Civilinė byla Nr. e2-5690-1077/2024

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01606-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1. 2.6.16.1.; 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Neringai Gylytei,

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sakinta“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sakinta“ 1 353,52 Eur skolą, 4,07 Eur palūkanas, 493,39 Eur nuostolius, 11,78 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. su atsakove sudarė kliento sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė nuomojo įrangą atsakovei. Atsakovė liko skolinga ieškovei pagal laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. išrašytas sąskaitas. Šios sąskaitos atsakovei buvo išrašytos Sutarties bei priėmimo–perdavimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu už atsakovei perduotos įrangos nuomą bei nuostolius už sugadintą įrangą bei remonto darbus. Atsakovė iki ieškinio teismui parengimo dienos nėra sumokėjusi ieškovei 1 353,52 Eur skolos už perduotos įrangos nuomą. Atsakovė dalies jai išnuomotos įrangos negrąžino. Nagrinėjamu atveju žala apskaičiuota remiantis priėmimo–perdavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta įrangos pakaitalo verte, kaip numatė Sutarties 7.25 punktas. Taikytinos sutartinės palūkanos (Sutarties 5.4 punktas), kurių norma už dieną yra 0,06 proc.

Atsakovės UAB „Sakinta“ atsiliepimo į ieškinį argumentai

3.       Atsakovė UAB „Sakinta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutinka su ieškinio dalimi dėl 1 067,90 Eur priteisimo pagal 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčijama sąskaita).

4.       Nurodo, kad sprendžiant iš ginčijamos sąskaitos įrašų, manytina, kad ji buvo išrašyta po to, kai ieškovė, dalyvaujant antstoliui, demontavo įrangą ir ją išsivežė. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių antstolio dalyvavimo faktą, antstolio paslaugų apmokėjimą. Nėra dokumentų, patvirtinančių įrangos išmontavimą, išvežimą. Nežinoma, kokia įranga išvežta.

5.       Nesuprantamos ginčijamos sąskaitos pozicijos: (duomenys neskelbtini) Laikinas aptvėrimas 3.5 x 2.0 m 10 36,66 21 366,60 (nesuprantama, ar nurodyti 366,60 Eur už nuomą ar už kitą paslaugą). Įrangos pardavimas (nesuprantama kas ir kam pardavė): (duomenys neskelbtini) Jungiamoji apkaba tvoroms Check 2 1,95 21 3,90. Įrangos pardavimas: (duomenys neskelbtini) Laikinas aptvėrimas 3.5 x 2.0 m 10 36,66 21 366,60. Įrangos pardavimas: (duomenys neskelbtini) Plastikinis – atraminis padas 1 9,30 21 9,30. Nuomos sutartis: (duomenys neskelbtini), Statybų aikštelė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Spyris tvorai (apsauga nuo virtimo) 23-11-01 23-11-08 20 0,27 MĖNUO 0,80 21 4,27. Įrangos pardavimas: (duomenys neskelbtini) Spyris tvorai (apsauga nuo virtimo) 3 9,32 21 27,96.

6.       Ieškovės 2023 m. lapkričio 13 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 1 067,90 EUR, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir įrodymais.

Šalių motyvai, nurodyti teismo posėdžio metu

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad tarp šalių 2021 m. liepos 13 d. sudaryta kliento sutartis (bendrinė nuomos sutartis), pagal kurią nuomojama įvairi technika, įranga ir pan. Konkreti įranga fiksuojama priėmimo–perdavimo aktais. Priėmimo–perdavimo aktai pasirašyti sutartyje nurodytų atsakingų asmenų. Įranga perduota ir šis faktas nebuvo ginčijamas. Įranga buvo nuomojama gana ilgą laiką. 2023 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo vėluoti atsiskaitymai, išsiųsti du raginimai sumokėti skolą. 2023 m. rugsėjo 26 d. išsiųstas antras raginimas. Tačiau atsakovė į raginimus nesureagavo, vyko komunikacija ir telefonu. Buvo žadama, kad bus atsiskaityta. 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė vyko į objekto vietą ir susigrąžino ginčo įrangą. Buvo pasitelkta antstolio pagalba, jis konstatavo faktines aplinkybes, kaip vyko įrangos susigrąžinimas. Antstolis užfiksavo, kurios detalės buvo susigrąžintos ir kokia jų būklė. Jeigu įranga kelia bent mažiausių abejonių dėl jos saugumo, ji daugiau nebenuomojama. 2023 m. lapkričio 9 d. atsakovė el. paštu buvo informuota, kad įranga susigrąžinta iš objekto, taip pat kad bus išrašoma sąskaita. Nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. buvo skaičiuojamas nuomos mokestis už įrangą. Paskutinėje sąskaitoje išrašyta sąskaita ir už įrangos pardavimą. Bendrinėje nuomos sutartyje buvo susitarta, kad kai atliekamas įrangos išmontavimas, nuomininkas įsipareigoja atlyginti bendrovei visas jos išlaidas, taip pat jog turi atlyginti įrangos vertę, nurodytą priėmimo–perdavimo akte, jeigu įranga negrąžinama. Šalys buvo susitarusios dėl nuostolių skaičiavimo mechanizmo – skaičiuojama pagal vertę, nurodytą priėmimo–perdavimo aktuose. Šiuo atveju buvo pritaikyta dar mažesnė vertė nei nurodyta aktuose, nes 2021 m., kai pasirašyti aktai, kainos buvo didesnės dėl COVID ir kt. Taikytos tokios kainos, jeigu ieškovei dabar tektų įsigyti tokią įrangą. Prašoma priteisti ne negautas pajamas, o tiesioginius nuostolius.

