Administracinė byla Nr. eA-1313-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06572-2013-9

                                          Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Viktorija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos Viktorija“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas:

1) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Tyrimo išvada) (sprendimas priimtas 2013 m. rugpjūčio 16 d.), kurioje pateiktas siūlymas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija) priimti sprendimą nutraukti projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutartį;

2) panaikinti Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 4-907 „Dėl finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas 1);

3) panaikinti Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 4-908 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-767 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas 2);

4) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1320552-5K-13234147-6K-1309570 (toliau – ir Sprendimas 3);

5) įpareigoti Ūkio ministeriją per 20 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl 2010 m. gruodžio 30 d. projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 specialiųjų sąlygų 3.2 punkto pakeitimo, numatant, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2015 m. spalio 1 d.

Nurodė, kad Agentūra skundžiama Tyrimo išvada pateikė siūlymą Ūkio ministerijai nutraukti 2010 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 (toliau – ir Sutartis), remdamasi tuo, kad pareiškėjas iki nustatyto termino neištaisė projekto įgyvendinimo trūkumų, neužtikrino projekto nuosavos dalies finansavimo šaltinių, tuo pažeisdamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.4 punktą, nesuderino su Agentūra projekte naudojamo turto įkeitimo bankui, tuo pažeisdamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.19 punktą, iki Sutartyje nustatyto projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos nepradėjo įgyvendinti numatytų projekto veiklų, tuo pažeisdamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktus. Tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad sprendimas teikti siūlymą Ūkio ministerijai nutraukti Sutartį yra priimtas atsižvelgiant į tai, kad Agentūros nustatytų pažeidimų ištaisyti neįmanoma. Ginčijamu Sprendimu 1 Ūkio ministras nutraukė 2010 m. gruodžio 30 d. Sutartį, sudarytą su pareiškėju, bei pripažino Projekto išlaidų sumą – 9 674 849,00 Lt – netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš jų 6 288 651,00 Lt ES finansinės paramos lėšų ir 3 386 198,00 Lt pareiškėjo lėšų. Ginčijamu Sprendimu 2 Ūkio ministras pripažino netekusiu galios Ūkio ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-767 10 punktą, pagal kurį buvo skirtas finansavimas pareiškėjo Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 6 288 651,00 Lt finansavimo, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 65,00 proc. iš specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos. Skundžiamu Sprendimu 3 Finansų ministerija atsisakė tenkinti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. skundą dėl Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. Tyrimo išvados panaikinimo.

Pasisakydamas dėl Agentūros Tyrimo išvados panaikinimo, pareiškėjas nurodė, kad iki jos priėmimo, Agentūra buvo atlikusi dar vieną įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2013 m. birželio 3 d. surašiusi pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086/IT01, kurioje buvo nurodyta, kad Agentūra išnagrinėjo, kaip pareiškėjo nurodytos naujos aplinkybės keičia Projekto eigą, ir, išnagrinėjusi visas faktines aplinkybes, Projekto vykdytojo pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus, konstatavo, kad pažeidimas nenustatytas. Pažymėjo, jog vadovaujantis 2013 m. birželio 3 d. išvados 7.3.6 punktu, galima konstatuoti, kad 2013 m. birželio 3 d. sprendimas – pažeidimas nenustatytas – buvo priimtas, įvertinus pareiškėjo 2013 m. gegužės 23 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas pritraukė naują partnerį ir investuotoją UAB „Logista“ bei prie jo pridėtus pareiškėjo indėlį į Projektą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas, remėsi finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos arba Metodinės rekomendacijos) 271 punktu, ir nurodė, jog Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. Tyrimo išvadoje nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, taip pat nebuvo jokios informacijos apie tai, kad kompetentinga institucija būtų pavedusi Agentūrai iš naujo įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, be to, per mažiau nei du mėnesius situacija objektyviai negalėjo kardinaliai pasikeisti, todėl ir pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas nesant teisės aktuose įtvirtinto pagrindo. Atitinkamai, Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. Tyrimo išvada neteisėta, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas pažymėjo, jog Agentūros veiksmai yra tarpusavyje prieštaraujantys, nes kartu su 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvada, kurioje nebuvo nustatytas joks pažeidimas, jis gavo Agentūros 2013 m. birželio 10 d. raštą Nr. R4-6744(13.3.30-47), kuriame jam buvo pasiūlyta iki 2013 m. liepos 31 d. išspręsti Projekto finansines problemas, panaikinti turto įkeitimą bankui arba suderinti su Agentūra klausimą dėl leidimo įkeisti turtą, nurodant, kad minėtu terminu neįvykdžius Agentūros siūlymų ir atsiradus įtarimams, kad toliau vėluojant įgyvendinti Projektą, gali būti padaryta žala ES biudžetui, pažeidimo tyrimas bus atnaujintas. Teigė, kad vėliau gavo 2013 m. birželio 25 d. Agentūros raštą Nr. R4-7459(13.3.30-47), kuriame buvo nurodyta, kad tai yra Agentūros atsakymas į pareiškėjo 2013 m. gegužės 23 d. raštą. 2013 m. birželio 25 d. rašte Agentūra nurodė jau iki 2013 m. liepos 10 d. (ne iki 2013 m. liepos 31 d.) pateikti kontrolinio akcijų paketo perleidimo UAB „Logista“ naudai įrodančius dokumentus, projekto nuosavos finansavimo dalies užtikrinančius dokumentus bei aiškią poziciją dėl turto įkeitimo tęstinumo. Pareiškėjo nuomone, tokie Agentūros nenuoseklūs veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus. Atitinkamai, skundžiama Tyrimo išvada, kuri buvo priimta po minėtų Agentūros raštų ir jų pagrindu, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pažeidė VAĮ 3 ir 8 straipsnius, o taip pat Rekomendacijų 12 punktą, reikalaujantį, kad pažeidimo tyrimo išvados būtų pagrįstos įrodymais (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Papildomai paaiškino, jog gavęs minėtus Agentūros 2013 m. birželio 10 d. ir 2013 m. birželio 25 d. raštus, 2013 m. liepos 10 d. raštu Nr. 13/07/10-1 prašė Agentūros, kad ji pritartų pareiškėjo turto įkeitimui, taip pat buvo pakartotinai nurodyta, kad pareiškėjas rado projekto finansuotoją – UAB „Logista“ ir kad projekto finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti 2013 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 13/05/23-1. Taip pat buvo paaiškinta, kad derybos dėl kontrolinio akcijų paketo perleidimo UAB „Logista“ dar nepasibaigusios, tačiau tai nekliudo toliau plėtoti projektą, nes UAB „Logista“ yra priėmusi sprendimą finansuoti Projektą. Nepaisant to, 2013 m. liepos 17 d. raštu Agentūra vėl nurodė iki 2013 m. liepos 26 d. pateikti 2013 m. birželio 25 d. rašte nurodytus dokumentus ir ignoravo pareiškėjo prašymą dėl pritarimo jo turto įkeitimui. 2013 m. liepos 26 d. raštu pareiškėjas prašė pratęsti terminą Agentūros nurodytiems dokumentams pateikti, tačiau Agentūra šio prašymo nebesvarstė ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą, kurios 7 dalies 12 punkte ir 9 dalyje konstatavo ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, o pažeidimo tyrimo išvados 11 dalyje nurodė, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sutartyje nebuvo nurodyta jo pareiga teikti dokumentus po sprendimo finansuoti projektą priėmimo, atitinkamai Sutartyje nebuvo nurodyti ir jokie konkretūs dokumentai, kuriuos privalėjo pateikti pareiškėjas nuosavos dalies finansavimo šaltinių buvimui pagrįsti, tačiau pareiškėjas, vykdydamas Agentūros nurodymus, pateikė nuosavos dalies finansavimo šaltinius patvirtinančius dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, buvo tinkami ir pakankami, todėl Agentūros reikalavimas pateikti 2013 m. birželio 25 d. rašte nurodytus dokumentus nepagrįstas. Agentūra, esant objektyvioms aplinkybėms dokumentų pateikimo termino pratęsimui, visiškai nepagrįstai nesvarstė šio klausimo, kaip ir nesvarstė klausimo dėl pritarimo pareiškėjo turto įkeitimui. Minėtais veiksmais Agentūra pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus bei viršijo savo kompetencijos ribas.

Pareiškėjo teigimu, Agentūra nesilaikė ir Rekomendacijų 6, 8-9, 15 punktuose numatyto reikalavimo, t. y. priimant Tyrimo išvadą nedalyvavo pažeidimų kontrolierius. Pažeidimų kontrolieriaus dalyvavimas Rekomendacijose numatytas siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką visų su pažeidimu susijusių aplinkybių išnagrinėjimą bei teisėto, objektyvaus ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Tokiu būdu, Agentūra nesilaikė Rekomendacijose įtvirtintos įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo tvarkos, tad Tyrimo išvadą surašė ir pasirašė nekompetentingas asmuo. Atitinkamai, ji neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, numatytos Rekomendacijose, taip pat buvo viršytos Agentūros kompetencijos ribos, pažeisti teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).

Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. Tyrimo išvadoje nurodytas teiginys, jog nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, yra nepagrįstas, nes neparemtas jokiais tyrimo išvadoje nurodytais argumentais (VAĮ 8 str., Rekomendacijų 12 p.), todėl, skundžiama Agentūros Tyrimo išvada, pasak pareiškėjo, prieštarauja minėtiems teisės aktų reikalavimams, yra neteisėta ir naikintina (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Priimdama ginčijamą Tyrimo išvadą, Agentūra padarė akivaizdų proporcingumo principo pažeidimą, kadangi rekomendavo nutraukti Sutartį išimtinai formaliais pagrindais, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, esant objektyvioms pareiškėjo nurodytoms priežastims, nesuteikė papildomo termino jos reikalavimams įvykdyti.

Analogiškais argumentais ir motyvais pareiškėjas ginčijo ir Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. skundą dėl Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. Tyrimo išvados panaikinimo.

Pareiškėjas iš esmės Sprendimų 1 ir 2 nepagrįstumą ir neteisėtumą grindė nepagrįsta ir neteisėtai priimta Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvada. Tyrimo išvados 7 dalies 7 punkte nurodyta, kad: „Pareiškėjas siekė išspręsti projekto finansines problemas ir įgyvendinti projektą laiku, paramos lėšos dar nebuvo išmokėtos, todėl neatsirado Europos Bendrijų bendrojo biudžeto nuostolių darant nepagrįstas išlaidas, ES finansinės paramos pažeidimas nebuvo nustatytas, bet Projekto vykdytojui 2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. R4-6744(13.3.30-47) buvo pasiūlyta iki 2013 m. liepos 31 d. ištaisyti projekto įgyvendinimo trūkumus, užtikrinti projekto nuosavos dalies finansavimo šaltinius, suderinti su Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) projekte naudojamo turto įkeitimą bankui. <...>“. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, 2013 m. birželio 10 d. raštu Agentūra nebuvo nustačiusi, jog pareiškėjas būtų įvykdęs ES finansinės paramos pažeidimą, todėl Tyrimo išvada prieštarauja 2013 m. birželio 10 d. Agentūros raštui. Sutartis skundžiamame Sprendime 1 nurodytais pagrindais buvo nutraukta formaliai, nesiaiškinant visų reikšmingų aplinkybių ir jų neaptariant skundžiamuose sprendimuose, todėl skundžiami Sprendimai 1 ir 2 neteisėti ir naikintini.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti Ūkio ministeriją pakeisti Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punktą pareiškėjas nurodė, kad Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punkte numatytas Projekto įgyvendinimo pabaigos terminas yra 2012 m. balandžio 1 d. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punktas numato galimybę esant objektyvioms priežastims pratęsti šį terminą iki 2015 m. spalio 1 d. Pareiškėjas paaiškino, kad dar 2012 m. kovo 5 d. kreipėsi į Agentūrą dėl Projekto įgyvendinimo pabaigos termino pratęsimo, motyvuodamas tuo, kad viešųjų pirkimų procedūros užtruko ilgiau nei planuota, todėl statybos darbų sutartis buvo pasirašyta tik 2011 m. spalio 10 d. Be to, dėl šaltojo sezono technologiškai nebuvo galima pradėti vykdyti fasado tvarkymo darbų, todėl darbai prasidėjo tik 2012 m. vasario 23 d., tačiau Agentūra atsisakė pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą bei tenkinti pareiškėjo mokėjimo prašymą, nurodydama, kad terminas jau yra pasibaigęs, o pareiškėjo pateikti dokumentai dėl nuosavo indėlio projekto išlaidoms finansuoti yra nepakankami ir neužtikrina sėkmingo Projekto įgyvendinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Projekto įgyvendinimas sustojo dėl Agentūros neteisėtų veiksmų bei juos sekusio neteisėto Sutarties nutraukimo bei tai, kad pareiškėjui, esant šioms aplinkybėms, yra reikalingas maksimalus terminas Projektui įgyvendinti, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Ūkio ministeriją per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punkto pakeitimo, numatant, kad Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2015 m. spalio 1 d.

Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės) 195 punkte nustatyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato Įgyvendinančioji institucija, kuria šiuo atveju yra Agentūra. 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. R4-9970(13.1.5) „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pakartotinio pažeidimo tyrimo išvados (projekto kodas VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086)“ Agentūra pateikė Ūkio ministerijai priimtą sprendimą 2013 m. rugpjūčio 7 d. bei pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-I.3-ŪM-06-K-02-086/IT02 – dėl pareiškėjo Projekte „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“ nustatyto ES finansinės paramos naudojimo pažeidimo. Ūkio ministerija atkreipė dėmesį, kad Agentūros sprendimas dėl pažeidimo ir skundžiami Sprendimai 1 ir 2 buvo priimti pagal Taisyklių 198 punkto redakciją, galiojusią nuo 2012 m. gegužės 17 d. Ūkio ministerijos nuomone, Agentūros sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas, kaip nustatyta VAĮ ir gali būti ginčo objektu administraciniame teisme, nes pareiškėjui objektyviai sukėlė atitinkamas teisines pasekmes. Tuo tarpu iki 2012 m. gegužės 17 d. Agentūra priimdavo tik siūlymą dėl nustatyto pažeidimo, o ne patį sprendimą. Ūkio ministerija nurodė, jog įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, negali būti keičiama, todėl Ūkio ministerija, priimdama skundžiamus Sprendimus 1 ir 2, laikėsi VAĮ numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vadovaudamasi byloje taikytinomis Taisyklių nuostatomis, galiojančiomis nuo 2012 m. gegužės 17 d., gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo Agentūros pateiktą pasiūlymą, priėmė Taisyklių 198.1 punkte numatytą sprendimą. Ginčijami Sprendimai 1 ir 2 buvo priimti atsižvelgiant į motyvuotą Agentūros Tyrimo išvadą ir vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, nekeičiant nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgiant į sprendime dėl pažeidimo Agentūros pateiktą pasiūlymą.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti Ūkio ministeriją pakeisti Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punktą, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Taisyklių 170 punkto nuostatas. Ūkio ministerijos teigimu, Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais yra nustatyta prievolė pasirinkti Taisyklių 168.2 punkte nustatytą projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimą kaip būdą, o ne prievolė Ūkio ministerijai Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo. Įstatymams nenustatant pareigos ir nesant Ūkio ministerijos savanoriškam įsipareigojimui sudaryti sutartį, Ūkio ministerija, vadovaudamasi sutarties laisvės principu, neprivalo atsižvelgti į pareiškėjo prašymą pakeisti Sutartį. Atsakovo nuomone, šis pareiškėjo skundo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 2 daliai. Pagal Taisyklių 175 punktą, Agentūra, atmetusi pareiškėjo prašymą dėl sutarties pakeitimo, turi tik informuoti pareiškėją, nurodant motyvus dėl prašymo pakeisti sutartį atmetimo.

Atsakovas Agentūra atsiliepimuose į skundą prašė administracinę bylą dalyje dėl Agentūros Tyrimo išvados ir Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. Sprendimo 3 panaikinimo nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl Tyrimo išvados ir Sprendimo 3 panaikinimo, Agentūra nurodė, jog Tyrimo išvada tėra procedūrinis aktas, kuris nėra galutinis ir jokių privalomų vykdyti pareigų ar teisių pareiškėjui nesukūrė. Agentūros nuomone, nei priimtoje Tyrimo išvadoje, nei ginčijamame Finansų ministerijos sprendime išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados savaime nedarė įtakos, nesukėlė teisinių pasekmių pareiškėjui. Realias teisines pasekmes, pasak Agentūros, sukėlė galutinis sprendimas dėl finansavimo ir Sutarties nutraukimo, t. y. Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymai Nr. 4-907 ir Nr. 4-908. Teismo prašė šioje dalyje nutraukti administracinę bylą.

Agentūra atsiliepime nurodė, jog Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2. punktu buvo susitarta, kad Projekto veiklų įgyvendinimo termino pabaiga iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos bei patirtos visos su Projektu susijusios išlaidos – 2012 m. balandžio 1 d., tačiau pareiškėjas Agentūrai nepateikė Projekto veiklų vykdymą ir jas vykdant patirtas išlaidas galinčių pagrįsti dokumentų. Be to, be Agentūros sutikimo pareiškėjas įkeitė turtą (duomenys neskelbtini), kuris turi būti naudojamas įgyvendinant projektą, pirminiu įkeitimu finansinei institucijai – kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ ir antriniu įkeitimu kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, todėl Agentūra, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktu, Taisyklių IX skyriaus „Netinkamai įgyvendinami projektai ir pažeidimai“ nuostatomis, Rekomendacijomis, bei Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.

Agentūra nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog ginčijamų Sprendimų 1 ir 2 nepagrįstumą ir neteisėtumą patvirtino pati Agentūros Tyrimo išvada. Atsakovas paaiškino, kad tirdamas pareiškėjo padarytą pažeidimą, vadovavosi Rekomendacijų nuostatomis (18-20 p.). Pirminėje įtariamo pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086/IT01 pažeidimo nenustatė ir nesiūlė nutraukti Sutarties, tačiau tik su sąlyga, kad pareiškėjas iki 2013 m. liepos 31 d. ištaisys įtariamo pažeidimo tyrimo metu nustatytus Projekto įgyvendinimo trūkumus, užtikrins Projekto nuosavos dalies finansavimo šaltinius ir pateiks tai pagrindžiančius dokumentus, suderins su Agentūra Projekte naudojamo turto įkeitimą bankui. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog iki 2013 m. liepos 31 d. neištaisius minėtų pirminio tyrimo metu nustatytų Projekto įgyvendinimo trūkumų, įtariamo pažeidimo tyrimas bus atnaujintas. Pareiškėjas 2013 m. liepos 10 d. raštu Nr. 13/07/10-1 informavo Agentūrą, kad dar vyksta derybos dėl kontrolinio akcijų paketo išpirkimo ir Agentūros prašytų papildomų dokumentų, pagrindžiančių nuosavo indėlio į projektą finansavimą, nepateikė. Agentūra 2013 m. liepos 17 d. raštu Nr. R4-8692(13.3.30-47) pakartotinai paprašė pateikti dokumentus iki 2013 m. liepos 26 d. Pareiškėjas 2013 m. liepos 26 d. raštu Nr. 13/07/25 informavo Agentūrą, kad dar nepasirašyta akcijų pardavimo naujam investuotojui sutartis. Atsakovas pažymėjo, jog tik dėl paties pareiškėjo atitinkamo neveikimo, įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas ir pažeidimas nustatytas. Pažeidimo nustatymas seka iš pirminėje tyrimo išvadoje pareiškėjui iškeltų įpareigojimų ištaisyti nustatytus pažeidimus nevykdymo, todėl nurodė, jog visiškai nepagrįstai pareiškėjas skunde tvirtino neva Tyrimo išvada prieštarauja ankstesniam Agentūros sprendimui. Atkreipė dėmesį, jog buvo nustatytas terminas Projekto įgyvendinimo trūkumams šalinti, bet pareiškėjas jų nesugebėjo pašalinti.

Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1. ir 3.2. punktus Projekto veiklos turėjo būti pradėtos įgyvendinti 2010 m. gruodžio 1 d., o baigtos 2012 m. balandžio 1 d. Iki šios datos turėjo būti patirtos ir visos Projekto išlaidos, tačiau mokėjimo prašymas, kuriame pareiškėjas pirmą kartą deklaravo patyręs Projekto išlaidų (100 337 Lt), Agentūroje buvo gautas tik 2012 m. balandžio 19 d., t. y. jau po to, kai pagal Sutartį turėjo būti ne tik kad pradėtos, bet jau ir baigtos visos projekto veiklos. Be to, mokėjimo prašyme nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos data bei dokumentų pagrindžiančių patirtas išlaidas data buvo vėlesnės už projekto veiklų įgyvendinimo pabaigą (2012 m. balandžio 1 d.). Net ir įkeitęs turtą bankui be Agentūros sutikimo, pareiškėjas iki 2013 m. rugpjūčio mėn. vis tiek neturėjo stabilių ir pakankamų finansų išteklių, reikalingų projektui įgyvendinti. Nors ir ne kartą prašytas, pareiškėjas nepateikė Agentūrai nuosavo indėlio į projektą finansavimo šaltinius įrodančių dokumentų. Pareiškėjas nustatytu terminu neištaisė pirminėje tyrimo išvadoje nustatytų projekto veiklų trūkumų. Agentūros nuomone, projekto veiklos trūkumai neištaisomi.

Agentūra pažymėjo, jog įvertinus tai, kad pareiškėjui nėra išmokėta finansavimo lėšų, jam ne kartą buvo siūloma savo iniciatyva nutraukti Sutartį, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Kadangi pareiškėjas neištaisė pirminėje pažeidimų tyrimo išvadoje nustatytų Projekto įgyvendinimo trūkumų, neužtikrino Projekto nuosavos dalies finansavimo šaltinių, tuo pažeisdamas Sutarties 2.1.4. punktą, nesuderino su Agentūra Projekte naudojamo turto įkeitimo bankui, tuo pažeisdamas Sutarties 2.1.19. punktą, iki Sutartyje nustatyto Projekto veiklų įgyvendinimo termino pabaigos nepradėjo įgyvendinti numatytų Projekto veiklų, tuo pažeisdamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktus, todėl atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 191 punktu, pagrįstai ir teisėtai pasiūlė, o Ūkio ministerija nutraukė Sutartį su pareiškėju.

Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vadovaudamasis VAĮ nustatyta tvarka bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 211 punktu, pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo teikti siūlymą Ūkio ministerijai priimti sprendimą nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį“ pateiktą skundą išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Šį Finansų ministerijos teiginį pagrindė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris suformuotoje praktikoje laikosi pozicijos, kad Finansų ministerija, Projektų taisyklių nustatyta tvarka, skundus dėl įgyvendinančios institucijos (Agentūros) sprendimų nagrinėja ikiteismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad Finansų ministerijos sprendimai, priimti pagal Projektų taisyklių 211 punkto reikalavimus, yra laikytini išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimais ir tokie Finansų ministerijos sprendimai turi būti skundžiami vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi. Finansų ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad speciali, išorinę administracinių aktų teisėtumo kontrolę atliekanti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas.

Vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 423/2012 (OL 2012 L 133, p. 1), 60 straipsnio a dalimi, vadovaujančioji institucija (šiuo atveju – Finansų ministerija) turi užtikrinti, kad veiksmai finansavimui būtų atrinkti vadovaujantis veiksmų programai taikytinais kriterijais ir kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį atitiktų galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles.

Finansų ministerija 2013 m. rugsėjo 19 d. gavo pareiškėjo skundą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutiko su Agentūros 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. R4-9970(13.1.5) pateikta 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086/IT02 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 (toliau – Projektas)“. Pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra, vadovaudamasi Projektų taisyklių 197 punktu, pasiūlė Ūkio ministerijai priimti Projektų taisyklių 197.1 papunktyje numatytą sprendimą – nutraukti tarp Ūkio ministerijos, Agentūros ir pareiškėjo 2010 m. vasario 30 d. pasirašytą trišalę Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086. Sutartis su pareiškėju Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-907 buvo nutraukta. Finansų ministerija 2013 m. spalio 11 d. raštu Nr. (24.16-03)-5K-1320552)-6K-1308414 kreipėsi į Agentūrą ir 2013 m. spalio 24 d. gavo Agentūros 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. R4-12379(13.1.8) pateiktus paaiškinimus dėl pareiškėjo skundo.

Finansų ministerija papildomai el. paštu 2013 m. lapkričio 14 d. gavo Agentūros 2012 m. gegužės 3 d. raštą Nr. R4-7270(13.3.30-47) bei pareiškėjui el. paštu 2012 m. balandžio 6 d. išsiųstą prašymą pateikti dokumentus, įrodančius pareiškėjo turimus stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, galinčius užtikrinti Projekto veiklos tęstinumą per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie Projekto finansavimo. Agentūra el. paštu 2013 lapkričio 14 d. pateikė pareiškėjo 2012 m. kovo 5 d. raštą Nr. 22 ir 2012 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 05. Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad skundas yra nepagrįstas, kadangi Agentūra įtariamą pažeidimą ištyrė pagal Atsakomybės taisyklėmis suteiktus įgaliojimus ir Projektų taisyklių, Veiksmų programų taisyklių bei Metodinių pažeidimų rekomendacijų reikalavimus. Apie šį sprendimą Finansų ministerija informavo pareiškėją, Ūkio ministeriją ir Agentūrą 2013 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (24.16-03)-5K-1320552-5K-13234147-6K-1309570.

Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. rašte išdėstytas sprendimas priimtas dėl tarpinio – Agentūros sprendimo, todėl Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. rašte išdėstytas sprendimas realių teisinių padarinių pareiškėjui nesukėlė, nes Sutartis su juo buvo nutraukta vadovaujantis Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-907, dėl kurio Finansų ministerija 2013 m. lapkričio 18 d. rašte išdėstytame sprendime nepasisakė.

Skunde pareiškėjas nepateikė naujų, nevertintų, aplinkybių ir faktų dėl Projekto nuosavos dalies finansavimo užtikrinimo, Projekte naudojamo turto įkeitimo bankui, nepradėtų įgyvendinti Projekto veiklų ar Agentūros ir Finansų ministerijos veiksmų priimant sprendimus. Agentūros, kaip įgyvendinančiosios institucijos, atsakomybė ir funkcijos, susijusios su ES struktūrinės paramos administravimu, nustatytos Atsakomybės taisyklėse, o funkcijų atlikimas detalizuotas Projektų taisyklėse, Veiksmų programų taisyklėse ir kituose teisės aktų, reglamentuojančių strategijos įgyvendinimą ir veiksmų programų administravimą ir finansavimą, detalizavimo dokumentuose, metodiniuose nurodymuose. Agentūra, rėmėsi Atsakomybės taisyklių 10.2.7, 10.3, 10.3.5 papunčiais, Projektų taisyklių 160,  188, 191-199 punktais. Pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra nustatė, kad pareiškėjas: neištaisė Projekto įgyvendinimo trūkumų; neužtikrino Projekto nuosavos dalies finansavimo šaltinių, tuo pažeisdamas Sutarties 2.1.4 papunktį; nesuderino su Agentūra Projekte naudojamo turto įkeitimo bankui, tuo pažeisdamas Sutarties 2.119 papunktį; iki Sutartyje nustatyto Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos nepradėjo įgyvendinti numatytų Projekto veiklų, tuo pažeisdamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčius. Agentūra priėmė sprendimą nustatyti pažeidimą Projekte ir siūlyti Ūkio ministerijai nutraukti Sutartį. Finansų ministerija pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir ją įgyvendinančių veiksmų programų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 „Dėl Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių patvirtinimo“, 8.8 punktu išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidomis, patirtomis įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, jeigu jos atitinka šiose taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus ir vadovaujančiosios institucijos ir (arba) jos atsakomybe užduotis vykdančios institucijos pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus. Aprašo 87 punkte nustatyta, kad jei projekto veiklos neprasideda per 12 mėn. po projektų finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos, projekto finansavimo ir administravimo sutartis gali būti nutraukta. Pagal Aprašo 88 punktą projekto finansavimo ir administravimo sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama Projektų taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais bei laikantis projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatų. Pagal Aprašo 93 punktą projekto finansavimo ir administravimo sutarties priežiūra atliekama Projektų taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatų.

Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.2 ir 2.1.2 papunkčiais pareiškėjas įsipareigojo skirti žmogiškuosius, techninius, intelektinius, materialinius ir kitokio pobūdžio išteklius, reikalingus ir leidžiančius deramai vykdyti Sutarties sąlygas ir užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą bei naudoti Projektui finansuoti skirtas lėšas tik su Projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti ir tinkamai už jas atsiskaityti, kaip nurodyta Sutartyje. Taip pat pareiškėjas privalėjo užtikrinti nuosavų ir (arba) partnerių lėšų įnašą tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų ir netinkamų finansuoti) apmokėjimą (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 papunktis) bei nuo Sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po Projekto finansavimo pabaigos neįkeisti, neperleisti, neparduoti turto ar kitokiu būdu nesuvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos Projekto finansavimo lėšos, be įgyvendinančiosios institucijos rašytinio sutikimo ir, jeigu tai numatyta teisės aktuose, be ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos rašytinio sutikimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.19 papunktis). Vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 papunkčiu, Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turėjo būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios finansuoti išlaidos, yra 2012 m. balandžio 1 d. Finansų ministerija, atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų, Aprašo ir Sutarties nuostatas, teigė, kad pareiškėjo skunde pateiktas teiginys, jog pareiškėjo projektas, tame tarpe pareiškėjo įnašą pagrindžiantys dokumentai, buvo įvertinti teigiamai ir su pareiškėju buvo sudaryta Sutartis dėl ES lėšų skyrimo, o Aprašo 32 punktas Sutarties įgyvendinimo laikotarpiu nėra taikytinas, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Projektų taisyklių 167 punktu, pareiškėjas privalo suderinti su Agentūra visus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiančius Projekto apimtį. Projekto išlaidas, pratęsiančius Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiančius Projektą ar Projekto Sutartyje nustatytus pareiškėjo įsipareigojimus. Pareiškėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus pakeitimus, susijusius su Sutartimi ir Projekto įgyvendinimu (analogiška nuostata įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 papunktyje). Taip pat Projektų taisyklių 170.1 papunktyje nurodyta, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartis turi būti keičiama projekto finansavimo ir administravimo sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą, kai būtina pakeisti projekto įgyvendinimo laikotarpį. Pagal Projektų taisyklių 171 punktą, atsiradus Projektų taisyklių 170 punkte nurodytoms aplinkybėms, projekto vykdytojas privalo raštu pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir kartu su prašymu – visus prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. raštu (t. y. likus mažiau nei mėnesiui iki Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos – 2012 m. balandžio 1 d.) kreipėsi į Agentūrą prašydamas pratęsti Projekto įgyvendinimo laikotarpį nuo Sutartyje numatytos 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 23 d., tačiau per visą šį laikotarpį taip ir nepateikė tinkamai pagrindžiančių dokumentų, kaip to reikalauja Projektų taisyklių 171 punktas, įrodančių pareiškėjo turimus stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, galinčius užtikrinti Projekto veiklos tęstinumą per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie Projekto finansavimo.

Sprendžiant iš pareiškėjo veiksmų, Projekto įgyvendinimo metu pareiškėjas negalėjo užtikrinti reikalavimo nustatyto Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3, 2.1.19 papunkčiuose bei Aprašo 32 punkte. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gruodžio mėn. nepradėjo įgyvendinti numatytų Projekto veiklų iki Sutartyje nustatyto Projekto veiklų įgyvendinimo termino pabaigos ir, siekdama užsitikrinti Projekto nuosavos dalies finansavimą, įkeitė turtą, kuriam skiriamos Projekto finansavimo lėšos, pirminiu įkeitimu finansinei institucijai – kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ ir antriniu įkeitimu kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, be Agentūros sutikimo, vadovaudamasi Veiksmų programų taisyklėmis 2013 m. vasario 22 d. pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą ir apie tai 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. R4-2065(13.3.30-47) informavo pareiškėją. Veiksmų programų taisyklių 63.3 papunktis nustato, jog įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų rekomendacijomis, atlieka papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti. Vadovaudamasi Metodinių pažeidimų rekomendacijų 11.1 papunkčiu, įvertino pareiškėjo 2013 m. kovo 15 d. raštu Nr. 37/02, 2013 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 38/03 ir 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 39/04 pateiktus paaiškinimus dėl Projekto nuosavos dalies finansavimo šaltinių užtikrinimo. Agentūra įvertino pareiškėjo 2013 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 13/05/23-1 pateiktą informaciją apie tai, kad pavyko pritraukti naują partnerį ir investuotoją UAB „Logista“, kas, pareiškėjo teigimu, sudarė galimybes subalansuoti pareiškėjo finansus, plėtoti ir užbaigti Projektą, bei pareiškėjo prašymą pratęsti Sutartyje nurodytą Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigą iki 2015 m. spalio mėn. Metodinių pažeidimų rekomendacijų 5.1-5.4 papunkčiuose nurodytos sąlygos, įtariamas pažeidimas gali būti ištaisomas Metodinių pažeidimų rekomendacijų 19-20 punktuose nustatyta tvarka, neįtraukiant pažeidimų kontrolieriaus. Informacija apie tokius pažeidimus įtariamų pažeidimų registravimo žurnale neregistruojama. Agentūra atsižvelgdama į tai, jog įtariamas pažeidimas atitiko visas keturias Metodinių pažeidimų rekomendacijų 5.1-5.4 papunkčiuose nurodytas sąlygas, taip pat, išnagrinėjusi visas faktines aplinkybes ir papildomus pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nurodė atsiradusias naujas projekto finansavimo galimybes, pagal Metodinių pažeidimų rekomendacijų 19 punktą kvalifikavo įtariamą pažeidimą kaip ištaisomą.

Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją, 2013 m. birželio 3 d. parengė įtariamo pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086/IT01 ir, vadovaudamasi Metodinių pažeidimų rekomendacijų 19 punktu, 2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. R4-6744(13.3.30-47) informavo pareiškėją apie tai, kad pažeidimas nenustatytas bei pasiūlė pareiškėjui iki 2013 m. liepos 31 d. ištaisyti Projekto įgyvendinimo trūkumus, užtikrinti Projekto nuosavos dalies finansavimo šaltinius ir suderinti su Agentūra Projekte naudojamo turto įkeitimą bankui. Agentūra 2013 m. birželio 10 d. rašte taip pat nurodė, kad to nepadarius iki nurodytos datos, įtariamo pažeidimo tyrimas bus atnaujintas. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad pareiškėjui po Agentūros atlikto tyrimo nebuvo nustatytas joks terminas pažeidimams ištaisyti yra nepagrįstas.

Agentūra 2013 m. birželio 25 d. raštu Nr. R4-7459(13.3.30-47) papildomai paprašė pareiškėjo iki 2013 m. liepos 10 d. pateikti kontrolinio akcijų paketo perleidimą UAB „Logista“ naudai įrodančius dokumentus bei aiškią poziciją dėl turto įkeitimo UAB „Logista“ naudai tęstinumo. Tačiau pareiškėjas 2013 m. liepos 10 d. raštu Nr. 13/07/10-1 informavo, kad šiuo metu dar vyksta derybos dėl kontrolinio akcijų paketo išpirkimo ir Agentūros prašytų papildomų dokumentų nepateikė. Taip pat pareiškėjas 2013 m. liepos 26 d. raštu Nr. 13/07/25 nurodė, kad dar vyksta pareiškėjo teisinis ir finansinis auditas ir nepasirašyta akcijų pardavimo naujam investuotojui sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra negavo 2013 m. birželio 25 d. raštu prašytų kontrolinio akcijų paketo perleidimą UAB „Logista“ naudai įrodančių dokumentų Agentūra negalėjo pritarti pareiškėjo prašomam turto įkeitimui ir Projekto veiklų termino pratęsimui bei apie tai pareiškėją informavo 2013 m. liepos 17 d. raštu.

Finansų ministerija, vadovaudamasi Metodinių pažeidimų rekomendacijų 24 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas iki Agentūros 2013 m. birželio 10 d. rašte nurodyto termino (2013 m. liepos 31 d.) neįvykdė Agentūros siūlymų, o 2013 m. liepos 26 d. rašte nurodė, kad vis dar vyksta pareiškėjo teisinis ir finansinis auditas ir nepasirašyta akcijų pardavimo naujam investuotojui sutartis, teigė, kad Agentūra turėjo pagrindą įtarti, kad pareiškėjui neįgyvendinus numatytų Projekto veiklų iki Sutartyje nustatyto Projekto veiklų įgyvendinimo termino pabaigos, gali būti padaryta žala ES biudžetui. Todėl Agentūra 2013 m. rugpjūčio 5 d. atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir apie tai 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. R4-9499(l 3.3.30-47) informavo pareiškėją.

Pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. rašte, kuriuo kreipėsi į Agentūrą su prašymu pratęsti Projekto įgyvendinimo laikotarpį, nurodė, kad Projektą užbaigs 2013 m. birželio 23 d., tačiau 2013 m. liepos 31 d. Projektas ne tik nebuvo užbaigtas, bet taip pat nebuvo pašalinti Agentūros 2013 m. birželio 10 d. rašte nurodyti trūkumai.

Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad pažeidimas negalėjo būti ištaisytas Metodinėse pažeidimų rekomendacijose nustatyta tvarka ir vadovaudamasi Projektų taisyklių 197.1 papunkčiu, pažeidimo tyrimo išvadoje priėmė sprendimą pripažinti 9 674 849 Lt Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti bei pasiūlė Ūkio ministerijai nutraukti Sutartį. Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-907 Sutartis su pareiškėju buvo nutraukta.

Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad atsižvelgdami į tai, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta finansavimo lėšų ir nuo 2010 m. gruodžio mėn. Sutartyje numatytos Projekto veiklos nebuvo pradėtos įgyvendinti, Agentūra ir Ūkio ministerija pareiškėjui ne kartą siūlė savo iniciatyva nutraukti Sutartį, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Be to, pareiškėjas iš Projekte numatytų Projekto statybos rangos darbų, kurių bendra vertė pagal Projekto techniniame projekte pateiktą skaičiuojamąją kainą, sudarė 14 152 385 Lt be PVM, buvo pasirašęs tik vieną 1 486 988 Lt be PVM vertės rangos sutartį su UAB „Pamario restauratorius“ dėl Projekto darbų (fasado apdaila ir restorano remontas). Kitos rangos darbų sutartys iki Sutartyje numatytos projekto veiklų pabaigos (2012 m. balandžio 1 d.), nebuvo pasirašytos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ reikalavimo panaikinti Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje pateiktas siūlymas Ūkio ministerijai priimti sprendimą nutraukti projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutartį, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas aptarė nustatytas faktines bylos aplinkybes, rėmėsi Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.3 3.1-3.4 punktais, Bendrųjų sąlygų 2.1.19 ir 9.1 punktais ir nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių, kiek tai liečia Sutarties vykdymo terminus, turto įkeitimą ir nuosavo kapitalo neužtikrinimą 2013 m. rugpjūčio 16 d. iš esmės nėra, tačiau šalys skirtingai interpretavo šiuo atveju aktualią Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.19 punkte įtvirtintą sąlygą, kad pareiškėjas įsipareigoja nuo Sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po Projekto pabaigos be Agentūros ir (arba) Ūkio ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos raštiško sutikimo neperleisti, neparduoti, neįkeisti turto ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos Projekto finansavimo lėšos. Be to, pareiškėjo vertinimu, jo pasirengimą Projektą tinkamai finansuoti nuosavomis lėšomis įrodė jo teismo posėdžio metu pateiktas 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarytas UAB „Klaipėdos Viktorija“ akcininkų sąrašas (UAB „Kamineros grupė“ (buvusi UAB „Logista“) ir Klaipėdos miesto savivaldybė). Pareiškėjo vertinimu Agentūra padarė ir procedūrinio pobūdžio pažeidimą, t. y. be teisinio ir faktinio pagrindo atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą.

