Civilinė byla Nr. e2S-306-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00603-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.7; 3.5.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2540-839/2024, kuria pareiškėjos R. B. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, antstolė A. M., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. B. pateikė skundą dėl antstolės A. M. veiksmų bei prašė panaikinti 2024 m. vasario 1 d. antstolės priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrųjų varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolei buvo pateikti skundai su prašymu grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Vykdomojoje byloje 3-4 kartus neįvyko pirmosios ir antrosios varžytynės, vykdomasis dokumentas išrašytas 2014 m., tai įrodo, kad vykdymo procesas nepateisinamai užsitęsęs ir neefektyvus. Antstolė atmesdavo skundus ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismas sutikdavo su antstolės pozicija.
3. Pareiškėjos vertinimu, vykdomojoje byloje susidarė teisinė situacija, kad antstolis turi teisę ir privalo priimti sprendimą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) antstoliui suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo, t. y. antstolis turi teisę, bet ne pareigą užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkto pagrindais ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau vykdymas vykdomojoje byloje negali būti neapibrėžtas laiko atžvilgiu ir tęstis priklausomai tik nuo išieškotojo noro, tai pažeidžia skolininko teises ir neatitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti vykdomąją bylą.
4. Antstolė A. M., išnagrinėjusi pareiškėjos R. B. skundą, 2024 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti skundą.
5. Antstolė nurodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas dar 2014 m. lapkričio 3 d., tačiau skolininkė iki šiol skolos dar nėra sumokėjusi, savo teise siūlyti savo turto pirkėją nesinaudoja ir nesiima jokių priemonių, su antstole nebendradarbiauja, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiau įvykdytas. Skolininkės atstovo siūlymas antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą CPK 631 straipsnio pagrindu nieko nesprendžia, nes skolininkė skolos nemoka, vykdomasis dokumentas neįvykdytas, be to išieškotojas neturi pareigos paimti turtą natūra. CPK 18 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs vykdomojoje byloje susiklosčiusią situaciją, sprendė, kad nagrinėjamu atveju skolos išieškojimo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolės, bet dėl pačios pareiškėjos elgesio, jos pasyvumo, t. y. skolos ji nėra sumokėjusi, nesinaudoja CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, su antstole nebendradarbiauja skolos išieškojimo klausimais, taip pat nuolatos (nepagrįstai) skundžia skolos išieškojimo veiksmus. Šiuo atveju vykdomosios bylos užbaigimas grąžinant vykdomąjį dokumentą iš esmės reikštų pasyvų antstolės elgesį ir formalų konstatavimą, kad skolos išieškojimas nėra įmanomas, o tai prieštarautų šios bylos duomenims.
8. Pažymėjo, kad teismas jau ne kartą (civilinės bylos: Nr. e2YT-4928-839/2023, Nr. e2YT-6801-839/2023, e2YT-427-839/2024) yra pasisakęs dėl pareiškėjos argumentų dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, todėl pareiškėjai skunduose vis dėstant tas pačias aplinkybes, teismas laiko, kad dėl pareigos antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, išsamiai yra pasisakyta minėtose bylose (nutartys įsiteisėjusios), ir plačiau apie tai šioje byloje nepasisako.
9. Taip pat vertino, kad antstolės 2024 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrųjų varžytinių paskelbimo pradinė turto pardavimo kaina – 39600 Eur yra nustatyta pagrįstai, kadangi tokia suma sudaro 60 procentų nuo nustatytos, t. y. 66 000 Eur turto vertės, kas visiškai atitinka CPK 718 straipsnio nuostatas. Antstolė pagrįstai tęsia skolos išieškojimo veiksmus bei nustatė teisingą pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą bei CPK 681 straipsnio ir CPK 18 straipsnio nuostatų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Pareiškėja R. B. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolės 2024 m. vasario 1 d. patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskalbimo pripažinti nepagrįstu.
10.1. Atskirajame skunde nurodo, kad vykdomojoje byloje yra pažeisti proporcingumo ir protingos skirtingų interesų pusiausvyros principai, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės dėl to nepasisakė. Šiuo atveju vykdomoji byla nėra sudėtinga, todėl ilgas delsimas įvykdyti sprendimą gali pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei įtvirtintas asmens teises.
10.2. Apeliantė nurodo, jog išieškotoja daug kartų atsisakė perimti turtą natūra, kas nulėmė neigiamas pasekmes skolininkei ir dėl ko nėra pasiekiamas efektyvus rezultatas. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju balansas yra iškreiptas išieškotojos naudai bei neatitinka CPK principų.
