Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-913-343-2010].doc
Bylos nr.: 2-913-343/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-913-343/2010

(2-56-3-01265-2009-1)

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.5; 35.3.6; 35.6.1; 75.7; 116.4

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 31 d.

Kaunas

 

 

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

atsakovių UAB „Linoja“, UAB „Minoleta“, UAB „Solvenikas“ atstovui adv. Zigmui Pečiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „Linoja“, UAB „Solvenikas“, UAB „Minoleta” dėl susitarimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir

 

n u s t a t ė:

 

patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 192-194) ieškovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( Vilniaus apskrities VMI) prašo pripažinti negaliojančiais: 1) atsakovių UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. spalio 14 d. sudarytą prekybos patalpų, esančių adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001, pirkimo- pardavimo sutartį Nr. VB7-9373; 2) atsakovių UAB „Solvenikas”, UAB „Minoleta” ir UAB „Linoja” 2008 m. spalio 27 d. sudarytą kreditorinių reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį; 3) UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytą susitarimą Nr. VB-11088, kuriuo pakeista 2008 m. spalio 14 d. sutartis;  taikyti restituciją: grąžinti 2008 m. spalio 14 d. sutartimi perleistas patalpas atsakovės UAB „Solvenikas” nuosavybėn, panaikinti patalpų registraciją atsakovės UAB „Linoja” vardu, priteisti iš atsakovių žyminį mokestį CK 1.5str. 1d., 1.137str. 2d., 6.66str. 1,2 d.,d., 6.145str. 1d., 6.146str., Mokesčių administravimo įstatymo 19str. 1d. 3p., 32str. 4p., 33str. 17p. pagrindu. Ieškovė nurodo, kad atsakovės UAB „Solvenikas” mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2009 m. birželio 1 d. buvo 956 699,20 Lt. Ieškovė dar 2008 m. spalio 29 d. siuntė atsakovei priminimą sumokėti tuo metu egzistavusią nepriemoką ir, atsakovei nevykdant įpareigojimo, 2008 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą išieškoti nepriemoką iš atsakovės. Atsakovės prašymai išdėstyti nepriemokos sumokėjimą buvo atmesti, nepriemoka ieškinio padavimo dieną nėra sumokėta. Siekdama išvengti prievolės valstybei vykdymo, atsakovė UAB „Solvenikas” sudarė ginčijamus sandorius, kuriais atsakovė UAB „Solvenikas” perleido nekilnojamąjį turtą atsakovei UAB „Linoja”, taip pat perleido UAB „Minoleta” teisę reikalauti iš UAB „Linoja” turto kainos sumokėjimo, tuo būdu sumažindama savo kreditorinį įsiskolinimą UAB „Minoleta”. Po sandorių sudarymo žymiai sumažėjo atsakovės UAB „Solvenikas” turto vertė bei galimybės išieškoti susidariusį įsiskolinimą. Sandorių sudarymo metu atsakovė žinojo apie susidariusią nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau patenkino žemesnės eilės kreditorinį reikalavimą. Byloje nėra įrodymų, jog, sudarydamos ginčijamus sandorius, atsakovės UAB Minoleta” ir UAB „Linoja” būtų domėjęsi UAB „Solvenikas” finansine padėtimi, atsakovių nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog sandorių sudarymo metu UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” vadovu buvo tas pats asmuo, ta pati vyr. finansininkė dirbo ir UAB „Minoleta”, ir UAB „Linoja”, o nuo 2009 m. spalio 1 d. tas pats asmuo vadovauja atsakovėms UAB „Minoleta” ir UAB „Linoja”.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad palaiko visus argumentus, išdėstytus patikslintame ieškinyje. Papildomai nurodė, kad UAB „Solvenikas“ skola 2008 10 14 buvo 557204,64Lt, nebuvo būtinybės sudaryti sandorį, UAB „Solvenikas“ nemokumą patvirtina 2010 02 18 antstolio raštas, sprendimas (t.1, b.l. 11), VĮ registrų centro išrašas (t.1, b.l. 163). UAB „Solvenikas“ turi 10,2% UAB „Minoleta“ akcijų. Nurodyta, kad jų vertė yra 1 200 000 Lt . Po sandorio sudarymo UAB „Solvenikas“ tapo nemoki. Lietuvos Aukščiausias teismas 2010 02 01 nutartyje yra išaiškinęs, kad sudarant sandorius, šalys privalo domėtis kitos šalies kreditoriais. Todėl UAB „Minoleta“ ir UAB „Linoja“ turėjo tai padaryti, bet nepadarė. Buvo pažeistas Laikinasis mokėjimų tvarkos įstatymas. 2008 10 27 susitarimą prašo pripažinti negaliojančiu, nes būtų sunku įvykdyti restituciją. Jį prašo pripažinti negaliojančiu CK 6.66str. pagrindu, nes susitarimas yra sudedamoji sandorio dalis.

 Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 172-178) atsakovės prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad atsakovė UAB „Solvenikas” neginčija ieškovės nurodomos mokestinės nepriemokos sumos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės raginimai padengti įsiskolinimą nebuvo ignoruojami, atsakovė siekė atidėti finansinės prievolės vykdymą kol rinkoje likvidumą atgaus atsakovei priklausantis didelės vertės finansinis turtas. Atsakovės UAB „Solvenikas” pareiga sumokėti atsakovei UAB „Minoleta” už pagal tarpininkavimo sutartį suteiktas paslaugas atsirado 2007 m. birželio 28 d. ir privalėjo būti įvykdyta iki 2008 m. birželio 28 d., t.y. anksčiau, nei 2008 m. spalio 1 d., kai baigėsi terminas sumokėti pelno mokestį už 2007 m. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog tarpininkaujant UAB „Minoleta” už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas pinigų sumas, kurių būtų pakakę visiems skoliniams įsipareigojimams įvykdyti, atsakovė UAB „Solvenikas” paskolino Asociacijai „Verslo fondas”, tikėdamasi finansinės naudos ir negalėdama numatyti, jog, suėjus atsiskaitymo su kreditoriais terminams, dėl užklupusios finansinės krizės neturės galimybių paskolintas lėšas atsiimti. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė UAB „Solvenikas” privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, juos sudarydama elgėsi sąžiningai, todėl actio Pauliana institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

              Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas patvirtino, kad palaiko visus argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės yra nemokios. UAB „Solvenikas“ turi akcijų, akcijų taip pat turi ir UAB „Minoleta“. Pagrindinė sąlyga reikšti actio Pauliana ieškinį yra ta, kad po sandorio sudarymo įmonė tapo nemoki ar sumažėjo jos mokumas. Ieškovė neišnaudojo visų priemonių išieškoti skolas. Antstolis neatliko savo pareigos, nes ieškojo tik registruoto turto. Turi būti išnaudotos visos priverstinio išieškojimo priemonės. UAB „Solvenikas“ turi gauti iš asociacijos „Verslo fondas“ virš trijų milijonų. Tai nurodyta sausio mėnesio atsiliepime, tačiau vykdomoji byla nebuvo atnaujinta, pas trečiuosius asmenis esančios lėšos nebuvo areštuotos. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Solvenikas“ kitaip negali sumokėti ir neįrodė, kad kitaip skolos negalima išieškoti. UAB „Solvenikas“ nėra nemoki nei sandorio sudarymo metu, nei dabar. UAB „Solvenikas“ privalėjo sudaryti sandorį, nes buvo 1 200 000 Lt skola. Mokama buvo ne grynais pinigais, bet buvo padaryta užskaita. Tai yra susiję bendrovės per valdymo organus ir akcininkus. UAB „Linoja“ neturėjo pinigų.

 

              Ieškinys patenkintinas iš dalies.

