Civilinė byla Nr. e2A-467-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00053-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Besmegeniai“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija), prašydama pripažinti, kad perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 7 d. sprendimas nutraukti viešojo pirkimo, vykdyto atviro konkurso būdu, „Vaizdo duomenų perdavimas, priežiūra ir remontas“ Nr. 677789 (toliau – ir Pirkimas) procedūras yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo objektas – vaizdo duomenų perdavimas, priežiūra ir remontas su tiekėjos kameromis (tiekėjos nuosavybė) bei su perkančiosios organizacijos turimomis kameromis (perkančiosios organizacijos nuosavybė). Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 13 d. sustabdė sutarties sudarymo procedūrą iki kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks Pirkimo dokumentų įvertinimą. Atsakovė, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, 2023 m. spalio 16 d. sprendimu panaikino 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimą, grįžo į pasiūlymų vertinimo etapą ir paprašė ieškovės pateikti dokumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimais dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Ieškovė 2023 m. spalio 18 d. pateikė atsakovei Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaraciją, UAB „Besmegeniai“ dokumentus, Lenkijos Nacionalinio teismų registro duomenis apie ieškovės pasiūlyme nurodytų prekių gamintoją – ribotos atsakomybės bendrovę NSS Sp. zo. o. Atsakovė papildomai paprašė pateikti dokumentus, kad prekių gamintojas NSS Sp. zo. o., jo kontroliuojantis partneris MALENACO COMPANY LIMITED ir jį patronuojantis fondas NORMA FOUNDATION nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Ieškovė teikė dokumentus ir paaiškinimus, susijusius su ieškovės pasiūlyme nurodytu prekių gamintoju. Atsakovė 2024 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Ieškovei 2024 m. sausio 15 d. pateikus pretenziją dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą, atsakovė 2024 m. sausio 23 d. sprendimu panaikino 2024 m. sausio 4 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją. Atsakovė 2024 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Sprendime nurodyta, kad perkančioji organizacija pati nėra patikrinusi jos naudojamos įrangos – penkių vaizdo kamerų – saugumo ir patikimumo. Atsižvelgusi į tai, perkančioji organizacija sieks organizuoti kitus pirkimus, jog tokios įrangos neliktų. Perkančioji organizacija nusprendė pakeisti Pirkimo sąlygas, pašalinant penkias turimas vaizdo kameras iš Pirkimo objekto, o vykdomas Pirkimo procedūras nutraukti.
3. Ieškovės vertinimu, perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 7 d. sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras neatitinka VPĮ reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos. Nutraukdama Pirkimo procedūras, perkančioji organizacija tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Ieškovė pažymėjo, kad jos pasiūlymas nebuvo atmestas, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos turimos penkios vaizdo kameros yra nesaugios ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija taip pat neįrodė, kad Pirkimo dokumentuose padarė esminę klaidą. Ieškovės nuomone, ji turėjo būti pripažinta Pirkimo laimėtoja ir su ja sudaryta viešojo pirkimo sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neginčija perkančiosios organizacijos išvados, jog tiekėjos siūlomos prekės vaizdo stebėjimo ir perdavimo paslaugoms teikti kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes neįrodyta prekių atitiktis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams.
6. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 7 d. sprendime nurodė, kad jos jau turimos penkios vaizdo kameros pačios perkančiosios organizacijos nėra įvertintos pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimus, todėl nėra aišku, ar tokios penkios vaizdo kameros gali būti Pirkimo objekto dalimi. Perkančioji organizacija konstatavo, kad perkamų paslaugų teikimo laikotarpis yra 37 mėn., o administracijos turimoms penkiomis vaizdo kameroms priežiūros ir palaikymo paslaugos gali būti teikiamos tik iki 2025 m. sausio 1 d. Perkančioji organizacija įsivertino, kad jos veikloje yra naudojama nesaugi (nepatikima) įranga, todėl atsakovė sieks organizuoti pirkimus, jog tokios įrangos neliktų. Perkančiosios organizacijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė išeitis – keisti Pirkimo objektą, pašalinant turimas penkias vaizdo kameras iš Pirkimo objekto, ir įvertinti galimybes pasididinti vaizdo stebėjimo paslaugos teikimą su tiekėjos kameromis.
7. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, o Pirkimo skelbime nurodytas papildomas BVPŽ kodas (32333200 (videokameros)) patenka į viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280. Taigi, pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį bei 47 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija privalo įvertinti Pirkimu galimas sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad perkančioji organizacija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, Nacionalinį kibernetinį saugumo centrą prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją. Minėtų institucijų atsakymuose nurodyta, kad nėra institucijos, kuri vertintų galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat nėra sukurtas tokio vertinimo mechanizmas, todėl pati perkančioji organizacija yra atsakinga už galutinį sprendimą dėl konkretaus laimėtojo nustatymo.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentą, kad tai, jog jos siūlomos prekės ir perkančiosios organizacijos jau turimos vaizdo kameros nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, įrodo viešai skelbiama oficiali informacija. Teismo įsitikinimu, su nacionaliniu saugumu susijusios aplinkybės negali būti vertinamos, remiantis kitų subjektų sudarytais sandoriais. Įrodinėjimo priemonės yra išvardintos VPĮ 39 ir 51 straipsniuose. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog grėsmių nacionaliniam saugumui iš tikrųjų nėra.
10. Teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, nustatė, kad būtinybė nutraukti Pirkimo procedūras ir keisti Pirkimo sąlygas iškilo nustačius, jog perkančiosios organizacijos turimas penkias vaizdo kameras bus galima naudoti iki 2025 m. (Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. vasario 12 d. išaiškinimas), nes jos yra nesaugios (nepatikimos), tuo tarpu Pirkimo sutarties terminas – 37 mėn., o sutarčiai taikoma fiksuota kainodara, kuomet tiekėjai sumokama visa sutarties kaina už visas sutartyje numatytas prekes ir paslaugas. Teismas pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai pastebėjus esminių klaidų savo parengtuose dokumentuose, dėl kurių ji nepasieks Pirkimu siekiamų tikslų, ji šių sąlygų pataisyti, nenutraukdama Pirkimo, negali. Vien aplinkybė, kad perkančioji organizacija jau buvo paskelbusi Pirkimo laimėtoją, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra neteisėtas. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad esamame Pirkimo procedūrų etape nei perkančioji organizacija gali patikslinti Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo objekto, nei tiekėjai gali patikslinti galutinius pasiūlymus. Nenutraukus Pirkimo procedūrų būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis Pirkimo objektas. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra motyvuotas ir leido ieškovei suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų turinį bei esmę.
11. Apibendrindamas teismas nusprendė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra teisėtas, todėl teismas ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė UAB ,,Besmegeniai“ (apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir ieškovės pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikydamas kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, išnagrinėjo bylą nepilna apimtimi, padarė klaidingas išvadas.
12.2. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad Pirkimo sąlygose (objekte) nurodytos penkios vaizdo kameros kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pirmosios instancijos teismo sprendime minimas Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. vasario 12 d. išaiškinimasyra pateiktas dėl nesaugios (nepatikimos) informacinių ir ryšių technologijų įrangos. Šiuo atveju atsakovė nenustatė, kad atitinkamos penkios vaizdo kameros yra nesaugios (nepatikimos). Atsakovė nenurodė objektyvių aplinkybių (nepateikė įrodymų), kad būtina tikslinti Pirkimo sąlygas.
12.3. Atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras neatitinka nei VPĮ nuostatų, nei suformuotos teismų praktikos. Atsakovė subjektyviai (be jokių objektyvių įrodymų) nustatė, kad penkios vaizdo kameros yra nesaugios. Taip pat neaišku, kokių esminių klaidų padarė atsakovė Pirkimo dokumentuose (jei neturi jokių duomenų, ar kamerų gamintojas registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose). Akivaizdu ir tai, kad atsakovė nedėjo pastangų išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius – atsakovė nesiaiškino, ar jai priklausančių vaizdo kamerų gamintojas ir (ar) jį kontroliuojantis asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nesikreipė į jai priklausančių kamerų gamintojus / pardavėjus dėl atitinkamos informacijos / duomenų pateikimo.
12.4. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pagal VPĮ 39 ir 51 straipsnių nuostatas su nacionaliniu saugumu susijusios aplinkybės gali būti vertinamos remiantis kitais šaltiniais. Šiuo atveju kitų subjektų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys (ir pirkimų laimėtojų pasiūlymai) yra skelbiami oficialiame šaltinyje – centriniame viešųjų pirkimų portale (www.cvpp.lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo atveju ne ieškovė privalo įrodyti, jog perkančiosios organizacijos turimos vaizdo kameros nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, bet perkančioji organizacija privalo įrodyti, kad jos turimos penkios vaizdo kameros kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ieškovė, nurodydama www.cvpp.lt skelbiamas viešojo pirkimo sutartis, tik pateikė vieną iš alternatyvų, kaip pati perkančioji organizacija galėtų aiškintis, ar jos turimos vaizdo kameros kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad atsakymai iš kompetentingų institucijų atsakovei iš esmės yra dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo aspektų, kas nėra tiesiogiai susiję su šiuo ginču.
13. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
13.1. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos tinkamai nustatė ir įvertino bylai aktualias aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, visapusiškai ir išsamiai pasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių bei priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
13.2. Tiek tiekėjos siūlytos kameros, tiek atsakovės turimos kameros yra to paties gamintojo. Ieškovė nepagrįstai bando perkelti pareigą įrodyti, kad prekių gamintojas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, atsakovei. Pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį bei 47 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija privalo įvertinti Pirkimu galimas sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui, o tiekėja privalo įrodyti prekių atitiktį VPĮ nurodytiems reikalavimams.
13.3. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad su nacionaliniu saugumu susijusios aplinkybės negali būti vertinamos remiantis kitų perkančiųjų organizacijų paskelbtais Pirkimais ir sudarytomis viešojo pirkimo sutartimis. Atsakovė pažymi, kad konkretaus Pirkimo vertinimą gali atlikti tik Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
16. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2023 m. liepos 7 d. paskelbė apie viešąjį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, „Vaizdo duomenų perdavimas, priežiūra ir remontas“ Nr. 677789.
17. Pirkimo objektas – vaizdo duomenų perdavimas, priežiūra ir remontas, kuris apima:
17.1. vaizdo stebėjimo ir perdavimo sistemos įrengimą ir vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo perdavimo į vaizdo stebėjimo centrą (toliau – Stebėjimo centras) paslaugas (Techninės specifikacijos 1.1 papunktis):
17.1.1. vaizdo stebėjimo paslaugos teikimas su 43 vnt. tiekėjo kameromis (tiekėjo nuosavybė), įskaitant vaizdo kamerų sumontavimą, prijungimą prie Stebėjimo centro ir duomenų perdavimą (Techninės specifikacijos 1.1.1 papunktis);
17.1.2. vaizdo stebėjimo paslaugos teikimas su 5 vnt. pirkėjo turimomis kameromis (pirkėjo nuosavybė) prie (duomenys neskelbtini), įskaitant vaizdo kamerų prijungimą prie Stebėjimo centro ir duomenų perdavimą (Techninės specifikacijos 1.1.2 papunktis);
17.1.3. vaizdo stebėjimo paslaugos teikimas su 6 vnt. tiekėjo kameromis (tiekėjo nuosavybė) nuo (duomenys neskelbtini), įskaitant pirkėjo turimų vaizdo kamerų demontavimą (tiekėjas turi savo lėšomis demontuoti pirkėjo turimas vaizdo stebėjimo kameras ir, jei reikia, vaizdo perdavimui reikalingą įrangą), teikėjo vaizdo kamerų prijungimą prie Stebėjimo centro ir duomenų perdavimą (Techninės specifikacijos 1.1.3 papunktis);
17.1.4. vaizdo stebėjimo paslaugos teikimas su 4 vnt. vaizdo stebėjimo tiekėjo kameromis (tiekėjo nuosavybė) nuo (duomenys neskelbtini) (dvi vaizdo kameros turi būti sumontuotos liftuose, dvi – perėjos prieigose), įskaitant vaizdo kamerų prijungimą prie Stebėjimo centro ir duomenų perdavimą (Techninės specifikacijos 1.1.4 papunktis);
17.2. Stebėjimo centrui reikalingos įrangos įdiegimas ir pirkėjo turimų darbuotojų apmokymo paslaugos (Techninės specifikacijos 1.2 papunktis);
17.3. tiekėjo ir pirkėjo kamerų aptarnavimo ir profilaktinės patikros paslaugų teikimas (Techninės specifikacijos 1.3 papunktis).