10.3. Pareiškėja mano, kad šiuo konkrečiu atveju vykdomojoje byloje susidarė teisinė situacija, kad antstolis turi teisę ir privalo priimti sprendimą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. CPK antstoliui suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo, t. y. antstolis turi teisę, bet ne pareigą užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkto pagrindais ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau vykdymas vykdomojoje byloje negali būti neapibrėžtas laiko atžvilgiu ir tęstis priklausomai tik nuo išieškotojo noro.
10.4. Apeliantės vertinimu, jei turtas nebuvo parduotas per 10 metų, tai reiškia, kad antstolis turi imtis veiksmų, kurie atitiktų proporcingo ir protingo skirtingų interesų pusiausvyros principus, kad būtų atsižvelgiama ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko interesus. Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai vertino pareiškėjos poziciją ir motyvus, dėl ko nepagrįstai nurodė, jog skolos išieškojimo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolės, bet dėl pačios pareiškėjos elgesio, jos pasyvumo. Tačiau tokiems argumentams pagrįsti teismas jokių konkrečių duomenų nenurodė ir neatsižvelgė į tai, kad per visą vykdymo procesą kvalifikuotas specialistas – antstolis - nesugebėjo realizuoti įkeisto turto, kas nėra skolininkės kaltė.
11. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą išieškotoja AB „Swedbank“ prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
11.1. Nurodo, kad antstolė tinkamai atlieka jai įstatymo priskirtus veiksmus, o išieškotoja neturi pareigos paimti turtą natūra. Tačiau skolininkė per 10 metų skolos nemoka, taip pat nesiūlo turto pirkėjo. Šiuo atveju skolininkė vilkina vykdymo procesą, nesiekia atsiskaityti su išieškotoja, o antstolė išieškojimą vykdo tinkamai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos R. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolė pagrįstai, hipotekos kreditoriui po neįvykusių pirmųjų ir antrųjų varžytynių atsisakius perimti neparduotą turtą nuosavybėn, paskelbė antrąsias varžytynes.
14. Iš apeliantės pateikto atskirojo skundo turinio galima vertinti, jog pareiškėja nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu dėl antrųjų varžytynių paskelbimo dėl to, jog mano, kad 10 metų nepavykus išieškoti iš įkeisto turto ir išieškotojai atsisakant turtą perminti natūra, iš esmės yra nepagrįstas ir neproporcingas tolimesnis vykdymo procesas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad skolos iš skolininkės ieškojimo veiksmai antstolių (L. J. ir A. M.) buvo vykdomi pakankamai intensyviai nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 2014 metais, t. y. priimti raginimai įvykdyti sprendimą, atlikta skolininkės turto paieška, ekspertizės, turto varžytinės ir pan., tačiau skola nebuvo išieškota. Be to, kaip pagrįstai nurodoma ir atsiliepime į atskirąjį skundą, jokia teisės normas nenumato išieškotojos pareigos perimti įkeistą turtą natūra. Taigi, siekiant remtis apeliantės nurodomu proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, taip pat siekiant užkirsti kelią per ilgam vykdymo procesui, iš esmės turėtų būti nustatomos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai spręsti, kad vykdymo procesas yra atliekamas netinkamai, nepagrįstai delsiama atlikti procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių aplinkybių nėra nustatyta.
16. Kita vertus, vien pakankamai ilgas vykdymo procesas neeliminuoja skolininkės skolos egzistavimo, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė bent iš dalies siekų mažinti susidariusią skolą ir ją dalimis mokėtų. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja antstolės priimto patvarkymo skelbti antrąsias varžytynes panaikinimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Be to, svarbu pastebėti ir tai, kad CPK 631 straipsnyje aptartos vykdomojo dokumento grąžinimo sąlygos neįtvirtina tokio atvejo, kad vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui nors dar gali būti vykdomos varžytynės.
17. Papildomai pastebėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apie hipotekos kreditoriaus teises ir antstolio pareigas neįvykus varžytynėms pagal pareiškėjos teikiamus skundus yra išsamiai pasiakyta jau išnagrinėtose civilinėse bylose, todėl priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, neturėjo pagrindo plačiau pasisakyti ar analizuoti konkrečių apeliantės nurodomų argumentų, kurie iš esmės yra analogiški.
18. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininkės pareikštą reikalavimą dėl antstolės patvarkymo skelbti antrąsias varžytynes panaikinimo, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog vykdymo proceso normos nenumato pareigos išieškotojai turtą priimti natūra, o antstolei šiuo atveju nekilo pareiga neskelbti antrųjų varžytynių (CPK 634 straipsnio 2 dalis), todėl atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas