Civilinė byla Nr. e2-141-943/2020
Civilinė byla Nr. e2-115-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00852-2019-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.6.3.; 3.2.6.12.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spungė“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“ skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Spungė“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumas“ (toliau – bankroto administratorė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2014 m. sausio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (TVP-180) negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir taikyti restituciją: grąžinti ieškovei 16663/32027 dalį administracinio pastato, esančio adresu Birutės g. 4, Trakuose ir žemės sklypo dalies, ant kurios stovi pastatas, nuomos teisę, priteisti atsakovei iš ieškovės 227 930,95 Eur sumokėtų pagal negaliojantį sandorį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinio reikalavimus atmetė. Sprendime už akių teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 11 d. teismo rezoliucija buvo nuspręsta pasiruošti bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu ir nustatytas 14 dienų terminas ieškovei pateikti dubliką. Teismo nustatytu terminu dublikas nebuvo gautas, todėl, atsakovei prašant, buvo priimtas sprendimas už akių.
3. Vertindamas ieškinio, pareikšto CK 6.66 straipsnio pagrindu, pagrįstumą, teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ginčijamo sandorio ieškovė tapo nemoki. Teismas konstatavo, kad ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovės įsipareigojimai kitiems kreditoriams siekė tik 1 078,02 Eur, kai tuo tarpu įsipareigojimo dydis atsakovei buvo 724 442,54 Eur. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nusprendė, kad sudarant ginčo sandorį ieškovė veikė sąžiningai ir kitų kreditorių interesų nepažeidė, nes iš ginčo sandorio gavo 227 930,95 Eur, kuriuos galėjo panaudoti kitų kreditorių reikalavimams įvykdyti. Nenustatęs kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, teismas ieškinį atmetė.
4. Priėmus sprendimą už akių atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 2 054,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Pareiškime nurodė, kad nutartis, kuria nustatytas terminas dublikui pateikti, ieškovei buvo įteikta 2019 m. liepos 12 d., tačiau dėl, atsakovės iniciatyva, 2019 m. liepos 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ieškovės bankroto administratorei buvo uždrausta vykdyti bet kokius veiksmus, ieškovė neturėjo galimybės pateikti dubliko. Be to, ieškovės atstovas nurodytu laikotarpiu atostogavo.
7. Pareiškime pažymima, kad sprendimas už akių buvo priimtas pažeidžiant CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą (teismas sprendimą už akių turėjo priimti vėliausiai 2019 m. rugpjūčio 2 d., tačiau procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. rugpjūčio 12 d.), todėl jis yra neteisėtas.
8. Ieškovės teigimu, teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nagrinėjo tik nemokumo aspektą ir nepasisakė dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteisė 2 054,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi netenkino ieškovės pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
11. Priimdamas papildomą sprendimą teismas nustatė, kad prašomos priteisti išlaidos už atsakovės atstovo suteiktą teisinę pagalbą neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) numatyto maksimalaus dydžio, atsakovei buvo suteiktos kompleksinės teisinės paslaugos, todėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą priteisti atsakovei iš ieškovės 2 054,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, atsižvelgė į atsakovės atsiliepimo įteikimo ieškovei datą ir nusprendė, jog ieškovė dublikui pateikti turėjo pakankamai laiko. Teismas pažymėjo, kad ieškovei atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kurio atostogos nėra priežastis nepateikti dubliko. Be to, nurodė, kad ieškovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti teismui jai nesutrukdė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nepripažino jų svarbiomis bei pateisinančiomis dubliko nepateikimą.
13. Teismas atmetė kai nepagrįstus ieškovės argumentus, jog priimant sprendimą už akių teismas vertino ginčijamo sandorio galiojimo klausimą išimtinai tik per nemokumo aspektą, kadangi susipažinęs su prašomo peržiūrėti sprendimo motyvais teismas nustatė, jog teismas vertino ne tik nemokumo aspektą, bet ir pasisakė dėl sandorio įtakos kitų įmonės kreditorių interesams.
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju sprendimas už akių buvo priimtas pažeidžiant CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytą procesinį terminą, tačiau konstatavo, jog ieškovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl sprendė, kad vien termino priimti sprendimą už akių viršijimas nėra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą už akių.
III. Skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Spungė“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumas“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo, neįvertino byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, sutrukdžiusių ieškovei pateikti dubliką;
16.2. Teismas sprendimą už akių priėmė pažeisdamas CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, kas savaime lemia sprendimo už akių neteisėtumą;
16.3. Sprendimas už akių buvo priimtas tinkamai neišnagrinėjus actio Pauliana taikymo pagrindų ir sąlygų egzistavimo, o būtent ieškovo akcentuotos aplinkybės dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditorių teisių bei atsakovo nesąžiningumo.
17. Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
18. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ieškovo nurodomos dubliko nepateikimo aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimo, kadangi kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas – dubliko nepateikimas negali būti pateisinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu kitoje civilinėje byloje;
18.2. Tai, kad teismas priėmė sprendimą už akių praleidus terminą, savaime nelemia jo neteisėtumo, kadangi net ir praleidus terminą teismo pareiga atlikti procesinius veiksmus ir priimti procesinį sprendimą neišnyksta.
18.3. Teismas priimdamas sprendimą už akių atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, įvertinęs tiek įmonės nemokumo aspektą, tiek ir ginčijamo sandorio įtaką kitų įmonės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams.
19. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Spungė“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumas“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą.
20. Apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teisinio bylos baigties rezultato, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, todėl papildomas sprendimas, kuriuo atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti panaikintas.
21. Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto papildomo sprendimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės (ieškovės) prašymas peržiūrėti sprendimą už akių bei dėl papildomo sprendimo, kuriuo iš ieškovės atsakovei priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių procesinių sprendimų negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių procesinių sprendimų negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių
23. Siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai).
24. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
25. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 24 punktas).
26. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia sprendimo už akių, kuris buvo priimtas jai nepateikus dubliko, peržiūrėjimo tuo pagrindu, kad jai buvo apribotos galimybės laiku pateikti procesinį dokumentą.
28. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad priėmus ieškovės ieškinį, bei atsiliepimą į jį, teismas nusprendė bylos nagrinėjimui teisme pasirengti paruošiamųjų dokumentų būdu (teisėjo 2019 m. liepos 11 d. rezoliucija) ir ieškovei 2019 m. liepos 11 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas ieškovės atstovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau - EPP) ir laikomas įteiktu 2019 m. liepos 12 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), nustatė 14 dienų terminą dublikui pateikti.
29. Dublikas turėjo būti pateiktas iki 2019 m. liepos 29 d., tačiau teismo nustatytu terminu ieškovė procesinio dokumento nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą už akių.
30. Ieškovė, prašydama sprendimo už akių peržiūrėjimo, teigia, kad jos galimybes pateikti dubliką ribojo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3749-779/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Siekdamas įvertinti šių argumentų pagrįstumą Lietuvos apeliacinis teismas susipažino su nurodyta nutartimi ir mano, kad pats nurodytos nutarties priėmimo faktas niekaip neapribojo ieškovės galimybių pateikti teismui dubliką.
31. Civilinėje byloje Nr. eB2-3749-779/2019, pradėtoje pagal ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovei BUAB „Spungė“ dėl BUAB „Spungė“ 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo bei pradėto bankroto ne teismo tvarka nutraukimo, nurodyta nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdyti BUAB „Spungė“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto ne teismo tvarka proceso BUAB „Spungė“ pradėjimo vykdymas; uždrausta bankroto administratoriui vykdyti bet kokius BUAB „Spungė” 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo ir kitų susirinkimų nutarimus bei atlikti bet kokius kitus su BUAB „Spungė“ bankroto ne teismo tvarka procesu susijusius veiksmus.
32. Teismo vertinimu, 2019 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3749-779/2019 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribotos tik bankroto administratoriaus teisės atlikti savarankiškus veiksmus BUAB „Spungė“ bankroto procese, pradėtame ne teismo tvarka, tačiau neribojo bankroto administratoriaus teisių, susijusių su įmonės atstovavimu ir neužkirto kelio įgyvendinti procesinių teisių aptariamoje byloje. Priešingu atveju, bankroto administratorius, manydamas, jog ši nutartis yra kliūtis jam vykdyti procesines pareigas privalėjo informuoti teismą apie tokios nutarties priėmimą. Teismas, nagrinėjęs ieškovės ieškinį, šias aplinkybes būtų įvertinęs ir išsprendęs leidimo (neleidimo) atstovauti byloje klausimą, remdamasis CPK nuostatomis. Situacija, kaip bankroto administratorius bei byloje veikęs advokatas, neinformuoja teismo, nagrinėjančio bylą apie jų (ne)galėjimą vykdyti procesinių pareigų, neatitinka sąžiningo proceso principų. Teismas nelaiko svarbiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis ieškovei pateikti dubliką, ir ieškovo atstovo atostogų, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atstovo atostogos, nelaikytinos svarbia priežastimi, pateisinančia procesinių veiksmų neatlikimą, nes atstovas iš anksto galėjo pasirūpinti, kad įmonės interesai būtų atstovaujami ir jo atostogų metu.
