Civilinė byla Nr. 2-943/2011      

                                        Procesinio sprendimo kategorija:130.2.3.;(S).;                       

 

                                                              

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo „Swedbank, AB prašymas dėl užstato sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-3370-605/2010 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Visoda“, uždarajai akcinei bendrovei „Vaučerių bankas“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Autolagūna“ dėl kredito sutarties, įkeitimo ir hipotekos pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Swedbank, AB, UAB „Visoda“, UAB „Vaučerių bankas“, trečiajam asmeniui BUAB „Autolagūna“ dėl kreditavimo sutarties, sutartinės hipotekos bei įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Atsakovai „Swedbank“, AB ir UAB „Visoda“ su ieškiniu nesutiko ir prašė įpareigoti ieškovę įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 20 000 Lt, galimų „Swedbank“, AB bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Ieškovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo „Swedbank“ AB prašymą, dėl įpareigojimo ieškovę sumokėti užstatą atmetė, skyrė civilinę bylą nagrinėti parengiamąjame teismo posėdyje. Teismas nurodė, kad jokios laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu nebvuvo taikytos, todėl nėra pagrindo ieškovę įpareigoti į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 20 000 Lt. Be to, ieškovė yra fizinis asmuo, o atsakovas yra bankas, kurio turtinė padėtis yra gera.   

 

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo „Swedbank“, AB prašymas dėl įpareigojimo ieškovę įmokėti 20 000 Lt į teismo specialiąją sąskaitą panaikinti, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino užstato, galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginimo institutą. t. y. sumaišė du institutus – galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atlyginimo užtikrinimu (CPK 147 straipsnis) ir užstatą, galimų bylinėjimosi išlaidų  atlyginimui užtikrinti (CPK 794, 795 straipsniai).

2. CPK 794 straipsnis nustato, kad ieškovas, kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, Lietuvos Respublikoje neturinti jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir lėšų. Byloje taip pat nėra surinkta duomenų, kad ieškovė nekilnojamojo ir/ar kitokio turto turi kitose valstybėse. Ieškovė, turėdama 960 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į BUAB „Autolagūna“, ginčija kreditavimo ir hipotekos (įkeitimo) sandorius, kurių vertė virš 18 000 000 Lt. Ieškovė kelia sudėtingus teisės klausimus, susijusius su LR akcinių bendrovių įstatymo 44 straispnio 9 dalies taikymu, kas lemia būtinybę kreiptis į advokatą atsiliepimui surašyti ir atstovauti teisme. Bylos faktinės aplinkybės yra sudėtingos, iš „Swedbank“, AB reikalaujama pateikti didelės apimties dokumentus. Taigi, dėl iškeltos civilinės bylos „Swedbank“, AB patirs dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios, ieškinį atmetus, turės būti priteistos ir išieškotos iš ieškovės. Kadangi ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, faktiškas priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas gali būti labai sudėtingas arba neįmanomas, todėl vadovaujantis CPK 794, 795 straipsniais yra pagrindas pareikalauti, kad ieškovė per 10 dienų į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėtų 20 000 Lt užstatą „Swedbank“, AB galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, o ieškovei to nepadarius, teismas turi ieškinį palikti nenagrinėtu.

Ieškovė S. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad CPK 795 straipsnyje nustatyto dydžio užstatas netaikomas jeigu užstato taikymą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. 1954 m. Hagos konvencijos 17 straipsnis draudžia iš konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje.  Net ir darant prielaidą, kad nėra CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas turi vertinti ar prašomas atitinkamo dydžio užstatas neužkirs kelio į teisminę gynybą, ar užstatas yra būtinas, ir ar nepažeis tesingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat būtina įvertinti užsieniečio ryšį su Lietuvos Respublika, jo turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad banko turtinė padėtis yra gera, todėl pagrįstai atmetė prašymą dėl užstato sumokėjimo. Ieškovė pažymi, kad atsakovo prašomas užstatas yra nepagrįstai didelis, nes atsakovas nepatirs tokių didelių bylinėjimosi išlaidų.

BUAB „Visoda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pagal 1954 m. Hagos konvencijos 17 straipsnį iš ieškovės negali būti pareikalautas užstatas, atsakovo Swedbank“ AB galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo Swedbank”, AB prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą, atsakovo Swedbank, AB bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas šį prašymą konstatavo, jog teismas jokių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu netaikė, todėl nėra pagrindo ieškovę įpareigoti į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 20 000 Lt. Be to, atsakovas yra bankas ir jo turtinė padėtis gera.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas šiuo atveju supainiojo du institutus – galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo užtikrinimu (CPK 147 straipsnis) ir užstatą, galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794, 795 straipsniai). Taigi, byloje liko neįvertintos CPK 794, 795 straipsnių nustatos, todėl būtina įvertinti atsakovo reikalavimą CPK 794, 795 straipsnių atžvilgiu.

CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ši pareiga netaikoma. Be kitų įstatyme numatytų atvejų, CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta pareiga netaikoma ir tuo atveju, jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

Taigi, būtina įvertinti, ar egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą sudarančios aplinkybės, kurioms esant galiotų draudimas reikalauti sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atžvilgiu galima būtų taikyti CPK 794 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytas draudimo taikyti užstatą sąlygas. Atskirai reikėtų aptarti, ar ieškovės atžvilgiu užstato taikymo institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 straipsnis 2 dalis 4 punktas).

Pagal 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 26 straipsnį kiekviena galiojanti tarptautinė sutartis yra privaloma jos dalyviams ir turi būti sąžiningai vykdoma. Tarptautinės sutarties įsigaliojimas reiškia, kad ši sutartis tampa privaloma valstybėms – tos sutarties dalyvėms, o jų teismai privalo taikyti įsigaliojusios tarptautinės sutarties normas.

Draudimas taikyti užstatą  įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuris draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą nuostatos. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė S. M. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal minėtas Hagos konvencijas, iš ieškovės draudžiama reikalauti užstato.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl prašomo užstato dydžio, nes nustačius, jog užsatatas negali būti reikalaujamas vadovaujantis CPK 794 straipsnio 2 dalimi 4 punktu, prašomo užstato dydis nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą, atsakovo Swedbank, AB bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Kadangi pirmos instancijos teismo rezoliucinė dalis atitinka apeliacinės instancijos teismo išvadas ir teisinį reglamentavimą šioje byloje, teisėjų kolegija pakeičia pirmos instancijos teismo motyvus paliekant pirmos instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį nepakeistą. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK  337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Alė Bukavinienė

 

 

                                                                                                            Danutė Milašienė

 

 

Donatas Šernas