Teismas pasisakydamas dėl Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvados, nurodė, jog Agentūra tyrimą, kurio pasėkoje buvo surašyta ginčijama Tyrimo išvada, atliko Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ginčas dėl Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, priimtos Tyrimo išvados nenagrinėtinas teisme, nes įvertinus Projektų administravimo taisyklių ir finansavimo taisyklių 197 ir 198 punktų nuostatas, įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas ministerijos (Ūkio ministerijos) arba kitos valstybės institucijos. Įgyvendinančios institucijos sprendimas, kuriuo ministerijai teikiamas siūlymas nutraukti sutartį, laikytinas tik tarpiniu sprendimu, kurį įvertinusi ministerija priima galutinį sprendimą. Pareiškėjo nesutikimo su pažeidimo tyrimo išvada argumentai (bet ne kaip savarankiški reikalavimai) nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą (2013 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. AS822-459/2013). Teismas nurodė, jog administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pasisakydamas dėl Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (24.16-03)-5K-1320552-5K-13234147-6K-1309570, rėmėsi Taisyklių (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 17 d.) 191, 197, 1971, 198 punktais ir pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad tiek pagal Taisyklių 197 ir 198 punktų redakciją, galiojusią iki 2012 m. gegužės 17 d., tiek vadovaujantis nuo 2012 m. gegužės 17 d. aktualiais šių punktų pakeitimais, įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Argumentai, kad Taisyklių 198 punkte įtvirtinta pareiga priimti konkretų sprendimą, ir ministerija negali keisti nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, nepaneigia įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo tarpinio pobūdžio: kaip aiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, minėtas diskrecijos ribojimas reiškia, kad priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, negali būti bloginama projekto vykdytojo padėtis, tačiau, remiantis Taisyklių 1981 punktu, jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Minėtos taisyklių nuostatos patvirtina, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi galimybę savarankiškai vertinti pažeidimo tyrimo išvadą bei nesutikti su įgyvendinančiosios institucijos sprendimu. Kadangi šioje byloje Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje suformuluotas sprendimas, nebuvo vertintinas, kaip individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1320552-5K-13234147-6K-1309570 „Dėl skundo“, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. skundas dėl minėto Agentūros sprendimo, vertinant kaip ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, teismo nuomone, byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Rėmėsi Taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 17 d.) 211 ir 212 punktais ir nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-134/2013), aiškindamas šias nuostatas, iš esmės nurodė, kad vadovaujančiosios institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusio su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti tikrinamas VAĮ prasme (2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1003/2014).

Kadangi šioje administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl galutinio Ūkio ministerijos spendimo, kuris pareiškėjui sukėlė realias teisines pasekmes, teismas nurodė, kad ginčijamas Finansų ministerijos sprendimas vertintinas VAĮ prasme.

Ginčijamas Finansų misterijos sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 16 d. skundą. Buvo nustatyta, kad Finansų ministerija, siekdama tinkamai išnagrinėti skundą 2013 m. spalio 11 d. raštu kreipėsi į Agentūrą ir 2013 m. spalio 24 d. gavo iš pastarosios paaiškinimus dėl projekto vykdytojo (pareiškėjo) skundo. Finansų ministerija taip pat nustatė, kad Agentūra, prieš priimdama ginčijamą Tyrimo išvadą, siūlė pareiškėjui pateikti dokumentus, įrodančius Projekto vykdytojo turimus stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, galinčius užtikrinti Projekto veiklos tęstinumą per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie Projekto finansavimo. Įvertinęs ginčijamą Finansų ministerijos sprendimą nurodė, kad atlikta administracinė procedūra pagal pareiškėjo skundą atitinka VAĮ trečiojo skirsnio nuostatas ir 33 straipsnyje įtvirtintus reikalavius, t. y. jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kurių iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas, Sprendime nurodyti aktualūs teisės aktai, kuriais vadovavosi Finansų ministerija priimdama administracinės procedūros sprendimą. Finansų ministerija, be kita ko, įvertino ir Sutarties vykdymo atitikimą teisės aktų reglamentavimui.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neindividualizavo argumentų dėl Finansų ministerijos sprendimo ir ginčijo jį tais pačiais argumentais, kaip ir Agentūros Tyrimo išvadą, todėl nusprendė, kad naikinti Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1320552-5K-13234147-6K-1309570 nėra pagrindo.

Pasisakydamas dėl Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 4-907, nurodė, kad ginčijamas Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 4-907 buvo priimtas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 198.1 punktu, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, 28 punktu ir atsižvelgiant į 2010 m. gegužės 30 d. projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 bendrųjų sąlygų 9.1 punktą ir Agentūros 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R4-9970 pateiktą sprendimą – 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvadą bei Ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. (19.2-52)-3-4806 „Dėl projekte Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 nustatytų ES finansinės paramos naudojimo pažeidimų“.

Sprendimą nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį Ūkio ministerija priėmė gavusi Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvadą. Kadangi Taisyklių 198 punkto nuostatos įpareigoja Ūkio ministeriją priimti sprendimą nekeičiant nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos ir atsižvelgti į sprendime dėl pažeidimo Agentūros pateiktą pasiūlymą, sprendžiant dėl Ūkio ministerijos sprendimo, teismo nuomone, buvo būtina atlikti teisinį Pažeidimo tyrimo išvados įvertinimą nagrinėjamų aplinkybių kontekste.

Pažeidimo tyrimo išvadoje buvo konstatuotas Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 ir 3.2 punktų pažeidimas, kadangi iki 2012 m. balandžio 1 d. pareiškėjas ne tik kad nebaigė projekto veiklų įgyvendinimo, bet jų ir nepradėjo. Per Sutartyje nustatytą terminą nebuvo pateiktas nei vienas mokėjimo prašymas, nors turėjo būti patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos. Tuo pačiu buvo pažeisti ir Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktai, nustatantys pareiškėjui pareigą siekiant Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje ir tam skirti žmogiškuosius, techninius, intelektinius, materialinius ir kitokio pobūdžio išteklius, reikalingus ir leidžiančius deramai vykdyti Sutarties sąlygas bei užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą. Pažeidimo tyrimo išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas be Agentūros sutikimo įkeitė turtą (pastatą – viešbutį ir žemės sklypą), tuo pažeisdamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.19 punktą, nustatantį, kad nuo Sutarties įsigaliojimo ir 5 m. po Projekto pabaigos be Agentūros ir (arba) ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos raštiško sutikimo neperleisti, neparduoti, neįkeisti turto ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos Projekto finansavimo lėšos. Kad sutikimas įkeisti turtą pareiškėjo nebuvo gautas (nebuvo ir prašymo tokį sutikimą duoti) ginčo tarp šalių nėra. Pareiškėjo argumentą, kad parama buvo skirta ne turto įsigijimui, o renovavimui, todėl sutikimo įkeisti turtą gauti jis neprivalėjo, vertino, kaip teisiškai nepagrįstą.

Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, prašydamas pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos datą, nepateikė dokumentų, įrodančių nuosavų lėšų įnašą tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms apmokėti, tuo pažeisdamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.4 punkte įtvirtiną pareiškėjo pareigą užtikrinti nuosavų ir (arba) partnerių lėšų įnašą tinkamoms Projekto išlaidoms apmokėti ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų ir netinkamų) apmokėjimui. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad Sutarties galiojimo metu turėjo pakankamai nuosavų ir (arba) partnerių lėšų, todėl Agentūra pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui iki nustatyto termino nepavyko išspręsti finansinių projekto įgyvendinimo problemų, pritraukti investuotojo ir konstatavo Sutarties pažeidimą. Tuo pačiu pagrįstai buvo konstatuotas ir VP3-1.3-ŪM-06-K priemonės „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Ūkio ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-195, 32 punkto pažeidimas. Įvertinusi nustatytus pažeidimus Agentūra nusprendė, kad jų ištaisyti neįmanoma, todėl vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu priėmė sprendimą pripažinti 9 674 849 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir pateikė siūlymą Ūkio ministerijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas, iš esmės neginčydamas Agentūros nustatytų faktų, mano, kad išvada, jog padarytų pažeidimų neįmanoma ištaisyti, pažeidžia sutarčių teisėje taikomą favor contractus principą, kuris reiškia, kad šalys turi imtis visų pastangų siekdamos išsaugoti sutartį. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros siūlymas ir Ūkio ministerijos sprendimas nutraukti Sutartį yra neproporcinga priemonė. Be to, atliekant pažeidimų tyrimą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, nes Agentūra 2013 m. birželio 3 d. tyrimo išvadoje konstatavusi, jog pažeidimas nenustatytas, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti tyrimą.

Metodinių rekomendacijų 19 punkte nustatyta, jeigu Agentūra nusprendžia, kad pažeidimą turi ištaisyti projekto vykdytojas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos institucija raštu informuoja projekto vykdytoją apie nustatytą pažeidimą, jo ištaisymo būdus ir nurodo projekto vykdytojui terminą, per kurį nustatytas pažeidimas turi būti ištaisytas ir apie atliktus veiksmus raštu informuota institucija. Byloje buvo nustatyta, kad 2013 m. birželio 3 d. įtariamo pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086/IT01 buvo nustatytas terminas pareiškėjui iki 2013 m. liepos 31 d. ištaisyti Projekto įgyvendinimo trūkumus. Be to, Agentūra 2013 m. birželio 10 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad to nepadarius iki nurodytos datos, įtariamo pažeidimo tyrimas bus atnaujintas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad Projektą jis vykdo tinkamai ir jokių pažeidimų nėra padaręs. Metodinių rekomendacijų 24 punkte nustatyta, kad jei pažeidimas yra neištaisytas rekomendacijų 19–20 punkte nustatytais būdais arba jei institucija nustatė pažeidimą, kuris tenkino visas keturias rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau vėliau atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių netenkinama nors viena rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodyta sąlyga, taikomos rekomendacijų III skyriaus nuostatos. Todėl teismas nusprendė, kad Agentūra pagrįstai ir teisėtai atnaujino pažeidimo tyrimą.

