Civilinė byla Nr. e2YT-9857-1071/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05011-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė Svetlana Bazilienė ir G. K., antstolis Mindaugas Mažrimas.

Teismas

n u s t a t ė : 

1.       pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą su 2024 m. liepos 17 d. skundu dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų (toliau – ir Skundas), prašydama panaikinti antstolio Mindaugo Mažrimo 2024 m. liepos 10 d. patvarkymą Nr. S-24-180-17132 dalyje dėl atsisakymo priimti vykdyti Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notares Svetlanos Bazilienės 2024-04-12 vykdomąjį įrašą Nr. 1986 dėl įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininkės G. K. kartu su šalių pasirašyta taikos sutartimi ir įpareigoti antstolį atlikti CPK 651 str. ir 595 str. 2 d. numatytus veiksmus.

2.       Skunde nurodoma, kad antstolis laikosi pozicijos, kad po to, kai notaras bankui išdavė vykdomąjį įrašą, tarp šalių sudaryta taikos sutartis (dar nepradėjus vykdomosios bylos) yra kliūtis priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos nuomone, tokia antstolio pozicija yra klaidinga ir prieštarauja taikos sutarties esmei bei apsunkina taikos sutarties vykdymo procese sudarymą bei šio instituto įgyvendinimą. Pareiškėja teigia, kad išduotas notaro patvirtintas vykdomasis įrašas, kuris yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka, kitaip tariant ginčas yra išspręstas, teisminis procesas yra pasibaigęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomojo dokumento išdavimu, todėl sekantys procesiniai veiksmai, tame tarpe ir taikos sutarties sudarymas galimi tik vykdymo procese. Kreditoriaus vertinimu, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti vertinamas ne sutarties sudarymo laikas, o tai, kad taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie sutartį sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą, t.y. sutarties šalys aiškiai susitarė, kad taikos sutartis bus tvirtinama vykdymo procese. Taikos sutartimi siekiama išspręsti vykdomuoju įrašu priteistos skolos įvykdymo klausimą, o vykdymo proceso dalyviams žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Kadangi tarp kreditoriaus ir skolininko sudaryta taikos sutartis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisių, todėl atsisakymas tvirtinti tokią sutartį vien dėl jos sudarymo laiko yra akivaizdžiai perteklinis ir pažeidžiantis vykdymo proceso šalių teises ir interesus bei vykdymo proceso principus.

3.       Antstolis Mindaugas Mažrimas 2024 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-180-19002, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino.

4.       Antstolis nurodė, kad jo kontoroje 2024 m. liepos 8 d. buvo gautas prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo dėl 98712,49 Eur skolos, 2084,24 Eur nesumokėtų palūkanų, 269,16 Eur delspinigių, 34,64 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 242,86 Eur notaro atlygio išieškojimo ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. K., išieškotojo AB ,,Swedbank“ naudai, pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2024 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1986, skolos išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą. 2024 m. liepos 9 d. Išieškotojo ,,Swedbank”, AB atstovė informavo antstolio kontorą, kad tarp išieškotojo ,,Swedbank” AB ir skolininkės G. K. 2024 m. birželio 27 d. yra sudaryta taikos sutartis, todėl priverstinis išieškojimas reikalingas nebus. Atkreipė dėmesį, jog išieškotojas AB ,,Swedbank“ 2024 m. birželio 28 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo prašė vykdomąjį dokumentą Nr. 1986 vykdyti visa apimtimi, t. y. vykdant išieškojimą dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo išieškojimo, jeigu skolininkas per raginimo terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo, prašoma turtą parduoti varžytynėse, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie sudarytą taikos sutartį, antstolės padarė išvadą, kad šioje stadijoje antstolio atliekamos funkcijos nereikalingos. Pažymėjo, kad taikos sutartis tarp šalių sudaryta dar neužvedus vykdomosios bylos ir nepradėjus vykdymo veiksmų, todėl antstolis daro išvadą, kad šalys, pasirašiusios taikos sutartį, su prašymu savarankiškai turi kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Be to, nurodė, jog sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nustatyta, jog tarp skolininkės G. K. ir išieškotojo AB „Swedbank“ 2024 m. birželio 27 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią skolos ir palūkanų grąžinimas išdėstytas dalimis iki 2045 m. birželio 25 d. Išieškotoja „Swedbank“ AB informavo antstolį, jog nepageidauja, kad antstolis atliktų vykdymo veiksmus, kuriuos ji buvo nurodžiusi 2024 m. liepos 8 d. pateiktame prašyme, t. y. jeigu per raginimo terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo, skolos išieškojimą nukreipti į sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą jį parduodant iš varžytynių. Esant tokioms aplinkybėms, antstolis sprendė, aplinkybė, kad taip skolininko ir išieškotojo sudaryta taikos sutartis, o išieškotojas neprašo atlikti jokių aktyvių vykdymo veiksmų, laikytina akivaizdžia kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti.

5.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

6.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

            skundas netenkinamas. 

7.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

8.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia pateiktas vykdyti vykdomojo dokumento turinys, tačiau pats antstolis negali savo iniciatyva keisti vykdomojo dokumento turinio, interpretuoti jo savaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas).

9.       Šioje byloje kilo ginčas dėl antstolio atliktų veiksmų po to, kai pareiškėja (išieškotoja) antstoliui 2024 m. liepos 8 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2024 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1986, o 2024 m. liepos 9 d. išieškotojo AB ,,Swedbank” atstovė informavo antstolio kontorą, kad tarp išieškotojo ,,Swedbank” AB ir skolininkės G. K. yra sudaryta taikos sutartis, todėl priverstinis išieškojimas reikalingas nebus. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą Nr. S-24-180-17132 atsisakė priimti vykdyti Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notares Svetlanos Bazilienės 2024-04-12 vykdomąjį įrašą Nr. 1986, motyvuodamas tuo, jog taikos sutartis tarp šaliu sudaryta dar nepradėjus vykdomosios bylos, todėl antstolis neturi įgaliojimų patvirtinti AB ,,Swedbank” ir G. K. pateiktą taikos sutartį.

10.       Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis).

11.       Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

12.       Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, CPK normos neleidžia kvestionuoti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje – tam procese numatytos apeliacija ir kasacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-798/2018).

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Mindaugo Mažrimo kontoroje 2024 m. liepos 8 d. gautas AB ,,Swedbank“ prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo dėl 98712,49 Eur skolos, 2084,24 Eur nesumokėtų palūkanų, 269,16 Eur delspinigių, 34,64 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 242,86 Eur notaro atlygio išieškojimo ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. K., išieškotojo ,,Swedbank”, AB, naudai, pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2024 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1986, skolos išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2024 m. liepos 9 d. išieškotojo AB ,,Swedbank“, AB atstovė informavo antstolį, jog tarp išieškotojo ir skolininkes G. K. yra sudaryta taikos sutartis.

14.       Antstolis Mindaugas Mažrimas 2024 m. liepos 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-180-17132, kuriuo atsisakė priimti vykdyti Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2024 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1986 dėl įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininkės G. K.. Nurodytą patvarkymą grindžia tuo, jog taikos sutartis tarp šalių sudaryta ir antstoliui pateikta dar neužvedus vykdomosios bylos ir nepradėjus vykdymo proceso, todėl antstolio atliekamos funkcijos nėra reikalingos.

15.       CPK 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kuria galima susitarti dėl vykdomojo dokumento vykdymo išdėstymo dalimis ar kitų sąlygų. Šalys laisva valia raštu sudaro taikos sutartį ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

16.       Kaip matyti, AB ,,Swedbank“ prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui pateiktas 2024 m. liepos 8 d., o sekančią dieną (2024 m. liepos 9 d.) pareiškėjos AB ,,Swedbank” atstovė informavo antstolį, jog tarp kreditorės AB ,,Swedbank” ir skolininkės G. K. 2024 m. birželio 27 d. yra sudaryta taikos sutartis, todėl priverstinis išieškojimas nėra tikslingas. Taigi šiuo atveju susidarė tokia situacija, kai kreditorės AB ,,Swedbank“ ir skolininkės G. K. sudaryta taikos sutartis antstoliui pateikta tada, kuomet vykdymo procesas dar nebuvo neprasidėjęs, t. y. dar nesant priimtam antstolio patvarkymui dėl vykdymo veiksmų pradėjimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo, nesant prasidėjusiam vykdymo procesui, priimti šalių sudarytą taikos sutartį ir perduoti ją apylinkes teismui

17.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šalims pateikus taikos sutartį antstoliui, vykdymo procesas dar nebuvo pradėtas (CPK 651 straipsnis), todėl laikytina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą 2024 m. liepos 10 d. patvarkymą Nr. S-24-180-17132, kuriuo atsisakė priimti vykdyti Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notares Svetlanos Bazilienės 2024-04-12 vykdomąjį įrašą Nr. 1986 dėl įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininkės G. K..

18.       Papildomai pastebėtina ir tai, kad šalys, pasirašiusios taikos sutartį, turi teisę su prašymu savarankiškai kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta supaprastinto proceso XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

19.       Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolis Mindaugas Mažrimas, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos AB ,,Swedbank“ skundas dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                        Vytautas Pliuskevičius