Civilinė byla Nr. 2-913-343/2010
(2-56-3-01265-2009-1)
Procesinio sprendimo kategorija
35.3.5; 35.3.6; 35.6.1; 75.7; 116.4
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio
31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Editai
Tamulaitienei,
dalyvaujant ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
atstovui Arūnui Abromavičiui,
atsakovių UAB „Linoja“, UAB „Minoleta“, UAB „Solvenikas“ atstovui adv.
Zigmui Pečiuliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovėms UAB
„Linoja“, UAB „Solvenikas“, UAB „Minoleta” dėl susitarimo ir sandorių pripažinimo
negaliojančiais, restitucijos taikymo ir
n u s t a t ė:
patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 192-194) ieškovė Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija ( Vilniaus apskrities VMI) prašo pripažinti
negaliojančiais: 1) atsakovių UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. spalio
14 d. sudarytą prekybos patalpų, esančių adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus
Nr. 1996-0046-7016:0001, pirkimo- pardavimo sutartį Nr. VB7-9373; 2) atsakovių
UAB „Solvenikas”, UAB „Minoleta” ir UAB „Linoja” 2008 m. spalio 27 d. sudarytą
kreditorinių reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį; 3) UAB
„Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytą susitarimą Nr.
VB-11088, kuriuo pakeista 2008 m. spalio 14 d. sutartis; taikyti restituciją: grąžinti 2008 m. spalio
14 d. sutartimi perleistas patalpas atsakovės UAB „Solvenikas” nuosavybėn,
panaikinti patalpų registraciją atsakovės UAB „Linoja” vardu, priteisti iš
atsakovių žyminį mokestį CK 1.5str. 1d., 1.137str. 2d., 6.66str. 1,2 d.,d., 6.145str.
1d., 6.146str., Mokesčių administravimo įstatymo 19str. 1d. 3p., 32str. 4p.,
33str. 17p. pagrindu. Ieškovė nurodo, kad atsakovės UAB „Solvenikas” mokestinė
nepriemoka valstybės biudžetui 2009 m. birželio 1 d. buvo 956 699,20 Lt. Ieškovė
dar 2008 m. spalio 29 d. siuntė atsakovei priminimą sumokėti tuo metu
egzistavusią nepriemoką ir, atsakovei nevykdant įpareigojimo, 2008 m. lapkričio
20 d. priėmė sprendimą išieškoti nepriemoką iš atsakovės. Atsakovės prašymai
išdėstyti nepriemokos sumokėjimą buvo atmesti, nepriemoka ieškinio padavimo
dieną nėra sumokėta. Siekdama išvengti prievolės valstybei vykdymo, atsakovė
UAB „Solvenikas” sudarė ginčijamus sandorius, kuriais atsakovė UAB „Solvenikas”
perleido nekilnojamąjį turtą atsakovei UAB „Linoja”, taip pat perleido UAB
„Minoleta” teisę reikalauti iš UAB „Linoja” turto kainos sumokėjimo, tuo būdu
sumažindama savo kreditorinį įsiskolinimą UAB „Minoleta”. Po sandorių sudarymo
žymiai sumažėjo atsakovės UAB „Solvenikas” turto vertė bei galimybės išieškoti
susidariusį įsiskolinimą. Sandorių sudarymo metu atsakovė žinojo apie
susidariusią nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau patenkino žemesnės eilės
kreditorinį reikalavimą. Byloje nėra įrodymų, jog, sudarydamos ginčijamus
sandorius, atsakovės UAB Minoleta” ir UAB „Linoja” būtų domėjęsi UAB
„Solvenikas” finansine padėtimi, atsakovių nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog
sandorių sudarymo metu UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” vadovu buvo tas pats
asmuo, ta pati vyr. finansininkė dirbo ir UAB „Minoleta”, ir UAB „Linoja”, o
nuo 2009 m. spalio 1 d. tas pats asmuo vadovauja atsakovėms UAB „Minoleta” ir
UAB „Linoja”.
Teismo posėdžio metu
ieškovės atstovas paaiškino, kad palaiko visus argumentus, išdėstytus
patikslintame ieškinyje. Papildomai nurodė, kad UAB „Solvenikas“ skola 2008 10
14 buvo 557204,64Lt, nebuvo būtinybės sudaryti sandorį, UAB „Solvenikas“
nemokumą patvirtina 2010 02 18 antstolio raštas, sprendimas (t.1, b.l. 11), VĮ registrų
centro išrašas (t.1, b.l. 163). UAB „Solvenikas“ turi 10,2% UAB „Minoleta“ akcijų. Nurodyta, kad jų vertė yra
1 200 000 Lt . Po sandorio sudarymo UAB „Solvenikas“ tapo nemoki. Lietuvos
Aukščiausias teismas 2010 02 01 nutartyje yra išaiškinęs, kad sudarant
sandorius, šalys privalo domėtis kitos šalies kreditoriais. Todėl UAB „Minoleta“
ir UAB „Linoja“ turėjo tai padaryti, bet nepadarė. Buvo pažeistas Laikinasis
mokėjimų tvarkos įstatymas. 2008 10 27 susitarimą prašo pripažinti
negaliojančiu, nes būtų sunku įvykdyti restituciją. Jį prašo pripažinti
negaliojančiu CK 6.66str. pagrindu, nes susitarimas yra sudedamoji sandorio
dalis.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l.
172-178) atsakovės prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi
išlaidas ir nurodo, kad atsakovė UAB „Solvenikas” neginčija ieškovės nurodomos
mokestinės nepriemokos sumos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės
raginimai padengti įsiskolinimą nebuvo ignoruojami, atsakovė siekė atidėti
finansinės prievolės vykdymą kol rinkoje likvidumą atgaus atsakovei
priklausantis didelės vertės finansinis turtas. Atsakovės UAB „Solvenikas”
pareiga sumokėti atsakovei UAB „Minoleta” už pagal tarpininkavimo sutartį
suteiktas paslaugas atsirado 2007 m. birželio 28 d. ir privalėjo būti įvykdyta
iki 2008 m. birželio 28 d., t.y. anksčiau, nei 2008 m. spalio 1 d., kai baigėsi
terminas sumokėti pelno mokestį už 2007 m. Atsiliepime taip pat atkreipiamas
dėmesys į tai, jog tarpininkaujant UAB „Minoleta” už parduotą nekilnojamąjį
turtą gautas pinigų sumas, kurių būtų pakakę visiems skoliniams
įsipareigojimams įvykdyti, atsakovė UAB „Solvenikas” paskolino Asociacijai
„Verslo fondas”, tikėdamasi finansinės naudos ir negalėdama numatyti, jog,
suėjus atsiskaitymo su kreditoriais terminams, dėl užklupusios finansinės
krizės neturės galimybių paskolintas lėšas atsiimti. Visos šios aplinkybės
patvirtina, jog atsakovė UAB „Solvenikas” privalėjo sudaryti ginčijamus
sandorius, juos sudarydama elgėsi sąžiningai, todėl actio Pauliana institutas
nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
Teismo posėdžio metu
atsakovių atstovas patvirtino, kad palaiko visus argumentus, išdėstytus
atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės
yra nemokios. UAB „Solvenikas“ turi akcijų, akcijų taip pat turi ir UAB
„Minoleta“. Pagrindinė sąlyga reikšti actio Pauliana ieškinį yra ta, kad po
sandorio sudarymo įmonė tapo nemoki ar sumažėjo jos mokumas. Ieškovė
neišnaudojo visų priemonių išieškoti skolas. Antstolis neatliko savo pareigos,
nes ieškojo tik registruoto turto. Turi būti išnaudotos visos priverstinio
išieškojimo priemonės. UAB „Solvenikas“ turi gauti iš asociacijos „Verslo
fondas“ virš trijų milijonų. Tai nurodyta sausio mėnesio atsiliepime, tačiau
vykdomoji byla nebuvo atnaujinta, pas trečiuosius asmenis esančios lėšos nebuvo
areštuotos. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Solvenikas“ kitaip negali sumokėti ir
neįrodė, kad kitaip skolos negalima išieškoti. UAB „Solvenikas“ nėra nemoki nei
sandorio sudarymo metu, nei dabar. UAB „Solvenikas“ privalėjo sudaryti sandorį,
nes buvo 1 200 000 Lt skola. Mokama buvo ne grynais pinigais, bet buvo padaryta
užskaita. Tai yra susiję bendrovės per valdymo organus ir akcininkus. UAB
„Linoja“ neturėjo pinigų.
Ieškinys patenkintinas
iš dalies.
2008 10 14 atsakovė UAB „Solvenikas“ pardavė
atsakovei UAB Linoja“ prekybos patalpas su rūsiu, esančias Valančiaus g. 16-1,
Kaune už 305 000 Lt . 2008 12 12 buvo sudarytas susitarimas dėl šios sutarties
sąlygų pakeitimo, kuriuo 305 000 Lt pirkėja UAB „Linoja“ įsipareigojo sumokėti
ne pardavėjai UAB „Solvenikas“, bet UAB „Minoleta“ pagal 2008 10 27
kreditorinių reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį (t.1, b.l. 17-21).
Ieškovė Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( Vilniaus apskrities VMI) prašo
pripažinti negaliojančiais: 1) atsakovių UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008
m. spalio 14 d. sudarytą prekybos patalpų, esančių adresu M. Valančiaus g.
16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001, pirkimo- pardavimo sutartį Nr.
VB7-9373; 2) atsakovių UAB „Solvenikas”, UAB „Minoleta” ir UAB „Linoja” 2008 m.
spalio 27 d. sudarytą kreditorinių reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos
sutartį; 3) UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytą
susitarimą Nr. VB-11088, kuriuo pakeista 2008 m. spalio 14d. sutartis; taikyti restituciją: grąžinti 2008 m. spalio
14 d. sutartimi perleistas patalpas atsakovės UAB „Solvenikas” nuosavybėn,
panaikinti patalpų registraciją atsakovės UAB „Linoja” vardu, priteisti iš
atsakovių žyminį mokestį CK 1.5str. 1d., 1.137str. 2d., 6.66str. 1,2 d.,d.,
6.145str. 1d., 6.146str., Mokesčių administravimo įstatymo 19str. 1d. 3p.,
32str. 4p., 33str. 17p. pagrindu.
LR CK 6.66 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko
sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti
neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas
apie tai žinojo ar turėjo žinoti.
Visų pirma sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje, actio
Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio
Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas
taikytinas ginčo santykiams.
Actio Pauliana - tai teisė ginčyti
skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie
sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar
turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad
actio Pauliana institutas skirtas
kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs
savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo
prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius,
reikšdamas actio Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą
skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo
perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja
kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo
prievolę.
CK 6.66straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko
sudarytus sandorius (actio Pauliana). Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad
kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis
sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises, o
skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris
pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba
būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos
kreditorių teisės. CK 6.66str. 3d. nustato, kad šio straipsnio 1d. numatytu
pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę
pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas
skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie
jo teises pažeidžiantį sandorį.
Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės
ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo
teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas
kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam
skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra
šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;
2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs
vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti
ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo
žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo,
sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas.
1. Actio
Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir
galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas
nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.
Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB „Solvenikas“ 2008
10 14 pagal mokestinės nepriemokos atskaitomybės dokumentus ieškovei buvo
skolinga 557 204,64 Lt . Atsakovė skolą pripažįsta.
Iš nurodyto, yra akivaizdu, kad ieškovė turėjo nuo 2006 09 15 ir turi
neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei UAB „Solvenikas“.
2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas
sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1
dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko
sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus:
·
jei dėl
sandorio skolininkas tampa nemokus;
·
skolininkas
būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;
·
kitaip
pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu
sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar
pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių
nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus,
arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę
patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje
byloje teismas turi vertinti, ar atsakovės dėl sudarytų nekilnojamojo turto
perleidimo sandorio ir susitarimo nebeturi realios galimybės atsiskaityti su
ieškove.
