Civilinė byla Nr. e2-801-1089/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08753-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Č. D. K.,
atsakovės atstovui advokatui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė bankrutavusi individuali J. įmonė „J.“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto 2 890,38 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 13 877,41 Eur sulaikytą skolos sumą, 603,64 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:
1.1. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. Rans-50000-2665 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo (toliau – Rangos sutartis). Atsakovė 2016 m. liepos 5 d. raštu informavo, kad Rangos sutartį nutraukia. Statybvietę ieškovė perdavė atsakovei 2016 m. liepos 29 d. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, nustatyta, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieškovės atliktus ir perduotus darbus, fiksuotus 2016 m. liepos 5 d. Atliktų darbų akte Nr. 9, dėl kurių ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/030. Atsakovės neapmokėta skola pagal šią sąskaitą yra 2 890,38 Eur.
1.2. Nutraukus Rangos sutartį, atsakovė sulaikė ieškovei pagal 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 29 d., 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovės išrašytas sąskaitas už atliktus darbus mokėtiną 13 877,41 Eur sumą. Atsakovė dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nepareiškė. Taigi atsakovė turi sumokėti sulaikytą sumą.
1.3. Rangos sutarties 12.1 punkte buvo nustatyta, kad, atsakovei uždelsus atsiskaityti su ieškove, atsakovė privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Taigi atsakovė turi sumokėti 603,64 Eur (16 767,79 Eur × 0,02 / 100 × 180) dydžio delspinigius.
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė viešoji įstaiga Vilniaus universitetas prašo ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį:
2.1. Su ieškove, laimėjusia paskelbtą viešąjį konkursą, atsakovė 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė penkias identiškas rangos sutartis (įskaitant ginčo sutartį) dėl atsakovės bendrabučių modernizavimo rangos darbų atlikimo. Rangos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė pagal atsakovės reikalavimus parengs naują techninį–darbo projektą, jo pagrindu gaus statybą leidžiantį dokumentą ir atliks statybos rangos darbus. Ieškovei uždelsus parengti projektą ir dėl to nusikėlus darbų pradžios terminui, darbus ieškovė buvo priversta vykdyti šaltuoju metų laikotarpiu. Išimtinai dėl ieškovės kaltės dalis darbų dėl klimatinių sąlygų (neigiamos oro temperatūros) nebuvo vykdomi.
2.2. Nepaisant akivaizdaus vėlavimo atlikti darbus, ieškovė nesiėmė priemonių paspartinti darbų atlikimą, nereagavo į atsakovės raginimus. Dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus atsakovė galėjo prarasti darbų finansavimą, t. y. netekti lengvatinio kredito sumų bei privalėti grąžinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Viešųjų investicijų plėtros agentūra tiesiogiai ieškovei išmokėtą kredito dalį už darbų atlikimą. Siekdama sumažinti patirtinų nuostolių dydį, atsakovė vienašališkai nutraukė Rangos sutartį. Šio atsakovės veiksmo teisėtumas buvo pripažintas Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017. Atsižvelgusi į grėsmę prarasti Rangos sutartimi sulygtų darbų apmokėjimui skirtą finansavimą, atsakovė skubos tvarka įvykdė naują pirkimą, kuriuo nupirko ieškovės nebaigtų darbų užbaigimo darbus ir nekokybiškai atliktų darbų dalies defektų ištaisymo darbus.
2.3. Nauja rangos sutartis, pakeitusi Rangos sutartį, buvo sudaryta su UAB „Rofolis“. Naujam rangovui atsakovė sumokėjo 934 186,59 Eur. Pagal Rangos sutartį už visų darbų atlikimą atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei 621 495,22 Eur. Iki sutarties nutraukimo už ieškovės atliktų darbų dalį atsakovė sumokėjo 308 969,62 Eur. Taigi dėl Rangos sutarties nutraukimo darbų kaina padidėjo 621 660,99 Eur (934,186,59 Eur + 308 969,62 Eur – 621 495,22 Eur). Ši suma laikytina atsakovės dėl ieškovės elgesio patirtais nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalis).
2.4. Atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei 2 890,38 Eur skolos už atliktus darbus. Atsakovė atsisakė priimti šiuos darbus Rangos sutarties 6.6.1.2 punkto pagrindu, nes ieškovė nepateikė dalies normatyvinės dokumentacijos. Be to, 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismo ekspertas D. K. konstatavo esminius ieškovės atliktų darbų dalies kokybės trūkumus, kurių ieškovė nepašalino. Atsakovė neprivalo mokėti už nekokybiškai ir netinkamai atliktus darbus.