 

2008 10 14 atsakovė UAB „Solvenikas“ pardavė atsakovei UAB Linoja“ prekybos patalpas su rūsiu, esančias Valančiaus g. 16-1, Kaune už 305 000 Lt . 2008 12 12 buvo sudarytas susitarimas dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo 305 000 Lt pirkėja UAB „Linoja“ įsipareigojo sumokėti ne pardavėjai UAB „Solvenikas“, bet UAB „Minoleta“ pagal 2008 10 27 kreditorinių reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį (t.1, b.l. 17-21). Ieškovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( Vilniaus apskrities VMI) prašo pripažinti negaliojančiais: 1) atsakovių UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. spalio 14 d. sudarytą prekybos patalpų, esančių adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001, pirkimo- pardavimo sutartį Nr. VB7-9373; 2) atsakovių UAB „Solvenikas”, UAB „Minoleta” ir UAB „Linoja” 2008 m. spalio 27 d. sudarytą kreditorinių reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį; 3) UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytą susitarimą Nr. VB-11088, kuriuo pakeista 2008 m. spalio 14d. sutartis;  taikyti restituciją: grąžinti 2008 m. spalio 14 d. sutartimi perleistas patalpas atsakovės UAB „Solvenikas” nuosavybėn, panaikinti patalpų registraciją atsakovės UAB „Linoja” vardu, priteisti iš atsakovių žyminį mokestį CK 1.5str. 1d., 1.137str. 2d., 6.66str. 1,2 d.,d., 6.145str. 1d., 6.146str., Mokesčių administravimo įstatymo 19str. 1d. 3p., 32str. 4p., 33str. 17p. pagrindu.

LR CK 6.66 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Visų pirma sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje, actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams.

 Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę.

             CK 6.66straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. CK 6.66str. 3d. nustato, kad šio straipsnio 1d. numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas.   

1. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB „Solvenikas“ 2008 10 14 pagal mokestinės nepriemokos atskaitomybės dokumentus ieškovei buvo skolinga 557 204,64 Lt . Atsakovė skolą pripažįsta.

Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje, E. N. v. I. D., R. D., Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti Actio Pauliana  kaip specialiu gynybos būdu.

Iš ieškovės 2008 10 29 priminimo atsakovei UAB „Solvenikas“ (t.1, b.l. 6) seka, kad UAB „Solvenikas“ ieškovei skolinga nuo 2006 09 15. Atsakovė aplinkybės, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo skolinga ieškovei neginčija.

           Iš nurodyto, yra akivaizdu, kad ieškovė turėjo nuo 2006 09 15 ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei UAB „Solvenikas“.

 2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: 

·         jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus;

·         skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

·         kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio  prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar atsakovės dėl sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorio ir susitarimo nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškove.

Iš byloje esančios antstolės B. P. pažymos apie išieškojimą matyti, kad išieškojimas iš atsakovės nevyksta, nes nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (t.1, b.l. 196).

Atsakovės UAB „Solvenikas“ atstovas nurodo, kad įmonė turi akcijų, kurių vertė yra 1200000Lt, tačiau į jas išieškojimas nėra nukreiptas. Be to, ieškovė nesidomėjo, ar atsakovė turi kilnojamojo, bet neregistruoto turto, todėl, jos nuomone, atsakovė UAB „Solvenikas“ yra moki.

Vienok, teismas su išdėstytais motyvais nesutinka. Pagal CPK 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo argumentus. Atsakovė UAB „Solvenikas“ užėmė dviprasmišką  poziciją: iš vienos pusės teigia, kad turi pakankamai turto atsiskaityti su ieškove, o iš kitos pusės nors byla užvesta 2009 08 26, tačiau jokie atsiskaitymai su ieškove neįvyko. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad UAB „Solvenikas“ yra moki. Šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovei UAB „Solvenikas“. Tai, jog atsakovė nei cento nesumokėjo ieškovei patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovė yra nemoki. Pažymėtina tai, kad, atsakovei sudarius ginčo sutartį, ji nebeturi jokio nekilnojamojo turto. Pati atsakovė pripažįsta, kad jos turimos UAB „Minoleta“ akcijos yra nelikvidžios (t.1, b.l. 79). Iš nurodyto, teismas daro išvadą, kad atsakovė, perleisdama turėtą nekilnojamąjį turtą, ženkliai sumažino turėto turto masę, nenurodo jokių galimybių atsiskaitymui su kreditoriumi, todėl tokiu būdu pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina ta aplinkybė, jog ginčo sandoris pažeidė ieškovės teises dar ir dėl to, kad šiuo sandoriu buvo sumokėtas įsiskolinimas vienam iš kreditorių - UAB „Minoleta“, tokiu būdu suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui prieš kitą, pažeidžiant įstatymą dėl atsiskaitymų eiliškumo.