Iš byloje esančios antstolės B.
P. pažymos apie išieškojimą matyti, kad išieškojimas iš atsakovės nevyksta,
nes nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (t.1, b.l. 196).
Atsakovės UAB „Solvenikas“ atstovas nurodo, kad
įmonė turi akcijų, kurių vertė yra 1200000Lt, tačiau į jas išieškojimas nėra
nukreiptas. Be to, ieškovė nesidomėjo, ar atsakovė turi kilnojamojo, bet
neregistruoto turto, todėl, jos nuomone, atsakovė UAB „Solvenikas“ yra moki.
Vienok, teismas su išdėstytais motyvais nesutinka.
Pagal CPK 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis
grindžia savo argumentus. Atsakovė UAB „Solvenikas“ užėmė dviprasmišką poziciją: iš vienos pusės teigia, kad turi
pakankamai turto atsiskaityti su ieškove, o iš kitos pusės nors byla užvesta
2009 08 26, tačiau jokie atsiskaitymai su ieškove neįvyko. Taip pat nepateikti
jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad UAB „Solvenikas“ yra moki. Šiuo atveju
įrodinėjimo našta tenka atsakovei UAB „Solvenikas“. Tai, jog atsakovė nei cento
nesumokėjo ieškovei patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovė yra nemoki.
Pažymėtina tai, kad, atsakovei sudarius ginčo sutartį, ji nebeturi jokio
nekilnojamojo turto. Pati atsakovė pripažįsta, kad jos turimos UAB „Minoleta“
akcijos yra nelikvidžios (t.1, b.l. 79). Iš nurodyto, teismas daro išvadą, kad
atsakovė, perleisdama turėtą nekilnojamąjį turtą, ženkliai sumažino turėto
turto masę, nenurodo jokių galimybių atsiskaitymui su kreditoriumi, todėl tokiu
būdu pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina ta aplinkybė,
jog ginčo sandoris pažeidė ieškovės teises dar ir dėl to, kad šiuo sandoriu
buvo sumokėtas įsiskolinimas vienam iš kreditorių - UAB „Minoleta“, tokiu būdu
suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui prieš kitą, pažeidžiant įstatymą dėl
atsiskaitymų eiliškumo.
3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas
negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Ginčijamas sandoris ir susitarimas šioje byloje
buvo sudaryti 2008 m. spalio 14 d. ir 2008 m. gruodžio 12 d. . Ieškinys teisme
pareikštas 2009 m. rugpjūčio 21 d. (t.1, b.l. 3-4). Akivaizdu, kad nėra suėjęs
vienerių metų ieškinio senaties terminas, terminą skaičiuojant netgi nuo
sandorių sudarymo dienos.
4. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu,
jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.
Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš
imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą
sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių
sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali
būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų
pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje
byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002).
Privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį atsakovė
UAB „Solvenikas“ grindžia tokiomis aplinkybėmis: nurodo, kad 2007 03 25 buvo
sudariusi tarpininkavimo sutartį su UAB Minoleta“. UAB „Minoleta“ sutartį
įvykdė. 2007 05 29 buvo sudaryta pastatų perlaidimo sutartis, pagal kurią UAB
„Solvenikas“ gavo 9 798 400 Lt . Pilnai buvo atsiskaityta 2007 06 28. Pelno
mokestį UAB „Solvenikas“ turėjo sumokėti iki 2008 10 01. Dalį pinigų UAB „Solvenikas“
paskolino Asociacijai „Verslo fondas“. Atsiskaityti su UAB „Minoleta“ atsakovė
turėjo iki 2008 06 28. Skola UAB „Minoleta“ buvo 1 200 000 Lt plius PVM.
Neturėdama lėšų, atsakovė UAB „Solvenikas“ ir sudarė ginčijamą sutartį, o 2007
10 27 buvo sudaryta tarpusavio skolų tarp atsakovių perėmimo ir užskaitos
sutartis (t.1, b.l. 78-84). Tačiau visi šie argumentai nepatvirtina aplinkybės,
kad atsakovė UAB „Solvenikas“ privalėjo sudaryti ginčo sutartį ir susitarimą.
Atvirkščiai, kaip nurodo UAB ‚Solvenikas“, jau nuo 2008 10 01 būdama skolinga
valstybei, ji nesirūpino, kaip šį įsiskolinimą padengti, bet rūpinosi vienu
kreditoriumi – UAB ‚Minoleta“, kurios akcininke yra pati UAB „Solvenikas“. Taigi,
atsakovė UAB „Solvenikas“ būdama skolinga ieškovei nuo 2006 09 15 (t.1, b.l.
6), ne tik nesistengė įsiskolinimą padengti, nors 2007 metais pardavė turto už
9 798 400 Lt, bet dargi 2008 metais pardavė paskutinį turėtą nekilnojamojo
turto objektą.
Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovė UAB
„Solvenikas“ neprivalėjo sudaryti nei ginčijamo sandorio, nei susitarimo.
5. Kad sandoris būtų
pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana
pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens
nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis.
Ši sąlyga reiškia, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog jo
sudaromas sandoris pažeidžia vieno ar kelių kreditorių teises, yra būtina Actio Pauliana taikymo sąlyga. Be to, CK
taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti
pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (tretysis
asmuo) buvo nesąžininga. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas
negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taikant
CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso
principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y.
kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo
asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties
CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens
nesąžiningumo.
Asmens sąžiningumas teisėje
vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“
suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti”
aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti,
todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Lietuvos
Aukščiausias teismas 2010 02 01 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-15/2010)
nurodė, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis
priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių,
ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti
gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų,
kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio
Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės
teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės
teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus
pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra
suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis
nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra
suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis
apdairiai, iki sutarties sudarymo turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio
šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta
reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių
interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių
apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto
įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali
būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar
sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus
pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš
turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi
ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti,
nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. Pukelio individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad sandorio
sudarymo metu UAB „Solvenikas“ ir UAB „Linoja“ direktoriumi dirbo V. C. (t.1, 17-19); susitarimo sudarymo metu šių abiejų
įmonių direktoriumi dirbo A. N. (t.1, b.l. 20-21). Šių
sandorių sudarymo metu visų atsakovių vyr. finansininke dirbo Jelena Buržinskienė.
V. A. nuo 2008 10 14 dirbo UAB „Minoleta“ vadovu, o nuo
2009 10 01 ir UAB „Linoja“ vadovu. CK 6.67str. 1d.7p. nustato, kad
preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo
nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu
juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio
šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai,
vienas ar su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis
nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų
(pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir
pan.). Atsakovės buvo susijusios per valdymo organus. Todėl teismas daro
išvadą, kad šalys, sudarydamos sandorį, buvo nesąžiningos.
Reikalavimas pripažinti
negaliojančia tarpusavio reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį
atmestinas, nes šalys laisvos sudaryti atitinkamus susitarimus, ieškovė šio
reikalavimo pagrįstumo neįrodė.
Ieškinį patenkinus iš atsakovių UAB „Solvenikas“ ir UAB „Linoja“,
kadangi naikinti sandoris ir susitarimas, priimti jų reikalavimų pagrindu,
valstybei priteistinos bylos vedimo išlaidos, t.y. žyminis mokestis ir pašto
išlaidos : po 3545,70 Lt ( viso - 7050 Lt žyminio mokesčio ir 41,40 pašto
išlaidų) CPK 96 str. pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškinio suma yra 305 000
Lt, kuri nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Tai yra turto rinkos kaina,
nes priešingi įrodymai nėra pateikti. Duomenys dėl turto vertės pagal VĮ
Registrų centras duomenis nėra pilni ir išsamūs, nes turto vertinimas nėra
atliktas individualiai, bet turto masinio vertinimo būdu.
Vadovaujantis CPK
260str. - 270str., teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti:
Sprendimas per
30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos
Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja
Rūta Palubinskaitė