2.5. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė ėmėsi savigynos ir sulaikė įmonei mokėtinas sumas. Atsakovės dėl ieškovės esminio Rangos sutarties pažeidimo patirti nuostoliai ženkliai viršijo atsakovės sulaikytą sumą. Remdamasi Rangos sutarties 11.4 punktu, atsakovė iš ieškovei mokėtinos pinigų sumos, įskaitant ir sulaikytas sumas, išskaičiavo patirtus tiesioginius nuostolius ir neprivalo mokėti ieškovei.
2.6. Jei teismas spręstų, kad ieškovė kokybiškai ir tinkamai atliko ginčo darbų dalį, atsakovei vis tiek nekiltų pareiga sumokėti ieškiniu reikalaujamas sumas. Prievolės sumokėti darbų kainą, įskaitant ir sulaikytas pinigų sumas, įvykdymo terminas nėra suėjęs. 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 13400-SR-1547 dėl mokėjimų sustabdymo atsakovė informavo ieškovę, kad mokėjimus sustabdo iki paaiškės atsakovės patirtų nuostolių dydis ir bus pateikti pranešime nurodyti darbus privalomai lydintys dokumentai. Ieškovė iki šiol nėra pateikusi lydinčių dokumentų, o vienos iš nutrauktų sutarčių pagrindu atsakovės patirtų nuostolių dydį ieškovė kvestionuoja teismine tvarka.
3. Dublike ieškovė nurodo tokius papildomus argumentus, kuriais grindžia ieškiniu pareikštus reikalavimus:
3.1. Sprendžiant dėl skolos ir sulaikytų sumų už atliktus statybos darbus priteisimo tikslinga vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-340/2020. Nurodytoje byloje išnagrinėtas ieškovės atsakovei pareikštas ieškinys dėl skolos ir sulaikytų sumų už atliktus statybos darbus bendrabutyje (duomenys neskelbtini), priteisimo. Apygardos teismas konstatavo, kad atsakovė faktiškai atliktus darbus priėmė ir turi pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Taigi iki Rangos sutarties nutraukimo ieškovės atlikti ir atsakovės priimti darbai laikytinai tinkamai pagal Rangos sutarties sąlygas ieškovės atliktais ir perduotais darbais. Jei atsakovei kilo abejonių dėl atliktų darbų kokybės, atsakovė apie tai privalėjo iškart informuoti ieškovę. Taip pat atsakovė turėjo pakviesti ieškovės atstovą dalyvauti atliekant ekspertizę, tačiau apie tai ieškovei nebuvo pranešta. Atsakovė neturėjo teisės sulaikyti mokėjimų, nes jos sumos buvo sulaikytos galimai ateityje atsirasiančioms ieškovės prievolėms vykdyti. Be to, po Rangos sutarties nutraukimo išnyko pagrindas ginčo sumų sulaikymui.
3.2. Sprendžiant dėl to, ar ieškovei galėtų būti perkelta bent dalis atsakomybės dėl atsakovės patirtų didesnių nei atsakovė planavo išlaidų bendrabučio rekonstrukcijai ir remontui, tikslinga vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021, kurioje nagrinėtas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos ir sulaikytų sumų už atliktus statybos darbus bendrabutyje (duomenys neskelbtini), priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti nutrauktos ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo.
4. Triplike atsakovė nurodo tokius papildomus atsikirtimus, kuriais grindžia atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją:
4.1. Ieškovės minimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje. Sprendimo ir nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimai šiuo metu yra sprendžiami aukštesnės instancijos teismuose. Be to, sprendimu ir nutartimi išspręstose bylose ir šios bylos įrodinėjimo dalykai skiriasi, nes ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių dalykai, įvykdymo apimtys buvo nevienodi.
4.2. Darant prielaidą, kad teismas turėtų vadovautis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimai, derėtų atsižvelgti į tai, kad teismų išvados prieštarauja vienos kitoms. Apygardos teismas pripažino, kad rangos darbus ieškovė atliko tinkamai, o Lietuvos apeliacinis teismas padarė priešingą išvadą.
4.3. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalis, Rangos sutarties 8.5.2 ir 11.4 punktus atsakovės sulaikymo teisė, priešingai nei teigia ieškovė, liko galioti ir po Rangos sutarties nutraukimo. Taigi Rangos sutarties nutraukimas neturėjo įtakos atsakovės sulaikymo teisės galiojimui.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Ginčo byloje nėra ir tą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kurios 2.1, 6.1.3 punktus ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atlikti ir perduoti atsakovei bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (kartu su projektavimu) darbus, o atsakovė darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Rangos sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus atsakovės paskelbtą viešą konkursą „VU Bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų kartu su projektavimu pirkimas“. Atsakovė su ieškovė sudarė ne tik Rangos sutartį, bet ir analogiškas sutartis dėl kitų pirkimo sąlygose nurodytų keturių bendraburčių modernizavimo.
6. Darbų, numatytų Rangos sutartyje, įsigijimą atsakovė, be kita ko, finansavo iš UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros gautos paskolos lėšomis.
7. Ieškovė neneigia atsakovės atsikirtimų, kad įmonė iki Sutartyje numatyto termino pabaigos darbų neatliko ir kad darbų atlikimo terminas, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą, buvo pratęstas – 35 dienoms po „šlapių“ darbų atnaujinimo. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2016/2-437 pateikė atsakovei pretenziją, kad bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai turi būti baigti iki 2016 m. liepos 30 d. Taip pat UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra nurodė, kad, jei nustatytu laiku nebus pasiekti numatyti rezultatai ar bus nustatyti teisės aktų pažeidimai, iš atsakovės bus pareikalauta grąžinti netinkamai panaudotas paskolos lėšas.
8. Atsižvelgdama į UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros pretenziją, atsakovė 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 50000-SR-790, be kita ko, nurodė ieškovei, kad visi darbai pagal Rangos sutartį turi būti baigti iki 2016 m. liepos 30 d. Byloje nustatyta ir tai, kad 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. 13400-SR-1012 atsakovė pranešė ieškovei, jog Rangos sutartį dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus nutraukia vienašališkai.
9. Nutraukusi Rangos sutartį, atsakovė įtraukė ieškovę į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl pastarojo veiksmo ieškovė kreipėsi į teismą. Tačiau ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti įmonę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir jį panaikinti buvo atmestas kaip nepagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017). Ieškovės reikalavimą nagrinėję teismai, be kita ko, pasisakė, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Rangos sutartį, nes ieškovė pažeidė esminius savo įsipareigojimus, t. y. vėlavo užbaigti darbus daugiau nei numatyta sutartyje. Šių faktų ieškovė nebegali ginčyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
10. Kaip galima spręsti iš atsakovės 2016 m. liepos 11 d. rašto Nr. 50000-SR-1037, atsakovė, siekdama neprarasti UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros skirto finansavimo ir užbaigti bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimą iki šildymo sezono pradžios, priėmė sprendimą skubos tvarka parinkti naują rangovą. Aplinkybę, kad egzistavo objektyvus poreikis kuo skubiau užbaigti darbus, kad nebūtų padaryta žala statybos procese panaudotoms medžiagoms ir jau atliktiems darbams, patvirtina statybos eksperto A. B. 2016 m. liepos 22 d. išvada, parengta apžiūrėjus ginčo bendrabutį. Nauju rangovu tapo UAB „Rofolis“, kuri buvo atrinkta supaprastinto pirkimo apklausos būdu ir su kuria atsakovė 2016 m. liepos 28 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. Rans-50000-1007. Pagal šią sutartį UAB „Rofolis“, be kita ko, įsipareigojo užbaigti bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus ir ištaisyti ieškovės, vykdant Rangos sutartį, atliktų statybos rangos darbų defektus.
11. 2016 m. liepos 28 d. tarp ieškovės, atsakovės ir naujo rangovo UAB „Rofolis“ buvo pasirašytas Statybvietės priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė statybvietę ir faktinį darbų rezultatą atsakovei, o pastaroji statybvietę perdavė UAB „Rofolis“. Antstolio S. M. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-16-17 patvirtina, kad 2016 m. liepos 28 d., kai buvo pasirašytas Statybvietės priėmimo–perdavimo aktas, dalyvavo ne tik bylos šalių ir naujojo rangovo atstovai, bet ir atsakovės pasitelktas statybos ekspertas D. K.. Antstolis užfiksavo, kad buvo įvykdyta ieškovės atliktų bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų rezultato apžiūra, jog būtų nustatyta, kokie darbai yra neatlikti ir (ar) atlikti darbai yra kokybiški. Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio aišku, kad bylos šalių atstovai kartu su ekspertu apžiūrėjo ieškovės atliktų darbų rezultatą, teismo ekspertas išsakė eilę pastabų dėl darbų kokybės.
12. Apžiūros rezultatus ir išvadą dėl darbų kokybės ekspertas D. K. išdėstė 2016 m. rugpjūčio 5 d. surašytame Vertinimo akte. Jame aprašyta, kokius darbus ieškovė atliko, kokių ne ir kokie iš atliktų darbai netenkina jiems keliamų kokybės reikalavimų. Vertinime, taip pat konstatuota, kad atlikti fasado šiltinimo darbai netenkinta statybos techniniame reglamente nustatytų fasado šiltinimo nuokrypių reikalavimų.
13. Nurodyti faktiniai duomenys paneigia ieškovės dubliko argumentą, kad įmonė nebuvo pakviesta dalyvauti atliekant darbų kokybės įvertinimą, apie tai nebuvo informuota. Priešingai, ieškovės atstovai kartu su ekspertu D. K. apžiūrėjo įmonės iki 2016 m. liepos 28 d. atliktų darbų rezultatą. Nepateikta įrodymų, kad ieškovės galimybės kvestionuoti D. K. vertinimo išvadas, buvo apribotos.
14. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. 30 pateikė atsakovei dokumentus (statybinių medžiagų likutinį sąrašą, atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas (įskaitant sąskaitą Nr. JOA 2016/030), sąskaitas už pastolių, aptvėrimų, sandėliavimo patalpų ir statybinių įrenginių nuomą) dėl atsiskaitymo už darbus. Atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 13400-SR-1547 grąžino ieškovei paminėtus dokumentus ir, be kita ko, nurodė, kad sustabdo savo prievolių, kylančių iš Rangos sutarties, vykdymą. Tokį sprendimą atsakovė motyvavo keliais pagrindais. Pirma, kad ieškovė nepateikė dokumentų, reikalingų darbų rezultatui priimti (panaudotų produktų eksploatacinių savybių deklaracių, statybinių ir griovimo atliekamų išvežimo iš statybvietės dokumentų, atliktų projekto pakeitimų ir papildymų). Antra, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė nuostolius ir šia aplinkybe remiasi kaip pagrindu pasinaudoti savigyna kaip tai numatyta CK 1.139 straipsnyje. Nuostoliais atsakovė įvardijo statybos darbų pabrangimą, defektų ištaisymo kaštus.
15. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti atsakovės ir UAB „Rofolis“ 2016 m. rugsėjo 16 d. pasirašyti Statybos objekto taisytinų darbų ir patikslintų darbų kiekių įvertinimo aktas Nr. 1, 2016 m. spalio 7 d. pasirašytas Protokolas Nr. 1 prie 2016 m. liepos 28 d. Rangos sutarties Nr. Rans-50000-1007, UAB „Rofolis“ parengti atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos, taip pat atsakovės atsiskaitymų suvestinė patvirtina, kad atsakovė už bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų užbaigimą, ieškovės atliktų darbų defektų ištaisymą naujajam rangovui UAB „Rofolis“ sumokėjo 934 186,59 Eur. Iš šios sumos ne mažesnė kaip 46 479,75 Eur suma pagal protokolo priedo Nr. 2 sąmatą Taisytini darbai turėjo būti sumokėta už ieškovės atliktų darbų defektų, fiksuotų eksperto D. K., ištaisymą.
16. Gindamasi nuo ieškinio, atsakovė neneigia, kad nėra apmokėjusi ieškinyje nurodytų sąskaitų, pagal kurias formaliai atsakovės skola už ieškovės pagal Rangos sutartį atliktus darbus yra 16 767,79 Eur. Darbus, įtrauktus į sąskaitą Nr. JOA 2016/030, kurių kaina – 2 890,38 Eur, atsakovė atsisakė priimti prieš tai minėtu 2016 m. lapkričio 2 d. raštu. Likusios ieškiniu prašomos priteisti sumos (13 877,41 Eur) už jau priimtus darbus mokėjimą atsakovė sulaikė remdamasi Rangos sutarties 8.5.2 punktu.
17. Atsakovė akcentuoja, kad dėl ieškovės padaryto esminio Rangos sutarties pažeidimo patyrė 621 660,99 Eur dydžio žalą, kurią sudaro Rangos sutartyje nustatytos darbų kainos padidėjimas. Tai yra, ieškovė buvo įsipareigojusi darbus atlikti už 621 495,22 Eur, atsakovė įmonei sumokėjo 308 969,62 Eur. O UAB „Rofolis“ atliktų darbų, įskaitant ieškovės darbų defektų ištaisymą, kaina buvo 934 186,59 Eur. Atsakovė teigia, kad ieškiniu prašomos priteisti sumos pagal Rangos sutarties 11.4 punktą buvo įskaičiuotos į atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą ir dėl to atsakovei negali kilti pareiga sumokėti ginčo darbų kainos. Tai yra, atsakovė faktiškai įrodinėja, kad su ieškove yra atsiskaičiusi visoje ieškinio reikalavimų apimtyje.
18. Neigdama atsakovės atsikirtimus, dublike ieškovė išdėstė poziciją, kad ši byla turėtų būti sprendžiama taip, kaip buvo padaryta kitose tarp tų pačių šalių nagrinėtose bylose, kuriose, be kita ko, nagrinėti ieškovės atsakovei pareikšti reikalavimai dėl skolų už atliktus statybos rangos darbus, atliktus pagal šalių 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytas rangos sutartis dėl bendrabučių (įskaitant bendrabutį (duomenys neskelbtini)) modernizavimo. Tai yra, pasak ieškovės, ieškinio pagrįstumas turėtų būti vertinamas remiantis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2783-340/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 teisinėmis išvadomis. Paminėti ieškovės argumentai yra pagrįsti tik toje apimtyje, kad vienos iš nurodytų bylų išsprendimo procesinis rezultatas yra svarbus ir šioje byloje.
19. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pastarojo teisminėje praktikoje – remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, ne kartą pasisakyta, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Tai yra, teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).
20. Visų pirma, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-430-781/2021 ir byla buvo nutraukta. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022. Taigi ieškovės nurodomas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nėra teisės aiškinimo ir (ar) taikymo šaltinis, nes nebeegzistuoja.
21. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, kuria paliktas nepakeistas byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šioje nutartyje kasacinio teismo išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjamoje byloje iš tiesų turi precedentinę galią. Tiek ieškovė, tiek atsakovė dalyvavo nurodytos bylos nagrinėjime, o joje spręsti priešiniai šalių pareikšti reikalavimai dėl skolos už bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus priteisimo ir atsakovės nuostolių, patirtų nutraukus rangos sutartį ir sudarius ją pakeičiančią, atlyginimo priteisimo. Abi situacijos yra betarpiškai susijusios. Tiek sutarties dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), tiek sutarties dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų atlikimo vykdymo eiga buvo iš esmės tapati, abi sutartis, kurios teisiniu požiūriu buvo analogiškos, atsakovė nutraukė tapačiais pagrindais, taip pat dėl abiejų sutarčių sudarė pakeičiančias sutartis su naujais rangovais. Taigi ši byla faktų požiūriu iš esmės analogiška bylai Nr. e3K-3-325-378/2021. Tam, kad nebūtų pažeista teismo precedento taisyklė ir nepaneigtas teisinio tikrumo principas, nagrinėjama byla turi būti sprendžiama taip pat.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 42 punkte konstatavo, kad atsakovės veiksmus, skubiai ieškant naujo rangovo, kuris atliktų neužbaigtus bendrabučio modernizavimo darbus, pateisina aplinkybės, jog egzistavo grėsmė prarasti UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros skirtą finansavimą. Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad didelė pakeičiančios sutarties kaina yra ieškovės veiksmų padarinys, nes įmonė laiku neinformavo atsakovės, jog nespės užbaigti darbų per sutartą terminą. Dėl to, kasacinio teismo vertinimu, atsakovės pasirinktas viešųjų pirkimų būdas (viešojo konkurso neskelbiamų derybų būdu, o ne viešojo konkurso skelbiamų derybų būdu) dėl naujos rangos sutarties sudarymo atitiko protingumo kriterijų.
23. Tos pačios 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties 46 ir 47 punktuose kasacinis teismas pripažino, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro nutrauktos rangos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumas.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šio sprendimo 9 punkte nurodyta, kad Rangos sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės. Poreikį atsakovei skubiai surasti naują rangovą, kaip pasisakyta šio sprendimo 10 punkte, lėmė dvi priežastys: 1) rizika prarasti UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros skirtą finansavimą; 2) poreikis užbaigti bendrabučio modernizavimo darbus iki šildymo sezono pradžios ir taip pasiekti darbų tikslą bei tuo pačiu išvengti žalos, kuri galėjo kilti ieškovės atliktiems darbams ir panaudotoms medžiagoms.