33. Apibendrinant aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovei teismo nustatytu terminu nepateikus dubliko, bei neprašius pratęsti termino procesiniam dokumentui pateikti, pirmosios instancijos teismas, esant atsakovės prašymui, turėjo teisinį pagrindą vadovautis CPK 285 straipsnio normomis priimti sprendimą už akių, o ieškovės prašyme peržiūrėti sprendimą nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažinti sudarančiais pagrindą jį peržiūrėti.
34. Vertinant skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2631/2013), todėl į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių besikreipianti bylos šalis turi nurodyti bei pagrįsti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą paneigiančias aplinkybes.
35. Šiuo atveju ieškovė, teikdama prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismo priimant sprendimą už akių neįvertintų įrodymų ir neaptartų argumentų nenurodė. Esminiai argumentai, kuriais grindžiamas priimto sprendimo už akių neteisėtumas yra susiję su, ieškovės manymu, teismo neatliktu visų bylos aplinkybių, patvirtinančių sandorio negaliojimą CK 6.66 straipsnio pagrindu, įvertinimu.
36. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, sprendimą už akių priimdamas teismas vertino visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, pasisakė tiek dėl ginčijamo sandorio įtakos įmonės mokumui, tiek ir dėl jo įtakos kreditorių interesams, todėl laikė, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurie turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir prašymo netenkino.
37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir papildomai nurodo, kad tai, jog teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus, priėmė priešingą nei ieškovė tikėjosi procesinį sprendimą ir ieškinio netenkino, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatliko teisinio bylos aplinkybių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.
38. Siekdama sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė taip pat nurodė, kad jo neteisėtumą lemia jau tai, kad jis buvo priimtas pažeidžiant procesinius terminus, t. y. praleidus CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytą septynių dienų terminą. Skundžiama nutartimi įvertinta, kad sprendimas už akių buvo priimtas viršijant nustatytą terminą (terminas dublikui pateikti suėjo 2019 m. liepos 26 d., tuo tarpu sprendimas už akių priimtas 2019 m. rugpjūčio 12 d., nors remiantis CPK 285 straipsnio 6 dalimis vėliausiai turėjo būti priimtas 2019 m. rugpjūčio 2 d.). Tačiau tai, kad teismas, nustatytu terminu sprendimo už akių nepriėmė, o priėmė jį vėliau, nedaro savaime tokio sprendimo negaliojančiu. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
39. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ieškovė neįrodė svarbių savo pasyvumą pateisinančių priežasčių bei nenurodžiusi svarių argumentų bei įrodymų, keliančių abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti.
Dėl papildomo sprendimo
40. Spendimu už akių neišsprendus atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikto prašymo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovės atsakovei 2 054,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
41. Ieškovė dėl nurodyto sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Kadangi apeliaciniu skundu skundžiamas procesinis sprendimas, kuriuo išspręstas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
42. Ieškovė neginčija papildomu sprendimu priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio ir pagrįstumo. Skundžiamo sprendimo galiojimą apeliantė sieja išimtinai su byloje priimtos teismo nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistu, o priimdamas papildomą sprendimą teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, taip pat įvertino, jog prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka faktiškai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį bei neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aptartų argumentų pagrindu BUAB „Spungė“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Teismas, priimdamas galutinį baigiamąjį aktą byloje, kuriuo ginčas išsprendžiamas, turi išspręsti ir byloje pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės pateikto atskirojo ir apeliacinio skundų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimus į skundus pateikusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 544,50 Eur dydžio išlaidas, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 464,64 Eur dydžio išlaidas.
45. Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl papildomo procesinio sprendimo yra išvestinis ir jo galiojimo klausimas buvo siejamas išimtinai su atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatu, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovei atlyginamos tik išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
46. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris šiuo atveju yra (buvo) 1 289 Eur 2019 m. II ketv., nes teisinės paslaugos suteiktos 2019 m. spalio–lapkričio mėnesiais). Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0,4, t. y. 515,6 Eur. Įvertinus tai, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, atsiliepimą rengė advokatas, atstovavęs atsakovę ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismas mano, kad ši suma atitinka advokato suteiktų paslaugų vertės ir laiko sąnaudas, todėl priteisia ją atsakovei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir 2019 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spungė“, juridinio asmens kodas 125593292, bankroto administravimui skirtų lėšų, atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 112040690, naudai 515,6 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų ir 60 euro centų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė