Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-307/2019

      Teisminio proceso Nr. 1-03-5-00011-2018-2

      Procesinio sprendimo kategorijos:

      1.1.8.1.1; 1.1.10.1, 1.1.8.7.1, 1.1.8.7.13

      2.4.6.4.1, 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Bekiš),

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Valstybės nuosavybėn konfiskuoti GPS įrenginys „Garmin etrex 30x“, radijo stotelė „Wouxun KG16“, hidrokostiumas, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Ignalinos pasienio rinktinės poskyryje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 26 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007 m. liepos 26 d.) redakcija), ir 3.1.2 papunkčio reikalavimus, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013 m. rugpjūčio 31 d.) redakcija), Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) upe tempdamas paskui save gabeno į polietileno plėvelę įvyniotas 16 dėžių, kuriose buvo 8 000 (aštuoni tūkstančiai) pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 25 677,00 Eur, kol 2018 m. birželio 26 d. apie 3.50 val. (duomenys neskelbtini) upės krante jis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės pareigūnų.

II.        Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2.1.                      Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, be to, paskyrė jam per griežtą bausmę. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, nuostatų. Vien tai, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka neduoda pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti pritaikius jam bausmės vykdymo atidėjimą.

3.       Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos, tyrė bei analizavo byloje surinktų įrodymų visumą. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamajame nuosprendyje dėl A. P. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo įvertinti liudytojų – VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistų G. L. ir A. C. parodymai (t. 1, b. l. 32 – 34, 36 – 37), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų duomenys (t. 1, b. l. 7, 15, 19 –20), kiti bylos rašytiniai įrodymai bei paties A. P. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Remdamasis šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas patikimai nustatė, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 3.50 val. Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) upės krante sulaikytas A. P., kuris upe tempdamas paskui save gabeno į polietileno plėvelę įvyniotas 16 vnt. dėžių, kuriose buvo 8 000 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, GPS navigacijos įrenginį „Garmin“, peilį ir radijo stotelę „Wouxun KG-816“. 8 000 cigarečių pakelių „Minsk Superslims“ muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius yra 25 677,00 Eur. 

6.       Atsakomybė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) kyla, kai neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL. BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatyta formali nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) sudėtis, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų (ar bent vieno veiksmo) atlikimo momento. Tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į nustatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–653/2010).

7.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi, nagrinėjamu atveju A. P. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – gabeno 8 000 pakelių cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė 25 677,00 Eur, t. y. disponavo didesnės nei 250 MGL vertės (25 677:50 = 513 MGL) prekėmis. Dėl to jo veika skundžiamame nuosprendyje tinkamai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei kvalifikuodamas nuteistojo A. P. padarytą nusikalstamą veiką, padarė BPK pažeidimų, dėl kurių apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti keičiamas ar naikinamas.

8.       Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams yra aiškiai per griežta. Pagal teismų formuojamą praktiką, bausmė kaltininkui skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą, veikos padarymo metu galiojęs įstatymas (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nustatė galimybę skirti baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir stadiją (padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą), padarymo aplinkybes (savanaudiškas nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai), jo asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, po nusikaltimo padarymo toliau darė administracinius nusižengimus), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, jog alternatyvios bausmės, tokios kaip bauda, jo elgesiui jokio poveikio neturi, už administracinius nusižengimus jam skiriamų baudų jis nemoka, daro naujus nusikaltimus. A. P. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas nepasiektų BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nebuvo BK 62 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, ar BK 54 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, taikymo pagrindų. Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikė detalių argumentų, dėl kurių pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Tačiau pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminių šio Kodekso pažeidimų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

10.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte. Vadovaujantis teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia.

11.       Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti visi ankstesni A. P. teistumai, kurie buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, jog paskutinį kartą realia laisvės atėmimo bausme jis buvo nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu. Iš laisvės atėmimo vietos jis paleistas 2018 m. balandžio 20 d., tačiau naują nusikaltimą A. P. padarė 2018 m. birželio 26 d., t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y. kad naują nusikaltimą A. P. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe.

12.       BPK 219 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje A. P. buvo kaltinamas ir yra nuteistas už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL, gabenimą. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nėra konstatuota, kad A. P. BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Priešingai, jo veikos aprašyme nurodyta, kad šį nusikaltimą jis padarė veikdamas vienas. Kaltinamajame akte tokia nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat neprašė pripažinti šios aplinkybės apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teisminio proceso metu taip pat nebuvo prašoma pakeisti kaltinimą ir nustatyti, jog inkriminuojamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

13.       Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. P. teismui pateikti paaiškinimai, jog nusikalstamos veikos darymui nurodymus davė kiti asmenys, taip pat kiti asmenys suteikė priemones – GPS įrenginį, radijo stotelę, patvirtina, kad A. P. veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ir tai sunkina jo atsakomybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. P. nusikalstamos veikos padarymu veikiant bendrininkų grupe ar bendrai su kitais asmenimis nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas skundžiamame nuosprendyje taikytas nepagrįstai ir netinkamai, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., kad A. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, iš nuosprendžio šalinama. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. P. bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, teismas atsižvelgė į minėtą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kadangi atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio šalinama ją panaikinant, yra pagrindas A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki dvejų metų šešių mėnesių. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir A. P. skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

14.       Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apygardos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą, ir atidėti jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnis 1 dalyje (įstatymas, galiojęs nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) buvo nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. nusikalto 2018 m. birželio 26 d., t. y. įsigaliojus naujai BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijai (2017 m. rugsėjo 2 d. įstatymo Nr. XIII-653 (nuo 2017 m. spalio 6 d.) (TAR, 2017, Nr. 2017-15859)), nenustatančiai galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, netaikydamas A. P. BK 75 straipsnio nuostatų, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo taikyti minėtą įstatymo normą, nes neegzistuoja formalieji jos taikymo pagrindai.

15.       Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, o nuteistajam A. P. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė švelninama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. P. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) paskirtąją trejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų metų šešių mėnesių.

Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                 Albinas Bielskis

                                                                                                                                    Aloyzas Kruopys

                                                                                                                                    Linas Šiukšta