18. Techninės specifikacijos 2 punkte numatyta, kad sutartis apima Stebėjimo centro įrangos, 43 vnt. tiekėjo valdomų ir 10 vnt. tiekėjo stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą, duomenų perdavimą ir aptarnavimą. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengtos Techninės specifikacijos 1 priede nurodytose vietose (turi būti filmuojama būtent konkreti nurodyta teritorija), o kamerų konkrečią montavimo vietą parenka pats tiekėjas, suderinęs su kitomis reikiamomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Kamerų įrengimas turi apimti kamerų nupirkimą, montavimą, elektros linijų atvedimą, kameroms tvirtinti reikalingų stulpų ir (ar) laikiklių įrengimą (jeigu reikia), duomenų perdavimui skirtų ryšio linijų pajungimą su Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose stebėjimo centru (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašymui ir stebėjimui reikalingos įrangos montavimą, duomenų perdavimą ir kitos būtinos infrastruktūros sukūrimą. Prie stebėjimo centro įrangos turi būti prijungtos turimos vaizdo kameros prie (duomenys neskelbtini) (5 vnt. kameros SDIP4430A_III (duomenys neskelbtini), optinė skaidula).
19. Atsakovė yra įrašyta į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 12-01-706. Pirkimo skelbime nurodytas pagrindinis BVPŽ kodas – 50312300 (duomenų tinklo įrangos priežiūra ir remontas); papildomi BVPŽ kodai – 32333200 (videokameros) ir 72318000 (duomenų perdavimo paslaugos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtintame Viešojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąraše, eilės Nr. 11, yra įrašytos – videokameros (BVPŽ kodas – 32333200-8).
20. Ieškovė UAB ,,Besmegeniai“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pasiūlymą Pirkime, kuriame, be kita ko, pasiūlė BCS vaizdo kameras (gamintojas NSS Sp. zo. o).
21. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. VP4-602 informavo ieškovę, kad atsakovės viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi ieškovės pasiūlymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė šiuos sprendimus: 1) UAB ,,Besmegeniai“ pateikti dokumentai patvirtina dalyvio Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (EBVPD) deklaruojamą tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą; 2) UAB ,,Besmegeniai“ pateikti dokumentai įrodo atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams; 3) UAB ,,Besmegeniai“ pasiūlymas bei pateikti dokumentai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus; 4) Pirkimą laimėjusiu pripažįstamas UAB ,,Besmegeniai“ pasiūlymas. Tuo pačiu raštu atsakovė pakvietė ieškovę pasirašyti viešojo pirkimo sutartį.
22. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. VP4-616 informavo ieškovę, kad stabdo Pirkimo sutarties sudarymo procedūrą iki kol Viešųjų pirkimų tarnybą atliks Pirkimo vertinimą ir pateiks išvadą.
23. Viešųjų pirkimų tarnyba, savo iniciatyva atlikusi Pirkimo Nr. 677789 dalinį vertinimą, pateikė 2023 m. spalio 13 d. išvadą Nr. 4S-1122, kurioje konstatavo, kad, pirma, perkančioji organizacija, neįvertinusi Pirkimu galimų sukelti grėsmių nacionaliniam saugumui taip, kaip tai imperatyviai aptarta VPĮ, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 9 dalį, 39 straipsnio 3 dalį, 47 straipsnio 9 dalį ir 51 straipsnio 12 dalį. Antra, Pirkimo dokumentuose nenurodžiusi konkrečių priežasčių, kodėl Pirkimo objektas negali būti skaidomas į dalis, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 28 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Tarnyba įpareigojo perkančiąją organizaciją panaikinti sprendimą pripažinti UAB „Besmegeniai“ pasiūlymą laimėjusiu, kreiptis į tiekėją, paprašant pateikti Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaraciją bei vieną ar kelis pirmiau paminėtuose VPĮ 39 bei 51 straipsniuose nurodytus dokumentus (juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija ir kt.) ir iš naujo įvertinti pateiktą pasiūlymą. UAB „Besmegeniai“ atsisakius pateikti duomenis, reikalingus perkančiajai organizacijai įvertinti Pirkimu galimas sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui, spręsti klausimą dėl Pirkimo nutraukimo.
24. Perkančioji organizacija 2023 m. spalio 16 d. raštu Nr. VP4-666 informavo ieškovę, kad, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. spalio 13 d. išvadą, priėmė šiuos sprendimus: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuriuo UAB ,,Besmegeniai“ pasiūlymas pripažintas Pirkimo laimėtoju; 2) grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą; 3) prašyti UAB ,,Besmegeniai“ pateikti Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaraciją, taip pat siūlomų prekių gamintojo ar jį kontroliuojančio asmens juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus.
25. Ieškovė 2023 m. spalio 23 d. pateikė: 1) UAB ,,Besmegeniai“ naudos gavėjų sąrašą; 2) užpildytą Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaraciją; 3) UAB ,,Besmegeniai“ įstatus; 4) UAB ,,Besmegeniai“ Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija.
26. Perkančioji organizacija 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. VP4-685 paprašė pateikti duomenis apie siūlomų prekių gamintoją, reikalingus įvertinti Pirkimu galimas sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui.
27. Ieškovė 2024 m. lapkričio 6 d. pateikė: 1) išrašus iš Lenkijos Nacionalinio teismų registro apie NSS Sp. zo. o.; 2) registracijos pažymėjimą ir sertifikatą. Iš Lenkijos Nacionalinio teismų registro išrašų matyti, kad NSS Sp. zo. o. yra Lenkijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė. Bendrovės kontroliuojantis partneris, valdantis 100 proc. akcijų – MALENACO COMPANY LIMITED.
28. Perkančioji organizacija 2023 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. VP4-707 informavo ieškovę, kad įvertino visus gautus dokumentus ir įsitikino, jog siūlomos prekės ir paslaugos nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
29. Perkančioji organizacija 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. VP4-719 papildomai paprašė pateikti informaciją, ar prekių gamintojo NSS Sp. zo. o. partneris MALENACO COMPANY LIMITED yra jį kontroliuojantis asmuo.
30. Ieškovė 2023 m. lapkričio 22 d. perkančiajai organizacijai pateikė: 1) UAB ,,Levoriškis“ (oficialus BCS produktų platintojas Lietuvoje) 2023 m. lapkričio 22 d. raštą, kuriame nurodoma, jog NSS Sp. zo. o. nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui; 2) NSS Sp. zo. o. pareiškimą, kad ji nėra kontroliuojama subjektų, kurie galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui; 3) išrašą iš Lenkijos mokesčių mokėtojų registro, kuris patvirtina, jog NSS Sp. zo. o. valdybos pirmininkas yra Lenkijos pilietis ir moka mokesčius Lenkijoje; 4) viešai prieinamą informaciją, kad MALENACO COMPANY LIMITED yra registruota Kipro Respublikoje.
31. Perkančioji organizacija 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. VP4-734 paprašė pateikti dokumentus, leidžiančius įvertinti, ar NSS Sp. zo. o. kontroliuojantis partneris MALENACO COMPANY LIMITED nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui (juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus, kitus priimtinus dokumentus).
32. Ieškovė pateikė: 1) Kipro Respublikos Energetikos, prekybos ir pramonės ministerijos įmonių registratoriaus ir intelektinės nuosavybės departamento pažymą, kuri patvirtina, kad MALENACO COMPANY LIMITED yra registruota Kipro Respublikoje, o bendrovės akcininkas yra NORMA FOUNDATION, registruotas Lichtenšteine; 2) NORMA FOUNDATION valdybos nario raštą, kuriame nurodoma, jog NORMA FOUNDATION yra diskrecinis privatus fondas, kurį administruoja Audina Treuhand AG (Lichtenšteinas) (administratorius prižiūrimas ir licencijuotas Finansų rinkų institucijos). Rašte nurodoma, kad NORMA FOUNDATION neturi fiksuotų naudos gavėjų, vieninteliai fondą kontroliuojantys asmenys yra fondo taryba.
33. Perkančioji organizacija 2023 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. VP4-755 paprašė ieškovės pateikti prekių gamintojo NSS Sp. zo. o. kontroliuojančio partnerio MALENACO COMPANY LIMITED ir jį patronuojančio NORMA FOUNDATION fondo vieną ar kelis šiuos dokumentus: juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus, kitus priimtinus dokumentus.
34. Ieškovė 2023 m. gruodžio 18 d. perkančiajai organizacijai, be jau pateiktų dokumentų, papildomai pateikė NORMA FOUNDATION įstatus.
35. Perkančioji organizacija 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. VP4-765 prašė pateikti / paaiškinti šią informaciją: 1) dokumentais pagrįsti, kas yra NSS Sp. zo. o. galutinis kontrolės turėtojas; 2) paaiškinti, ar NORMA FOUNDATION daro lemiamą įtaką MALENACO COMPANY LIMITED ir ją kontroliuoja, nurodyti, kurioje vietoje dokumentuose yra ši informacija; 3) pateikti informaciją, kas yra NORMA FOUNDATION tiesioginis steigėjas ir pateikti tai įrodančius dokumentus; 4) pateikti informaciją, kas sudaro NORMA FOUNDATION tarybą ir pateikti tai įrodančius dokumentus; 5) paaiškinti, ar NORMA FOUNDATION registruotas tuo pačiu adresu kaip ir Audina Treuhand AG, detaliau paaiškinti, kuo šios dvi įmonės susijusios.
36. Ieškovė 2024 m. sausio 4 d. atsakyme nurodė, kad ji, aktyviai bendradarbiaudama, tiekė perkančiosios organizacijos prašomą informaciją pagal turimas galimybes. Perkančiajai organizacijai 2023 m. gruodžio 21 d. paprašius papildomos informacijos UAB ,,Besmegeniai“ kreipėsi į UAB ,,Levoriškis“, tačiau UAB ,,Levoriškis“ teikti papildomus dokumentus atsisakė. UAB ,,Besmegeniai“ pažymėjo, kad UAB ,,Levoriškis“ yra sudariusi viešojo pirkimo sutartis dėl gamintojo NSS Sp. zo. o. vaizdo kamerų, o tai reiškia, kad gamintojas ir prekės nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad jos galimybės gauti perkančiosios organizacijos prašomą informaciją yra ribotos. Perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tiekėjos tiekiamos informacijos patvirtinimo ar paneigimo. Kartu ieškovė pateikė:
36.1. UAB ,,Levoriškis“ 2024 m. sausio 2 d. raštą, kuriame atsisakoma pateikti UAB ,,Besmegeniai“ prašomus dokumentus. Rašte nurodoma, kad iki šiol pateikta informacija patvirtina, jog NSS Sp. zo. o. teikiama produkcija ir įmonę kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Rašte pažymėta, kad UAB ,,Levoriškis“ yra laimėjęs nė vieną viešąjį pirkimą, kuriuose NSS Sp. zo. o. įranga pripažinta saugia, o ją sumontavus ypatingos svarbos objektuose, Valstybės saugumo departamentui atlikus auditą, nebuvo nustatyta jokių nacionalinio saugumo pažeidimų.
