Civilinė byla Nr. 2A-1513-510/2010
2-05-3-18358-2009-6
Pirmosios instancijos teismo teisėja O. Ragauskienė
44.5.2; 99.3; 99.7; 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 26 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus
Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei
S. Venclovienei, atsakovo atstovui S. Norvaišai, viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Transeurinos grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2010 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-982-568/2010 pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Transeurinos grupė“ dėl nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Nėgė“ ieškinyje nurodė, kad su atsakovu UAB „Transeurinos
grupė“ 2009 m. liepos 30 d. sudarė užsakymą - sutartį Nr. 18042, kuriuo atsakovas
užsakė, kad ieškovas pervežtų krovinį iš Lenkijos (Czestochowa) į Vilniaus
geležinkelio stotį. 2009 m. rugpjūčio 4 d., Lenkijoje, vietovėje Medziana Gara
Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnai sustabdė patikrinimui ieškovo
automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris CFE 196. Patikrinimo metu
transporto priemonę vairavęs vairuotojas pateikė tikrinantiems pareigūnams
dokumentus, reikalingus atlikti pervežimą, kuriuos buvo gavęs iš atsakovo.
Vairuotojas buvo paprašytas pateikti leidimą atlikti pervežimus kelių
transportu tarp Lenkijos ir trečiųjų šalių. Ieškovo vairuotojas negalėjo
pateikti šio leidimo, nes atsakovas nebuvo pateikęs krovinį lydinčio dokumento.
Ieškovui buvo skirta 8000 zlotų dydžio bauda, kurios bendra suma, įskaitant
mokesčius, sudarė 8240 zlotų. Ieškovo patirti nuostoliai nacionaline valiuta
yra 6868,95 Lt. Paaiškėjo, kad šis pareigūnų reikalavimas kilo iš to, jog CMR
važtaraščio 3 grafoje „Krovinio iškrovimo vieta“ buvo nurodyta Kazachstano
valstybė. Šalių sudarytoje sutartyje jokių duomenų apie šią šalį nebuvo, ir
šalys dėl to nieko nesitarė. CMR Konvencijos 4 straipsnis numato, kad
važtaraščio neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties
veikimui. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 punkto „d“ papunktį važtaraštyje
turi būti nurodyti tokie duomenys kaip krovinio pristatymo vieta. Pagal CMR
Konvencijos 8 straipsnį vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti tik, ar
teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija
važtaraštyje bei krovinio ir pakuotes išorinę būklę. Pareigos tikrinti kitus
važtaraštyje nurodytus duomenis CMR Konvencija vežėjui nenumato. Atsakovas
laikytinas atsakingu už baudą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6868,95 Lt
nuostoliams atlyginti ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti
visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo UAB
„Transeurinos grupė“ ieškovui UAB „Nėgė“ 6868,95
Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6868,95 Lt) nuo
bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo ir 206 Lt žyminio mokesčio. Teismas priteisė iš atsakovo 20 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas
sprendime nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl krovinių pervežimo,
kuriai taikoma Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencija (CMR). Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. CMR
konvencijos 6 straipsnyje detaliai aptartas važtaraščio turinys. Pagal CMR konvencijos
8 straipsnio 1 dalį, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti tik, ar
teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija
važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinė būklė. Pareigos tikrinti kitus
važtaraštyje nurodytus duomenis CMR konvencija vežėjui nenumato. Krovinio
siuntėjas yra atsakingas už visas vežėjo išlaidas ir
nuostolius, atsiradusius dėl neteisingai nurodytų duomenų ir dėl neteisingų
nurodymų, duotų važtaraščiui pildyti. Būtent
iš siuntėjo reikalaujama pasirūpinti visais
reikiamais dokumentais, todėl atsakovas laikytinas atsakingu už 8240 Lenkijos
zlotų baudą.
Atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ apeliaciniu
skundu prašo 2010 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo
sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis
skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas, nemotyvavo, kodėl būtent atsakovas
yra atsakingas už Lenkijos pareigūnų paskirtą baudą, nenurodė, kokius duomenis
neteisingai nurodė atsakovas ar kokių nepateikė dokumentų, kuriuos jis
privalėjo pateikti ieškovui. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo
veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių (gautos baudos). CMR konvencija
nepreziumuoja siuntėjo kaltės dėl vežėjo patirtų nuostolių. Teismas visiškai
nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo atsikirtimus, kad atsakovas nepildė
važtaraščio ir todėl negalėjo nurodyti neteisingų duomenų, kad ieškovas
pats yra kaltas dėl patirtų nuostolių. Pareigą gauti atitinkamą leidimą turėjo
pats ieškovas. Pareiga turėti atitinkamą valstybės leidimą yra nustatoma
vežėjui. Leidimo, už kurio neturėjimą nubaustas ieškovas, atsakovas niekaip
negalėjo gauti ir tuo labiau perduoti jį ieškovui. Ieškovas Lenkijos kelių
transporto inspekcijai net nenurodė, kad jis buvo pasamdytas krovinio vežimui
tik iš Lenkijos į Vilnių. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo nusamdytas tik
krovinio atvežimui į Vilnių, pati savaime nedaro neteisinga važtaraštyje
nurodytos galutinės krovinio pristatymo vietos -Kazachstano. Krovinys turėjo
būti vežamas paeiliui kelių vežėjų - ieškovas tarptautiniame pervežime buvo
pirmas vežėjas, paėmęs krovinį iš gamintojo. Atsakovas CMR važtaraštį pamatė
tik tada, kai jau buvo atvežtas į Vilnių. Net jei laikyti, kad važtaraštyje
buvo nurodyti neteisingi duomenys (atsakovas su tuo nesutinka), dėl tokio
nurodymo nėra atsakovo kaltės, nes atsakovas nepildė važtaraščio. Ieškovas iki
pervežimo pradžios neabejotinai žinojo, kad krovinio pristatymo šalis yra
Kazachstanas. Eksporto deklaracijos 17 punkte yra nurodyta krovinio paskirties
vieta - Kazachstanas. Ieškovas, sužinojęs, kad važtaraštyje yra nurodyta kita,
nei jo manymu buvo sutarta krovinio pristatymo vieta turėjo pareikalauti
užpildyti važtaraštį iš naujo, arba kreiptis į atsakovą dėl instrukcijų. Pirmosios
instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų, susijusių su
ieškovo nurodytų nuostolių dydžiu.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu
skundu nesutinka dėl šių motyvų. Esminė ieškovo pareiga buvo pervežti krovinį
iš Lenkijos į Lietuvą. Šį ginčą visų pirma reikia vertinti CMR Konvencijos
nuostatų kontekste. Nepagrįstas yra atsakovo argumentas, jog CMR Konvencija
nepreziumuoja siuntėjo kaltės dėl vežėjo patirtų nuostolių. Tai, kad atsakovas
yra kitokios nuomonės nei sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas,
savaime nereiškia, kad sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nemotyvuotas.
Jeigu ieškovas būtų bent jau būtų tinkamai atsakovo informuotas, kad krovinio
pristatymo vieta yra ne Lietuvos Respublika, o Kazachstano Respublika, arba
būtų visai atsisakęs sudaryti sutartį, arba būtų atlikęs pervežimą iš Lenkijos
į Lietuvą už kitokį užmokestį, kadangi būtų neabejotinai leidimo gavimo
išlaidas įtraukęs į vežimo užmokestį. Sutartis nėra krovinį lydintis
dokumentas, ir ieškovas vairuotojams sutarčių neduoda. Atsakovas ieškovo
atžvilgiu atsako kaip siuntėjas prieš vežėją, todėl CMR važtaraščio
neteisingo/klaidingo užpildymo pasekmes turi prisiimti atsakovas, nepaisant to,
kad jis kažkam teikė ekspedijavimo paslaugas. Jeigu CMR Konvencija nenumato
vežėjui pareigos tikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų ar informacijos, jis ir
neprivalo to daryti, o už vežėjo nuostolius, atsiradusius dėl tokios
informacijos ir/ar duomenų neteisingo nurodymo, laikytinas atsakingu būtent
siuntėjas (atsakovas). Ieškovui buvo skirta 8000 zlotų dydžio bauda, kurios
bendra suma įskaitant mokesčius, sudarė 8240 zlotų. Konstatuotina, kad yra
tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisingų duomenų CMR važtaraštyje
nurodymo bei kitų neįvykdytų/netinkamai įvykdytų atsakovo (siuntėjo) pareigų ir
krovinio vežėjo privalomai sumokėtų mokėjimų (baudos).
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei
teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad ieškovas UAB „Nėgė“ ir atsakovas UAB „Transeurinos grupė“
2009 m. liepos 30 d. pasirašė užsakymą - sutartį Nr. 18042 (b.l.10), pagal kurį
ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos (Czestochowa) į Vilniaus
geležinkelio stotį. 2009 m. rugpjūčio 4 d. Lenkijos kelių transporto inspekcija,
patikrinusi ieškovo automobilį Mercedes, valstybinis numeris CFE 196, kuriuo
buvo gabenamas minėtas krovinys, paskyrė ieškovui 8000 Lenkijos zlotų piniginę
baudą (b.l.12-16). Ieškovas tą pačią dieną sumokėjo 8240 Lenkijos zlotų (kartu
su mokesčiais) (b.l.17). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo šios sumos
piniginį ekvivalentą litais kaip nuostolius, patirtus dėl atsakovo kaltės.
Kaip matyti iš Lenkijos kelių transporto inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 4
d. sprendimo skirti piniginę baudą, ieškovas buvo nubaustas už tai, kad vežė
krovinį iš Lenkijos į Kazachstaną, neturėdamas Lenkijos Respublikos leidimo
atlikti pervežimus kelių transportu tarp Lenkijos Respublikos ir trečiųjų
asmenų.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas,
vadovaudamasis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos (CMR) 4, 6 straipsniais ir 8 straipsnio 1
dalimi, konstatavo, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti tik, ar
teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija
važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinė būklė. Teismas padarė išvadą, kad
atsakovas šiuo atveju yra atsakingas už visas ieškovo išlaidas ir nuostolius,
atsiradusius dėl neteisingai nurodytų duomenų ir dėl neteisingų nurodymų, duotų
važtaraščiui pildyti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis pirmosios
instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.
2009 m. liepos 30 d. užsakyme – sutartyje Nr. 18042 (b.l.
10) yra nurodyta krovinio iškrovimo vieta – Vilniaus geležinkelio stotis.
Ieškovas, priėmęs vykdyti šį užsakymą, neturėjo duomenų, jog krovinio iškrovimo
vieta yra trečiojoje šalyje, todėl nuvyko į krovinio pakrovimo vietą
neturėdamas Lenkijos Respublikoje reikalingo leidimo vežti krovinius į
trečiąsias šalis. Tarp netikslių duomenų užsakyme-sutartyje nurodymo ir
atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas yra atsakingas už
ieškovo patirtus nuostolius. Tačiau CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato,
kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti
arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai
yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas,
jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas
atlyginti žalą gali būti atmestas. Vienas iš
dokumentų, kuriais remiantis Lenkijos kelių transporto inspekcija
nubaudė ieškovą piniginę bauda, yra CMR važtaraštis
NA 0026271 (b.l.11). Šio CMR važtaraščio 3 skiltyje buvo įrašyta krovinio
iškrovimo vieta - Kazachstanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, kaip
profesionalus vežėjas, turėjo žinoti, kokius leidimus privaloma turėti, šiuos
reikalavimus turėjo žinoti ir ieškovo vardu pervežimą vykdęs vairuotojas. Jis turėjo
pastebėti, kad CMR važtaraštyje įrašyta krovinio iškrovimo vieta - Kazachstanas,
ir turėjo suprasti, kad neturint leidimo, negalima vykdyti pervežimo, tačiau ėmėsi
krovinį pervežti. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atsakovo apeliacinio
skundo argumentais, sprendžia, kad ieškovas šiais veiksmais padėjo žalai
atsirasti.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi abiejų šalių veiksmus, vadovaudamasi CK
1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo
principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas taikyti CK
6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimą sumažinti. Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad
dėl ieškovui atsiradusių nuostolių yra 50 proc. ieškovo kaltės ir 50 proc.
atsakovo kaltės. Remiantis išdėstytais argumentais, Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant iš atsakovo
ieškovui priteistą sumą iki 3434,48 Lt (6868,95X50%), atitinkamai pakeičiant
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 326 straipsnio 1
dalies 3 punktas).
Kadangi apeliacinės
instancijos teismas patenkina ir atmeta apelianto reikalavimus lygiomis
dalimis, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese iš vienos
šalis kitai šaliai nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 325-326 straipsniais,
n u t a
r i a:
Apeliacinį
skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti, jo revoliucinę dalį išdėstant
taip:
„Ieškinį
tenkinti iš dalies.
Priteisti iš
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transeurinos
grupė“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ 3434,48 Lt (tris
tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis litus, 48 ct) nuostoliams
atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą (3434,48 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 5 d.) iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103 Lt (vieną šimtą tris litus) žyminio
mokesčio.
Priteisti
valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“
10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti
valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transeurinos
grupė“ 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu.“.
Kolegijos
pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Egidijus
Tamašauskas
Algirdas
Remeika