8.       Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

9.       Byloje kilo ginčas dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo pagal ginčo šalis siejusius įrangos nuomos teisinius santykius.

10.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė Ramirent Baltic AS, veikianti per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (nuomotoja),  ir atsakovė UAB „Sakinta“ (nuomininkė) 2021 m. liepos 13 d. sudarė kliento sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti sąskaitose faktūrose ir priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą įrangą, o atsakovė – įrangą priimti laikinai naudotis, grąžinti ir sumokėti nuomos mokestį.

11.       2021 m. rugpjūčio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau ir – perdavimo aktai) ieškovė perdavė atsakovei įrangą. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuos perdavimo aktuose nurodyta įranga atsakovei buvo perduota ir ji buvo techniškai tvarkinga.

12.       Ieškovė minėtų perdavimo aktų pagrindu išrašė atsakovei laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitas faktūras (serija (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už atsakovei perduotos įrangos nuomą. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. įspėjimais dėl įrangos grąžinimo ir nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovę, informuodama apie susidariusį įsiskolinimą ir reikalaudama grąžinti įrangą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei įrangą ir sumokėjusi nuomos mokestį (CPK 178 straipsnis). Antstolio Dariaus Blizniko 2023 m. lapkričio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė atvyko į atsakovės objektą ir pati susigrąžino atsakovei Sutarties pagrindu išnuomotą įrangą, dalis jos buvo sugadinta, dalis prarasta. Paskutinė atsakovei išrašyta 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)be nuomos mokesčio apėmė ir ieškovės patirtus nuostolius, pasireiškusius tvoros demontavimo ir transportavimo paslaugomis (ieškovė įrangą susigrąžino pati), antstoliui sumokėtu atlygiu ir sugadintos ir prarastos įrangos verte.

Dėl skolos priteisimo

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

14.       Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia prašomos priteisti skolos dydį, byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą ieškovei būtų sumokėjusi, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai iš atsakovės prašo ją priteisti. Atsakovė šioje byloje neginčijo ieškovės reikalavimo priteisti nuomos mokestį (skolą), nenurodė argumentų, kodėl nuomos mokestis neturėtų būti priteistas. Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

15.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

16.       CK 6.500 straipsnis numato, jog tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. CK 6.502 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.

17.       Atsakovė šioje byloje pateiktu atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškovės reikalavimus, grindžiamus paskutine atsakovei išrašyta 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Anot atsakovės, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių antstolio dalyvavimo faktą, antstolio paslaugų apmokėjimą. Nėra dokumentų, patvirtinančių įrangos išmontavimą, išvežimą. Nežinoma, kokia įranga išvežta. Teismas su šiais atsakovės atsikirtimais neturi pagrindo sutikti. Ieškovė, reaguodama į šiuos atsakovės atsikirtimus, pateikė į bylą antstolio Dariaus Blizniko 2023 m. lapkričio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė atvyko į atsakovės objektą ir pati susigrąžino atsakovei Sutarties pagrindu išnuomotą įrangą. Šiame protokole taip pat buvo užfiksuoti susigrąžintos įrangos kiekiai, pažymėta, kuri šios įrangos dalis yra sugadinta. Ieškovė taip pat yra į bylą pateikusi antstolio paslaugų apmokėjimo faktą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

18.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog yra nesuprantamos tam tikros ginčijamos sąskaitos pozicijos, t. y. nėra suprantama, kurios pozicijos yra už nuomą ar už kitą paslaugą, nesuprantamos pozicijos „įrangos pardavimas“ (neaišku, kas ir kam pardavė). Tačiau ieškovė teismo posėdžio metu visas ginčijamos sąskaitos pozicijas paaiškino, o jos paaiškinimai atitinka byloje esančią rašytinę medžiagą. Priešingai nei teigia atsakovė, ginčijamoje sąskaitoje yra aiškiai atskirta, kurių perdavimo aktų pagrindu skaičiuojami mokėjimai, taip pat aiškiai atskirti nuomos mokestis ir įrangos pardavimas. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, pozicijomis „įrangos pardavimas“ buvo užfiksuoti ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovei perduotos įrangos sugadinimo ir praradimo.

19.       Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė privalo prieš grąžinant įrangą paruošti grąžinimui, t. y. ją išvalyti, sutvarkyti ir kt., apie grąžinimą iš anksto informuoti ieškovę ir suderinti su ja tikslų grąžinimo laiką (Sutarties 7.17 punktas); atsakovė atsako už įrangos praradimą (įskaitant praradimą dėl nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų) bei sunaikinimą, kaip šios įrangos saugotojas (Sutarties 7.21 punktas); jei įranga prarandama ar sunaikinama (įranga laikoma sunaikinta taip pat tuo atveju, jei įrangos remonto išlaidos viršija 75 proc. (septyniasdešimt penkis procentus) įrangos vertės, atsakovė sumoka ieškovei prarastos (sunaikintos) įrangos vertės dydžio sumą, taip pat atlygina kitus dėl to ieškovės patirtus nuostolius (Sutarties 7.22 punktas); įrangos vertė yra ta vertė, kuri šalių nurodyta įrangos perdavimo–priėmimo akte, kaip atitinkanti įrangos pakaitalo vertę (Sutarties 7.24 punktas). 

20.       Atsižvelgiant į tokį šalių susitarimą, teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę sugadintos ir prarastos įrangos vertę įtraukti į ginčijamą sąskaitą. Kaip paaiškino ieškovė ir kaip patvirtina byloje esantys perdavimo aktai, šios įrangos vertė ginčijamoje sąskaitoje buvo nurodyta mažesnė nei perdavimo aktuose, t. y. tokia, už kurią tokią įrangą būtų galima įsigyti ginčijamos sąskaitos išrašymo metu. Atsakovė neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad įrangos vertė būtų buvusi mažesnė (CPK 178 straipsnis). Minėtame antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti sugadintos įrangos kiekiai atitinka ginčijamoje sąskaitoje nurodytus parduotos įrangos kiekius, vertinant juos su ginčijamoje sąskaitoje nurodytais išnuomotos įrangos kiekiais.

21.       Ieškovė prašė priteisti 242 Eur su PVM išlaidas už antstolio paslaugas, kurias nurodė ginčijamoje sąskaitoje, tačiau į bylą pateikė antstolio sąskaitą už faktinių aplinkybių konstatavimą, kuriame nurodyta kaina – 193,60 Eur su PVM. Sąskaitoje nurodyta, jog tiek kainavo faktinių aplinkybių konstatavimas. Ieškovė taip pat pateikė 290,40 Eur sumokėjimą antstoliui pagrindžiantį dokumentą, tačiau nėra žinoma, už ką sumokėta dalis, viršijanti antstolio sąskaitoje nurodytą 193,60 Eur kainą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomų priteisti nuostolių suma mažintina 48,40 Eur dalimi, t. y. skirtumu tarp ginčijamoje sąskaitoje nurodytos antstolio paslaugų sumos ir antstolio sąskaitoje nurodytos paslaugos kainos.

22.       Ieškovė perdavimo aktais įrodė, kad įrangą perdavė atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad sumokėjo nuomos mokestį ir grąžino visą įrangą, dėl to atsakovė privalo sumokėti nuomos mokestį ir atlyginti nuostolius už prarastą ir sugadintą įrangą. Kadangi atsakovė neįvykdė sutartinės pareigos ir negrąžino visos jai išnuomotos įrangos, atsakovė turi atlyginti ieškovei už negrąžintos įrangos demontavimą ir transportavimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą patirtas išlaidas ir sugadintos ir prarastos įrangos vertę. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką). 

24.       Pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju reikalavimą priteisti tvoros demontavimo ir transportavimo paslaugos ir antstolio paslaugos išlaidas, įtrauktas į ginčijamą sąskaitą, kvalifikavo kaip reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau šios išlaidos vertintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai, nes juos nulėmė atsakovės Sutarties pažeidimas (išnuomotos įrangos negrąžinimas laiku). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 809,02 Eur skolos ir 989,49 Eur nuostolių atlyginimo. Likusi ieškinio dalis (ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 48,40 Eur nuostolių dėl išlaidų antstoliui) dėl jau aptartų priežasčių atmestina.

25.       Sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti delspinigius arba baudą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutarties 5.4. punktą, jei Klientas vėluoja atlikti bet kokį mokėjimą, Klientas privalo mokėti Bendrovei 0,06 proc. palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus kitus nuostolius, priklausančias mokėti baudas, taip pat įskaitant ir išlaidas už teisines bei išieškojimo paslaugas, kurių nepadengia šios palūkanos ir (ar) baudos. Ieškovė prašo priteisti 4,07 Eur palūkanas pagal prie ieškinio pridėtą palūkanų apskaičiavimo lentelę. Nors ieškovė savo reikalavimą įvardijo kaip palūkanas, tačiau atsižvelgiant į aptartą šalių susitarimą, savo esme jos laikytinos netesybomis. Kaip matyti iš pridėtos palūkanų skaičiavimo lentelės, ieškovė Sutartyje numatytą delspinigių normą sumažino iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir reikalavimo priteisti netesybas neginčijo, dėl to ieškovės reikalavimas jos naudai priteisti iš atsakovės 4,07 Eur delspinigių tenkintinas.

26.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 11,78 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. 

27.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

28.       Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

29.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2023 m. gruodžio 4 d., taikytina 2023 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma, t. y. 12 proc. (8 proc. + 4 proc.) (šaltinis: https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html). Šiuo atveju ieškovė, remdamasi dispozityvumo principu, turi teisę reikšti mažesnį reikalavimą (CPK 13 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 11,78 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 802,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

30.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui 2024 m. balandžio 8 d. prašymą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 42,00 Eur žyminį mokestį ir 2 263,18 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro procesinių dokumentų (pareiškimo dėl teismo įsakymo, ieškinio ir kt.) rengimas, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Tačiau ieškovės kartu su 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. prašymais teismui pateikti įrodymai tik iš dalies patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos, t. y. nepateiktas 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kuria grindžiamos 78,65 Eur bylinėjimosi išlaidos šioje byloje, apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina šia dalimi. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma buvo 1 850,98 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 168,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 226,53 / 1 850,98 x 1 802,58) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 

34.       Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 11 Eur daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, todėl ši permoka ieškovei grąžintina, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).

35.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (11,93 Eur = 12,25 / 1 850,98 x 1 802,58), tenkančios atsakovei, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – 11,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis). Ieškovei grąžintino žyminio mokesčio suma sumažintina iš jos priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (0,32 Eur) ir ieškovei grąžintina 10,68 Eur galutinė žyminio mokesčio suma.

Dėl UAB „Sakinta“ nemokumo bylą nagrinėjančio teismo informavimo apie priimtą sprendimą

36.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1378-580/2024 atsakovei UAB „Sakinta“ iškelta nemokumo byla. Ši teismo nutartis iškelti nemokumo bylą buvo apskųsta ir skundas išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-934/2024, kuria skundžiama nutartis palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjus nagrinėjamoje byloje priimtam sprendimui, jo patvirtinta kopija išsiųstina nemokumo bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Ramirent Baltic AS (juridinio asmens kodas 101199349), veikiančiai per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (filialo kodas 302431034) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ (juridinio asmens kodas 305578146) 809,02 Eur (aštuonių šimtų devynių eurų 2 ct) skolą, 989,49 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 49 ct) nuostolius, 4,07 Eur (keturių eurų 7 ct) delspinigius, 11,78 (vienuolikos ir septyniasdešimt aštuonių šimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 802,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 168,31 Eur (dviejų tūkstančių šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ (juridinio asmens kodas 305578146) 11,93 Eur (vienuolikos eurų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Grąžinti ieškovei Ramirent Baltic AS (juridinio asmens kodas 101199349), veikiančiai per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (filialo kodas 302431034), 10,68 Eur (dešimties eurų 68 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. sausio 16 d., kurio mokėjimo užduoties kodas – (duomenys neskelbtini). Ieškovei išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Įsiteisėjus sprendimui, jo patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ nemokumo bylą Nr. eB2-1378-580/2024 iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                   Vilija Ranceva