Dėl sprendimo nutraukti Sutartį proporcingumo teismas pabrėžė, kad Sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punkte įtvirtinta, jog jei projekto veiklos nepradėtos vykdyti per 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos, kaip atsitiko ir nagrinėjamu atveju, yra savarankiškas pagrindas Ūkio ministerijai nutraukti Sutartį. Agentūra, būdama įpareigota pagal kompetenciją užtikrinti, kad projektai visą jų įgyvendinimo laikotarpį atitiktų galiojančias ES ir nacionalines taisykles, įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį finansuojami darbai atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, nustačiusi anksčiau aptartus pažeidimus, kurių pareiškėjas nepašalino ir per papildomą Agentūros nustatytą terminą, o Projekto įgyvendinimo terminas jau buvo pasibaigęs daugiau nei prieš metus (2012 m. balandžio 1 d.) turėjo pagrindą konstatuoti, kad pažeidimų ištaisyti neįmanoma.

Teismas padarė išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytus Projekto įgyvendinimo pažeidimus, todėl Ūkio ministerija, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu priėmė teisėtą sprendimą Sutartį nutraukti ir netenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 4-907.

Teismas pasisakydamas dėl Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 4-908, nurodė, kad Ūkio ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-767 10 punktu kapitalo formavimo išlaidoms padengti pareiškėjui skirta iki 6 288 651 Lt finansavimo, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 65 proc. iš specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (Europos Sąjungos lėšos) (programos kodas – 01 105), priemonės kodas 115_181, funkcinės klasifikacijos kodas 04.07.03.01, ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2.1.03. Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-907 pripažinus projekto išlaidų sumą 9 674 849 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš jų 6 288 651 Lt ES finansinės paramos lėšų ir 3 386 198 Lt UAB „Klaipėdos Viktorija“ lėšų, ir teismui pripažinus pastarąjį Ūkio ministro įsakymą teisėtu ir pagrįstu, naikinti Ūkio ministro 2013 m. spalio 10 d. įsakymą, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Ūkio ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-767 10 punktas, nėra pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ūkio ministeriją per 20 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl 2010 m. gruodžio 30 d. projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutarties Specialiųjų sąlygų 3.2 punkto pakeitimo, numatant, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2015 m. spalio 1 d. laikytinas išvestiniu iš prieš tai aptartų reikalavimų. Pripažinus, kad Sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, teismas nusprendė, jog tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą taip pat nebuvo pagrindo.

Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

Pareiškėjas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Viktorija“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti skubos tvarka.

Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis ir argumentais pateiktais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl dalies esminių pareiškėjo skunde nurodytų ir/ar pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu išsakytų argumentų – ir dėl tarpusavyje prieštaraujančių pirmosios 2013 m. birželio 10 d. pažeidimo tyrimo išvados, kurioje pažeidimas nebuvo nustatytas, ir po trumpo laiko tarpo surašytos antrosios 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvados, kurioje, esant analogiškai situacijai, jau konstatuojamas ES finansinės paramos naudojimo pažeidimas bei nurodoma, kad jis yra neištaisomas; dėl Agentūros raštuose, surašytuose po pirmosios 2013 m. birželio 10 d. pažeidimo tyrimo išvados, Agentūros nustatytų nepagrįstai trumpų terminų atlikti Agentūros nurodytus veiksmus, neaiškiai nurodytų projekto įgyvendinimo trūkumų, taip pat dėl reikalavimų atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas jau buvo atlikęs, nenurodant jokių argumentų dėl ko pareiškėjo jau atliktus veiksmus Agentūra laiko netinkamais; dėl Agentūros atsisakymo derinti turto įkeitimą, sąlygojusio vieno iš Agentūros nurodytų projekto įgyvendinimo trūkumų neištaisymą bei Sutarties nutraukimą šiuo pagrindu: dėl darbo grupės, pasitelkiant konkrečiam pažeidimui nagrinėti visų reikiamų sričių specialistus, siekiant kuo efektyviau ištirti pažeidimą, nesudarymo; dėl Sutarties nutraukimo remiantis vien tik formaliais pagrindais; dėl būtinybės pagrįsti Ūkio ministro įsakymą, kuriuo buvo nutraukta Sutartis, kaip to reikalauja VAĮ.

Apeliantas pažymi, kad termino ES paramai gauti pabaiga yra 2015 m. spalio 1 d., o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme trunka apie 1 metus. Todėl apeliantas prašo išnagrinėti jo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neperduodant bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priešingu atveju, teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų galimybės jį įgyvendinti ir pareiškėjo teisės realiai nebūtų apgintos. Prašo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką.

Apelianciniame skunde nurodyta, jog Ūkio ministro įsakyme dėl Sutarties nutraukimo tėra pateiktos nuorodos į teisės aktus ir į Tyrimo išvadą, tačiau jokių faktinių duomenų ar motyvų dėl Sutarties nutraukimo minėtame įsakyme nėra. Apelianto nuomone, toks įsakymas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra neteisėtas ir naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, ignoravo aplinkybę, kad pareiškėjas dėl sutikimo įkeisti turtą ne kartą kreipėsi į Agentūrą, tačiau Agentūra sutikimą duoti atsisakė. Pažymi, jog pareiškėjas dar 2012 m. birželio 26 d. kreipėsi į LVPA su prašymu leisti įkeisti Pareiškėjo turtą Kredito unijai ,,Memelio taupomoji kasa“, tačiau 2012 m. birželio 28 d. atsakydama į šį raštą Agentūra šio prašymo nesprendė. Vėlesniame susirašinėjime pareiškėjas pakartotinai prašė leisti įkeisti turtą, tačiau Agentūra nesutiko. 2012 m. spalio 23 d. įvyko Agentūros ir pareiškėjo susitikimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl turto įkeitimo ir projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, tačiau klausimas dėl turto įkeitimo liko neišspręstas. Vėliau, 2013 m. liepos 10 d. raštu pareiškėjas taip pat prašė Agentūros pritarti turto įkeitimui, tačiau 2013 m. liepos 17 d. raštu Agentūra atsakė, kad pritarimas dėl turto įkeitimo galėtų būti svarstomas tik gavus projekto finansavimą užtikrinančius dokumentus. Agentūra niekuomet nenurodė jokių argumentų, kuo sutikimo dėl turto įkeitimo išdavimas pažeidžia Sutarties sąlygas ar gali padaryti žalą ES biudžetui, todėl sutikimo dėl turto įkeitimo neišdavė nepagrįstai. Atitinkamai, pareiškėjo veiksmai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti vertinami kaip Sutarties 2.1.19 punkto pažeidimas, nes šį pažeidimą sąlygojo Agentūros neteisėti veiksmai (CK 6.64 str. 1 ir 3 d.). Apeliantas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad jis dėl sutikimo įkeisti turtą buvo kreipęsis į Agentūrą ir anksčiau. Tai dar kartą patvirtina, kad Agentūra sutikimo dėl turto įkeitimo kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ neišdavė visiškai nepagrįstai.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Tyrimo išvadoje konstatuotų pareiškėjo padarytų pažeidimų pagrįstumo yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad pareiškėjo 2013 m. gegužės 23 d. raštas buvo įvertintas Agentūros prieš surašant 2013 m. birželio 3 d. tyrimo išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad pažeidimas nenustatytas. Tokiu būdu, visi vėlesni nei 2013 m. birželio 3 d. Agentūros raštai, nenurodant juose jokių naujų aplinkybių ir remiantis juose tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos anksčiau, prieštarauja Agentūros 2013 m. birželio 3 d. tyrimo išvadai – individualiam administraciniam aktui.

Akcentuoja, kad Sutartyje nebuvo nurodyta pareiškėjo pareiga teikti dokumentus po sprendimo finansuoti projektą priėmimo. Sutartyje nebuvo nurodyti ir jokie konkretūs dokumentai, kuriuos privalo pateikti pareiškėjas nuosavos dalies finansavimo šaltinio buvimui pagristi. Tačiau jis, vykdydamas Agentūros nurodymus, pateikė nuosavos dalies finansavimo šaltinius patvirtinančius dokumentus, kurie, apelianto nuomone, buvo tinkami ir pakankami. Atitinkamai, Agentūros reikalavimas pateikti 2013 m. birželio 25 d. rašte nurodytus dokumentus yra nepagristas. Pažymi, kad Agentūra, esant objektyvioms aplinkybėms dokumentų pateikimo termino pratęsimui, visiškai nepagristai nesvarstė šio klausimo, be to esant pareiškėjo prašymui, nesvarstė ir klausimo dėl pritarimo pareiškėjo turto įkeitimui.

Pirmosios instancijos teismas padaręs nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo pozicijos vieno iš Agentūros nustatytų pažeidimų, nepagrįstai pripažino, kad Agentūros Tyrimo išvada yra pagrįsta. Priimdama Tyrimo išvadą, Agentūra padarė akivaizdų proporcingumo principo pažeidimą, kadangi rekomendavo nutraukti Sutartį išimtinai formaliais pagrindais, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, esant objektyvioms pareiškėjo nurodytoms priežastims, nesuteikė papildomo termino Agentūros reikalavimams įvykdyti.

Agentūros 2013 m. rugpjūčio 7 d. tyrimo išvadoje nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kad kompetentinga institucija būtu pavedusi Agentūrai įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, pagaliau, per mažiau nei du mėnesius situacija objektyviai negalėjo kardinaliai pasikeisti. Apeliantas teigia, kad pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas nesant teisės aktuose įtvirtinto pagrindo.

Apeliantas remiasi ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, 86 straipsniu, 87 straipsnio 4 dalimi, 141 ir 142 straipsniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. P756-151/2009, Nr. P444-196/2008, Nr. P525-194/2009, Nr. A756-374/2014, Nr. A556-2896/2011, A502-1037/2010, Nr. A756-700/2008, A756-422/2009, Nr. A502-940/2013, Nr. A502-990/2007, Nr. A146-798/2009, A444-843/2011, Nr. A492-667/2013, Nr. A662-2634/2011, Nr. A1-362/2004, A858-66/2013), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) (2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija ( 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain).

Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Papildomai paaiškina, jog apeliantas nepagrįstai teigia neva Ūkio ministro įsakymai nėra pagrįsti, kaip to reikalauja VAĮ. Agentūros manymu, Ūkio ministras, sutikdamas su Agentūros pažeidimų tyrimo išvada, neprivalo joje nustatytų aplinkybių (motyvų) būtinai perkelti į priimamą įsakymą. Mano, jog Ūkio ministerija gali prieiti ir analogiškas Agentūros padarytoms išvadas ir tokiais atvejais nuoroda į Agentūros išvadą yra visiškai pakankamas priimamo įsakymo motyvas. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neabejotinai yra žinomas Agentūros priimtos pažeidimo tyrimo išvados turinys, vadinasi yra žinomi ir jos pagrindu priimtų skundžiamų ūkio ministro įsakymų motyvai. Agentūros manymu, ginčijami Ūkio ministro įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad pareiškėjas galėtų reikšti pretenzijas įgyvendinančiajai institucijai dėl sutikimo neišdavimo neargumentavimo, jei nebūtų pažeidęs savo pareigos įkeisti turtą tik gavęs sutikimą. Kai padarytas pažeidimas (turtas įkeistas be sutikimo), įgyvendinančioji institucija neprivalo įrodinėti, ar toks sutikimas negalėjo būti išduotas tinkamai paprašius.

Atsakovas nurodo, kad nepagrįstai pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo nuosavo indėlio į projektą finansavimo šaltinių neužtikrinimo. Agentūra pagrįstai, įvertinusi visas šias aplinkybes bei kitą turimą informaciją, veikdama pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, nustatė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.4. punkto bei Aprašo 32 punkto pažeidimus nagrinėjamu atveju, o pareiškėjas tikrovės neatitinkančiais apeliacinio skundo teiginiais bando klaidinti šią bylą nagrinėjantį teismą.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodomas 2013 m. gegužės 23 d. raštas buvo paremtas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie galimybes finansuoti projektą, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo paaiškinimus, pirminėje pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra nusprendė pažeidimo iš karto nenustatyti, ir suteikti pareiškėjui laiko iki 2013 m. liepos 31 d. rašytiniais įrodymais pagrįsti savo teiginius. Tačiau iki nustatytos datos Agentūra negavo įrodymų, jog pareiškėjas turi patikimus ir realius 11 637 795 Lt dydžio nuosavos projekto finansavimo dalies šaltinius, todėl pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas.

Teigia, kad apeliantas bando klaidinti teismą teigdamas, kad projektą pradėjo įgyvendinti 2012 m. vasario 23 d., todėl Sutarties nutraukimas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2. punktų pagrindu neteisėtas. Atkreipia dėmesį, jog projekte numatyta statybos rangos darbų vertė, pagal techniniame projekte pateiktą skaičiuojamosios kainos nustatymo dalį, siekia ~ 14 mln. Lt, o pagal pasirašytą rangos sutartį su UAB „Pamario restauratorius“ vykdomų darbų: fasado apdailos ir restorano remonto darbai tesiekia – 1,7 mln. Lt. Kitos rangos darbų sutartys iki Sutartyje numatytos Projekto veiklų pabaigos net nėra pasirašytos. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2. punktą „Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios finansuoti išlaidos, yra 2012 m. balandžio 1 d.“. Mokėjimo prašymas, kuriame pareiškėjas pirmą kartą deklaruoja patyręs projekto išlaidų (100 337 Lt), Agentūrai buvo pateiktas tik 2012 m. balandžio 19 d., t. y. jau po to, kai pagal Sutartį turėjo būti ne tik pradėtos, bet ir pabaigtos visos projekto veiklos. Be to, mokėjimo prašyme nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos data bei dokumentų pagrindžiančių patirtas išlaidas data yra vėlesnės už projekto veiklų įgyvendinimo pabaigą, šiuo pagrindu mokėjimo prašymas buvo atmestas. Kitų dokumentų, kurie pagrįstų projekto veiklas vykdant iki 2012 m. balandžio 1 d. patirtas išlaidas, pareiškėjas Agentūrai nepateikė (nepateikti jie ir su skundu pirmosios instancijos teismui). Be to, pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2. punktą iki 2012 m. balandžio 1 d. turėjo būti ne pradėtos, bet jau pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos

Pažymi, kad Agentūra pagrįstai ir teisėtai pasiūlė, o Ūkio ministerija nutraukė Sutartį su pareiškėju. Nei Agentūra, nei Ūkio ministerija neturi pareigos keisti Sutartį. Sutarties ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai, o pareiškėjas ištraukia atskirus punktus iš konteksto ir nepagrįstai interpretuoja juos sau palankia linkme.

Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais teiginiais, kad neva „ūkio ministras, gavęs Tyrimo išvadą, privalėjo atlikti savarankišką vertinimą, kas tuo pačiu reiškia, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakyme, kuriuo buvo nutraukta Sutartis, turėjo būti nurodyti faktiniai duomenys ir motyvai dėl Sutarties nutraukimo, kaip to reikalauja VAĮ. Tuo tarpu ūkio ministro įsakyme dėl sutarties nutraukimo tėra pateiktos nuorodos į teisės aktus ir į Tyrimo išvadą, jokių faktinių duomenų ar motyvų dėl Sutarties nutraukimo minėtame įsakyme nėra“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo naikinti Ūkio ministerijos sprendimo, nes, vadovaujantis LVAT praktika, akivaizdu, kad Ūkio ministerijos sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

Teigia, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nepagrįstais teiginiais, kad neva „sutartyje nebuvo nurodyta Pareiškėjo pareiga teikti dokumentus po sprendimo finansuoti projektą priėmimo“ bei „esant tam tikroms aplinkybėms, LVPA ir Ūkio ministerija yra įpareigotos pakeisti Sutartį“.

Pažymi, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Taisyklių 170 punkto nuostatas. Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais yra nustatyta prievolė pasirinkti būtent Taisyklių 168.2 punkte nustatytą projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo būdą, o ne prievolė Ūkio ministerijai Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo, t. y. sutikti pakeisti sutartį. Priešingai nei nurodo apeliantas, Taisyklės nenumato, kad projekto vykdytojui prašant pakeisti sutartį, esant Taisyklių 170 punkte nurodytoms aplinkybėms, toks prašymas visais atvejais turi būti tenkinamas. Pagal Taisyklių 175 punktą, jeigu projekto vykdytojo prašymas pakeisti sutartį atmetamas, įgyvendinančioji institucija išdėsto atmetimo motyvus informaciniame laiške. Teigia, jog priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, Taisyklių 170 punkte nėra nustatyta prievolė Ūkio ministerijai visais atvejais pritarti sutarties pakeitimui, o Agentūra neprivalo teikti Ūkio ministerijai išvados dėl sutarties pakeitimo, jeigu atmeta projekto vykdytojo prašymą pakeisti sutartį, nes pagal Taisyklių 174 punktą, tokia prievolė atsiranda tik jei Agentūra pasiūlo Ūkio ministerijai keisti sutartį. Pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas teismui įpareigoti Ūkio ministeriją priimti sprendimą pakeisti Sutartį, sudarant papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, prieštarauja CK 6.156 straipsnio 2 daliai.

Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi Agentūra įtariamą pažeidimą ištyrė pagal Atsakomybės taisyklėmis suteiktus įgaliojimus ir Projektų taisyklių, Veiksmų programų taisyklių bei Metodinių pažeidimų rekomendacijų reikalavimus. Apie tai Finansų ministerija informavo apeliantą.

Finansų ministerija, mano, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad Agentūra visiškai nepagrįstai reikalavo iš apelianto iš naujo pateikti dokumentus, kurie jau buvo įvertinti prieš sudarant Sutartį ir visiškai nepagrįstai rekomendavo nutraukti Sutartį šiuo pagrindu, taip pat teiginys, kad Sutartyje nebuvo nurodyta apelianto pareiga teikti dokumentus po sprendimo finansuoti projektą priėmimo; kad šiuo atveju Agentūra turėjo taikyti Metodinių pažeidimų rekomendacijų 9 punktą, pagal kurį siekiant kuo efektyviau ištirti pažeidimus, rekomenduojama sudaryti darbo grupę, pasitelkiant konkrečiam pažeidimui nagrinėti visų reikiamų sričių darbuotojus – teisininkus, viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ir kitų sričių specialistus; kad Agentūra nesuteikė papildomo termino reikalavimams ištaisyti ir jos raštuose nustatyti terminai apeliantui nurodytiems veiksmams atlikti buvo akivaizdžiai neproporcingi ir nepagrįsti atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų pobūdį ir laiko tarpą reikalingą šiems dokumentams gauti, yra nepagrįsti. Taip pat Finansų ministerija mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad Agentūros siūlymas išspręsti Projekto finansines problemas buvo visiškai abstraktaus pobūdžio ir buvo nesuprantamas apeliantui bei kad Agentūra nesuteikė papildomo termino Agentūros reikalavimams įvykdyti, yra nepagrįsti.

Nurodo, kad reikalavimas apeliantui turėti apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus finansavimo šaltinius svarbus ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir 5 metų laikotarpiui po Projekto pabaigos, kaip nustatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.19 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendindamas Projektą apeliantas nesugebėjo užtikrinti tinkamo nuosavos dalies finansavimo, Apelianto projektas neatitinka minėto kriterijaus ir toks Projektas nėra tinkamas finansuoti pagal ES lėšų administravimą reglamentuojančius teisės aktus. Su apeliantu neatitinkančiu bent vieno bendrojo ir specialiojo atitikties projektų atrankos kriterijaus negali būti sudaroma projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Nagrinėjamu atveju, šio kriterijaus pažeidimas taip pat lėmė Sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Agentūros 2013-08-07 pažeidimo tyrimo išvados, kurioje pateiktas siūlymas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai priimti sprendimą nutraukti projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutartį, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-10-10 įsakymo Nr. 4-907, kuriuo nutraukta finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-10-10 įsakymo Nr. 4-908, kuriuo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-10-12 įsakymo Nr. 4-767 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos įstatymo panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ 10 punktas, bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą, administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ reikalavimo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2013-08-07 pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje pateiktas siūlymas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai priimti sprendimą nutraukti projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutartį, nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos Viktorija“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas buvo atmestas. Teigia, kad teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl esminių skunde nurodytų ir pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, dėl LVPA raštuose, surašytuose po pirmosios 2013-06-10 pažeidimo tyrimo išvados, LVPA nustatytų nepagrįstai trumpų terminų atlikti LVPA nurodytus veiksmus, neaiškiai nurodytų projekto įgyvendinimo trukūmų, dėl reikalavimų atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas jau buvo atlikęs, dėl LVPA reikalavimo derinti turto įkeitimą, dėl darbo grupės nesudarymo, dėl Sutarties nutraukimo remiantis vien tik formaliais pagrindais bei dėl būtinybės pagrįsti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą, kuriuo buvo nutraukta Sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundo dalis buvo netenkinta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijami atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu ir visapusišku įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismas plačiau analizuos ir vertins UAB „Klaipėdos Viktorija“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. 

UAB „Klaipėdos Viktorija“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamame Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakyme, kuriuo buvo nutraukta Sutartis, nenurodyti faktiniai duomenys ir motyvai dėl Sutarties nutraukimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, todėl pareiškėjo nuomone, toks įsakymas neatitinka minėto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra neteisėtas ir naikintinas. Vertinant ginčijamą atsakovo sprendimą dėl Sutarties nutraukimo pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju dėl sudėtingo teisinio reguliavimo susiklostė specifinė situacija. Lietuvos verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvada, kuria Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai teikiamas siūlymas priimti sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, laikytina galutinio sprendimo dėl Sutarties nutraukimo sudėtine dalimi. Tokiais atvejais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog papildomai pagrįsti priimamą sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme nėra būtina. Kaip matyti iš sprendimo dėl Sutarties nutraukimo (ūkio ministro 2013-10-10 įsakymas Nr. 4-907), jame nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 198.1 punktu, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173, 28 punktu ir atsižvelgiant į 2010 m. gegužės 30 d. projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 bendrųjų sąlygų 9.1 punktą bei VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R4-9970 pateiktą sprendimą – 2013 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086/IT02 bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. (19.2-52)-3-4806 „Dėl projekte Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 nustatytų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų“. Tai reiškia, jog atsakovas, priimdamas sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, sutiko su LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ginčijamas sprendimas tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Pagal Sutarties 2.1.4 punktą projekto vykdytojas įsipareigoja užtikrinti nuosavų ir (arba) partnerių lėšų įnašą tinkmoms finansuoti Projekto išlaidoms apmokėti ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų lėšų (tarp jų ir netinkamų) apmokėjimą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-04-30 įsakymu Nr. 4-195 patvirtinto VP3-1.3-ŪM-06-K priemonės "Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas" projektų finansavimo sąlygų aprašo 32 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į projekto tinkamų išlaidų dalį ir išlaidų apmokėjimo būdą turi užtikrinti stabilius ir pakankamus finansų išteklius per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Pareiškėjo įnašas turi atitikti 2 priedo 8.1.1 punkte keliamus reikalavimus, turi būti aiškiai apibrėžtas, patikimas, realus ir pakankamas projekto išlaidoms laiku apmokėti. Kadangi UAB „Klaipėdos Viktorija“ buvo pasirašiusi kreditavimo sutartį su kredito unijomis „Mėmelio taupomoji kasa“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“, o nuo 2013 m. sausio mėn. Lietuvos bankas kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ taikė atitinkamus veiklos apribojimus, LVPA pagrįstai kilo abejonių projekto tinkamo įgyvendinimo perspektyva. Be to, ir pats pareiškėjas neneigė, jog buvo kilę sunkumų dėl projekto finansavimo. Nors UAB „Klaipėdos Viktorija“ ir buvo duotas laikas pagrįsti, kad yra finansiškai pajėgus tęsti projektą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog finansines projekto įgyvendinimo problemas pavyko išspręsti. Šias abejones dar labiau sustiprino informacija apie tai, jog 2013 m. vasario 13 d. pareiškėjo atžvilgiu taikytas turto areštas (512 581,65 Lt sumai). Taigi LVPA pagrįstai konstatavo Sutarties 2.1.4 ir Aprašo 32 punktų pažeidimus. Be to, pareiškėjui netgi po Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos (2012 m. balandžio 1 d.) dar buvo duota pakankamai laiko (daugiau kaip metai) finansinėms problemoms spręsti, tačiau ir per tą laikotarpį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ iškilusius sunkumus nesugebėjo įveikti.   

Sutarties 2.1.19 punkte nustatyta, jog projekto vykdytojas įsipareigoja nuo Sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po Projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos ir (arba) Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos raštiško sutikimo neperleisti, neparduoti, neįkeisti ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos Projekto finansavimo lėšos. Skunduose pareiškėjas teigia, jog dėl sutikimo įkeisti turtą ne kartą kreipėsi į LVPA, tačiau LVPA sutikimą duoti atsisakė. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsisakymo pagrindas duoti sutikimą įkeisti turtą UAB „Klaipėdos Viktorija“ buvo nurodytas, t. y. pritarimas dėl turto įkeitimo galėtų būti svarstomas tik gavus projekto finansavimą užtikrinančius dokumentus. Be to, įkeitimas padarytas anksčiau (2012 m. birželio 7 d.) nei pirmą kartą kreiptasi į LVPA dėl sutikimo įkeisti turtą (2012 m. birželio 26 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad sutikimas įkeisti turtą nebuvo gautas (nebuvo ir prašymo tokį sutikimą duoti). Šiuo atveju visiškai nebereikšmingos aplinkybės, kodėl toks sutikimas nebuvo išduotas ar negalėjo būti išduotas.

LVPA 2013 m. birželio 10 d. rašte Nr. R4-6744(13.3.30-47) UAB „Klaipėdos Viktorija“ pasiūlė iki 2013 m. liepos 31 d. išspręsti projekto finansines problemas, panaikinti turto įkeitimą bankui arba suderinti su LVPA klausimą dėl leidimo įkeisti turtą bei minėtu terminu neįvykdžius LVPA siūlymų ir atsiradus įtarimams, kad toliau vėluojant įgyvendinti projektą gali būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, pažeidimo tyrimas bus atnaujintas. Sutarties dalies „Specialisosios sąlygos“ 3.2 punkte nustatyta, jog Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kuriuos turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2012 m. balandžio 1 d. Iš susirašinėjimo dokumentų laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. matyti, jog atsakovas sudarė galimybes kilusiems finansiniams sunkumams spręsti. Tačiau ir per šį laikotarpį UAB „Klaipėdos Viktorija“ nepagrindė finansinio pajėgumo įgyvendinti projektą, t. y. neturėjo stabilių ir pakankamų finansinių išteklių bei nepateikė jokių įrodymų dėl 11 637 795 Lt nuosavos dalies finansavimo šaltinių užtikrinimo (netgi pareiškėjo 2013 m. liepos 26 d. rašte Nr. 13/07/25, adresuotame LVPA, nurodyta, kad dar vyksta UAB „Klaipėdos Viktorija“ teisinis ir finansinis auditas ir dar nepasirašyta UAB „SEEGO“ valdomų UAB „Klaipėdos Viktorijos“ akcijų pardavimo naujam investuotojui sutartis, todėl kontrolinio akcijų paketo perleidimo dokumentus, taip pat išrašą iš registrų centro galės pateikti tik 2013-08-30, tuo pačiu pateiks ir naujo investuotojo nuosavų lėšų turėjimą garantuojančius dokumentus arba pasirašytą finansavimo sutartį su banku). Šių aplinkybių visuma byloja, jog pareiškėjui neištaisius pirminėje pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytų projekto veiklos trūkumų pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas teisėtai ir pagrįstai (Metodinių rekomendacijų 24 punktas (jei pažeidimas yra neištaisytas Rekomendacijų 19-20 punkte nustatytais būdais arba jei institucija nustatė pažeidimą, kuris tenkino visas keturias Rekomendacijų 5.1-5.4 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau vėliau atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių netenkinama nors viena Rekomendacijų 5.1-5.4 punktuose nurodyta sąlyga, taikomos Rekomendacijų III skyriaus nuostatos).

Pagal Sutarties dalies „Bendrosios sąlygos“ 9.1 punktą, jei Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos  ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinančioji institucija turie teisę inicijuoti, o Ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal Minsiterijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 65 reglamentuota, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai ... >. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad Projektas netgi nebuvo pradėtas vykdyti, taip pat į tai, kad per papildomą laiko tarpą (nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.) pareiškėja nepagrindė finansinio pajėgumo įgyvendinti projektą, LVPA turėjo pakankamą pagrindą traktuoti pažeidimus kaip neištaisomus ir teikti siūlymą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai nutraukti tinkamai nevykdomą Sutartį.

Apeliaciniame skunde UAB „Klaipėdos Viktorija“ nurodo, kad priimdama Tyrimo išvadą, LVPA padarė akivaizdų proporcingumo principo pažeidimą, kadangi rekomendavo nutraukti Sutartį išimtinai formaliais pagrindais, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, esant objektyvioms pareiškėjo nurodytoms priežastims, nesuteikė papildomo termino reikalavimams (kurie visi pagal savo pobūdį buvo aiškiai įvykdomi – pateikti LVPA reikalautus dokumentus, suderinti turto įkeitimą su LVPA, pradėti vykdyti projekto veiklas) įvykdyti. Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, nėra jokio pagrindo teigti, jog rekomenduota Sutartį nutraukti formaliais pagrindais, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą – atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, papildomai suteiktą laikotarpį finansinėms problemoms spręsti ir Projekto veiklų įgyvendinimąo realumą, taikyta proporcinga priemonė (Sutarties nutraukimas). 

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                             Audrius Bakaveckas

                                                                                               Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                                               Skirgailė Žalimienė