25. Pagal aptartus kasacinio teismo motyvus paminėtos priežastys pateisina atsakovės sprendimą naują rangovą pasirinkti taikant ne mažiausios kainos, o rangos darbų atlikimo termino kriterijų, o kartu ir nevienodą rangovo atrinkimo būdą. Dėl to atsakovės su UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta Rangos sutartis Nr. Rans-50000-1007 atitinka Rangos sutartį pakeitusios sutarties požymius, kaip jie suprantami pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Prieš sudarydama Rangos sutartį, ieškovė turėjo numatyti, kad, įmonei laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovė gali nutraukti Rangos sutartį ir sudaryti ją pakeičiančią sutartį. Taigi atsakovė pagrįstai teigia, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos sudaro Rangos ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas.
26. Apskaičiuojant atsakovės dėl poreikio sudaryti pakeičiančią sutartį patirtų papildomų išlaidų dydį yra aktuali civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 pirmosios instancijos teismo taikyta skaičiavimo metodika, išdėstyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo 63 ir 77 punktuose. Prieš tai išskirta, kad atsakovė naujajam rangovui UAB „Rofolis“ sumokėjo 934 186,59 Eur. Iš šios sumos ne mažiau kaip 46 479,75 Eur sumokėta už ieškovės darbų trūkumų šalinimą. Neįskaičiuojant šios sumos, UAB „Rofolis“ atsakovė sumokėjo 887 706,84 Eur. Ši suma yra pakeičiančios sutarties kaina. Skirtumas tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties kainų yra 266 211,62 Eur (887 706,84 Eur – 621 495,22 Eur). Iki Rangos sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei sumokėjo 308 969,62 Eur. Taigi darbų kaina dėl ieškovės kaltės išaugo (neįskaičiuojant defektų šalinimo kaštų) 575 181,24 Eur (266 211,62 Eur + 308 969,62 Eur). Ši suma laikytina atsakovės nuostoliais, patirtais dėl ieškovės prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus esminio pažeidimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
27. Argumentų ir (ar) įrodymų, kurie sudarytų pagrindą laikyti, kad Rangos sutartyje ir 2016 m. liepos 28 d. Rangos sutartyje Nr. Rans-50000-1007 numatytos darbų apimtys (neskaitant defektų šalinimo darbų) buvo skirtingos tiek, jog ji pakeičiančia sutartimi buvo nepagrįstai išplėsta, ieškovė nepateikė. Dėl to apskaičiuotas kainų skirtumas neturėtų būti koreguojamas, nes tam nėra būtinųjų faktinių prielaidų.
28. Rangos sutarties 11.4 punkte nustatyta, kad užsakovui (atsakovei) arba rangovui (ieškovei) vienašališkai nutrauktus sutartį, rangovas privalo perduoti visus iki sutarties atliktus darbus, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą; užsakovas privalo už atliktus darbus sumokėti (jeigu sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija).
29. Pripažinus, kad, ieškovei pažeidus esminius savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė patyrė 575 181,24 Eur žalą, spręstina, jog atsakovė pagrįstai atsikerta, kad neturi pareigos sumokėti ieškovei nei 2 890,38 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei 13 877,41 Eur sulaikytos skolos sumos. Ieškovei mokėtinos sumos yra ženkliai mažesnės nei atsakovės patirti nuostoliai. O tai reiškia, kad šiuo atveju yra aktuali paminėta Rangos sutarties 11.4 punkto sąlyga, nustačiusi atsiskaitymo su ieškove tvarką. Ši tvarka yra sutartinio pobūdžio, todėl įskaitymo institutas nėra aktualus. Antra vertus, teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą buvo priimta 2019 m. kovo 29 d. ir įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Atsakovės nuostolių dydis ir faktas, kaip prielaidos taikyti Rangos sutarties 11.4 punktą, tapo žinomi nuo 2016 m. gruodžio 14 d., kai atsakovė gavo paskutinę UAB „Rofolis“ sąskaitą. Tai yra, Rangos sutarties 11.4 punkte nustatyta atsiskaitymo tvarka pritaikyta dar iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Kad atsakovė naudosis nurodyta atsiskaitymo tvarka, ieškovei turėjo būti aišku iš atsakovės 2016 m. lapkričio 2 d. rašto. Tačiau atsakovės veiksmų teisėtumo ieškovė nekvestionavo.
30. Ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ne tik nurodytos aplinkybės ir motyvai, bet ir kiti pagrindai, kuriuos procesiniuose dokumentuose išskyrė atsakovė (CPK 12, 185 straipsniai).
31. Ieškovė neneigia, kad atsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 8.5.2 punktu, turėjo teisę sulaikyti 13 877,41 Eur sumos mokėjimą. Bylos šalys sutaria, kad atsakovei suteikta sulaikymo teisė buvo vienas iš Rangos sutartyje nustatytų ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Rangos sutarties 8.5.2 punkto sąlyga dėl sulaikymo teisės liko galioti ir po Rangos sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). O tai reiškia, kad atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu turėjo teisę, be kita ko, pranešti, jog sustabdo sulaikytos sumos išmokėjimą iki įvyks rašte nurodytos sąlygos.
32. Atsakovė taip pat pagrįstai nurodo, kad atsakovei negali kilti prievolė sumokėti ieškovės prašomą priteisti sumą, nes ieškovės atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, kuriuos savo sąskaita ištaisė pati atsakovė.
33. Visų pirma, pagal Rangos sutarties 8.5.1 ir 8.8 punktus, atsakovės prievolės sumokėti darbų kainą vykdymas susietas su tinkama darbų kokybe. Kitaip tariant, sudariusi Rangos sutartį, ieškovė negalėjo turėti lūkesčio, kad galės gauti apmokėjimą už faktinį darbų rezultatą, neatitinkantį jam keliamų kokybės reikalavimų.
34. Antra, nėra ginčo, kad ieškovė sąskaitą Nr. JOA 2016/030 ir atliktų darbų aktą, kurio pagrindu sąskaita išrašyta, atsakovei išsiuntė po to, kai Rangos sutartis buvo nutraukta ir atsakovei faktiškai perduota statybvietė, įskaitant joje buvusi atliktų darbų rezultatą. Nepaisant to, Rangos sutarties sąlygos, apibrėžusios darbų perdavimo tvarką, ir po nurodytų faktų atsiradimo buvo aktualios ir jų turėjo būti laikomasi (CK 6.671 straipsnis). Tai yra, priimdama faktiškai atliktus darbus atsakovė taip pat turėjo teisę patikrinti darbų kokybę (Rangos sutarties 6.5 ir 6.6 punktai). Kitoks aiškinimas suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovei, nes paneigtų atsakovės teisę tikrinti darbų kokybę ir taip pat sudarytų prielaidas ieškovei įgyti reikalavimo teisę nepriklausomai nuo to, ar darbai buvo atlikti tinkamai, ar ne. Šioje vietoje pažymėtina, kad darbų rezultato perdavimas atsakovei nėra tapatus jų priėmimui kaip tai suprantama pagal Rangos sutarties 6.6 punktą, CK 6.662 ir 6.671 straipsnių nuostatas.
35. Ieškovė neneigė atsakovės atsikirtimo, kad įmonė nepateikė dokumentų, nurodytų atsakovės 2016 m. lapkričio 2 d. rašte, kurie buvo būtini perduodant atsakovei atliktų darbų rezultatą, kad būtų galima įsitikinti, ar jis atitinka jam keliamus kokybės reikalavimus. Taip pat ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovės reikalavimas dėl dokumentų pateikimo buvo nepagrįstas ir (ar) perteklinis. Taigi atsakovė, nepriklausomai nuo to, kad buvo perėmusi faktinį darbų rezultatą, turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti pradėti faktiškai ieškovės atliktų darbų rezultato apimties nustatymo ir priėmimo pagal Rangos sutarties 6.6.1.2 papunkčio nuostatas procedūrą. Atitinkamai vien tik darbų rezultato perdavimas atsakovei pats savaime negalėjo sukurti atsakovei pareigos atsiskaityti su ieškove ir taip pat nereiškia, jog, perėmusi darbus ir už netenkinusi ieškovės prašymo už juos atsiskaityti, atsakovė piktnaudžiauja teise. Priešingai, neužtikrinusi, kad darbai būtų tinkamai perduoti ir atsakovei sudarytos sąlygos patikrinti jų kokybę, ieškovė negalėjo įgyti gintino lūkesčio dėl apmokėjimo už darbus.