3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ginčijamas sandoris ir susitarimas šioje byloje buvo sudaryti 2008 m. spalio 14 d. ir 2008 m. gruodžio 12 d. . Ieškinys teisme pareikštas 2009 m. rugpjūčio 21 d. (t.1, b.l. 3-4). Akivaizdu, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, terminą skaičiuojant netgi nuo sandorių sudarymo dienos.

4. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002).

Privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį atsakovė UAB „Solvenikas“ grindžia tokiomis aplinkybėmis: nurodo, kad 2007 03 25 buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį su UAB Minoleta“. UAB „Minoleta“ sutartį įvykdė. 2007 05 29 buvo sudaryta pastatų perlaidimo sutartis, pagal kurią UAB „Solvenikas“ gavo 9 798 400 Lt . Pilnai buvo atsiskaityta 2007 06 28. Pelno mokestį UAB „Solvenikas“ turėjo sumokėti iki 2008 10 01. Dalį pinigų UAB „Solvenikas“ paskolino Asociacijai „Verslo fondas“. Atsiskaityti su UAB „Minoleta“ atsakovė turėjo iki 2008 06 28. Skola UAB „Minoleta“ buvo 1 200 000 Lt plius PVM. Neturėdama lėšų, atsakovė UAB „Solvenikas“ ir sudarė ginčijamą sutartį, o 2007 10 27 buvo sudaryta tarpusavio skolų tarp atsakovių perėmimo ir užskaitos sutartis (t.1, b.l. 78-84). Tačiau visi šie argumentai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė UAB „Solvenikas“ privalėjo sudaryti ginčo sutartį ir susitarimą. Atvirkščiai, kaip nurodo UAB ‚Solvenikas“, jau nuo 2008 10 01 būdama skolinga valstybei, ji nesirūpino, kaip šį įsiskolinimą padengti, bet rūpinosi vienu kreditoriumi – UAB ‚Minoleta“, kurios akcininke yra pati UAB „Solvenikas“. Taigi, atsakovė UAB „Solvenikas“ būdama skolinga ieškovei nuo 2006 09 15 (t.1, b.l. 6), ne tik nesistengė įsiskolinimą padengti, nors 2007 metais pardavė turto už 9 798 400 Lt, bet dargi 2008 metais pardavė paskutinį turėtą nekilnojamojo turto objektą.

Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovė UAB „Solvenikas“ neprivalėjo sudaryti nei ginčijamo sandorio, nei susitarimo.

5. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis.

Ši sąlyga reiškia, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia vieno ar kelių kreditorių teises, yra būtina Actio Pauliana taikymo sąlyga. Be to, CK taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (tretysis asmuo) buvo nesąžininga. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties  CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Lietuvos Aukščiausias teismas 2010 02 01 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-15/2010) nurodė, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, iki sutarties sudarymo turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. Pukelio individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad sandorio sudarymo metu UAB „Solvenikas“ ir UAB „Linoja“ direktoriumi dirbo V. C. (t.1, 17-19); susitarimo sudarymo metu šių abiejų įmonių direktoriumi dirbo A. N. (t.1, b.l. 20-21). Šių sandorių sudarymo metu visų atsakovių vyr. finansininke dirbo Jelena Buržinskienė. V. A. nuo 2008 10 14 dirbo UAB „Minoleta“ vadovu, o nuo 2009 10 01 ir UAB „Linoja“ vadovu. CK 6.67str. 1d.7p. nustato, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai, vienas ar su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.). Atsakovės buvo susijusios per valdymo organus. Todėl teismas daro išvadą, kad šalys, sudarydamos sandorį, buvo nesąžiningos.

Reikalavimas pripažinti negaliojančia tarpusavio reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį atmestinas, nes šalys laisvos sudaryti atitinkamus susitarimus, ieškovė šio reikalavimo pagrįstumo neįrodė.

              Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškinys dėl sandorio ir susitarimo dėl sandorio sąlygų pakeitimo pripažinimo negaliojančiais yra įrodytas, todėl patenkintinas. Pripažintina negaliojančia 2008 m. spalio 14d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VB7-9373, sudaryta tarp UAB „Solvenikas“ iš vienos pusės (pardavėja) ir UAB „Linoja“ (pirkėja), pagal kurią atsakovė UAB „Solvenikas“ pardavė, o UAB „Linoja“ nupirko prekybos patalpas, esančias adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001; pripažintinas negaliojančiu UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas Nr. VB-11088, kuriuo pakeista 2008 m. spalio 14 d. sutartis.

Kadangi yra nustatyta, kad šalys, sudariusios sutartį ir susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, buvo nesąžiningos, vadovaujantis CK 6.145 str. taikytina restitucija: UAB „Solvenikas“ grąžintinos prekybos patalpos, esančios adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001, panaikintina prekybos patalpų, esančių adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001 teisinė registracija UAB „Linoja“ vardu.

            Ieškinį patenkinus iš atsakovių UAB „Solvenikas“ ir UAB „Linoja“, kadangi naikinti sandoris ir susitarimas, priimti jų reikalavimų pagrindu, valstybei priteistinos bylos vedimo išlaidos, t.y. žyminis mokestis ir pašto išlaidos : po 3545,70 Lt ( viso - 7050 Lt žyminio mokesčio ir 41,40 pašto išlaidų) CPK 96 str. pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškinio suma yra 305 000 Lt, kuri nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Tai yra turto rinkos kaina, nes priešingi įrodymai nėra pateikti. Duomenys dėl turto vertės pagal VĮ Registrų centras duomenis nėra pilni ir išsamūs, nes turto vertinimas nėra atliktas individualiai, bet turto masinio vertinimo būdu.

              Vadovaujantis CPK 260str. - 270str., teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

             Ieškinį patenkinti:

1) pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 14d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VB7-9373, sudarytą tarp UAB „Solvenikas“ iš vienos pusės (pardavėja) ir UAB „Linoja“ (pirkėja), pagal kurią atsakovė UAB „Solvenikas“ pardavė, o UAB „Linoja“ nupirko prekybos patalpas, esančias adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001.

2) pripažinti negaliojančiu UAB „Solvenikas” ir UAB „Linoja” 2008 m. gruodžio 12 d. sudarytą susitarimą Nr. VB-11088, kuriuo pakeista 2008 m. spalio 14 d. sutartis;

3) panaikinti  prekybos patalpų, esančių adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001 teisinę registraciją UAB „Linoja“ vardu.

Taikyti restituciją: grąžinti 2008 m. spalio 14 d. sutartimi perleistas prekybos patalpas, esančias adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001 atsakovės UAB „Solvenikas” nuosavybėn.

Iš UAB „Linoja“ išreikalautas prekybos patalpas, esančias adresu M. Valančiaus g. 16-1, unikalus Nr. 1996-0046-7016:0001 skirti Vilniaus apskrities VMI kreditoriniam 973 321,25 Lt reikalavimui patenkinti.

Priteisti iš atsakovių UAB „Solvenikas“ ( įmonės kodas126183894) ir UAB „Linoja“ (įmonės kodas161623828) po 3545,70 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei.

Reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Solvenikas”, UAB „Minoleta” ir UAB „Linoja” 2008 m. spalio 27 d. sudarytą kreditorinių reikalavimų perėmimo ir tarpusavio užskaitos sutartį atmesti.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                           Rūta Palubinskaitė