36.2. UAB ,,Levoriškis“ ir valstybės įmonės Turto banko statybos rangos sutartį.
36.3. UAB ,,Levoriškis“ ir Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos stebėjimo videosistemos viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
36.4. UAB ,,Levoriškis“ ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos mobilių vaizdo stebėjimo kamerų (su įrengimu) pirkimo sutartį.
36.5. UAB ,,Levoriškis“ pasiūlymą ir UAB ,,Levoriškis“ bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vaizdo stebėjimo sistemos viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
37. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio 4 d. raštu informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija nusprendė atmesti UAB ,,Besmegeniai“ pasiūlymą, ir paprašė pateikti išvadą apie Pirkimo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams.
38. Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakyme į 2024 m. sausio 4 d. perkančiosios organizacijos prašymą, nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju pati perkančioji organizacija yra atsakinga už galutinį sprendimą dėl konkretaus pirkimo laimėtojo nustatymo, įskaitant ir įvertinimą dėl pirkimu galimos sukelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Atsižvelgus į tai, tarnyba nurodė, jog perkančiosios organizacijos prašomo vertinimo neatliks.
39. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio 4 d. raštu Nr. VP4-1 informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Pirkimo Bendrųjų sąlygų 18.1.7 papunkčiu, atmeta UAB ,,Besmegeniai“ pasiūlymą. Perkančioji organizacija nurodė, kad ji negali įsitikinti, o tiekėja neteikia konkrečios informacijos ir dokumentų, kurie galėtų įrodyti, jog prekių gamintojo NSS Sp. zo. o. kontroliuojantis partneris MALENACO COMPANY LIMITED ir jį patronuojantis fondas NORMA FOUNDATION, kurį administruoja Audina Treuhand AG, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Pirkimo tikslą, į perkamos įrangos svarbą visuomenės saugumui, įvertinusi pačios surinktą ir iš tiekėjos gautą informaciją, turi pagrindą laikyti, kad tiekėjos siūlomos prekės, vaizdo stebėjimo ir perdavimo paslaugoms teikti, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes neįrodyta atitiktis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams.
40. Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjos UAB ,,Besmegeniai“ pasiūlymą. Ieškovė pretenzijoje, be kita ko, nurodė, kad perkančiosios organizacijos turimų penkių vaizdo kamerų (duomenys neskelbtini) gamintojas taip pat yra NSS Sp. zo. o.
41. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio 23 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad priėmė sprendimą panaikinti 2024 m. sausio 4 d. sprendimą atmesti tiekėjos UAB ,,Besmegeniai“ pasiūlymą ir grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją. Perkančioji organizacija nustatė, kad jos jau turimos penkios vaizdo kameros, kurios pagal Pirkimo sąlygas turėtų būti jungiamos į bendrą tinklą kartu su tiekėjos kameromis, yra to paties gamintojo NSS Sp. zo. o. Dėl šių penkių vaizdo kamerų nėra atliktas perkančiosios organizacijos vertinimas pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį ir 47 straipsnio 9 dalį. Todėl nėra aišku, ar šios perkančiosios organizacijos turimos kameros gali būti Pirkimo objekto dalimi.
42. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio 23 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama informacijos, į kokias kompetentingas institucijas galima kreiptis dėl pagalbos, siekiant įvertinti, ar tiekėjos siūlomas prekių gamintojas ir (ar) jį kontroliuojantis asmuo nėra registruoti VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
43. Viešųjų pirkimų tarnyba 2024 m. vasario 2 d. pateikė atsakymą, kad kompetentingos institucijos šio klausimo koordinavimui, metodinės pagalbos teikimui nėra.
44. Perkančioji organizacija 2024 m. vasario 14 d. kreipėsi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, prašydama pateikti rekomendacijas dėl galimybės naudoti turimas penkias vaizdo kameras.
45. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024 m. vasario 27 d. pateikė rekomendacijas (technines) dėl saugaus naudojimosi vaizdo kameromis.
46. Perkančioji organizacija 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, prašydama informacijos, į kokias kompetentingas institucijas galima kreiptis dėl pagalbos, siekiant įvertinti, ar tiekėjo siūlomo prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo nėra registruoti VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
47. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2024 m. kovo 1 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad iš perkančiosios organizacijos rašto nėra aišku, dėl kokio konkretaus pirkimo kyla klausimų. Perkančiosios organizacijos rašte taip pat nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių, vertinant grėsmes nacionaliniam saugumui, negalima įsitikinti, ar prekių gamintojas ir (ar) jį kontroliuojantis partneris atitinka VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Atsižvelgus į tai, pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai: 1) jei pateikti netikslūs, neišsamūs duomenys, turėtų būti prašoma tiekėjo duomenis patikslinti, paaiškinti; 2) jei tiekėjas neteikia dalies ar visų duomenų, tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmestas; 3) rekomenduojama įsivertinti riziką dėl 2020 m. įsigytų vaizdo stebėjimo kamerų atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams.
48. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 7 d. raštu Nr. VP4-100 informavo ieškovę, kad nutraukia Pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija nurodė, kad būsima viešojo pirkimo sutartis yra fiksuotos kainos, o paslaugų teikimo laikotarpis – 36 mėn. Perkančioji organizacija įsivertino, kad dar naudoja nesaugią (nepatikimą) informacinių ryšių ir technologijų įrangą (penkias vaizdo kameras). Turimoms penkioms vaizdo kameroms priežiūros ar palaikymo paslaugos gali būti teikiamos tik iki 2025 m. sausio 1 d. Perkančioji organizacija sieks organizuoti pirkimus, kad nesaugios (nepatikimos) įrangos neliktų. Šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė išeitis – keisti Pirkimo objektą, pašalinant jau turimas penkias vaizdo kameras iš perkamo objekto, ir įvertinti galimybes pasididinti vaizdo stebėjimo paslaugos teikimą su tiekėjos kameromis.
49. Ieškovė 2024 m. kovo 18 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras.
50. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 26 d. atsakymu pretenziją atmetė.
Dėl Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo
51. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų.
52. Atsakovė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras grindžia VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, t. y. Pirkimo dokumentuose padaryta esmine klaida, dėl kurios Pirkimas tarpo nebetikslingu. Atsakovė nurodė, kad egzistuoja aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo numatyti pradedant Pirkimo procedūras – ieškovė nepateikė dokumentų, iš kurių atsakovė galėtų įvertinti Pirkimu galimas sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui, o konkretaus proceso ar institucijos, kuri padėtų tai padaryti atsakovei, nėra. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių atsakovė galėtų įsitikinti, kad ieškovės siūlomų vaizdo kamerų gamintojas NSS Sp. zo. o. ir jį kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, atsakovė, įsivertinusi, jog jos turimos penkios vaizdo kameros, esančios Pirkimo objekto dalimi, yra to paties gamintojo, nusprendė, jog jos yra nesaugios (nepatikimos), o tokios įrangos naudojimas pagal teisės aktų reikalavimus galimas iki 2025 m. sausio 1 d. Atsakovės vertinimu, jos turimų penkių vaizdo kamerų įtraukimas į Pirkimo objektą yra esminė klaida, o Pirkimą įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis Pirkimo objektas.
53. VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje (šiam ginčui aktuali įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.
54. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas, kaip pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas, įstatymų leidėjo įtvirtintas tik nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje VPĮ redakcijoje.
55. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo, aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymų leidėjas teisę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nustatė atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.), taip pat, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. Ne visuomet perkančiosios organizacijos klaidas galima priskirti viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimams ar aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant ir taikant VPĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, aktualūs ir kasacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimai, pateikti aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kurioje buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 54 punktas). Aiškindamas nenumatytų aplinkybių vertinimą Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Pagrindas, kuriuo remiantis nutraukiamos pirkimo procedūros, turėtų būti grindžiamas esminiu procedūros trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis Nr. e3K‑3‑290‑823/2023). Naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra ribojamas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje F. vs. Leitschutz, C-27/98).
57. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑437‑916/2017, 55 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑290-823/2023, 40 punktas).
58. Taigi, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu byloje nustačius, kad dėl padarytos klaidos pirkimas tapo netikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikius neatitinkantis pirkimo objektas. Tačiau, atsižvelgiant į pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį bei siekiant nepažeisti skaidrumo principo, perkančioji organizacija turėtų ne tik nurodyti galimos klaidos faktą, bet ir pateikti objektyvius duomenis, įrodančius, kad pirkimo nenutraukimas turės neigiamą įtaką pirkimui, tiekėjams ir (ar) perkančiajai organizacijai, t. y., pirkimo dokumentuose padaryta klaida yra esminė.
59. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nustatė, kad būtinybė nutraukti Pirkimo procedūras ir keisti Pirkimo sąlygas iškilo dėl to, jog perkančiosios organizacijos turimas penkias vaizdo kameras bus galima naudoti iki 2025 m. (Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. vasario 12 d. išaiškinimas). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog grėsmių nacionaliniam saugumui iš tikrųjų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad esamame Pirkimo procedūrų etape nei perkančioji organizacija gali patikslinti Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo objekto, nei tiekėjai gali patikslinti galutinius pasiūlymus. Nenutraukus Pirkimo procedūrų būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis Pirkimo objektas.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. kovo 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-954 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-954), kuriuo, be kita ko, VPĮ 37 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus, keliamus techninei specifikacijai, papildytas 9 dalimi. Joje numatyta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.
61. Įstatymu Nr. XIV-954 taip pat papildyta VPĮ 47 straipsnis, reglamentuojantis tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, 9 dalimi. Joje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
62. Įstatymo Nr. XIV-954 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos iki 2025 m. sausio 1 d. gali įsigyti techninės ar programinės įrangos, kuri yra įsigyta iki 2022 m. balandžio 1 d., priežiūros ar palaikymo paslaugas, taikydamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo 17, 27, 37 ir 47 straipsnių nuostatas.
63. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad galimos situacijos, jog perkančiųjų organizacijų iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigyta techninė ar programinė įranga negalėtų būti prižiūrima ar palaikoma įrangos palaikytojų, atitinkančių šiuo projektu siūlomus taikyti saugumo kriterijus. Numatoma, kad tokia techninė ir programinė įranga turėtų būti keičiama saugia, tačiau, siekiant netrikdyti perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymo, siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo perkančiosios organizacijos dar galėtų įsigyti techninės ar programinės įrangos priežiūros ar palaikymo paslaugas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias VPĮ nuostatas ir kartu planuotis techninės ir programinės įrangos keitimą.
64. Viešųjų pirkimų tarnyba 2024 m. vasario 12 d. savo internetinėje svetainėje paskelbė išaiškinimą apie Įstatymo Nr. XIV-954 13 straipsnio 5 dalies taikymą. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad 2025 m. sausio 1 d. turi būti suprantamas ne kaip terminas, iki kurio gali būti paskelbtas pirkimas, netikrinant tiekėjų patikimumo nacionalinio saugumo aspektais, o kaip pirkimo sutarties galiojimo pabaiga. Atsižvelgus į tai, pirkimo vykdytojai turėtų įsivertinti, ar institucijoje dar yra naudojama nesaugi (nepatikima) informacinių ir ryšių technologijų įranga, ir savo veiklą bei pirkimus organizuoti siekiant, kad tokios įrangos neliktų.
65. Sisteminis aptartų teisės aktų ir teisėkūros dokumentų aiškinimas patvirtina, kad iki 2022 m. balandžio 1 d. įsigyta techninė ar programinė įranga iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti keičiama tuo atveju, jei techninė ar programinė įranga negalėtų būti prižiūrima ar palaikoma įrangos palaikytojų, atitinkančių Įstatymu Nr. XIV-954 įtvirtintus saugumo kriterijus, kitaip tariant turi būti keičiama nesaugi (nepatikima) įranga.
66. Nagrinėjamu atveju atsakovė vertino, jog jos naudojamos penkios vaizdo kameros, kurios yra Pirkimo objekto dalimi, yra nesaugios (nepatikimos), nes ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių atsakovė galėtų įsitikinti, kad ieškovės Pirkime siūlomos vaizdo kameros, jų gamintojas NSS Sp. zo. o. ir jį kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, o jos turimos penkios vaizdo kameros yra to paties gamintojo.
67. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju susiklostė situacija, kuomet perkančiosios organizacijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, nes, perkančiosios organizacijos vertinimu, neįrodyta ieškovės siūlomų prekių ir prekių gamintojo bei jį kontroliuojančio asmens atitiktis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, panaikintas pačios perkančiosios organizacijos 2024 m. sausio 23 d. sprendimu. Perkančioji organizacija ginčijamu 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės pasiūlymo neatmetė, bet, nutraukdama Pirkimo procedūras, rėmėsi argumentu, jog neįrodyta ieškovės siūlomų prekių ir prekių gamintojo bei jį kontroliuojančio asmens atitiktis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pasisako dėl ginčui aktualių perkančios organizacijos atlikto vertinimo dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams aspektų.
68. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymų projektais siekiama spręsti esminę problemą – valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui svarbioje elektroninių ryšių infrastruktūroje. Įstatymų projektų tikslo siekiama, pirma, nustatant kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos saugumui svarbios perkančiosios organizacijos turėtų prievolę šalinti nepatikimos įrangos ar paslaugų pasiūlymus, ir, antra, praplečiant perkančiųjų organizacijų, kurios turėtų tikrinti įrangos ir paslaugų patikimumą, sąrašą. Papildžius įstatymą siūlomomis nuostatomis (be kita ko, VPĮ 37 straipsnio 9 dalimi ir 47 straipsnio 9 dalimi) perkančiosios organizacijos, vertindamos pasiūlymą, galės įvertinti visų susijusių su sutarties vykdymu asmenų atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir nebebus apsiribojama formalia tik paties tiekėjo ar subtiekėjo patikra. Tai yra būtina norint pasiekti įstatyme nustatytą tikslą, nes bus išvengiama tokių atvejų, kai Europos Sąjungos teritorijoje yra įsteigiami juridiniai asmenys, kurie tarpininkauja siekdami išvengti patikros dėl nacionalinio saugumo interesų, taip pat papildomų subjektų įtraukimas leis tinkamai įvertinti naudojamų finansinių išteklių kilmę bei identifikuoti galutinius naudos gavėjus. Šis patikros mechanizmas leistų perkančiajai organizacijai savarankiškai pagal kartu su pasiūlymu pateiktus dalyvių dokumentus ir vadovaujantis Vyriausybės nustatytais BVPŽ kodų ir valstybių ir teritorijų sąrašais įvertinti bei eliminuoti didelę dalį nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių dalyvių pasiūlymų.
69. VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.
70. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas: 1) Rusijos Federacija; 2) Baltarusijos Respublika; 3) Kinijos Liaudies Respublika, netaikoma Atskirajai Taivano, Penghu, Kinmeno ir Madzu muitų teritorijai; 4) Rusijos Federacijos aneksuotas Krymas; 5) Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija; 6) Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.
71. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus (VPĮ 39 straipsnio 3 dalis). Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą (VPĮ 39 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai: 1) perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi CVP IS; 2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų (VPĮ 39 straipsnio 5 dalis). Perkančioji organizacija gali nereikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams (VPĮ 39 straipsnio 6 dalis).
72. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. (VPĮ 51 straipsnio 12 dalis). Perkančioji organizacija gali neprašyti šio straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio VPĮ 50 straipsnio 7 dalyje, gali nustatyti atitiktį keliamiems reikalavimams (VPĮ 51 straipsnio 13 dalis).
73. Ieškovė pasiūlymų vertinimo metu atsakovei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jos siūlomų prekių (vaizdo kamerų) gamintojas NSS Sp. zo. o. yra Lenkijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė. Bendrovės kontroliuojantis partneris, valdantis 100 proc. akcijų – MALENACO COMPANY LIMITED, registruotas Kipre. MALENACO COMPANY LIMITED patronuojantis fondas NORMA FOUNDATION registruotas Lichtenšteine, kurį administruoja Audina Treuhand AG, registruota Lichtenšteine.
74. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos vertinimas dėl ieškovės pateiktų dokumentų atitikties VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams (ne)patvirtinimo ieškovės neginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ginčo ribų ir nevertindamas, ar ieškovės siūlomos prekės ir prekių gamintojas bei jį kontroliuojantis asmuo atitinka VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies reikalavimus, pažymi, kad aptartas teisinis reguliavimas ir aiškinamojo rašto (žr. šio sprendimo 68, 71–72 punktus) nuostatos pagrindžia, jog ieškovė, kurios pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies bei 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams ir leidžiančius identifikuoti galutinius naudos gavėjus. Aptariamo patikros mechanizmo tikslas – šalinti nepatikimos įrangos ar paslaugų pasiūlymus. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės pasiūlymo neatmetė (atsakovės sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas ir konstatuota, jog ieškovė neįrodė atitikties VPĮ 37 straipsnio 9 dalies bei 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, atsakovės buvo panaikintas, naujas sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo nepriimtas), o nutraukė Pirkimą, nurodydama tai, kad atsakovė naudoja nesaugią (nepatikimą) įrangą ir tokį sprendimą motyvavo ieškovės pateiktų dokumentų vertinimu. Tačiau, kaip jau minėta (žr. šio sprendimo 56, 58 punktus), esant ginčui dėl Pirkimo nutraukimo pagrįstumo, būtent perkančiajai organizacijai tenka procesinė našta pateikti objektyvius duomenis, įrodančius, kad Pirkimo dokumentuose padaryta klaida yra esminė, t. y. jog Pirkimo objekto dalimi esančios perkančiosios organizacijos turimos penkios vaizdo kameros yra nesaugios (nepatikimos).
75. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad atsakovė tokių objektyvių duomenų nepateikė ir pagrindo keisti Pirkimo sąlygas bei nutraukti Pirkimą nėra. Teisėjų kolegija pritaria šiai ieškovės pozicijai.
76. Pirma, kaip minėta, teisėjų kolegija nevertina, ar ieškovės pateikti dokumentai yra pakankami pagrįsti atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies bei 47 straipsnio 9 dalies nacionalinio saugumo reikalavimams, tačiau, vertinant dokumentus Pirkimo nutraukimo kontekste, byloje esantys dokumentai neįrodo, jog BCS vaizdo kamerų gamintojas NSS Sp. zo. o., jį kontroliuojantis partneris MALENACO COMPANY LIMITED, jį patronuojantis fondas NORMA FOUNDATION, jį administruojantis Audina Treuhand AG, būtų registruoti šio sprendimo 70 punkte nurodytose valstybėse (teritorijose), t. y. perkančiosios organizacijos naudojamos gamintojo NSS Sp. zo. o. vaizdo kameros yra nesaugios (nepatikimos). Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Taigi, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadai, kad Pirkimo sąlygose Pirkimo objekto dalimi nurodžius perkančiosios organizacijos turimas penkias vaizdo kameras prie (duomenys neskelbtini), padaryta esminė klaida.
77. Antra, nors byloje pateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, tačiau pastarųjų institucijų atsakymuose nekonstatuotas atsakovės turimų kamerų nesaugumas (nepatikimumas). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ar kitas kompetentingas institucijas, prašydama pateikti informaciją apie jos naudojamos įrangos (jos gamintojo) bei jį kontroliuojančių asmenų galimas sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui, nors būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga įsivertinti naudojamos (turimos) įrangos (kamerų) atitiktį saugumo reikalavimams (žr. šio sprendimo 62–64 punktus).
78. Trečia, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad egzistuoja aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo numatyti pradedant Pirkimo procedūras – ieškovė nepateikė dokumentų, iš kurių atsakovė galėtų įvertinti Pirkimu galimas sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad Įstatymo Nr. XIV-954 13 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad perkančiosios organizacijos iki 2025 m. sausio 1 d. gali įsigyti techninės ar programinės įrangos, kuri yra įsigyta iki 2022 m. balandžio 1 d., priežiūros ar palaikymo paslaugas, taikydamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo 17, 27, 37 ir 47 straipsnių nuostatas, buvo priimta (ir įsigaliojo) dar iki Pirkimo paskelbimo.
79. Taigi, teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, įvertinusi sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras išimtinį pobūdį, taip pat tai, kad ieškovė pateikė duomenis apie prekes, prekių gamintoją ir kontroliuojantį asmenį, kurie nepatvirtina, jog jie registruoti šio sprendimo 70 punkte nurodytose valstybėse (teritorijose) ir (ar) įrangos nepatikimumą, bei nesant duomenų, kad perkančioji organizacija būtų ėmusi veiksmų, siekiant surinkti duomenis ir įsitikinti savo turimos įrangos (penkių vaizdo kamerų) saugumu (patikimumu), prieina prie išvados, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodyti argumentai bei civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, kad atsakovė sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo metu turėjo pakankamą pagrindą imtis kraštutinės priemonės – nutraukti Pirkimą. Bylos faktiniai duomenys nepatvirtina nei esminės Pirkimo dokumentuose padarytos klaidos, nei nenumatytų aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, pradedama Pirkimo procedūras (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
80. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirkimo nutraukimo teisėtumo klausimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras išimtinio pobūdžio, neteisingai vertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimtamas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
81. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑180‑403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
82. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
83. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškinį patenkinus, ieškovei atlyginamos jos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos.
84. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
85. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
86. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 3 900,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 120,06 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir 780,01 Eur už dubliko parengimą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų apmokėjimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat sumokėjo 3 314 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 7 214,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
87. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
88. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3 287 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 1 820,03 Eur išlaidų, susijusių su apeliacinio skundu parengimu. Prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 5 107,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį patenkinti.
Panaikinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 7 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 677789 „Vaizdo duomenų perdavimas, priežiūra ir remontas“ procedūras.
Priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 167371234, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, 7 214,07 Eur (septynis tūkstančius du šimtus keturiolika eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 167371234, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, 5 107,03 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septynis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza