir kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad apeliantė įrengė ginčo ruožą ar kad jis patenka į koncesijos sutartį, apeliantė į bylą nepateikė. Apeliantė taip pat nepateikė ir tokių ankstesnę apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą paneigiančių duomenų, kad dar iki koncesijos sutarties sudarymo jau buvo įrengta tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, tiek (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža ir kiti statiniai, reikalingi UAB „Kamesta“ koncesijos sutarties vykdymui (2017-05-04 nutarties 106 p.). Taigi atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad ginčo ruožas jos buvo pastatytas vėliau, nei buvo priimti aptarti teismų procesiniai sprendimai.     

43.       Byloje nenustačius, kad atsakovė pagal sutartį turėjo perduoti atsakovei ginčo ruožą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino apeliantės ieškinio reikalavimų dėl atsisakymo perduoti ginčo žemės sklypą pripažinimo nepagrįstu ir nuostolių atlyginimo.

44.       Apeliantės skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galimai buvo nešališkas, nesant jokių tai pagrindžiančių argumentų, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų ir jos netenkinantį procesinį sprendimą, nėra pakankama aplinkybė konstatuoti teismo šališkumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo    

45.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-01-14 pateikė prašymą priteisti iš apeliantės rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patirtas 1 758,30 Eur (1 453,14 Eur atlyginimas + 305,16 Eur PVM) išlaidas ir pateikia jas patvirtinančius įrodymus. Prašyme nurodoma, kad visos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, jos buvo būtinos ir nėra neprotingai didelės, todėl kompensuotinos atsakovei pilnai, juolab kad PVM (305,16 Eur) negali būti laikomas advokato darbo užmokesčiu, nes yra mokamas valstybei. 

46.       Viena vertus, dėl sąskaitoje už teisines paslaugas išskirto PVM mokesčio pažymėtina, kad šiuos klausimus savo praktikoje jau yra sprendęs kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodyta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą, todėl dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018).

47.       Kita vertus, atsakovės išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), 8.11 punkte nurodytą dydį. Maksimali už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas priteistina suma gali būti 1 204,71 Eur (926,70 Eur x 1,3).

48.       Šiuo atveju pagrindas nukrypti nuo maksimalių dydžių – išskirtinis bylos sudėtingumas ar jos apimtis, specialių žinių reikalingumas, teisinių klausimų naujumas – nenustatytas, todėl  atsakovei iš apeliantės priteistinos Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių neviršijančios 1 204,71 Eur išlaidos (CPK 98 str. 2 d.).    

49.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti jos turėtas išlaidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, tokios jos išlaidos ir negalėtų būti kompensuojamos.

50.       Pirmosios instancijos teismas 2018-09-10 nutartimi atidėjo apeliantei 3 916 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apygardos teisme yra priimtas nagrinėti apeliantės vadovo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, tačiau sprendimas dėl to kol kas nėra priimtas, teismo posėdis paskirtas 2019-02-06 14 val. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1113-259/2019). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl bendrovės restruktūrizavimo dar nėra priimtas, o taip pat į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, iš jos priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ (j. a. k. 259805810) Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188764867) 1 204,71 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturis eurus ir 71 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.     

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ (j. a. k. 259805810) 3 916 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.