Civilinė byla Nr. 2S-1603-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00815-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.;

(S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.4.1.; 3.4.4.11; 3.5.1.10.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB bankas skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sauda“, S. G. dėl antstolio veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėja AB SEB bankas pateikė antstoliui N. A. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016 m. vasario 29 d. patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir tęsti BUAB „Sauda“ skolos išieškojimą iš S. G. turto, įkeisto AB SEB bankui. Skunde nurodė, kad S. G., užtikrindamas UAB „Sauda“ prievolių įvykdymą pagal 2001 m. gruodžio 29 d. kredito limito sutartį, įkeitė savo nekilnojamąjį turtą bankui pagal 2008 m. gruodžio 11 d. notaro patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą. Prievolė nėra įvykdyta. S. G., kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nėra iškelta ir negali būti nutraukiamas skolos išieškojimas iš šio asmens hipoteka užtikrinto turto. Kol bus pradėtas skolos išieškojimas iš pagrindinio skolininko, praeis nemažai laiko, o nepakakus bankrutuojančios bendrovės turto vertės, bankas bus priverstas iš naujo inicijuoti skolos išieškojimą iš S. G. bankui įkeisto turto. Be to, jei bankas, kaip kreditorius, tik po išieškojimo iš bankrutuojančio skolininko turto išieškojimą nukreips į S. G. turtą, S. G. gali prarasti galimybę įstoti su kreditoriniu reikalavimu į UAB „Saudą“ bankroto bylą bei gauti bent dalinį savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės turto.
2. Antstolis 2016 m. kovo 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0165/15/00360 persiuntė nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino 2016 m. vasario 29 d. patvarkymo „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ dalį, kuria visa vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir įpareigojo antstolį vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skolininko UAB „Sauda“ atžvilgiu, tęsiant skolos išieškojimą iš subsidiaraus skolininko S. G. turto, įkeisto AB SEB bankui.
2. Teismas nustatė, kad AB SEB bankas pateikė antstoliui N. A. 2015-01-20 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės D. J. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Sauda“, išieškojimą nukreipiant į trečiojo asmens S. G. turtą, įkeistą už UAB „Sauda“ įsipareigojimus. Antstolis, nustatęs, kad UAB „Sauda“ iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius, 2016-02-29 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Aplinkybę, kad kreditorius pareiškė reikalavimą dėl prievolės įvykdymo pagrindiniam skolininkui, patvirtina vykdomosios bylos duomenys: 2015-03-25 raginimu antstolis pasiūlė UAB „Sauda“ ir S. G. padengti įsiskolinimą išieškotojui. Tai, kad prievolė yra neįvykdyta, patvirtina 2016-04-26 nutartimi UAB „Sauda“ bankroto byloje patvirtinti AB SEB banko, kaip pirmos eilės kreditoriaus, kreditoriniai reikalavimai 34 735,15 Eur sumai. UAB „Sauda“ negalėjimą įvykdyti prievolę pareiškėjui patvirtina tai, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla, konstatuotas jos nemokumas. Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti, tačiau kasacinio teismo praktikoje bankroto bylos iškėlimas laikytinas pakankama sąlyga, įrodančia, kad juridinis asmuo negali vykdyti prievolių. Teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui UAB „Sauda“ negali būti laikomas kliūtimi, trukdančia tęsti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko, kuris prievolės įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka. Todėl antstolis nepagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą ir subsidiaraus skolininko atžvilgiu, nes išieškojimo į subsidiaraus skolininko turtą nukreipimas tik baigus bankroto procedūrą pagrindiniam skolininkui BUAB „Sauda“, teismo nuomone, prieštarautų ekonomiškumo, operatyvumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, pažeistų išieškotojo teisėtus lūkesčius kuo greičiau ir ekonomiškiau atgauti skolą. Nors CPK imperatyviai nurodo, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomoji byla laikoma baigta, tačiau šis teisinis reglamentavimas negali būti privalomas tų skolininkų atžvilgiu, kuriems bankroto byla nėra iškelta. UAB „Sauda“ ir S. G. yra subsidiarūs skolininkai, todėl išieškoma iš jų gali būti skyrium.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis N. A. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi, ignoravo, kad šioje nutartyje padarius išvadą, jog aplinkybė, kad juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, nėra privalomas civilinės bylos, kurioje juridinio asmens dalyviams yra pareikštas ieškinys pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, sustabdymo pagrindas per se, išieškojimo tvarkos dalyje buvo konstatuota, kad vykdant išieškojimą pagal bankrutavusio juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, ir jo dalyvių, kaip subsidiariųjų skolininkų, prievolę turi būti laikomasi eiliškumo: pirmiausia įmonės likvidavimo procese išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą. Kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga, tačiau vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.
2. Teismas, skundžiama nutartimi įpareigojęs antstolį vykdomąją bylą baigti ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skolininko UAB „Sauda“ atžvilgiu, tęsiant skolos išieškojimą iš subsidiaraus skolininko S. G. turto, iš esmės pažeidė CPK 586 str. 2 d. reikalavimus, 631 str. 1 d. 6 p. nuostatas ir nesivadovavo CPK 3 str. 1 d. nurodytu protingumo principu. Teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, kad vykdomasis dokumentas yra vienas ir persiuntus jį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skolininko UAB „Sauda“ atžvilgiu antstoliui be šio vykdomojo dokumento yra draudžiama atlikti vykdymo veiksmus, įskaitant teismo įpareigojimą tęsti skolos išieškojimą iš subsidiaraus skolininko, kadangi atskiro vykdomojo dokumento šio asmens atžvilgiu nėra.
2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas yra susietas su svetimo daikto hipoteka. Pagrindinio skolininko bankroto procese yra tvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, o bankrutuojančios įmonės administratorius vykdo kreditorių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, tačiau nevykdo skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, bendrovės, kaip pagrindinio skolininko, bankroto administratorius negalės pagal vykdomąjį įrašą vykdyti išieškojimo. S. G., kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nėra iškelta ir nėra jokių kitų apribojimų bei draudimų, kurių pagrindu būtų stabdomas ar nutraukiamas skolos išieškojimas iš šio asmens hipoteka užtikrinto turto. Jeigu būtų laukiama, kol pasibaigs pagrindinio skolininko bankroto procesas, įkeisto daikto savininkas negalėtų stoti į pagrindinio skolininko bankroto byloje kreditorių sąrašą ir pateikti bankrutuojančiai įmonei savo finansinį reikalavimą. Jei toks reikalavimas būtų pateiktas ir priimtas pavėluotai, įkeisto daikto savininkui sumažėtų galimybė ar net jos netektų gauti savo reikalavimo patenkinimą iš pagrindinio skolininko turto.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikinta antstolio patvarkymo dalis dėl visos vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o antstolis įpareigotas vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tik skolininko UAB „Sauda“ atžvilgiu, tęsiant skolos išieškojimą iš subsidiaraus skolininko S. G. AB SEB bankui įkeisto turto, teisėtumo ir pagrįstumo.
3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0165/15/00360 dėl 34 955,27 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo pagal 2015-01-20 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą iš skolininkės UAB „Sauda“ ir subsidiaraus skolininko S. G., kurio nekilnojamasis turtas įkeistas AB SEB bankui, užtikrinant UAB „Sauda“ tinkamą įsipareigojimų įvykdymą. Antstolis, nustatęs, kad pagrindinei skolininkei UAB „Sauda“ iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius, 2016-02-29 patvarkymu užbaigė visą vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog antstolis nepagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą ir subsidiaraus skolininko atžvilgiu, nes išieškojimo į subsidiaraus skolininko turtą nukreipimas tik baigus bankroto procedūrą pagrindiniam skolininkui BUAB „Sauda“, teismo nuomone, prieštarautų ekonomiškumo, operatyvumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, pažeistų išieškotojo teisėtus lūkesčius kuo greičiau ir ekonomiškiau atgauti skolą. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog, visų pirma, vykdant išieškojimą turi būti laikomasi eiliškumo ir išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą, antra, vykdomasis dokumentas yra vienas ir persiuntus jį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skolininko UAB „Sauda“ atžvilgiu antstoliui be šio vykdomojo dokumento yra draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Dėl vykdomojo dokumento perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagrįstumo, esant skolininkų daugetui

4. Apeliantas atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011; 2012 sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M, J. M., bylos Nr. 3K-3-25/2012) ir savo atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog vykdant išieškojimą pagal bankrutavusio juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, ir jo dalyvių, kaip subsidiariųjų skolininkų, prievolę turi būti laikomasi eiliškumo, t. y. pirmiausia įmonės likvidavimo procese išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
5. Nagrinėjamu atveju apelianto minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies, nustatančios juridinio asmens dalyvių subsidiariąją atsakomybę už juridinio asmens prievoles, aiškinimo ir taikymo, t. y. kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje skolininkė UAB ,,Sauda“ ir pareiškėja AB SEB bankas 2001 m. gruodžio 29 d. sudarė kreditavimo sutartį (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), pagal kurią pareiškėja suteikė skolininkei UAB „Sauda“ kreditą, nustatant, kad prievolės įvykdymo terminas yra 2014 m. gegužės 29 d., o bendrovės prievolės tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, t. y. S. G. turto hipoteka, kuris įkeitė savo turtą, siekdamas užtikrinti skolininkės UAB „Sauda“ prievolių įvykdymą. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Taigi šiuo atveju tarp S. G. ir AB SEB bankas susiklostė daiktiniai teisiniai santykiai CK 4.181 straipsnio pagrindu (ne subsidiari prievolė dėl jo, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningų veiksmų), o pareiškėja AB SEB bankas įgijo teisę išieškoti skolininkės UAB „Sauda“ skolą iš S. G. įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyta teismų praktika nelaikytina precedentu ir ja nesivadovautina šioje civilinėje byloje. Tuo tarpu apelianto argumentas, jog pirmiausia turi būti išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas gali būti nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikytinas nepagrįstu ir prieštarauja ekonomiško, operatyvumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, pažeidžia išieškotojo teisėtus lūkesčius kuo greičiau ir ekonomiškiau atgauti skolą.
6. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje antstoliui N. A. pateiktas vykdyti vykdomasis įrašas dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto svetimo turto, kurio savininkas yra ne skolininkė UAB „Sauda“, o kitas asmuo – S. G.. Tokio dokumento vykdymas yra susijęs su tam tikra specifika. Reikšminga šiuo atveju laikytina ta aplinkybė, jog išieškojimas yra siejamas ne su konkrečiu skolininku, bet su hipotekos dalyku esančiu turtu. Taigi vykdant notaro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš įkeisto skolininkui nepriklausančio turto, antstolis gali išieškoti ir iš įkeisto svetimam asmeniui priklausančio turto, ir iš pačiam skolininkui priklausančio turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog svetimo daikto hipotekos atveju tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą ne tik į įkeistą svetimą turtą, bet ir į kitą skolininko turtą, nereikia papildomai kreiptis į teismą ir inicijuoti naujo vykdymo proceso (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-364/2010, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pateikus vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš įkeisto skolininkui nepriklausančio turto, antstolis vykdydamas tokį dokumentą gali išieškoti tiek iš įkeisto kitam asmeniui priklausančio turto, tiek ir iš įkeisto arba neįkeisto pačiam skolininkui priklausančio turto. Tačiau šiuo atveju išieškojimą iš skolininkės UAB „Sauda“ turto apriboja aplinkybė, kad jai yra iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1183-264/2016 skolininkei UAB „Sauda“ iškėlė bankroto bylą, kurioje 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtino kreditorės AB SEB bankas 34 735,15 Eur finansinį reikalavimą (b. l. 13-15, 17). CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, kai skolininkui iškeliama bankroto byla. Šiuo atveju antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės (ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje). Vadovaujantis CPK 746 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau ĮBĮ nuostatos nenumato galimybės realizuoti svetimo asmens turtą įmonės bankroto byloje, o antstolis negali vykdyti išieškojimo iš turto, priklausančio asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nes šis turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Visgi aplinkybė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ir riboja antstolio kompetenciją, tačiau jos nepaneigia, taip pat negali paneigti ir kreditorės AB SEB bankas teisės vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto skolininkei nepriklausančio turto.
7. Negalėdamas vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto, antstolis gali vykdyti išieškojimą iš įkeisto skolininkui nepriklausančio turto. Pastarąją išvadą patvirtina kelios aplinkybės. Pirma, bankroto administratoriaus teisėms apibrėžti skirtame ĮBĮ 11 straipsnyje administratoriui nesuteikta teisė disponuoti ne bankrutuojančiai įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, priklausančiu turtu (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl pripažinimas, jog išieškojimo iš šio turto negali vykdyti ir antstolis, paneigtų išieškojimo galimybes, o kartu ir be pagrindo suabsoliutintų skolininko ir įkeisto turto savininko teises kreditoriaus atžvilgiu. Antra, CK 4.195 straipsnio 1 dalyje, 4.225 straipsnio 7 dalyje nurodytas įkeisto svetimo daikto savininko, kuris neturi savarankiškos turtinės prievolės kreditoriui ir įsipareigojimus prisiima tik hipotekos sandorio pagrindu, prievolės subsidiarumas, nesant ta pačia hipotekos sutartimi įkeisto pagrindinio skolininko turto, negali būti aiškinamas kaip sąlygojantis kreditoriaus pareigą pirmiausia bendra tvarka bandyti išsiieškoti skolą iš neįkeisto skolininko turto. Priešinga išvada lemtų nepagrįstą kreditoriaus teisių suvaržymą, kai įkeistą turtą perleidęs skolininkas galėtų apsunkinti išieškojimo įgyvendinimą, paneigtų hipotekos instituto paskirtį ir esmę. Kartu būtų pažeidžiami ir įkeisto daikto savininko interesai, kadangi po išieškojimo iš įkeisto turto šio turto savininkui regreso tvarka pereina reikalavimo teisė pagrindinio skolininko atžvilgiu, esant šiam asmeniui iškeltai bankroto bylai ankstesnis skolinio reikalavimo perėmimas įgalintų įkeisto turto savininką perimti kreditoriaus teises ir bent dalį jų įgyvendinti bankroto proceso metu, kas taptų nebeįmanoma po to, kai pagrindinio skolininko bankroto byla bus užbaigta ir visi skoliniai įsipareigojimai panaikinti. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje eB2-1183-264/2016, iškeldamas skolininkei UAB „Sauda“ bankroto bylą, konstatavo, jog skolininkė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, pagal 2014 metų balanso duomenis įmonės turtą sudarė 309 617,70 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 178 926,09 Eur, o Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtinti UAB „Sauda“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 123 078,65 Eur sumą. Įvertinus minėtus duomenis, akivaizdu, jog patenkinti visą ar bent jau ženklesnę išieškotojos (AB SEB bankas) kreditorinio reikalavimo dalį bankroto proceso metu nėra realu (išieškotojos kreditorinio reikalavimo suma 34 735,15 Eur sudaro apie 28 % visos patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos). Pastaroji aplinkybė tik dar kartą patvirtina išieškojimo iš įkeisto turto teisėtumą bei paneigia apelianto argumentus, jog išieškojimas negalimas iki tol, kol nebus baigtas bankroto procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog išieškojimui iš įkeisto turto nėra jokių kliūčių ir vienintelis subjektas, kompetentingas tokį išieškojimą vykdyti, yra antstolis, kuriam pateiktas vykdomasis dokumentas. Taip pat akcentuotina, jog bankroto bylos iškėlimo faktas užkerta galimybes antstoliui išieškojimą vykdyti tik iš skolininkei UAB „Sauda“ priklausančio turto.
8. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas, įpareigojęs antstolį vykdomąją bylą baigti ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, skolininko UAB „Sauda“ atžvilgiu, tęsiant skolos išieškojimą iš subsidiaraus skolininko S. G. turto, iš esmės pažeidė CPK 586 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 631 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kadangi vykdomasis dokumentas yra vienas ir persiuntus jį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skolininko UAB „Sauda“ atžvilgiu antstoliui be šio vykdomojo dokumento yra draudžiama atlikti vykdymo veiksmus, t. y. tęsti skolos išieškojimą iš subsidiaraus skolininko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pripažinus, kad bankroto bylos iškėlimas kreditorės AB SEB bankas teisės vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto skolininkei nepriklausančio turto neapriboja, o antstolis, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, antstolis pagrįstai buvo įpareigotas perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tik skolininkės UAB „Sauda“ atžvilgiu, kuriai iškelta bankroto byla, ir tik šios skolininkės atžvilgiu vykdomąją bylą užbaigti.
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Nijolia Indreikienė