36. Antra vertus, Statybvietės priėmimo–perdavimo akto surašymo metu, kaip jau aptarta šio sprendimo 12 punkte, atsakovės pasitelktas ekspertas įvertino ieškovės perduodamų darbų faktinio rezultato kokybę, nustatė jų trūkumus, kuriuos detalizavo surašytame Vertinimo akte. Ieškovės įgalioti atstovai dalyvavo apžiūroje. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Vertinimo akto išvadomis, ieškovė nepateikė (CPK 185 straipsnis). Ieškovė darbų trūkumų nepašalino. Dėl to ieškovė neįgijo ir reikalavimo teisės, kad atsakovė atsiskaitytų už kokybės reikalavimų neatitinkantį darbų rezultatą (Rangos sutarties 8.8 punktas, CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys).
37. Kita vertus jau pasisakyta, kad darbų trūkumų šalinimas atsakovei kainavo ne mažiau kaip 46 479,75 Eur. Taigi bet kuriuo atveju – laikant, kad atsakovė turi pareigą pagal CK 6.670 straipsnį atlyginti ieškovei panaudotų medžiagų vertę, atsakovė nuo ieškovės reikalavimo dėl 2 890,38 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo gali gintis remdamasi tuo, kad turėjo teisę išskaičiuoti ieškovei mokėtiną sumą iš patirtų trūkumų šalinimo išlaidų sumos (Rangos sutarties 11.4 punktas, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 2 890,38 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus ir 13 877,41 Eur sulaikytos skolos sumą. Netenkinus šių reikalavimų, kaip nepagrįstas atmetamas išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovė nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl nebuvo pagrindo delspinigiams skaičiuoti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal nustatytas faktines aplinkybes atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu turėjo teisę ir pakankamą pagrindą (elgėsi proporcingai susiklosčiusiai padėčiai ir ieškovės atžvilgiu) imtis savigynos, t. y. pranešti ieškovei apie prievolių įvykdymo sustabdymą iki konkrečių sąlygų atsiradimo (CK 1.139 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.46 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Atmetus ieškinį, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Atsakovė nurodo, kad šiame teisminiame procese advokatui už jo suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 3 763,10 Eur. Iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir ataskaitų, atsakovės atliktų mokėjimo pavedimų matyti, kad už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovė advokatui sumokėjo 1 815 Eur (2021 m. gegužės 13 d. sąskaita Serija AJ Nr. 21037), už dubliko parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje – 544,50 Eur (2021 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita Serija AJ Nr. 21065), už pranešimo dėl teismo posėdžio rengimo formos, prašymų atidėti teismo posėdį ir stabdyti bylą, atsiliepimų į prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, į atskiruosius skundus – 1 403,60 Eur (2022 m. balandžio 20 d. sąskaita Serija AJ Nr. 22030).
41. Prašymą įtraukti bylą trečiuoju asmeniu, taip pat atskiruosius skundus dėl 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. nutarčių teikė ne ieškovė, o J. J.. Iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų turinio aišku, kad ieškovė nepalaikė J. J. prašymų ir atskirųjų skundų. Taigi ieškovė nėra atsakinga ir ne įmonės veiksmai lėmė, kad atsakovė turėjo pasitelkti advokatą, jog būtų parengti atsiliepimai į J. J. prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat į J. J. atskiruosius skundus. Šiems dokumentams parengti atsakovės atstovas sugaišo 8,5 val. Taigi už nurodytų procesinių dokumentų parengimą atsakovė sumokėjo 1 028,50 Eur (121 Eur × 8,5). Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotina, kad ieškovė nėra atsakinga už šių išlaidų atsiradimą. Paminėtos sumos atlyginimą atsakovė, laikydamasi CPK nustatytų taisyklių, turi teisę prašyti priteisti iš J. J..
42. Kitoje apimtyje – 2 734,60 Eur (3 763,10 Eur – 1 028,50 Eur), atsakovės išlaidos teisinei pagalbai – įvertinus suteiktos pagalbos apimtį ir turinį, ginčo pobūdį, yra pagrįstos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Jų atlyginimas atsakovei yra priteisiamas iš ieškovės administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 30 punktas).
43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepaskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui iš ieškovės bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ 2 734,60 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, mokėtiną iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis