Civilinė byla Nr. 2S-163-104/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26207-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Turto akademija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-33227-728/2013 pagal ieškovų V. B., N. B., D. B., A. B., D. B. ieškinį atsakovams UAB “Turto akademija”, VĮ “Registrų centras” dėl nuosavybės teisės į patalpų priklausinius pripažinimo (tretieji asmenys Daugiabučio namo Užupio g. 10, Vilniuje, savininkų bendrija, UAB PIMD, UAB Rerum natura, L. K., V. B., P. A., D. B.-A.), ir
n u s t a t ė:
ieškovai V. B., N. B., D. B., A. B., D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Turto akademija”, VĮ „Registrų centras” dėl nuosavybės teisės į patalpų priklausinius pripažinimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas UAB „Turto akademija“ ne tik parodė savo ketinimus disponuoti jo vardu registruotomis patalpomis, tačiau dalį bendrojo naudojimo objektų jau perleido, todėl ieškovai tuo pačiu yra priversti ginčyti ir sudarytą šio turto pirkimo-pardavimo sutartį. Jeigu atsakovas toliau perleis bendro naudojimo objektus tretiesiems asmenims, ieškovams palankus teismo sprendimas pagal šiuos reikalavimus negalės būti įvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, o ieškovai bus priversti taip pat ginčyti kitus turto perleidimo sandorius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi V. B., N. B., D. B., A. B., D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo patalpų dalis, priklausančias atsakovui UAB „Turto akademija”, į.k. 300020842, esančias (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į ieškovės prašyme išdėstytas aplinkybes bei tai, kad šios civilinės bylos ieškinio dalykas – nuosavybės teisės į prašomų areštuoti patalpų priklausinius pripažinimas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas ieškovų teisių gynimo būdas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas UAB „Turto akademija“ dalį bendrojo naudojimo objektų jau perleido parodydamas savo ketinimus disponuoti jo vardu registruotomis patalpomis.
Atsakovas UAB „Turto akademija” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimtas nesant pagrindų, patvirtinančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog ginčo patalpos, kurių teisinę registraciją siekia panaikinti ieškovas, yra pastate – svečių namai, unikalus Nr. 4400-1488-8350, esančius Užupio g. 10, Vilniuje. Šio pastato statybos darbus atsakovas vykdė vadovaujantis 2006-05-18 išduotu statybos leidimu. Nuosavybės teises į pastatą, patalpas pastate atsakovas įregistravo būtent išduoto statybos leidimo, pažymos apie nebaigtą statybą ir pastato statybos užbaigimo akto pagrindu. Minėti dokumentai galioja ir nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jų teisėtumo neginčija ir ieškovai. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas disponuodamas jam teisėtai priklausančiu turtu, pažeidė kokius nors teisės aktus ar kitaip siektų apsunkinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nurodo, kad ieškovų ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, todėl negalėjo būti tenkinamas ir ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrins ieškovų interesų apsaugos, o tik sukels atsakovui didelius nuostolius. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nebeturi teisės disponuoti net ir ta nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi, dėl kurios ieškovai ieškinyje nereiškia atsakovui atskirų reikalavimų. Patys ieškovai ieškinyje aiškiai deklaruoja, jog ginčas sietinas tik su patalpomis, (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri pažymėta indeksu R-5, bei patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta indeksu R-20. dėl nepagrįstai atsakovo atžvilgiu pritaikyto arešto, atsakovas neturi teisės disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis automobilių stovėjimo vietomis, sandėliukais, o tai sąlygoja neigiamus padarinius atsakovui – nėra galimybės kartu su butais parduoti ir automobilių stovėjimo vietų, mažėja turto likvidumas ir vertė.
Ieškovai V. B., N. B., D. B., A. B., D. B. atsiliepimu atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad dalinai sutinka su atsakovo atskiruoju skundu ta dalimi, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – bendrojo naudojimo patalpų areštas – nėra, formaliai žiūrint, būtina taikyti tai atsakovo nuosavybės teise priklausančiai patalpų daliai, dėl kurios ieškovai nereiškia atsakovui atskirų reikalavimų. Tačiau nėra suformuota atskirų turtinių vienetų automobilių stovėjimo aikštelei, sandėliukams ir bendro naudojimo patalpoms, o disponavimas turtinių vienetų idealiosiomis dalimis gali sukelti neprognozuojamų pasekmių vėliau nustatant nuosavybės ribas. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad ginčo patalpų areštas neproporcingai suvaržo jo teises.
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovų V. B., N. B., D. B., A. B., D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo patalpų dalis, priklausančias atsakovui UAB „Turto akademija”, į.k. 300020842, esančias (duomenys neskelbtini).
Ieškovai savo prašyme išdėstė aplinkybes, susijusias su jų subjektinių teisių galimu pažeidimu – nurodė, kad atsakovas dalį bendrojo naudojimo patalpų jau perleido ir taip parodė savo ketinimus disponuoti jo vardu registruotomis patalpomis. Ieškovai tokį atsakovo elgesį vertina kaip nesąžiningą, nes perleidus turtą gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
Apelianto teigimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nebeturi teisės disponuoti net ir ta nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi, dėl kurios ieškovai ieškinyje nereiškia atsakovui atskirų reikalavimų. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nesant suformuotų atskirų turtinių vienetų automobilių stovėjimo aikštelei, sandėliukams ir bendro naudojimo patalpoms, disponavimas turtinių vienetų idealiosiomis dalimis sukeltų neprognozuojamų pasekmių vėliau nustatant nuosavybės ribas.
Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 149 str. 1 d., laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Susiklosčius tokiai situacijai ir esant potencialiam atsakovui priklausančių, tačiau ginčo patalpomis nesančių, patalpų pirkėjui, atsakovas gali teismo prašyti laikinąsias apsaugos priemones daliai patalpų panaikinti.
Apeliantas taip pat teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei nekilnojamojo turto kainos bei likvidumo mažėjimo, jis neišvengiamai patiria nuostolius. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus vertina kaip deklaratyvius, nes atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad per visą bylinėjimosi laikotarpį atsakovui priklausantis turtas galimai nuvertėtų, atsakovas negalėtų jo parduoti už tokią pačią kainą ir taip patirtų neproporcingai didelius nuostolius.
Kiti apelianto nurodyti argumentai reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Natalja Cikoto